Subaru automobiliai garsėja savo patikimumu ir puikiomis važiavimo savybėmis. Tačiau, net ir šios aukštos kokybės transporto priemonės laikui bėgant gali susidurti su techninėmis problemomis, ypač susijusiomis su automatinėmis pavarų dėžėmis. Nors Subaru ir buvo pripažinta patikimiausia 2025 m. modelio markės transporto priemone pagal tokius patikimus šaltinius kaip JD Power, RepairPal, CarEdge ir Edmunds, naudotų automobilių rinkoje gausu Subaru modelių su rimtais trūkumais, ypač CVT transmisijų.
Subaru automatinės pavarų dėžės: tipiniai gedimai ir simptomai
Subaru automobiliuose kartais gali kilti problemų su automatinėmis greičių dėžėmis. Kokie yra tipiniai automatinių CVT pavarų dėžių gedimų požymiai?
- Pavarų dėžė triukšmauja, trūkčioja, dirba netolygiai.
- Dyla ankstesnis važiavimo komfortas.
- Automobilio prietaisų skydelyje gali pasirodyti įspėjamieji pranešimai.
- Pavarų dėžė gali pereiti į avarinį režimą (sumažintos galios režimas).
- Šiurkštus pavarų perjungimas, netikėtas trūkčiojimas ir pernelyg didelė vibracija.
- Pavarų slydimas ir svyravimas greitėjant.
- Uždelstas greitėjimas ir slydimas: jei jūsų Subaru dvejojantis prieš greitėdamas, tai gali būti dėl skysčio degradacijos arba gedimo vožtuvo korpuse. Kai kurie vairuotojai patiria aukštus apsisukimus, be atitinkamo greičio padidėjimo, o tai rodo diržo slydimą.
- Aukšto tono cypimas ar dūzgiantis garsas: cypimas greitėjant gali reikšti nusidėvėjusius skriemulio guolius arba skysčio aeraciją. Šios problemos ignoravimas gali sukelti visišką transmisijos gedimą.
- Transmisijos klaidos kodai ir avarinis režimas (Limp Mode): jei jūsų Subaru pereina į avarinį režimą ir įsijungia „Check Engine Light“, tai gali būti su CVT susijusi problema. Dažni CVT gedimų kodai yra: P0841 - transmisijos skysčio slėgio jutiklio grandinės žema įtampa, P0868 - transmisijos skysčio slėgio žema įtampa, P0741 - sukimo momento keitiklio sankabos grandinės veikimo sutrikimas.
Jei mašina pastatyta nelygioje vietoje ir pastatyta ant "P", atleidus stabdį mašina šiek tiek pavažiuos į priekį arba atgal (žiūrint į kurią pusę nuolydis), todėl kai norėsite iš "P" perjungti į kitą padėtį, bus jaučiamas tas vadinamas "smūgis". Jeigu prieš tai užtrauksite rankinį ir pastatysite į "P" arba statysite lygioje vietoje, to dalyko nebus. Ir tai liečia ne tik CVT, bet ir visus automatus. Parkavimo režimo remontas gali kainuoti apie 700 litų.
CVT pavarų dėžių specifika ir remontas

CVT pavarų dėžės veikimo principas
Automatinės CVT pavarų dėžės (angl. Continuously Variable Transmission - bepakopė transmisija) masiškai montuojamos nuo praėjusio amžiaus penkiasdešimtųjų pabaigos. Jos turi daug šalininkų ir daug priešininkų. Jos turi daug privalumų, bet taip pat ir nemažai trūkumų. Važiuoti automobiliu su CVT yra malonu ir ekonomiška. Jų konstrukcija yra paprastesnė nei hidraulinių pavarų dėžių, tačiau jos netinka montuoti automobiliuose su didelės galios varikliais. Šiuo metu CVT pavarų dėžės išgyvena didelį populiarumą, nes ES reglamentai skatina hibridinės pavaros automobilius.
Paprastai tariant, CVT pavarų dėžės konstrukcijos pagrindą sudaro du kūginiai skriemuliai. Pirmasis kūginis skriemulys sumontuotas ant įėjimo veleno, sujungto su sankaba. Kūginiai skriemuliai sujungti grandine arba transmisijos diržu. Pavarų dėžės darbo metu skriemuliai artėja vienas prie kito arba tolsta vienas nuo kito. Viena iš įdomių ir labai populiarių konstrukcijų yra CVT Multitronic pavarų dėžė. Tai yra bepakopė pavarų dėžė, tačiau gamintojas pritaikė sprendimą, kuris įsimena tam tikras grandinės, jungiančios kūginius skriemulius, padėtis.
„CVT tipo transmisijos turi savo specifinių problemų, dėl kurių daugelis mechanikų vengia jų remonto,“ - paaiškina Maciejus Stachura, ASB Zuzmat dirbtuvių Zębowice, netoli Jawor, savininkas. „Jos laikomos labai sudėtingomis ir jautriomis.“
Dažniausi CVT pavarų dėžių gedimai
Dirbtuvėse dažniausiai susiduriama su CVT pavarų dėžėmis, montuojamomis daugiausia Audi A4, Audi A6 ir Audi A5, t.y. Multitronic pavarų dėžėmis. Antrasis CVT pavarų dėžių prekės ženklas, kuris dažnai patenka į dirbtuves, yra Jatco pavarų dėžės (Japan Automatic Transmission Company).
Multitronic pavarų dėžės gedimai
- TCM (Transmission Control Module) kompiuterių remontas: Audi prekės ženklas apdovanojo mus nesuskaičiuojama daugybe TCM kompiuterių remontų. Šie kompiuteriai yra pavarų dėžės viduje, todėl jie patiria drastiškus temperatūros pokyčius ir variklio perduodamą vibraciją.
- Priekinės sankabos nusidėvėjimas: Kitas pasikartojantis gedimas yra priekinės (važiavimui į priekį) sankabos nusidėvėjimas. Per didelis sankabos diskų laisvumas ir alyvos slėgio sumažėjimas pasireiškia trūkčiojimu pajudant iš vietos.
- Pavaros grandinės nusidėvėjimas: Paskutinis gedantis elementas yra pavaros grandinė, veikianti ant plieninių kūginių skriemulių.
Jatco pavarų dėžės gedimai
Jatco pavarų dėžės turi visai kitokių problemų. Čia vienas mažas elementas alyvos siurblyje sukelia daugumos komponentų gedimus. Kalbama apie slėgio reguliavimo vožtuvą. Tai yra jautrus kiekvienos Jatco tipo CVT pavarų dėžės taškas. Smulkios metalinės dulkės, esančios alyvoje, susidariusios normalaus pavarų dėžės eksploatavimo metu, sukelia laipsnišką šio vožtuvo nusidėvėjimą, o galiausiai jo užstrigimą. Stabilaus slėgio nebuvimas, t.y. per didelis padidėjimas ar sumažėjimas, sukelia variatorių, grandinės, sankabų ar hidraulinio bloko gedimą.
CVT pavarų dėžių remontas
Priekinės sankabos regeneravimo procesas Multitronic pavarų dėžėje susideda iš visiško pavarų dėžės išardymo, jos išvalymo ir gedimų patikrinimo. Tada matuojamas frikcinių elementų nusidėvėjimas, parenkami tinkamo storio tarpikliai, diskai ir tiksliai matuojamas laisvumas, kuris yra lemiamas tinkamam sankabos veikimui.
Viena svarbiausių profilaktinių priemonių, užtikrinančių ilgą automatinės pavarų dėžės tarnavimo laiką, yra tepalų keitimas. Visoms dėžėms rekomenduojama keisti tepalus kas 60 000 km. Keičiant tepalus reguliariai, dėžės žymiai ilgiau tarnauja, vidutiniškai 300 000-400 000 km. Jei kartu su tepalais keičiamas ir filtras (kai kurioms dėžėms filtras keičiamas tik kapitalinio remonto metu), jis išardomas, o pagal drožlių ir nuosėdų kiekį galima spręsti apie dėžės susidėvėjimą. Tačiau svarbu suprasti, kad tepalų keitimas automatinėse dėžėse yra tik profilaktika, siekiant pailginti dėžės tarnavimo laiką, o ne remontas. Tepalų keitimas niekada nesutvarko jau esamų gedimų.

Kolega turi BMW dyzelį automatą. Manualas rašo, kad dėžei tepalas „lifetime“ (visam tarnavimo laikui). Bet jis nutarė pakeisti. Mašina atsigavo konkrečiai. Tai rodo, kad tepalų keitimas yra svarbus, net jei gamintojas nurodo kitaip.
Profesionalūs Autoserviso Autovela meistrai patars, kokių veiksmų geriausia imtis ir pasirūpins, kad automobilis būtų suremontuotas kokybiškai. Ilgametę patirtį sukaupę Autoserviso Autovela specialistai pavarų dėžės ir sankabos remontą atlieka laikydamiesi visų gamintojų numatytų technologinių reikalavimų.
Šlamštas, CVT Subaru Outback TR580 pilnai išardytas, pasiekus 108 tūkst. ridą!
Subaru Forester SF automatinės pavarų dėžės specifiniai gedimai
Dažniausi Subaru Forester SF automatinės pavarų dėžės gedimai:
- Sugedęs hidraulinis konverteris ("pūslė"): Turbūt dažniausias šių automobilių gedimas. Jei važiuojant pastoviu greičiu šokinėja apsukų rodyklė arba jaučiasi stipri kėbulo vibracija, atėjo laikas keisti konverterį.
- Nutrūkęs pirminis velenas: Kai taip nutinka, iš pradžių dėžė blogai jungia 4, 5 pavaras, greičių dėžės kompiuteryje dažnai būna klaidų, susijusių su 3, 4, 5 bėgiais, arba sankabų klaidos. Galiausiai velenas visai nutrūksta ir automobilis sustoja. Šiai problemai išspręsti yra du variantai: pakeisti veleną nauju arba suremontuoti senąjį lazeriu.
- Solenoido gedimas: Kitas galimas gedimas - solenoido gedimas, dėl kurio gali nepasiekti pakankamas tepalo slėgis.
Jei važiuojant ramiai automatinė pavarų dėžė veikia puikiai, be jokių daužimų ar garsų, tačiau įjungus sportinį režimą ir važiuojant aukštesniais sūkiais viskas tvarkoje, o važiuojant apie 80 km/h ir staigiai paspaudus akseleratoriaus pedalą iki galo, metant iš 3 į 4 pavarą atsiranda stiprus daužymas, tai gali reikšti specifinę problemą. Tokiu atveju verta patikrinti pavarų dėžės filtrą, esantį dėžės viduje (matosi nuėmus karterį), jį pakeisti arba gerai išplauti. Taip pat galima bandyti keisti solenoidą.
Nors mechaninės pavarų dėžės paprastai laikomos patikimesnėmis ir pigesnėmis remontuoti, sankaba gali nusidėvėti greičiau, ypač jei automobilis dažnai naudojamas sunkiomis sąlygomis, pvz., tempiant priekabą ar važiuojant bekele. Kai kuriuose modeliuose, ypač 2014 m. Forester ir 2019 m. Ascent, buvo pastebėta problemų su transmisija, įskaitant šiurkštų pavarų perjungimą, trūkčiojimą ir vibraciją.
CVT transmisijos taip pat gali kelti problemų, nors jos ir yra patogesnės kasdieniam naudojimui.
Kaip prižiūrėti automatinę pavarų dėžę, kad ji tarnautų ilgiau?
Svarbu prisiminti, kad CVT pavarų dėžė, kaip ir bet kuris automatas, reikalauja reguliaraus (paprastai kas 40 000 ar 60 000 km ridos) pavarų dėžės alyvos keitimo.
Pagrindinės automatinės pavarų dėžės gedimo priežastys
- Netolygus judėjimas: Per greitas įsibėgėjimas ir staigus stabdymas. Tai sukelia kitą problemą - transmisijos perkaitimą. Kuo didesnė alyvos temperatūra, tuo mažesnis jos efektyvumas. Be to, svarbu pabrėžti, kad kas 2-3 metus yra būtina keisti alyvos filtrus.
- Nepakankamai įkaitusi automatinė pavarų dėžė: Tokiu atveju alyva sutirštėja ir praranda savo efektyvumą - neprasiskverbia iki svarbių dalių, o esant šaltam orui jie tampa trapūs. Todėl prieš pradedant judėti automobiliu su automatine pavarų dėže, ji turi būti įkaitinta.
- Prasisukantys ratai: Dažniausia automatinės transmisijos gedimo priežastis - kai ratai slysta, prasisuka, buksuoja ilgesnį laiką.
- Nekeičiamas alyvos filtras: Automatinė pavarų dėžė genda, kai nėra keičiamas alyvos filtras per rekomenduojamą laikotarpį.
Svarbūs patarimai eksploatuojant CVT
- Neutralus režimas (N): Trumpai sustojus, stovint kamščiuose arba laukiant šviesoforo signalo, daugelis vairuotojų įpratę naudoti neutralų režimą (N) - tai yra klaida. Automatinės dėžės neutralus (N) režimas nėra tas pats, kas mechaninės pavarų dėžės neutrali pavara. Automatinės transmisijos neutralus režimas (N) yra reikalingas tam, kad ilgam sustojus arba esant karštam orui, galima būtų išvengti perkaitimo. Kitais atvejais, rekomenduojama išlaikyti automobilį vietoje, laikant nuspaustą stabdžių pedalą.
- Perjungimas judėjimo metu: Griežtai draudžiama perjunginėti automatines transmisijos režimus automobilio judėjimo metu. Norint perjungti režimą, pirmiausia reikia sustabdyti automobilį.
- Stovėjimas ant šlaito: Pastačius ant lygaus pagrindo automobilį, pakanka nustatyti stovėjimo režimą (P), tokiu būdu mechanizmas saugiai blokuojamas. Kai automobilių stovėjimo aikštelė yra ant šlaito, siekiant išvengti žalos, reikia įjungti rankinį stabdį ir tik tada nustatyti automatinės pavarų dėžės stovėjimo režimą (P).
- Vilkimas: Daugelis automobilių su automatine pavarų dėže gamintojų nerekomenduoja ir griežtai draudžia vilkti tokius automobilius arba nustato griežtus vilkimo greičio, atstumo ir režimų apribojimus. Geriausias variantas yra automobilio pervežimas naudojant evakuatorių, kitaip automatinė pavarų dėžė greičiausiai suges. Svarbu atminti, jog užvesti automobilio su automatine transmisija variklį galima tik su starteriu!
Optimalus pavarų dėžės darbas reiškia, kad neturėtumėte jausti smūgiavimo perjungiant pavaras, neturėtų būti pavarų užlaikymo ar dvigubo jungimo. Neutrali padėtis, kai apsukos kyla, o greitis nedidėja, taip pat yra svarbus rodiklis. Jei atrodo, lyg kažkas pavarų dėžę stabdytų iš vidaus, tai gali reikšti hidraulinio konverterio nesklandų darbą.

Subaru modeliai, linkę turėti CVT problemų
Nors Subaru bėgant metams pagerino savo CVT transmisijas, tam tikri modeliai yra labiau linkę į gedimus:
- 2010-2013 m. Subaru Outback & Legacy (pirmosios kartos Lineartronic CVT)
- 2013-2017 m. Subaru Crosstrek (ankstyvieji FB20 variklio modeliai)
- 2014-2018 m. Subaru Forester (FB25 variklio modeliai)
- 2019+ Subaru Ascent (didesnė sukimo momento apkrova CVT)
Subaru išplėtė savo CVT garantiją iki 10 metų arba 100 000 mylių daugeliui 2010-2018 m. modelių, todėl, jei jūsų transmisija sugenda per šį laikotarpį, galite turėti teisę į nemokamą remontą.
Subaru Forester bendrosios charakteristikos ir kitos problemos

Subaru Forester yra mėgstamas dėl savo nuolatinės visų ratų pavaros (AWD) sistemos, kuri užtikrina stabilumą ir saugumą įvairiomis sąlygomis, ypač žiemą. Automobilis pasižymi aukštesne prošvaisa, erdviu salonu ir praktiškumu, todėl yra tinkamas tiek kasdienėms kelionėms, tiek išvykoms į gamtą, žvejybą ar medžioklę. Dėl šių savybių jis yra populiarus tarp žmonių, gyvenančių užmiesčio ar kaimo vietovėse, kur keliai gali būti prastesnės būklės.
Nors Subaru Forester dažnai giriamas už patikimumą, svarbu atkreipti dėmesį į specifinius modelio trūkumus ir galimus gedimus, kurie gali pasireikšti skirtingose kartose ir su skirtingais varikliais.
Viena iš dažniausiai minimų savybių yra gera trauka ir puikus pravažumas, užtikrinamas 4x4 sistemos. Salono medžiagos kartais vertinamos kaip pigiai surinktos, tačiau tai netrukdo komfortiškoms kelionėms. Aukštas automobilio svorio centras, puikus valdomumas, cinkuotas kėbulas - tai patikimos savybės, nereikalaujančios daug dėmesio. Automobilis yra saugus, atlaikė net ir susidūrimus su gyvūnais ar stulpais, toliau važiuodamas savo eiga.
Kuro sąnaudos yra vienas iš aspektų, kur nuomonės skiriasi. Miesto sąlygomis jos gali siekti 11-16 litrų, o užmiestyje - apie 11 litrų, priklausomai nuo vairavimo stiliaus.
Nepaisant bendro patikimumo, Subaru Forester modeliai turi keletą specifinių gedimų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.
Variklio problemos
- Galvos tarpinės pratekėjimas: Tai viena iš labiausiai paplitusių Subaru benzininių opozicinių variklių problemų. Simptomai gali būti aušinimo skysčio dingimas, alyvos maišymasis su antifrizu arba alyvos dėmės ant variklio bloko. Šis gedimas būdingas daugeliui Subaru modelių ir gali lemti brangų remontą.
- Padidėjęs alyvos suvartojimas: Kai kuriuose senesniuose 2.5 litro benzininiuose varikliuose cilindrų žiedai gali susidėvėti, dėl ko padidėja alyvos suvartojimas. Nors kai kurie savininkai teigia, kad suvartojimas yra normalus, kiti susiduria su šia problema.
- Dyzelinių variklių problemos: 2008 metų pradžios dyzeliniai varikliai gali turėti problemų su DPF filtru (dyzelino kietųjų dalelių filtras), o dyzeliniai bokseriniai varikliai yra linkę į ankstyvą dvigubos masės smagračio ir sankabos susidėvėjimą. Tai gali pasireikšti sunkiai užvedant variklį ir skleidžiant keistus ūžesius.
- Variklio aušinimo problemos: Be galvos tarpinių pratekėjimo, kai kurie savininkai skundžiasi bendromis variklio aušinimo problemomis.
Važiuoklės ir kėbulo problemos
- Rūdys: Senesnės kartos Subaru Forester modeliai, ypač tie, kurie važinėjo Lietuvos keliais, linkę rūdyti. Dažniausiai pažeidžiami slenksčiai, galinės arkos ir dugnas. Cinkuotas kėbulas kai kuriuose modeliuose padeda apsaugoti nuo korozijos, tačiau tai nereiškia, kad automobilis visiškai nepaveikus rūdims.
- Važiuoklės komponentų dėvėjimasis: Nors važiuoklė paprastai laikoma tvirta, Lietuvos keliai dažnai lemia amortizatorių ir stabilizatoriaus traukių dėvėjimąsi. Kai kuriuose modeliuose, pvz., 2004 m. MT 2L X, amortizatoriai gali sugesti po 30000 km, o galiniai savireguliuojantys amortizatoriai - po 90000 km.
- Stabdžių diskų kreivėjimas: Kai kurie savininkai pastebėjo, kad stabdžių diskai pradeda kreivintis.
Kitos problemos
- Garso izoliacija: Viena iš dažniausiai minimų silpnųjų vietų yra nepakankama garso izoliacija, ypač važiuojant didesniu nei 100 km/val. greičiu. Kai kurie savininkai atlieka pilną garso izoliaciją, kad pagerintų komfortą.
- Interjero medžiagos: Salono apdailos detalės kartais vertinamos kaip pigios ir greitai susidėvinčios. Sėdynių oda ir vairas gali greitai pasidengti dėvėjimosi žymėmis.
- Matomumas ir veidrodėliai: Kai kuriuose modeliuose veidrodėliai gali iškreipti tikrą atstumą, o bendras matomumas iš salono gali būti ribotas.
- Klimato kontrolė: Kai kurių modelių klimato kontrolės veikimas gali būti neaiškus, todėl sunku nustatyti reikiamą temperatūrą.
- Elektronika: Nors dauguma elektronikos sistemų veikia patikimai, pasitaiko smulkių gedimų, pvz., gedimai su stiklo pakėlėjais ar valytuvais.
- Kuro sąnaudos: Kaip minėta, kuro sąnaudos, ypač mieste, gali būti gana didelės, kas gali būti minusas ekonomiškumą vertinantiems vairuotojams.
Ką reikėtų patikrinti perkant naudotą Subaru Forester?

Renkantis naudotą Subaru Forester, ypač svarbu atlikti kruopščią apžiūrą ir patikrinti šiuos komponentus:
- Variklis: Patikrinkite alyvos ir aušinimo skysčio lygius, ieškokite alyvos ar aušinimo skysčio pratekėjimo požymių, ypač aplink galvos tarpines. Klausykitės variklio darbo - ar nėra pašalinių garsų, vibracijų.
- Transmisija: Patikrinkite pavarų perjungimą (mechaninėje ar automatinėje dėžėje), ar nėra strigimų, pašalinių garsų. Jei automobilis su automatine pavarų dėže, patikrinkite jos veikimą įvairiomis apkrovomis.
- Važiuoklė: Patikrinkite amortizatorius, stabilizatoriaus traukes, atraminius guolius. Klausykitės, ar nėra girgždėjimų ar kitų pašalinių garsų važiuojant nelygiu keliu.
- Kėbulas: Atidžiai apžiūrėkite slenksčius, arkas, dugną ir kitas vietas, kur dažniausiai kaupiasi drėgmė, ieškodami rūdžių požymių.
- Stabdžių sistema: Patikrinkite stabdžių diskų ir kaladėlių būklę.
- Elektronika: Patikrinkite visų elektrinių prietaisų veikimą - langų pakėlėjus, veidrodėlių reguliavimą, klimato kontrolę, apšvietimą ir kt.
Taip pat svarbu atsižvelgti į automobilio istoriją, techninės priežiūros žurnalus ir, jei įmanoma, atlikti diagnostiką autoservise. Profesionalus Subaru servisas, toks kaip UAB „Subarita“, kuri jau 15 metų remontuoja tik Subaru automobilius ir turi patirtį nuo 1994 m., teikia aukščiausios klasės SUBARU transporto priemonių techninės priežiūros paslaugas. Jie stengiasi, kad jūsų Subaru visada būtų kelyje ir veiktų puikiai.
tags: #forester #cvt #transmisijos #problemos