2023 metais Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 17,9 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Tai yra apie 3 proc. mažiau nei 2022 metais. Daugiausiai ŠESD išmetė transporto (34,4 proc.) ir energetikos (29,3 proc.) sektoriai. Lyginant su 2022 metais, šie duomenys yra apibendrinti Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų parengtoje ataskaitoje, kurioje apibendrintos Lietuvos ŠESD 2023 m. emisijos.
ŠESD emisijų mažėjimo ir augimo tendencijos
2023 metais emisijos Lietuvoje mažėjo dėl sumažėjusių cemento gamybos apimčių bei dėl sumažėjusio iškastinės kilmės kuro naudojimo pramonės įmonėse ir namų ūkiuose. Žemės ūkyje ŠESD kiekis mažėjo dėl mažesnio mineralinių trąšų naudojimo. Tuo tarpu transporto sektoriuje emisijos augo, nes šalyje padidėjo benzino, dyzelino ir suskystintų naftos dujų suvartojimas.
Sektoriuose, kurie nedalyvauja taršos leidimų prekybos sistemoje - transporto, žemės ūkio, atliekų, smulkiosios pramonės ir necentralizuoto šildymo - emisijos per metus sumažėjo 1,7 procento, daugiausia dėl mažesnio iškastinio kuro vartojimo namų ūkiuose ir įmonėse. Tačiau nuo 2005 metų šių sektorių emisijos vis dar yra 0,6 procento didesnės.
Įrenginiai, kurie dalyvauja taršos leidimų prekyboje, 2023 metais išmetė 6,2 procento mažiau ŠESD nei 2022-aisiais, daugiausia dėl sumažėjusių mineralinių produktų, ypač cemento, gamybos apimčių.
Lietuvos įsipareigojimai ir ES teisės aktai
Seimas pritarė Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimams, kuriais į nacionalinę teisę bus perkeltas Europos Sąjungos (ES) teisėkūros paketas. Kaip teigia projektą pateikusi Aplinkos ministerija, šiais pakeitimais įgyvendinami ES teisėkūros paketo aktai, skirti klimato kaitai švelninti ir sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 55 proc. iki 2030 m. bei pasiekti, kad 2050 m. Priėmus įstatymą, bus nustatyti griežtesni ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) reikalavimai, išplečiamas šios sistemos taikymas jūriniam transportui, o nuo 2027 m. Priėmus įstatymo pakeitimus, į Lietuvos įstatymą perkeliami ir kiti ES „Fit for 55“ teisėkūros paketo teisės aktai, kuriais numatomos priemonės prisidedančios prie valstybių narių nustatytų įpareigojimų 2021-2030 m.
Pateikdamas šį projektą aplinkos ministras Simonas Gentvilas įspėjo, kad Lietuva jau dabar neatitinka šiltnamio sukeliančio dujų išmetimo mažinimo, tad turės susimokėti bent 400 mln. eurų baudą. Anot jo Lietuva yra įsipareigojusi sumažinti emisijas 21 proc.
Pasaulinės tendencijos ir įmonių įsipareigojimai
Pasaulinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas toliau didėja, todėl kelias į atšilimo apribojimą iki 1,5°C darosi vis siauresnis. Klimato kaitos veiksmų skubumas yra neginčijamas.
Įmonės, siekdamos prisidėti prie klimato kaitos stabdymo, siūlo savo klientams galimybę sumažinti savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą, siūlydamos atsinaujinančius ir žiedinius produktus, pakeičiančius iškastinius produktus. Tokio pobūdžio įmonių tikslas yra padėti savo klientams iki 2030 m. kasmet sumažinti ŠESD išmetimą bent 20 milijonų tonų CO2 ekvivalento.
Tuo pat metu įmonės turi mažinti ir savo anglies pėdsaką. Kai kurios įmonės yra įsipareigojusios mažinti ŠESD išmetimą iš savo gamybos (1 ir 2 aprėptys) ir iki 2035 m. pasiekti neutralią anglies dioksido atžvilgiu gamybą. Taip pat įsipareigojama iki 2040 m. 50 % sumažinti parduodamų produktų naudojimo etapo išmetimų intensyvumą, lyginant su 2020 m. Svarbiausia tokių įmonių 3 aprėpties išmetimų kategorija yra pagamintų ir parduotų produktų naudojimo etapo išmetimai. Parduotų produktų naudojimo etapo išmetimų intensyvumas (gCO2e/MJ) yra produktų naudojimo sukeltų ŠESD išmetimų, padalytų iš viso parduotos energijos kiekio, rodiklis. Tai yra ŠESD išmetimai, susidarantys naudojant parduotus produktus - degalams tai reiškia degimą.