Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimi reikšmingi pokyčiai dyzelinių automobilių rinkoje. Nors dyzeliniai varikliai ilgą laiką dominavo Lietuvos keliuose ir pirkėjų pasirinkimuose, atsiranda vis daugiau veiksnių, kurie keičia šią tendenciją.
Dyzelinių automobilių statistika ir rinkos tendencijos
Remiantis įmonės „Regitra“ duomenimis, 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo registruota net 1,16 mln. dyzelinių lengvųjų automobilių. Benzininiai automobiliai gerokai atsiliko su 409 tūkst. registruotų transporto priemonių. Toliau rikiuojasi hibridiniai automobiliai (benzinas / elektra), kurių šalies keliuose jau buvo 114 tūkst.
Jei dar 2018-2019 m. dyzeliniai automobiliai sudarydavo apie 70-75 proc. viso importo ir vietinės rinkos sandorių, šiandien šis skaičius artėja prie 50-60 proc. Anot specialistų, šiuo metu stebima ne staigi dyzelinių automobilių rinkos griūtis, o lėta, bet kryptinga erozija.
Kintantys pirkėjų prioritetai ir ekonominiai aspektai
Lietuviai yra gana pragmatiški pirkėjai, ir kol dyzeliniais degalais važiuoti buvo pigu, o automobilis su pilnu baku galėjo įveikti iki 1 tūkst. km, dyzelis išliko populiarus. Tačiau situacija keičiasi. Dyzeliniai degalai Lietuvoje neseniai buvo apmokestinti papildomais mokesčiais, tad parduodami brangiau nei benzinas. Kaina, priklausomai nuo degalinių tinklo, šiuo metu svyruoja nuo 1,5 iki 1,7 euro už 1 litrą. Prieš tai daugelį metų tendencija buvo priešinga - dyzelinas kainavo apie 10 proc. pigiau nei benzinas.
Analizuojant skirtingais degalais varomų automobilių kainas, ryškėja vienas svarbiausių rodiklių, signalizuojančių apie dyzelino eros pabaigą: anksčiau dyzelinis automobilis antrinėje rinkoje beveik visada kainuodavo brangiau nei toks pat modelis su benzininiu varikliu. Dabar pastebima, kad senesnių (10-15 metų) dyzelinių automobilių likvidumas mažėja. Pirkėjai skaičiuoja ne tik degalų sąnaudas, bet ir būsimą automobilio išliekamąją vertę, vis dažniau žvelgdami į tolimesnę perspektyvą - ar nusipirkę dyzelinį automobilį po penkerių metų galės jį parduoti už konkurencingą kainą.
Kur dingsta procentai, kuriuos praranda dyzeliniai automobiliai? Hibridų (tiek įkraunamų „Plug-in“, tiek savaime įsikraunančių) pasiūla autoplius.lt portale per pastaruosius metus išaugo drastiškai. Lietuviai nori ekologiškesnio ir tylesnio automobilio, tačiau vis dar jaučia nerimą dėl nuvažiuojamo atstumo.
Regioniniai skirtumai ir JAV importas
Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje hibridai ir elektromobiliai populiarėja gana greitai. Čia atstumai yra mažesni, eismo spūstys didelės, o jose hibridai veikia efektyviausiai. Akivaizdu ir tai, kad didmiesčių gyventojai dažniau renkasi naujesnius, iki 5-7 metų amžiaus automobilius. Tuo tarpu regionų statistika liudija, kad dyzelinas čia vis dar karaliauja. Tai paaiškinama tuo, kad provincijoje atstumai tarp miestelių yra didesni, atitinkamai ilgesnės ir kelionės. Miesteliuose ar kaimuose viešojo transporto tinklas išvystytas prasčiau. Tačiau net ir šiame nusistovėjusiame rinkos sraute matomi pokyčiai: iš JAV importuojami automobiliai yra beveik išimtinai benzininiai, ir jų srautas išlieka stabilus.
Vartotojų elgsenos pokyčiai
Vartotojų elgsenos analizė rodo, kad pirkėjų prioritetai keičiasi. Prieš dešimt metų pagrindinis klausimas skambinant pardavėjui buvo: „Kiek realiai sunaudoja kuro?“. Tai liudija, kad pirkėjų akimis degalų sąnaudos nebėra vienintelis rodiklis. Vartotojai pradeda vertinti bendrąją automobilio nuosavybės kainą (TCO - Total Cost of Ownership), į kurią įeina įvairūs mokesčiai, galimos išlaidos remontui, būsimas nuvertėjimas, draudimo kaina ir t. t.
Dyzelinių variklių ateitis ir alternatyvos
Anot prognozių, komerciniame transporte, tolimųjų reisų logistikoje ir žemės ūkyje dyzelinas neturi lygiaverčių alternatyvų ir dominuos dar bent dešimtmetį. Ekspertai pataria: jei ruošiatės pirkti automobilį, kuris daugiausia važinės mieste, dyzelinis variantas dažnai būtų tiesiog nebelogiškas pasirinkimas nei finansine, nei komforto prasme. Tačiau jei vairuotojo kasdienybė yra tolimi atstumai, pavyzdžiui, greitkelis Vilnius-Klaipėda, modernus dyzelinis variklis vis dar yra nepralenkiamas efektyvumo čempionas.
Kodėl nepirkti dyzelinio automobilio (dyzelinis ir benzininis varikliai)
Nepaisant gausybės gamintojų pastangų elektrifikuoti automobilius ar net visiškai atsisakyti dyzelinių variklių, taip sumažinant transporto sukeliamą taršą, lietuvių naudotų automobilių norų sąrašo viršuje vis dar išlieka dyzelinu varomi modeliai. Jie sudaro net 67,2 proc. visų „carVertical“ platformoje lietuvių tikrintų automobilių. Antroje vietoje - modeliai su benzininiais varikliais, trečioje vietoje - hibridiniai automobiliai.
Remiantis „carVertical“ dažniausiai tikrinamų automobilių duomenimis, vienas geidžiamiausių lietuvių automobilių - dyzelinis BMW. Toliau rikiuojasi ta pačia degalų rūšimi varomi „Volkswagen“, „Audi“, „Mercedes-Benz“ ir „Volvo“ automobiliai. Tik šeštoje vietoje pagal lietuvių tikrinamus automobilius - pasirinkimas su benzininiu varikliu, tačiau gamintojas vis tiek išlieka BMW. Septintoje - benzinu varomi „Toyota“ modeliai. Kitame portale „Autogidas“ net 71,4 proc. visų parduotų automobilių yra dyzeliniai.
Teisiniai apribojimai ir Europos Sąjungos reglamentai
Nuo 2035 m. sausio 1 d. Lietuva uždraus registruoti naujus benzininės ir dyzelinės variklio keleivinius automobilius, laikydamasi Europos Sąjungos nulinės emisijos reglamento. Šis reglamentas reikalauja, kad nuo 2035 m. visi ES registruojami nauji automobiliai ir furgonai neišmestų CO₂. Draudimas taikomas tik naujų automobilių registracijai. Dauguma hibridinių automobilių (ypač ne „Plug-in“) neatitiks nulinės emisijos reikalavimo.
Komercinio transporto specifika
Jau niekam nekyla dvejonių dėl to, kad ilgą laiką nuo komercinio transporto neatsiejami buvę dyzeliniai varikliai turės nugrimzti į užmarštį, o juos pakeis naujo tipo jėgainės. Tačiau pereinamasis laikotarpis bus ilgas. „Citroën“ yra viena iš nedaugelio bendrovių, kurios jau dabar yra gerai pasiruošusios abiem ateities scenarijams. Jų modelis „ë-Jumpy“ skirtas įmonėms, kurioms nepakanka montuojamos 75 kWh talpos baterijos ir viena įkrova nuvažiuojamo 330 km atstumo. Tuo pat metu klientams vis dar suteikiama galimybė rinktis ir „Euro 6“ emisijos normą atitinkančius modernius dyzelinius variklius, kurių išvystoma galia siekia nuo 100 iki 180 AG.
Transporto nuomos bendrovės „Sixt Lietuva“ pardavimo vadovas Valdas Stanislovaitis įsitikinęs - komerciniai automobiliai su vidaus degimo varikliais artimiausiais metais dar tikrai niekur nedings. Anot pašnekovo, viskas pagrįsta abipusiais ekonominiais skaičiavimais. Automobilių gamintojus spaudžia didžiuliai taršos mokesčiai. V. Stanislovaitis pažymi, jog didžiulę dyzeliniais varikliais varomų komercinių automobilių paklausą Lietuvoje lemia iki šiol taikomi santykinai nedideli mokesčiai. Akivaizdu, kad jeigu už 20 tūkst. eurų galima įsigyti įprastą furgoną, mažai kas ryšis atseikėti 40 tūkst. už varomą elektra. Pasak V. Stanislovaičio, iki šiol didelė problema yra elektromobiliams skirtos infrastruktūros plėtra. Įkrovimo stotelių trūksta, o ir tos pačios ne visuomet veikia.
Valstybinių institucijų pavyzdys ir subsidijos
Išimtimi galima laikyti valstybines institucijas, kurios tiesiog priverstos pereiti prie ekologiško transporto. Pagal patvirtintą aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymą, ne mažiau kaip pusė šiemet per viešuosius pirkimus įsigytų automobilių turės būti mažai taršūs. Valstybinės įstaigos priverstos pirkti ekologiškus, tačiau brangesnius automobilius. Kitos išeities nėra, nes Lietuva, kaip Europos Sąjungos valstybė narė, yra įsipareigojusi mažinti taršą. Galiausiai tai palies ir privačias įmones.
Tiesa, atsiranda verslininkų, kurie pereiti prie naujų technologijų ryžtasi ir negąsdinami taršos mokesčių. V. Stanislovaitis pasakoja, kad vienai firmai jo atstovaujama bendrovė perdavė net 15 elektra varomų furgonų. Jie pasiskaičiavo, kad elektra varomi furgonai atsipirks. Viešosios infrastruktūros neužtektų, tačiau kartu su automobiliais pavyko gauti ir įkrovimo stotelių. Dieną furgonai važinės, o naktį bus statomi įkrauti. Įmones pastūmėti pirkti elektra varomus komercinius automobilius gali ir valstybės skiriamos subsidijos. V. Stanislovaitis guodžiasi, jog paraiškų teikimo tvarka gerokai sudėtingesnė nei privatiems asmenims, tačiau jas pildyti verta. Pavyzdžiui, už perkamą naują „Citroën ë-Jumpy“ iš Aplinkos projektų valdymo agentūros gavus keturių tūkstančių eurų kompensacinę išmoką, automobilio įsigijimo kaina susitraukia iki 39 tūkst. eurų.
V. Stanislovaitis pastebi, kad perėjimas prie elektra varomo komercinio transporto - neišvengiamas. Laimės ta technologija, kuri labiau atpigs. Nemanau, jog įmonės rinksis vandeniliu ar baterijose sukaupta energija varomus automobilius pagal veiklos sritį ar nuvažiuojamą atstumą. Iki šiol komerciniame transporte neprigijusios hibridinės pavaros, V. Stanislovaičio manymu, vargu ar išpopuliarės. Pašnekovas abejoja, ar automobilių gamintojai dar ryšis į tai investuoti. Su komerciniais automobiliais įveikiami dideli atstumai, o tokiose kelionėse iš hibridinės pavaros mažai naudos. Daug važinėjant užmiestyje ar tarpmiestiniais maršrutais ši technologija - visiškai neefektyvi.
„Regitros“ automobilių parkas ir egzaminavimas
Valstybės įmonė „Regitra“ būsimų vairuotojų egzaminavimui naudoja 88 lengvuosius automobilius. Praėjusiais metais B kategorijos praktikos egzaminą iš viso pirmą kartą laikė apie 26,5 tūkst. asmenų. Iš jų laikyti egzaminą su automatine pavarų dėže pasirinko tik apie 2,3 tūkst. „Regitros“ komunikacijos vadovė E. Bardauskienė paminėjo, jog egzaminavimui skirtų lengvųjų automobilių parkas yra atnaujinamas nuolat. Visi egzaminuose naudojami automobiliai yra tokio pat kėbulo tipo - hečbekai. Tačiau jų varikliai ir degalų rūšis skiriasi. Šiai dienai VĮ „Regitra“ turi įsigijusi benzininių ir dyzelinių „Kia Ceed“ modelių. Benzininiai varomi 1 l darbinio tūrio 74 kW galios varikliais, dyzeliniai - 1,6 l darbinio tūrio 85 kW varikliais.
Dalyje VĮ „Regitra“ automobilių naudojamos įvairios pažangios pagalbos sistemos, tokios kaip parkavimo, eismo juostos palaikymo, susidūrimo prevencijos, pagalbos pajudant įkalnėje. Priklausomai nuo to, kaip pageidauja būsimas vairuotojas, šios funkcijos gali būti įjungtos arba išjungtos. Anot VĮ „Regitra“ komunikacijos vadovės, šios sistemos būsimam vairuotojui veikia tik kaip papildomos pagalbinės priemonės, todėl egzaminavimo tikslas ir vertinimas išlieka toks pat. Kitaip tariant, būsimam vairuotojui ir toliau keliami tie patys reikalavimai: jis privalo turėti visus būtinus įgūdžius, kurie leistų jam saugiai ir savarankiškai dalyvauti viešajame eisme.
Mitus griaunantys faktai apie dyzelinius variklius
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje dyzeliniai automobiliai sudaro net 68 proc. visų registruotų transporto priemonių. O dalyje Vakarų Europos šalių šis procentas dar didesnis. Derinant mažai sieros turintį kurą, kietųjų dalelių filtrus, neutralizavimo katalizatorius, patobulintą teršalų kiekio kontrolės technologiją, šiandieninis dyzelinis variklis tampa vis švaresniu ir labiau draugišku aplinkai. Nors prieš daugiau nei šimtą metų sukurto dyzelinio variklio pagrindiniai veikimo principai išliko tie patys, tačiau šiandien net plika akimi galime pamatyti šių variklių progresą. Ypatingai daug pokyčių įvyko per pastaruosius tris dešimtmečius, nuo pirmųjų EURO standartų sukūrimo.
Niekas nenustebins pasakydamas, jog dyzeliniai varikliai sunaudoja mažiau degalų, nei benzininiai. Ekonomiškumas yra dažniausiai girdimas ir įvardijamas dyzelių pranašumas. Vis dėlto, ar žinojote, jog nors ir turėdamas mažiau galios nei benzininis, įsibėgėti dyzelinis variklis gali greičiau?
Juodais dūmais apsipylęs ir garsiai riaumojantis variklis - būtent taip dar daugelis žmonių prisimena senuosius dyzelinius automobilius. Šiandieniniame pasaulyje ekologija yra visų sektorių prioritetas. Ne išimtis ir automobilių bei kuro gamintojai, ieškantys įvairiausių būdų, kaip sumažinti taršą. Kaip vieną pagrindinių alternatyvų, jie išskiria biokurą, o vis populiaresne šio kuro atmaina tampa biodyzelinas.
Ne paslaptis, jog automobilių sportas ir dyzelinis lenktyninis automobilis skamba neįprastai. Nors šiame kontekste dyzelinis variklis kiek nurašomas, tačiau gamintojas AUDI 2006 metais pademonstravo, jog ir dyzelinis automobilis gali ne tik varžytis, bet ir laimėti. Vienose seniausių pasaulyje, Le Mano ilgų distancijų automobilių lenktynėse (24 Hours of Le Mans) AUDI tapo pirmuoju dyzeliniu automobiliu - laimėtoju.
Nepatikimi dyzeliniai varikliai
Dyzeliniai varikliai Europoje jau seniai populiarūs dėl savo degalų taupymo ir sukimo momento. Tačiau ne visi dyzeliniai varikliai pasirodė esą patikimi. Tiesą sakant, kai kurie iš jų pelnė reputaciją dėl dažnų gedimų, brangaus remonto ir net saugos problemų. Lietuvos pirkėjai, svarstantys importuoti, prieš pirkdami turėtų atidžiai patikrinti variklio istoriją, atšaukimo kampanijas ir dažniausiai pasitaikančius gedimus.
Dažniausiai gedimus turintys dyzeliniai varikliai:
- 2.5 V6 (V6 TDI): Šis variklis, naudojamas „Opel“, „Renault“ ir „Saab“ modeliuose, turi rimtų patikimumo problemų. Remiantis „AutoDNA“ (2024 m.) duomenimis, nuvažiavus maždaug 200 000 km, variklio remontas dažnai tampa neekonomiškas.
- 2.0 TDI (VW grupė): Turi ilgą kritikos istoriją. Nors kai kurios versijos laikui bėgant tobulėjo, kitos liūdnai pagarsėjo dėl brangiai kainuojančių gedimų ir buvo „Dieselgate“ skandalo centre.
- BMW N47: Vienas iš labiausiai pagarsėjusių BMW dyzelinių variklių, N47, kenčia nuo priešlaikinio paskirstymo grandinės susidėvėjimo. Gedimai dažnai įvyksta tarp 100 000-200 000 km, kartais dėl to staiga užstringa variklis. Labiausiai nukentėjo modeliai, pagaminti nuo 2007 m. kovo iki 2009 m.
- Mazda 2.2 Skyactiv-D: „Mazda“ bandymas sukurti modernų dyzelinį variklį susidūrė su alyvos skiedimo problemomis. Dėl sugedusių purkštukų sandariklių degalai susimaišydavo su variklio alyva, dėl to užsikimšdavo sistemos ir galėjo būti pažeistas variklis.
- Ford Powerstroke 6.0L ir 6.4L: Abu varikliai, daugiausia naudojami JAV sunkiasvoriuose sunkvežimiuose, yra liūdnai pagarsėję. 6,0 l variklis kentėjo nuo EGR gedimų, alyvos aušintuvo problemų ir purkštukų valdymo modulio (FICM) problemų.
- BMW N57: Šis variklis, nors ir galingas, susidūrė su saugumo problemomis. JK policija pranešė apie kelis gaisrus transporto priemonėse su N57 varikliu, dėl kurių tam tikri BMW modeliai buvo pašalinti iš eksploatacijos.
- Stellantis 1.5 BlueHDi: 2025 m. liepos mėn. „Stellantis“ paskelbė, kad „Peugeot“, „Citroën“, „Opel“, DS ir „Fiat“ modeliuose su 1.5 BlueHDi varikliu gali per anksti susidėvėti skirstomojo veleno grandinė. Simptomai yra neįprastas variklio triukšmas ar net grandinės nutrūkimas. Gamintojas siūlo nemokamas detales, alyvos keitimą ir diagnostikos patikras iki 10 metų arba 240 000 km, jei tai atliekama iki 2025 m.