Automobilio išmetimo sistema yra atsakinga už variklio išmetamųjų dujų nuvedimą į išorinę aplinką. Ji ne tik pašalina degimo produktus iš variklio, bet ir juos išvalo, prisidėdama prie aplinkos apsaugos ir optimalaus variklio veikimo.
Išmetimo sistemos sandara ir veikimas
Automobilio išmetimo sistemą sudaro kelios sudedamosios dalys, dirbančios darniai siekiant sumažinti kenksmingų dujų išmetimą ir triukšmą.
Pagrindiniai komponentai
- Išmetimo kolektorius: Surenka variklio išmetamąsias dujas.
- Katalizatorius: Naudodamas chemines medžiagas ir šilumą, suskaido kenksmingas dujas (anglies monoksidą (CO), azoto oksidus (NOx), nesudegusius angliavandenilius (CH)) į mažiau kenksmingas.
- Smulkiųjų išmetamų dalelių filtras (DPF): Naujuose dyzeliniuose varikliuose naudojamas smulkioms, labiausiai aplinką teršiančioms dalelėms surinkti.
- Duslintuvas: Sumažina variklio keliamą triukšmą, dujoms praeinant per keletą kamerų ir pertvarų, kurios sugeria ir atspindi garso bangas.
- Išmetimo vamzdis: Nukreipia išvalytas ir nutildytas dujas į išorinę aplinką.
- Deguonies jutiklis (O2 jutiklis arba lambda zondas): Matuoja deguonies lygį išmetamosiose dujose ir siunčia signalą variklio valdymo blokui (ECU), kuris reguliuoja degalų ir oro mišinio santykį.
- Išmetimo vamzdžio antgalis: Paskutinis išmetimo sistemos komponentas, pro kurį dujos išleidžiamos į orą.
Veikimo procesas
Automobilio išmetimo sistemos veikimo procesas prasideda nuo degalų degimo variklyje, kurio metu susidaro energija ir išmetamosios dujos. Išmetimo kolektorius surenka variklio išmetamąsias dujas ir nukreipia jas į katalizatorių. Kai dujos suskaidomos, jos nukreipiamos į duslintuvą, o po to pro išmetimo vamzdį išleidžiamos į aplinką. Šiuolaikinio automobilio išmetimo sistema ne tik pašalina degimo produktus iš variklio, bet juos ir išvalo. Dabar gaminami benzininiai varikliai jau turi ir EURO 5 standartą, o dyzeliniai varikliai su dalelių filtrais atitinka EURO 4 standartą. Šis standartas apriboja išmetamų nuodingų medžiagų kiekį, o kiekvienas sekantis skaitmuo reiškia dvigubai griežtesnį apribojimą lyginant su paskutiniu standartu.
Išmetimo vamzdžių tipai
Išmetimo vamzdžių tipai pagrindine yra skirstomi pagal jų gamybos medžiagas. Nerūdijantis plienas yra patvariausia ir atspariausia korozijai medžiaga, naudojama išmetimo vamzdžiams gaminti.
Dyzelinių variklių išmetimo sistema ir aplinkosauga
Vidaus degimo varikliu varoma transporto priemonė yra taršos šaltinis, per išmetimo sistemą su deginiais į aplinką išmetantis nuodingąsias medžiagas:
- Anglies monoksidą (CO);
- Nesudegusius angliavandenilius (CH);
- Azoto oksidus (NOx);
- Kietąsias daleles.
Transporto priemonių gamintojai turi užtikrinti, kad vidaus degimo varikliai į aplinką išmestų kuo mažiau nuodingųjų medžiagų. Dėl didelės išmetamosiose dujose nuodingųjų medžiagų koncentracijos padidėja degalų sąnaudos ir teršiama aplinka. Šiandien išmetimo sistemos taip pat yra atsakingos už kenksmingų medžiagų skaidymą ir CO2 emisijų mažinimą. Be to, jos turi atitikti triukšmo taršos reikalavimus ir užtikrinti sklandų variklio veikimą.
Netinkamai veikiančios išmetimo sistemos problemos
Veikianti išmetimo sistema yra labai svarbi tinkamai automobilio eksploatacijai. Viena iš svarbiausių problemų, kurias sukelia netinkamai veikianti išmetimo sistema, yra padidėjęs išmetamųjų teršalų kiekis. Variklio išmetamosios dujos, įskaitant anglies monoksidą, azoto oksidus ir angliavandenilius, kenkia aplinkai ir žmonių sveikatai. Netinkamai veikianti išmetimo sistema taip pat gali sumažinti automobilio degalų naudojimo efektyvumą. Taip yra todėl, kad variklis gali dirbti intensyviau nei reikia, todėl gali padidėti degalų sąnaudos. Be to, dėl blogai veikiančios išmetimo sistemos gali sumažėti variklio našumas, todėl gali sumažėti pagreitis ir galia.
Netinkamai veikiančios sistemos požymiai
Jeigu nujaučiate, kad problema slypi būtent išmetimo sistemoje, bandykite pastebėti šiuos požymius:
- Neįprasti garsai: Lengviausiai pastebimas netinkamai veikiančios išmetimo sistemos požymis - padidėjęs arba neįprastai skambantis variklio garsas (šnypštimas, spragsėjimas, bildesys). Dažniausiai šie garsai gali sklisti iš trijų mazgų: išmetimo kolektoriaus, duslintuvo arba išmetimo vamzdžio. Prakiuręs duslintuvas dažniausiai lemia garsų išmetimo garsą.
- Sumažėjusi variklio galia: Galią sumažina bėdos degalų sistemoje, netinkamai veikiantys pakaitinimo sistemos komponentai, išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) vožtuvas arba deguonies jutiklis.
- Padidėjęs dūmingumas: Pernelyg sodrus oro ir degalų mišinys, kurį gali sukelti deguonies jutiklio gedimas.
- Nemalonus kvapas: Gali atsirasti dėl išmetimo sistemos nuotėkio, leidžiančio anglies monoksidui patekti į automobilio saloną.
- Svilėsių kvapas: Gali sklisti iš variklio skyriaus dėl prakiurusio išmetimo kolektoriaus.
- „Check engine“ indikatorius: Įsižiebia dėl katalizatoriaus gedimo, o užsikimšus kietųjų dalelių filtrui, skydelyje turėtų įsižiebti indikatorius, pranešantis apie automatinės kietųjų dalelių filtravimo sistemos regeneracijos poreikį.
Išmetimo sistemos komponentų gedimai ir jų priežastys
Išmetimo kolektoriaus gedimas
Bėgant laikui, didėjantys tarpai tarp cilindrų, dėl temperatūrų skirtumo išsikraipę varžtai, duslintuvo smeigės ir išmetimo kolektoriaus paviršius gali lemti sumažėjusį tarpiklio sandarumą. Problema gali slypėti ir jutiklyje, kuris būna įmontuotas išmetimo kolektoriuje. Dėl prakiurusio išmetimo kolektoriaus gali sumažėti variklio galia bei padidėti degalų sąnaudos.
Duslintuvo gedimas
Dėl išskirtinės duslintuvo funkcijos, jo silpnoji vieta, lemianti didžiąją dalį gedimų, yra korozija. Pirmieji ženklai, signalizuojantys apie pažeistą duslintuvą, yra šnypščiantys arba spragsintys garsai. Vėliau netinkamai veikiantis duslintuvas pradeda skleisti didesnius garsus, girdimus net ir varikliui dirbant tuščiąja eiga.
Išmetimo vamzdžio gedimas
Kaip ir duslintuvas, išmetimo vamzdis su laiku taip pat gali surūdyti veikiamas karščio, drėgmės ir žiemą barstomos druskos. Greta padidėjusio variklio garso ir keisto bildėjimo (kurį kelia atsilaisvinę laikikliai), rūdys taip pat gali lemti ir neįprastus kvapus.
Išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) vožtuvo gedimas
Netinkamą EGR vožtuvo veikimą lemia anglies sankaupos, dėl kurių vožtuvas užsikemša ir jo funkcionalumas gerokai sumažėja. Akivaizdžiausias netinkamai veikiančio EGR vožtuvo požymis - netolygus variklio darbas tuščiąja eiga ir žymiai padidėjusios degalų sąnaudos.
Deguonies jutiklio gedimas
Deguonies jutiklis netinkamai veikti dažniausiai pradeda dėl natūralaus nusidėvėjimo ir korozijos. Kadangi šie jutikliai matuoja deguonies kiekį automobilio išmetamosiose dujose, bet koks kontakto tarp bent vieno iš jutiklių ir variklio trikdis gali lemti netinkamą degimą, netolygų veikimą ar netgi strigimą.
Kietųjų dalelių filtro (DPF) gedimas
Suodžių filtro bėdas gali kelti skirtingi veiksniai: netinkamai veikiantis EGR vožtuvas, netinkama alyva ir sugedę degalų purkštukai. Užsikimšus kietųjų dalelių filtrui, skydelyje turėtų įsižiebti indikatorius, pranešantis apie automatinės kietųjų dalelių filtravimo sistemos regeneracijos poreikį.
Katalizatoriaus gedimas
Katalizatoriaus gedimus dažnai lemia perkaitimas, į išmetimo sistemą patekusi alyva arba fiziniai pažeidimai. Netinkamai veikiantys deguonies jutikliai gali skatinti katalizatorių dirbti neįprastai aukštoje temperatūroje, o tai itin kenkia jo ilgaamžiškumui. Netinkamai veikiantis katalizatorius dažnai sukelia eilę ženklų: iš pradžių skydelyje įsižiebia „Check engine“ indikatorius, po to sumažėja variklio galia, galiausiai padidėja emisijos ir degalų sąnaudos.
Dyzelinių variklių priežiūra ir remontas
Norint užtikrinti, kad išmetimo sistema veiktų tinkamai, būtina reguliari jos techninė priežiūra ir remontas. Dyzelinių variklių remontas yra svarbus procesas, kuris yra būtinas, norint išlaikyti automobilio veikimą. Remontas gali būti reikalingas dėl įvairių priežasčių, tokių kaip variklio gedimas, degalų sąnaudos, variklio trūkumai ir kt. Dyzelinių variklių remontas yra sudėtingas procesas, kuris reikalauja aukštos kvalifikacijos specialistų.
Remonto eiga
Remontas gali apimti įvairias procedūras, tokių kaip variklio disasembliavimas, defektų nustatymas, detalių keitimas ir kt. Prieš pradedant remontą, būtina atlikti išsamią variklio diagnostiką. Diagnostikos etapas apima daugybę veiksmų, kurie padeda identifikuoti variklio gedimą. Meistrai naudoja specialią įrangą ir programinę įrangą, pvz., Flex Master programavimo sistemą, kad nustatytų variklio gedimus. Remonto etapas prasideda nuo variklio išardymo ir patikrinimo. Po to jie atlieka reikiamus remonto darbus, kad variklis būtų atstatytas į tinkamą būklę. Po remonto etapo, bandomasis variklio paleidimas yra būtinas, kad būtų patikrinta, ar variklis veikia tinkamai. Dyzelinių variklių remontas yra sudėtingas procesas, kuris turi būti atliekamas tik patyrusių meistrų ir su aukštos kokybės dalimis ir medžiagomis.
Reguliarus dyzelinių variklių patikrinimas
Reguliarus dyzelinių variklių patikrinimas yra būtinas, kad būtų užtikrintas jų veikimo efektyvumas ir ilgaamžiškumas. Tai apima variklio diagnostiką, kurios metu tikrinami variklio svarbiausi parametrai, tokių kaip slėgis, temperatūra, degalų srautas ir kt. Dūmingumo patikrinimas yra būtina procedūra, kuri padeda nustatyti variklio emisijų lygį. Tai ypač svarbu siekiant išlaikyti variklio efektyvumą ir sumažinti žalingas emisijas.
Dyzelinių variklių priežiūros rekomendacijos
- Aušinimo sistema: Dyzeliniai varikliai turi būti tinkamai aušinami. Reikia reguliariai tikrinti aušinimo skystį ir jo lygį.
- Kuro sistema: Dyzeliniai varikliai turi būti aprūpinti tinkamu degalų kiekiu ir kokybės. Reikia reguliariai tikrinti kuro aparatūrą ir degalus. Kuro aparatūra turi būti švari ir gerai prižiūrima, kad būtų užtikrintas optimalus degalų srautas į variklį.
- Valymas: Dyzeliniai varikliai turi būti reguliariai valomi (vidus ir išorė). Purkštuvų patikra taip pat yra svarbi.
- Alyva ir filtrai: Alyva ir filtrai keičiami kas 5 000 mylių.
- Aušinimo skystis: Aušinimo skystis keičiamas kas 30 000 mylių.
Išmetimo sistemos ateitis
Automobilių išmetimo sistemų ateitis yra glaudžiai susijusi su tvarumo ir aplinkos apsaugos siekiu. Viena iš tokių sričių - elektromobilių, kurių išmetimo sistemos neišskiria jokių teršalų, kūrimas. Kita sritis, kuriai skiriama daugiausia dėmesio, yra efektyvesnių tradicinių vidaus degimo variklių išmetimo sistemų kūrimas. Taip pat vis daugiau dėmesio skiriama išmetimo sistemų, kurios gali paversti kenksmingas dujas naudingomis medžiagomis, kūrimui.