Automobilio kuro bakas, dar vadinamas degalų baku, yra vienas iš esminių automobilių ir kitų transporto priemonių kuro sistemos komponentų. Jo pagrindinė funkcija - saugoti ir tiekti kurą į variklį. Kuro bako konstrukcija ir jo veikimo principai yra tiesiogiai susiję su transporto priemonės veikimo efektyvumu ir saugumu.
Kuro sistema yra viena iš svarbiausių automobilio sistemų, atsakingų už kuro tiekimą varikliui. Be tinkamai veikiančios kuro sistemos automobilis negalėtų gauti reikiamo kuro kiekio, o tai lemtų variklio veikimo sutrikimus arba visišką jo sustojimą. Kuro sistema apima kelias svarbias dalis, kurios kartu užtikrina kuro tiekimo efektyvumą.
Kuro bako sudedamosios dalys ir veikimo principai
Kuro bakas yra talpykla, kurioje laikomas kuras, reikalingas varikliui veikti. Jis gali būti gaminamas iš įvairių medžiagų, tokių kaip plienas, aliuminis ar plastikas (dažniausiai polietilenas), kurios užtikrina atsparumą kuro cheminėms savybėms ir mechaninėms apkrovoms.
Kuro bakas susideda iš kelių svarbių dalių, kurios kartu veikia siekiant saugiai laikyti ir transportuoti kurą į variklį:
- Kuro įpylimo anga yra vieta, kurioje kuras įpilamas į kuro baką per degalų pistoletą. Tai pirmoji sąlyčio vieta tarp transporto priemonės ir degalų.
- Kuro bako dangtelis yra apsauginė dalis, uždengianti kuro įpylimo angą. Šis dangtelis ne tik apsaugo nuo kuro išgaravimo, bet ir nuo kuro užteršimo bei vagysčių.
- Kuro siurblys yra viena svarbiausių kuro sistemos dalių, atsakinga už kuro tiekimą iš bako į variklį. Daugumoje šiuolaikinių automobilių kuro siurblys yra įmontuotas tiesiai į kuro baką.
- Kuro lygio jutiklis yra prietaisas, kuris stebi kuro kiekį bake ir perduoda šią informaciją vairuotojui per kuro lygio indikatorių automobilio prietaisų skydelyje.
- Kuro grįžtamoji linija yra vamzdelis, per kurį perteklinis kuras, neperduotas varikliui, grįžta atgal į kuro baką.
- Kuro filtrai yra svarbūs komponentai, užtikrinantys, kad į variklį patektų švarus kuras, be jokių priemaišų ar teršalų.
- Degalų išsiplėtimo kamera yra dalis, kuri padeda sugerti kuro bakelyje susidariusius garus ir perteklinį kurą, kai jo temperatūra padidėja.
- Kuro ventiliacijos sistema leidžia kuro bakui "kvėpuoti", reguliuodama kuro garų slėgį ir užtikrindama, kad garai nepatektų į atmosferą.
- Kai kurie kuro bakai turi vidines pertvaras, kurios padeda išvengti kuro bangavimo važiuojant nelygiais keliais arba staiga manevruojant.
Pagrindinė automobilio degalų bako funkcija - saugoti degalus, reikalingus automobilio varikliui maitinti.
Kuro sistemos komponentai
Kuro sistema yra sudėtinga ir esminė automobilio dalis, kurios veikimas tiesiogiai veikia variklio našumą, degalų ekonomiją ir bendrą automobilio eksploataciją. Svarbu reguliariai prižiūrėti kuro sistemos komponentus - kuro filtrus, purkštukus, siurblį ir kitus elementus - kad sistema veiktų sklandžiai ir be trikdžių.
- Kuro bakas yra pagrindinis automobilio kuro rezervuaras, kuriame laikomas kuras. Tai pirmasis kuro sistemos elementas, iš kurio kuras pradeda savo kelionę link variklio.
- Kuro siurblys yra atsakingas už kuro transportavimą iš bako į variklį per kuro sistemą. Siurblys gali būti elektrinis arba mechaninis, priklausomai nuo automobilio tipo.
- Kuro filtrai yra skirti pašalinti priemaišas ir nešvarumus iš kuro prieš jam patenkant į variklį. Kuro filtras gali būti įmontuotas kuro bake, šalia kuro siurblio arba kitose sistemos vietose.
- Kuro purkštukai yra atsakingi už tikslaus kuro kiekio purškimą į variklio cilindrus.
- Kuro slėgio reguliatorius yra komponentas, kuris palaiko pastovų kuro slėgį kuro sistemoje. Šis slėgis yra būtinas tam, kad purkštukai veiktų optimaliai ir variklis gautų reikiamą kuro kiekį.
- Kuro linijos yra vamzdžiai arba žarnos, kurios jungia įvairias kuro sistemos dalis, leisdamos kurui laisvai tekėti iš bako į variklį.
Kuro įpylimo vamzdžiai ir žarnos
Kuro įpylimo vamzdžiai, dar vadinami garlavinomis, ir kuro žarnos atlieka svarbų vaidmenį, užtikrindamos, kad kuras saugiai patektų į variklį.
Kuro įpylimo vamzdis (garlavina)
Kuro įpylimo vamzdis (dar vadinamas garlavina) yra vamzdis, per kurį kuras iš degalų pistoleto patenka į automobilio kuro baką. Jis jungia kuro bako kaklelį su kuro įpylimo anga, esančia transporto priemonės išorėje. Vamzdis turi tam tikrą nuolydį, kuris užtikrina sklandų kuro tekėjimą.
Kai vairuotojas pilsto kurą, jis įkiša degalų pistoletą į įpylimo angą, o kuras teka per vamzdį į kuro baką. Viršuje alsuoklis įeina į užpylimo kakliuką, netoli užpylimo angos.
Vamzdžio apsauginis dangtelis ir korozija
Vamzdžio apsauginis dangtelis yra dangtelis, kuris uždengia įpylimo angą, kai kuras nėra pilamas. Jei vamzdis pagamintas iš metalo, jis gali koroduoti dėl ilgalaikio kontakto su degalais, drėgme ar druska, ypač šaltesniuose klimatuose.
Kuro žarnos
Kuro žarnos yra lankstūs vamzdeliai, kurie jungia įvairius kuro sistemos komponentus, užtikrindami, kad kuras būtų saugiai ir efektyviai tiekiamas iš kuro bako į variklį.
Kuro žarnos yra atsakingos už kuro transportavimą iš bako į variklį. Kai variklis veikia, kuro siurblys pumpuoja kurą per žarnas, tiekiant jį į kuro purkštuvus arba karbiuratorių (priklausomai nuo variklio tipo).
Lygiagrečiai užpylimo žarnai eina ir alsuoklio žarna, kuri iš apačios apeina tilto balkį, sudarydama tokią alkūnę žemiau bako pajungimo.
Priežiūra ir galimos problemos
Reguliari kuro sistemos priežiūra yra būtina, kad būtų užtikrintas transporto priemonės saugumas ir veikimo efektyvumas. Tiek kuro įpylimo vamzdžius, tiek kuro žarnas reikia reguliariai tikrinti dėl nuotėkių, įtrūkimų ar kitų pažeidimų.
Kuro įpylimo vamzdžiai, ypač jei jie pagaminti iš metalo, gali būti veikiami korozijos ir rūdžių, ypač drėgnose ar šaltose sąlygose. Kuro sistemos komponentai, tokie kaip žarnos ir vamzdžiai, turi būti apsaugoti nuo fizinių pažeidimų.
Kai pripili labai pilna baką, kuro pribėga ir į alsuoklio žarną, kuri turi alkūnę apačioje, ir alsuoklis nebegali išleisti oro iš bako. Tada praktiškai nebeįmanoma užsipilti, nes susidaro oro kamštis ir kurą spjauna atgal išeinantis oras. Teko automobilio apačioje nuo bako atsijungti ir prapūsti alsuoklį, ir viskas susitvarkė. Gali užtekti automobilį pastatyti stačioje nuokalnėje, kad kuras išbėgtų iš tos alsuoklio alkūnės.
Kuro siurblys: tipai ir priežiūra
Kuro siurblys yra esminis automobilio kuro sistemos komponentas, atsakingas už kuro tiekimą iš kuro bako į variklį. Be tinkamai veikiančio kuro siurblio, variklis negalėtų gauti reikiamo kuro kiekio, o tai lemtų prastą veikimą ar net variklio sustojimą. Kuro siurblių technologija nuolat tobulėja, todėl šiandien automobiliai turi įvairių tipų kuro siurblius, atitinkančius skirtingus variklių poreikius.
Kuro siurblys yra atsakingas už kuro transportavimą iš automobilio kuro bako į variklį. Jis veikia kartu su kitais kuro sistemos komponentais, tokiais kaip kuro filtrai ir purkštukai, kad užtikrintų, jog variklis gautų optimalų kuro kiekį reikiamu slėgiu.
Kuro siurblių tipai
Yra keli skirtingi kuro siurblių tipai, kurie naudojami priklausomai nuo automobilio modelio, variklio tipo ir kuro sistemos konstrukcijos:
- Mechaniniai kuro siurbliai dažniausiai naudojami senesniuose automobiliuose su karbiuratoriais. Šie siurbliai varomi variklio mechaniniais judesiais ir veikia pagal kamščio principą.
- Elektriniai kuro siurbliai yra dažniausiai naudojami šiuolaikiniuose automobiliuose su įpurškimo sistemomis. Šie siurbliai maitinami elektra ir kontroliuojami variklio valdymo kompiuterio, kuris užtikrina tikslų kuro tiekimą ir slėgį nepriklausomai nuo variklio sūkių.
- Aukšto slėgio kuro siurbliai dažniausiai naudojami moderniose tiesioginio įpurškimo sistemose. Jie sukuria itin aukštą kuro slėgį, kuris reikalingas tam, kad kuras būtų purškiamas tiesiai į degimo kamerą.
Kuro siurblio priežiūra
Kaip ir visi automobilio komponentai, kuro siurblys reikalauja tinkamos priežiūros, kad veiktų efektyviai ir be trikdžių. Neprižiūrimas arba nusidėvėjęs kuro siurblys gali sukelti įvairias problemas, nuo sumažėjusio kuro slėgio iki visiško automobilio veikimo sutrikimo.
Kuro siurblys yra gyvybiškai svarbus automobilio komponentas, kuris tiesiogiai veikia variklio veikimą ir kuro ekonomiją. Šiuolaikiniai kuro siurbliai yra technologiškai pažangūs ir užtikrina tikslų bei efektyvų kuro tiekimą, tačiau jie reikalauja tinkamos priežiūros. „Važiuojant su tuštesniu baku, kuro siurblys dirba sunkiau, yra mažiau aušinamas ir tepamas, todėl kyla rizika, kad jis perkais ir greitai susidėvės.“
Kuro bako kamščiai ir dangteliai
Kuro bako kamščiai ir dangteliai yra mažos, bet labai svarbios automobilio dalys, užtikrinančios, kad kuras būtų saugiai laikomas ir būtų išvengta kuro garavimo ar netekimo. Nors šios dalys yra dažnai nepastebimos kasdienėje automobilio eksploatacijoje, jų tinkama funkcija yra būtina tiek transporto priemonės saugumui, tiek efektyvumui užtikrinti.
Kuro bako kamštis arba dangtelis yra tiesioginis kuro bako uždarymo mechanizmas, apsaugantis kurą nuo išgaravimo, nešvarumų patekimo į baką ir galimų kuro nuostolių dėl nuotėkio.
Sudėtis ir tipai
Nors kuro bako kamštis ir dangtelis atrodo kaip paprastas komponentas, jie gali turėti kelias skirtingas dalis, kurios kartu užtikrina tinkamą veikimą ir saugumą:
- Kamštis arba dangtelis - pagrindinė dalis, kuri tiesiogiai užsuka kuro baką.
- Tarpinė (guminis tarpiklis) - ši dalis yra sandarinimo elementas, užtikrinantis, kad kuras neištekėtų ir oras nepatektų į baką.
- Slėgio reguliavimo vožtuvas - kai kurie kuro bako dangteliai turi integruotą slėgio reguliavimo vožtuvą, kuris leidžia išlyginti slėgį bako viduje.
- Saugos užraktas - kai kurie kuro dangteliai yra aprūpinti užrakto mechanizmu, kuris leidžia naudoti specialų raktą norint atidaryti dangtelį.
- Kuro bako dangtelio laikiklis - tai mažas, bet naudingas komponentas, kuris pritvirtina dangtelį prie automobilio, kad jis nebūtų pamestas kuro užpylimo metu.
Yra keletas skirtingų kuro bako dangtelių ir kamščių tipų, kurie gali skirtis pagal jų funkcionalumą, apsaugos lygį ir papildomas savybes:
- Tradiciniai užsukami dangteliai. Tai tradiciniai kuro bako dangteliai, kuriuos reikia užsukti rankiniu būdu. Jie yra paprasti, lengvai naudojami ir plačiai paplitę.
- Užrakinami dangteliai. Tai dangteliai, kurie turi įmontuotą užraktą ir yra atidaromi tik naudojant specialų raktą. Šie dangteliai apsaugo kuro baką nuo nesankcionuoto atidarymo ir kuro vagysčių.
- Dangteliai su slėgio reguliavimo vožtuvu. Šie kuro bako dangteliai turi įmontuotą slėgio reguliavimo vožtuvą, kuris reguliuoja oro ir kuro garų slėgį bako viduje.
- Bekamštės sistemos. Kai kuriuose moderniuose automobiliuose naudojama bekamštė kuro užpylimo sistema. Vietoj tradicinio užsukamo dangtelio naudojamas automatinis mechanizmas, kuris atidaromas tik kuro pistoletu.
Priežiūra ir svarba
Kad kuro bako kamštis ir dangtelis veiktų tinkamai, svarbu juos reguliariai tikrinti ir prižiūrėti:
- Reguliariai tikrinkite tarpiklį - įsitikinkite, kad guminis tarpiklis yra geros būklės ir nėra pažeistas ar įtrūkęs.
- Laiku pakeiskite susidėvėjusį dangtelį - jei pastebite, kad dangtelis sunkiai užsisuka arba neatlieka savo funkcijų, jį reikia pakeisti nauju.
- Naudokite tik originalius dangtelius - svarbu, kad kuro bako dangtelis būtų tinkamas jūsų automobilio modeliui.
Kuro bako kamščiai ir dangteliai, nors ir nedideli, yra labai svarbūs automobilio eksploatacijos komponentai. Jie ne tik apsaugo kurą nuo išgaravimo ar nuotėkio, bet ir padeda palaikyti tinkamą kuro sistemos slėgį bei apsaugo nuo nešvarumų patekimo į kuro baką.
Atsukus kombaino „Class-Merkato“ kuro bako dangtį ir įkišus į bako vidų guminę žarną, Aukščiausiasis Teismas suformulavo nuostatą, kad transporto priemonės - šiuo atveju kombaino kuro bakas, pagal savo funkcinę paskirtį nėra Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 dalyje nurodyta „saugykla“.
Kuro bako dangtelį galima prijungti prie skydelio. Esant karštam orui, kuro bake gali pakilti slėgis. Lėtai atidarykite dangtelį. Pripylę uždėkite dangtelį ir sukite, kol pasigirs vienas ar keli spragtelėjimai.
Vienas iš vožtuvų yra įdėtas tam, kad neįkištum žarnos į baką ir neištrauktum kuro. Kai jis užsikerta, jį galima išimti numovus pildymo žarną prie bako, kartais užtenka atlaisvinti.
Dumblių ir mikrobų problema kuro bake
Dauguma turbūt pirmą kartą išvis išgirsite, kad kuro bake gali augti dumbliai. Taip ir su šia problema susiduria ne vienas automobilio savininkas. Sunku įsivaizduoti, kad kažkokie dumbliai ar mikrobai galėtų atsirasti dyzelino bake? Techniškai žiūrint dyzelinio kuro bako viduje dumbliai negali augti.
Dumbliams augti reikalinga saulės šviesa, todėl joms augti dyzelinio kuro bako tamsoje turėtų būti neįmanoma. Tačiau yra mikrobų, tokių kaip pelėsis, bakterijos ir grybelis, kurie patenka į jūsų dyzelinio kuro baką ir ten dauginasi ir pradeda daryti rimtas problemas, jei nesiimate jokių priemonių, su laiku viskas baigiasi kuro sistemos gedimu ir brangiu remontu.
Mikrobai gali įsirengti, sakykim, puikią "buveinę" jūsų dyzelinio kuro bake, kai tik į jį patenka vanduo. Mikrobams išgyventi reikia maisto ir vandens, o dyzelinis kuras ir vanduo suteikia jiems viską, ko reikia mikrobų kolonijoms užauginti.
Kaip nustatyti ir šalinti problemas
Atrodo paprasčiausia galėtume pažiūrėti į kuro bako vidų ir pamatyti, ar ant bako sienų ir dugno kaupiasi dumbliai. Tikėtina, kad nelabai kam pavyktų tai padaryti. Vienas iš paprastų būdų pasakyti, ar jūsų bake auga dumbliai, yra tiesiog stebėti kuro filtrus.
Kai jūsų degaluose yra mikrobų, degalų filtrai gali užsikimšti greičiau nei įprasta. Keiskite kuro filtrus autorizuotuose servisuose, kur specialistai, keisdami kuro filtrą, senąjį apžiūrės ir sugebės pastebėti, ar yra įtartinų sankaupų filtre.
Jeigu jau yra dumblių Jūsų kuro sistemoje, tai viskas priklauso nuo jų kiekio. Jeigu jų yra gerokai daugiau, tai tikėtina, kad vienintelė priemonė bus rankinis jų pašalinimas iš kuro bako ir rimtas kuro sistemos praplovimas.
Priemonės dumblių ir vandens naikinimui
- Vandens pašalinimui siūlome naudoti drėgmę absorbuojantį kuro priedą - Dry Fuel - pigus, bet efektyvus priedas. Rekomenduojamas visiems benzininiams ir dyzeliniams varikliams - su turbokompresoriais ir be jų.
- Bakterijų naikinimui siūlome naudoti laiko patikrintą priedą - JLM Anti-Bacteria - tinka visiems dyzeliniams varikliams su turbokompresoriais ir be jų, taip pat visoms „Common Rail“ sistemoms, naudojančioms įprastą dyzelinį kurą.
Taip pat stenkitės, kad kuro bakas būtų kuo pilnesnis. Jeigu kuro bakas dažnai būna apytuštis, tai sudaroma terpė kondensatui kauptis, ko pasekoje kaupiasi vanduo bako viduje.
„Kai degalų lygis labai žemas, siurblys ima siurbti nuosėdas, jos gali užkimšti filtrus ir pažeisti purkštukus bei ypač jautrią aukšto slėgio sistemą dyzeliniuose varikliuose. Dėl apnašų gali užsikimšti degalų įpurškimo sistema, tuomet į variklį nepateks optimalus degalų kiekis.“
Važinėjimas su mažu degalų kiekiu: pavojai ir rekomendacijos
Įsivaizduokite, jog važiuojant automobiliu užsidega signalinė degalų lemputė - ką darote jūs? Stojate į artimiausią degalinę ir įsipilate kuro? Ar ramiai važiuojate toliau, kadangi puikiai žinote, kiek dar galite nuvažiuoti užsidegus lemputei? Jei priklausote antrajai žmonių grupei ir kurą į automobilį pilate tik tuomet, kai jo lieka vos lašas, patariame šį įprotį keisti.
Daugelis vairuotojų bent kartą yra rizikavę važiuoti „ant garų“, tikėdamiesi pasiekti artimiausią degalinę. Tačiau degalų bako ištuštinimas iki galo - tai ne tik nepatogumas ar sustojimas šalikelėje. Toks elgesys gali turėti rimtų techninių pasekmių jūsų automobiliui, ypač jo degalų sistemai ir varikliui.
Grėsmės automobilio sistemoms
Nepaisant to, jog važiuodami su minimaliu kuro kiekiu galite tiesiog užgęsti kelyje, toks važiavimo būdas taip pat pridarys žalos jūsų automobiliui:
- Nešvarumai ir nuosėdos: Net ir kokybiškame kure yra nešvarumų, kurie nusėda ir kaupiasi kuro bako dugne. O ką jau kalbėti, jei į automobilį pilamas žemos kokybės kuras. Naudojant bako dugne esantį kurą, nuosėdos ir kiti nešvarumai lemia sunkesnį kuro degimo procesą variklyje.
- Kondensatas: Važinėjant pustuščiu baku taip pat padidėja rizika degalų bake atsirasti kondensatui.
- Kuro siurblio perkaitimas ir susidėvėjimas: Benzinas ar dyzelinas automobilyje ne tik maitina variklį - jie taip pat aušina ir sutepa degalų siurblį, kuris dažniausiai įrengtas degalų bake. Kai degalų lygis nukrenta per žemai, siurblys ima traukti ne tik degalus, bet ir orą. Be to, nuolat važinėjant beveik tuščiu baku didėja rizika pažeisti degalų siurblį.
- Oro patekimas į degalų sistemą: „Be to, važiuojant „ant nulio“ padidėja oro patekimo į degalų sistemą pavojus - oro burbuliukai gali sutrikdyti degalų tiekimą, sukelti variklio trūkčiojimą ar net visišką sustojimą.“ Dyzeliniai varikliai jautresni mažam degalų kiekiui ir priemaišoms, nes jų degalų siurbimo sistemos veikia aukštesniu slėgiu ir reikalauja geresnio tepimo.
- Variklio veikimo sutrikimai: Kai bakas ištuštėja, kenčia ne tik degalų sistema. Modernūs varikliai yra labai tiksliai sureguliuoti, todėl netinkamas oro ir kuro santykis sukelia uždegimo trūkius.
- Katalizatoriaus pažeidimas: Kitas brangus pavojus - katalizatoriaus pažeidimas. Jei į išmetimo sistemą patenka nesudegusių degalų, jie perkaitina katalizatorių.
- Sutrikusių stiprintuvų darbas: „Sustojus varikliui gali sutrikti vairo stiprintuvo, stabdžių stiprintuvo darbas. Tokiomis sąlygomis suvaldyti automobilį net patyrusiam vairuotojui tampa sudėtinga - kelyje gali susidaryti labai pavojinga situacija.“
Taip pat reikėtų nepamiršti, jog degalai ne tik išskiria energiją, bet kartu yra svarbūs ir kitoms funkcijoms palaikyti. Jie sutepa įpurškimo siurblį ir purkštukus bei atlieka aušinimo funkciją.
Rekomendacijos ir prevencija
Siekiant išvengti šių problemų rekomenduojame nelaukti, kol įsižiebs signalinė degalų lemputė, stenkitės automobilyje palaikyti bent ketvirtį degalų bako. „Tai užtikrina stabilų kuro siurblio darbą, sumažina nuosėdų patekimo riziką ir suteikia laiko saugiai pasiekti degalinę net pasikeitus sąnaudoms.“
Apie pavojus važiuojant „iki paskutinio lašo“ įspėja ir degalinių tinklo „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius. Pasak R. Laurinavičiaus, bake palaikyti didesnį degalų likutį ypač svarbu esant dideliam temperatūros svyravimui, ypač kai ji svyruoja ties nulio riba.
Šiuolaikiniai automobiliai dažniausiai gana tiksliai apskaičiuoja likusį atstumą, tačiau tai visada yra prognozė, paremta ankstesnio važiavimo vidurkiu ir ji gali smarkiai keistis pasikeitus vairavimo sąlygoms. „Jei prieš tai važiavote ramiai, o dabar lenkiate ar kylate įkalnėn - degalai gali baigtis daug greičiau, nei rodo skydelis. Staigus sąnaudų pokytis gali reikšmingai sutrumpinti realų atstumą.“
Neteisingų degalų įpylimas
Skubėjimas ir išsiblaškymas kartais sukuria situacijas, kai vairuotojai į degalų baką įsipila ne tos rūšies degalų. „Užvedus automobilio variklį, netinkami degalai pasklinda po visą degalų sistemą - nuo bako iki purkštukų. Benzinas dyzeliniame variklyje panaikina tepimo savybes, o dyzelinas benzininiame sutrikdo degimo procesą - variklis gali pradėti „dusti“ ir net visiškai užgesti.“
Automobilio diagnostika ir techninė pagalba
Visgi, jei pastebėjote, jog susidūrėte su gedimu kuro sistemoje, nelaukite, kol problema pasidarys dar didesnė, skubėkite į automobilių servisą.
Specialistas pažymi, kad šiuolaikiniai automobiliai smarkiai skiriasi nuo transporto priemonių, kurios miestų gatvėmis riedėjo prieš 20 metų. Į tai vertėtų atsižvelgti, kai įsižiebia įspėjimas, kad bake liko kritinis kiekis benzino arba dyzelino.
Galimi gedimai ir jų pasekmės
„Jeigu leidžiate degalams visiškai išsekti, galite patirti didelių remonto išlaidų. Mat trūkstant degalų gali sutrikti įpurškimo sistemos veikla ir neįvykti degalų mišinio uždegimas. Kai nesudegę degalai patenka į išmetimo sistemą, gali būti pažeisti suodžių filtrai, katalizatorius, kitos kuro sistemos dalys - šios automobilio detalės yra brangios.“
Pasak Ž. Babiansko, verta žinoti, kad dabartinių dyzelinių ir benzininių automobilių degalų tiekimo sistemose slėgis yra aukštas, todėl į sistemą patekęs oras gali padaryti didelės žalos. Specialistas atkreipia dėmesį, kad oras į degalų siurblį gali patekti ir tada, kai degalų filtras yra pakeičiamas neteisingai - būna blogai įstatytas arba sistema degalais užpildoma primityviai, ne pagal taisykles.
Po kelionės „tuščiu baku“ degalų tiekimo sistemos gedimai gali pasireikšti iš karto arba tik po kurio laiko. Taigi įprotis važinėti su paskutiniais degalų likučiais gali smarkiai sutrumpinti degalų tiekimo sistemos „tarnavimo“ trukmę.
Techninė pagalba kelyje
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis teigia, kad kelyje pasibaigę degalai yra viena iš priežasčių, kodėl transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPD) automobilį apdraudę klientai kreipiasi į techninės pagalbos tarnybą. „Kartu su privalomuoju draudimu mūsų klientai įgyja teisę gauti nemokamą pagalbą kelyje, jeigu jų nuosavoms reikmėms naudojamas automobilis įklimpsta, išsenka akumuliatorius, reikia pakeisti ratą ar atrakinti dureles, kai rakteliai pamesti arba užsitrenkę salone.“
Bendrovės duomenimis, nemokamos pagalbos kelyje kasdien prireikia per 20 vairuotojų, turinčių sutartį su „Lietuvos draudimu“. Dalis jų prašo atgabenti degalų. Techninės pagalbos tarnyba nemokamai pristato iki 10 litrų benzino arba dyzelino - klientui tereikia apmokėti sąskaitą už atvežtą kurą.
Serviso technikas Ž. Babianskas mano, kad nemažai problemų vairuotojai galėtų išvengti, jeigu dažniau pavartytų savo automobilio eksploatacijos vadovą - instrukcijose yra aiškiai nurodoma, kiek degalų telpa automobilio bake, kiek kilometrų galima saugiai nuvažiuoti užsidegus indikatoriaus lemputei ir t.t. Pagal tai galima tiksliai apskaičiuoti, kiek degalų prireiks tolimai kelionei - kiek sustojimų reikėtų numatyti savo maršrute, kur veikia degalinės.
„Dauguma vairuotojų yra įpratę prieš kelionę pasitikrinti, kiek degalų yra bake. Jie paprastai žino, kiek benzino ar dyzelino reikia, kad automobilis įveiktų 100 kilometrų. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių degalai pasibaigia anksčiau, negu vairuotojas tikėjosi. Kad ir kur Lietuvoje mūsų klientus ištinka toks netikėtumas, į pagalbą atvyksta „Lietuvos draudimo“ techninės pagalbos meistrai.“