Kelionės automobiliu po Europą gali atnešti ne tik malonių įspūdžių, bet ir netikėtų rūpesčių, ypač kai kalba eina apie Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus ir jiems paskirtas baudas. Šia vasarą su tokia situacija susidūrė šiaulietis Rytis, kuris po kelionės po Europą gavo laišką iš Italijos policijos pareigūnų dėl viršyto greičio autostradoje. Nors sumokėjo baudą vietoje ir gavo kvitą, vėliau jam buvo paskirta dar viena, gerokai didesnė bauda, kurios kilmė ir galimybės jos išvengti jam liko neaiškios.
Dviguba bauda ir nežinomybė
Grįžęs po kelionės, Rytis rado savo pašto dėžutėje laišką, kuriame Italijos pareigūnai jam skyrė beveik 300 eurų baudą už anksčiau minėtą pažeidimą. Laiške taip pat buvo nurodyta, kad atsiskaityti su Italijos teisėsauga jis privalo per 3 dienas, antraip bauda išaugs iki 400 eurų, o po 60 dienų - iki 600 eurų. Vyras buvo įsitikinęs, kad už pažeidimą jau atsiskaityta vietoje, todėl su jam paskirta bauda nebuvo linkęs taikstytis. Jis svarstė galimybes įrodyti savo tiesą, aiškintis, ar neįsivėlė kokia klaida, ar galbūt vietoje sumokėjo tik dalį baudos, ar yra kitas logiškas paaiškinimas.
Rytis išsiuntė laišką nurodytu adresu, išdėstydamas savo dvejonės, tačiau negavęs jokio atsakymo, po trijų pakartotinių siuntimų, prisipažino, kad delsiti sumokėti bijo, nes bauda gali padvigubėti. Jis taip pat nesuprato, kodėl visi jam atsiųsti dokumentai buvo italų kalba, nors paaiškinimas, kaip sumokėti baudą, buvo ir anglų kalba.
Pagalbą gali suteikti tik ta institucija, kuri nubaudė
Patarimo, ar skubėti mokėti, ar bandyti įrodyti savo tiesą, negalėjo suteikti ir Lietuvos Kelių policijos tarnybos atstovai. Vyriausiasis specialistas Rytis Vosylius paaiškino, kad pagal Europos Sąjungoje (ES) galiojančią direktyvą, bendravimas vyksta tik tarp institucijos, skiriančios baudą, ir asmens, padariusio pažeidimą. Lietuvos policija tokiose situacijose tarpininko vaidmens neatlieka.
„Asmuo, gavęs laišką iš kitos valstybės apie padarytą KET pažeidimą ar paskirtą baudą, turėtų bendrauti ir visus klausimus spręsti su pažeidimą tiriančia užsienio valstybės institucija (kontaktai paprastai turi būti nurodyti pačiame pranešime). Pagalbą dėl tam tikrų neaiškumų gali suteikti ir atitinkamoje valstybėje esančios Lietuvos konsulinės įstaigos“, - pataria R. Vosylius.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai taip pat patvirtino, kad dėl KET pažeidimų, padarytų kitoje ES valstybėje, Lietuvos piliečiai turi kreiptis į tos šalies policiją, o konsuliniai pareigūnai nėra įgalioti teikti pagalbos tokiose situacijose.
Bendradarbiavimas nustatant pažeidėją, bet ne ginantis nuo baudos
Bendradarbiavimas tarp skirtingų šalių institucijų vyksta nustatant pažeidėją, pavyzdžiui, kai jis užfiksuojamas viršijantis greitį. Nuo 2011 m. veikianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva sudarė palankesnes sąlygas keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie KET pažeidimus. Tai leidžia institucijoms gauti transporto priemonės savininko ar valdytojo duomenis iš kitos ES narės ir informuoti jį apie pažeidimą bei numatomą baudą.
Tačiau aiškėja, kad nors valstybės susitarė, kaip nubausti pažeidėjus, nebuvo sukurtos sistemos, kaip piliečiams apsiginti nuo galimai neteisingai paskirtų baudų. Dėl to asmenys, besijaučiantys neteisėtai apkaltinti kitų šalių pareigūnų, paliekami likimo valiai - jiems padėti niekas neskuba nei savoje, nei svečioje šalyje.
Teisė įrodyti savo tiesą ir priverstinio išieškojimo komplikacijos
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas primena, kad kiekvienas ES pilietis turi teisę ginčyti kompetentingos institucijos priimtą sprendimą skirti baudą. „Sprendimo apskundimo, skundo nagrinėjimo procedūra vyksta pagal valstybės, paskyrusios baudą, teisę, todėl asmuo turi bendrauti su šios valstybės institucijomis“, - teigia komisaras.
Tačiau bendravimas su užsienio valstybinėmis institucijomis nėra paprastas dėl kalbos barjero ir nesigaudymo kitos šalies teisinėje bazėje. Rytis svarstė, kokiu būdu iš jo būtų išieškoma Italijos pareigūnų paskirta bauda, jei jis gautą pranešimą tiesiog ignoruotų. Lietuvos pareigūnai pripažįsta, kad ES vienoda baudų už pažeidimus išieškojimo tvarka - dar tik ateities planuose.
Nors direktyva leidžia valstybėms narėms lengvai keistis informacija apie pažeidėjus, ji neišsprendžia priverstinio baudų išieškojimo klausimo. „Užsienyje gyvenančiam asmeniui nesumokėjus paskirtos baudos, policijos įstaigos, spręsdamos priverstinio išieškojimo klausimą, tarpusavyje nebendradarbiauja (išskyrus atvejus, kai yra pasirašytos dvišalės ar daugiašalės tarpvalstybinės sutartys)“, - sako R. Vosylius. Todėl mažai tikėtina, kad į šiauliečio namus vieną dieną pasibels antstoliai ir pareikalaus sumokėti Italijos pareigūnų paskirtą baudą.
Galimybės pasinaudoti tarpinio bendradarbiavimo spragomis
Lietuvos antstolių rūmų ekspertė-teisės konsultantė Jūratė Bakšytė-Lozorkienė paaiškina, kad norint iš skolininko per antstolius išieškoti jam paskirtą baudą, žmogus turi gyventi toje šalyje, kur jam buvo paskirta bauda, arba turėti ten turto, ar dirbti. Jeigu užsienietis tik pravažiavo pro šalį ir jokių kitų ryšių su ja neturi, priverstinis išieškojimas negali būti vykdomas.
„Taip, tai galėtų būti, bet tam reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas tarp abiejų šalių. Mūsų žiniomis, kol kas jo būtent šioje srityje dar nėra“, - teigia J. Bakšytė-Lozorkienė. Tai reiškia, kad šiuo metu situacija aiški - jei lietuvis į Italiją daugiau nekels kojos, baudą gali ir išvengti, pasinaudojęs tarptautinio bendradarbiavimo spragomis.
SIAURUKO BĖGIAIS Į PANEVĖŽĮ
Prevencinės priemonės užsieniečiams
Panaši problema aktuali visoje ES, todėl kiekviena valstybė pasirenka savarankiškus metodus jos sprendimui. Lietuvoje pareigūnai pasienyje dažnai rengia prevencines priemones, kurių metu tikrinama, ar užsienyje registruotos transporto priemonės nėra užfiksuotos automatinėmis greičio matavimo priemonėmis. Panašiai elgiasi ir kitų šalių pareigūnai.
„Tokiems vairuotojams surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai, o padarius pažeidimą, už kurį gali būti atimta teisė vairuoti, iki bylos nagrinėjimo sulaikomas vairuotojo pažymėjimas. Be to, trečiųjų šalių piliečiams, nesumokėjusiems paskirtos baudos, yra ribojamas vizos išdavimas“, - sako komisaras.
Lietuvos keliuose - daugiausia lenkų pažeidėjų
Lietuvos kelių policijos tarnyboje gaunami duomenys apie registruotas transporto priemones iš Lenkijos, Švedijos, Vengrijos, Nyderlandų, Bulgarijos, Austrijos, Vokietijos, Belgijos. Daugumą pažeidimų, užfiksuotų greičio matavimo prietaisais, sudaro Lenkijos vairuotojai.
„Transporto priemonių savininkams siunčiami pranešimai pažeidėjo gimtąja kalba su pasiūlymu sumokėti atitinkamą baudą. Apie 60 proc. užsienio vairuotojų, kuriems siunčiami pranešimai, paskirtas baudas sumoka“, - teigia R. Vosylius.
Taip pat straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip sumokėti mokesčius ir administracines baudas Lietuvoje, nurodant skirtingus mokėjimo būdus ir svarbią informaciją, mokant už kitą asmenį ar iš užsienio banko sąskaitų.
Taip pat aptariamos degalų gabenimo ir laikymo taisyklės Lenkijoje, perspėjama apie griežtas taisykles ir dideles baudas už jų nesilaikymą. Minima, kad nuo kovo 3 dienos Lenkijoje įsigalioja eilinis masinio KET reformos etapas, o nuo kovo 5 dienos nustos galioti specialusis įstatymas dėl pagalbos Ukrainos piliečiams.
Straipsnyje pateikiama ir naujausia informacija apie sugriežtintas bausmes Lenkijoje už nelegalias lenktynes gatvėse, kurios gali siekti laisvės atėmimo bausmę. Aprašomas konkretus atvejis, kai policijai teko sustabdyti du vairuotojus, lenktyniavusius greitkelyje S7.
Galiausiai, aptariami ES mastu atnaujintos taisyklės, kurios įpareigos ES valstybes glaudžiau bendradarbiauti keičiantis informacija apie pažeidimus ir nustatant nedrausmingus vairuotojus, taip pat pateikiama informacija apie informacijos patikrinimą, jei baudą gavote iš užsienio.