Variklio kompresijos matavimas ir reikšmė
Variklio kompresija - tai slėgis, kurį sukelia stūmoklis, judėdamas cilindre. Kompresija yra puikus matavimo vienetas, nusakantis bendrą automobilio variklio būklę. Vidutinis kompresijos dydis benzininiams varikliams yra 13-14 BAR, o dyzeliniams - iki 20 BAR (senesniems - iki 40 BAR).
Variklio kompresijos dydis yra didžiausias slėgis, kurį gali sukelti judėdamas stūmoklis variklio cilindre. Kompresijos dydis yra puiki integralinė variklio charakteristika, nusakanti bendrą variklio stovį. Kompresimetru matuojamas kompresijos dydis benzininiams varikliams siekia 13-14 bar.
Pagal savo paskirtį kompresometrai anksčiau buvo skirstomi į benzininius ir dyzelinius. Benzininio kompresimetro maksimalus slėgis yra 25 bar, o dyzelinių - 60 bar. Tačiau sėkmingai galima matuoti kompresiją ir benzininiam varikliui naudojant dyzeliniams skirtą prietaisą, nors rezultatas gali turėti didelę matavimo paklaidą, jei jis patenka į trečią skalės ketvirtadalį, o gautas rezultatas - į pirmą manometro skalės ketvirtadalį.

Variklio kompresijos matavimo procedūra:
- Pašildykite automobilį iki darbinės temperatūros ir atjunkite degimą.
- Išsukite visas žvakes (dyzeliniuose varikliuose galima matuoti kompresiją išsukus pakaitinimo žvakes arba purkštukus).
- Į jų vietą paeiliui įsukite kompresijos matuoklį (pasirinkite adapterį su atitinkamu sriegiu).
- Nuspaudę akseleratoriaus pedalą, kiekvienam cilindrui apsukite alkūninį veleną 8-10 kartų.
Matavimo rezultatus pakartokite 2-3 kartus ir nustatykite vidutinę reikšmę. Jeigu matavimo rezultatai pasikeičia po to, kai į cilindrą įpilama 20-30 g variklinio tepalo, tai gali reikšti, kad nesandari galvutės tarpinė.
Dyzeliniams varikliams kompresijos išbarstymas tarp cilindrų leidžiamas didesnis, jis gali siekti iki 2 bar.

Kompresografai, kuriuos galima skirstyti į dyzelinius ir benzininį, leidžia analizuoti cilindro kompresijos kreivę, naudojant įvairius adapterius.
Gruntinių fizinių savybių rodiklių skaičiavimas ir apibrėžimai
Šiame skyriuje pateikiami gruntinių fizinių sąvybių teoriniai apibrėžimai, skaičiavimai ir grunto klasifikavimas pagal gautus rezultatus.
Pagrindiniai fizinių savybių rodikliai:
- Wp (%) (plastiškumo drėgnis) - rodiklis (vandens kiekis), atitinkantis grunto perėjimą iš kieto būvio į plastišką arba atvirkščiai. Nustatomas laboratorijoje tiriant suminkytą ir išmirkytą gruntą standartiniu metodu.
- WL (%) - takumo drėgnis (vandens kiekis) - atitinka grunto perėjimą iš plastiško būvio į takų (skystąjį) arba atvirkščiai. Nustatomas laboratorijoje.
- ( (t/m³) (natūralusis grunto tankis) - nuo grunto tankumo ir drėgnumo priklausantis masės m ir tūrio V santykis (nesuardoma bandinio sandara ir nepakinta drėgnis).
- (s (t/m³) (kietųjų dalelių tankis) - kietųjų dalelių (mineralinės sudėties) masės ms ir jų tūrio Vs santykis.
- e - poringumo koeficientas - tai porų tūrio Vn (oro ir vandens poros) ir kietųjų dalelių tūrio Vs santykis vieneto dalimis, apskaičiuojamas:
- n - poringumas - tai gruntą sudarančių porų tūrio Vn ir viso grunto (bandinio) tūrio V santykis procentais, apskaičiuojamas:
- IP (%) - plastiškumo rodiklis - netiesiogiai apibūdinantis molinių gruntų granuliometrinę sudėtį. Apskaičiuojamas pagal formulę: IP (%) = WL (%) - Wp (%).
- IL (%) - takumo rodiklis - nurodo grunto konsistenciją. Apskaičiuojamas: IL (%) = (W (%) - Wp (%)) / (WL (%) - Wp (%)).
Plastiški moliai ir priemoliai pagal IL rodiklį skirstomi smulkiau.
- Sr - soties laipsnis - parodo kuri porų tūrio Vn dalis pripildyta vandens (vandens porų tūrio VW ir visų porų tūrio Vn santykis). Jis skaičiuojamas pagal formulę: Sr = ( (s * W) / ( (w * e) ) ).

Apskaičiuojant grunto prie polio šonų ribinį stiprumą, grunto sluoksniai dalijami į sluoksnius i, kurių skaičiuojamasis storis negali viršyti 2m, ir nustatomas tų sluoksnių vidurinės dalies gylis di nuo žemės paviršiaus.
Kaip nustatyti krūvos talpą.
tags: #grunto #kompresijos #rodiklis #cc