Sudarant sandorius, prisiimami tam tikri įsipareigojimai, tačiau ne visada juos pavyksta laiku įvykdyti. Priežastys įvairios: ekstremalios gamtinės situacijos, per didelės rizikos prisiėmimas, o kartais - tiesiog lengvabūdiškumas. Įsipareigojimų nevykdymas gali lemti kitos sutarties šalies nuostolius, nes pagal laiku neįvykdytą sutartį gali tekti mokėti delspinigius, baudas, atlyginti kitus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius.
Netesybų samprata ir funkcijos
Netesybų samprata apibrėžta Civiliniame kodekse (CK). Vadovaujantis šio kodekso 6.71 straipsniu, netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma (bauda, delspinigiai), kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t.
Pavyzdžiui, agroverslas gali numatyti, kad laiku nepristačius produkcijos ar laiku neatsiskaičius, turėtų būti mokama tam tikro dydžio bauda ar skaičiuojami delspinigiai nuo nepristatytos produkcijos vertės už kiekvieną kalendorinę dieną.
Netesybos turėtų atitikti kompensacijos, nuostolių atlyginimo funkciją, o ne turėti tikslą nubausti verslo partnerį.
Dvigubų netesybų draudimas
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) buvo sprendžiamas klausimas, ar galima taikyti dvigubas netesybas, t. y. prašyti ir baudos, ir delspinigių už tam tikrų įsipareigojimų nevykdymą. Skolininkui laiku neįvykdžius įsipareigojimų pagal sutartį, jis turėjo mokėti delspinigius ir vienkartinę baudą už tinkamą įsipareigojimų nevykdymą. Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad kreditorius turi teisę reikalauti tokių netesybų.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tam nepritarė ir nurodė, kad kreditorius negali reikalauti ir netesybų, ir nuostolių, todėl netesybos įskaitomos į nuostolius. Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kreditorius pagal sutarties nuostatas turėjo teisę skaičiuoti delspinigius nuo visos darbų kainos ir papildomai savo interesus ginti, reikalaudamas skolininko sumokėti baudą, tačiau su tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija sutikti nebuvo pagrindo. Ginčo šalių sulygtos dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo pripažintos baudinėmis, todėl jų bendras taikymas pripažintas negalimu. Kadangi šalys už praleistą prievolės įvykdymo terminą nustatė dvigubas netesybas - delspinigius ir baudą, tai bauda (mažesnioji suma) buvo įskaityta į delspinigius.
Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio.
Teismai pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali to ginčyti. Tačiau vadovaujantis Civilinio kodekso 6.73 straipsniu, jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
Netesybos ir nuostolių santykis teismų praktikoje
Kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Kreditoriui prašant teismo priteisti netesybas ir nuostolius bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą (CK 6.73 str. 1 d.).
Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka:
- Į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 str. 1 d.);
- Sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 str. 2 d.) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą.
Pažymėtina, kad įstatymas nustato, jog jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti (CK 6.258 str. 3 d.). Tačiau netesybos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako, jog kaip ir visai sutarčiai, taip ir netesyboms, taikomas sutarties laisvės principas: „Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas.“
Civilinio kodekso 6.156 straipsnio „Sutarties laisvės principas“ 1 dalis nustato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis. Tačiau yra išlyga iš bendros taisyklės - „
Netesybų dydžio vertinimo kriterijai
Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine išraiška ar fiksuota suma) vienu atveju teismo gali būti pripažintas tinkamu, o kitu - aiškiai per dideliu. Vertindamas, ar delspinigių dydis yra pagrįstas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taiko įvairius kriterijus. Vertinamos sutarties sudarymo, įsipareigojimų nevykdymo aplinkybės ir laikotarpis, skolininko sąžiningumas ir elgsena nevykdant įsipareigojimų, šalių sutartinių santykių pobūdis, šalių statusas ir ketinimai.
Antai sutartyse delspinigių dydis gali skirtis kartais. Kai kurie subjektai susitaria dėl 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstų įsipareigojimų sumos, o kitose sutartyse delspinigių dydis būna 25 kartus didesnis ir siekia 0,5 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Tad agroverslui gali kilti klausimas, ar 0,5 proc. delspinigiai yra pagrįsti.
Tarkime, tikėtina, kad agroverslui sudarius sandorį su vartotoju, 0,2 proc. netesybos už kiekvieną pradelstą dieną gali būti pripažintos nesąžiningomis ir atitinkamai sumažintos siekiant apsaugoti silpnesnės sandorio šalies, t. y. vartotojo, interesus.
Pavyzdžiui, viename Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtame ginče ieškovas prašė sumažinti delspinigių dydį, teigdamas, kad delspinigiai yra neprotingi. Skolininkas nurodė, kad didžiąją dalį įsipareigojimų jau yra įvykdęs, o per skubėjimą neperskaitė visų sutarties sąlygų (sutartis buvo rengta kreditoriaus). Dar daugiau, teismas nustatė, kad sutarties sąlygos buvo parengtos atsakovo iniciatyva. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad šioje konkrečioje situacijoje delspinigių dydis yra neprotingas ir patenkino skolininko reikalavimą - sumažino delspinigių dydį. Kiekvieną atvejį teismas vertina individualiai, tad vienos taisyklės, kada netesybos gali būti sumažinamos, o kada - ne, nėra.
Antai Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtame ginče skolininkas prašė sumažinti 0,2 proc. dydžio delspinigius, tvirtindamas, kad tokio dydžio netesybos yra neprotingos ir nesąžiningos. Skolininkas nurodė, kad esant tokio dydžio delspinigiams, jis nesugebės įvykdyti savo įsipareigojimų ir prašė juos sumažinti iki 0,05 proc. Šias aplinkybes teismas vertino kaip svarbias sprendžiant dėl galimybės sumažinti delspinigius. Vertindamas aplinkybes papildomai, teismas pažymėjo, jog skolininkas - nors ir būdamas fizinis asmuo - sutartį sudarė ne vartojimo, o verslo tikslais. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teismas sprendė, kad 0,2 proc. delspinigiai šiuo atveju yra protingi.
Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius ir kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų. Taigi, nustatant delspinigių dydį labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai: ar šalys yra vartotojai, ar verslininkai, į sutartinių santykių pobūdį, sutarties tikslus, kokius nuostolius gali patirti kreditorius, jeigu sutartis bus netinkamai vykdoma, šalių turtinę padėtį ir kt.
Vertinant Kasacinio teismo išaiškinimus dėl netesybų mažinimo ir jų nustatymo sutartyse, pažymėtina, jog teismas kiekvienu atveju sprendžia ir analizuoja, ar sutartyje nustatyti delspinigiai/bauda nėra per dideli, atsižvelgiant į sutarties laisvės principą. Teismų praktikoje teismai protingomis ir pagrįstomis netesybomis delspinigių forma pripažįsta ir 0,02 proc., ir 0,2 proc. delspinigių dydį už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau, jeigu 0,02 proc. delspinigių dydžio pagrįstumo šalys iš esmės įrodinėti neturi, tai 0,2 proc. atveju gali tekti pagrįsti didesnį dydį.
Ieškinio senaties terminai
Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsniu, ieškinio senaties terminas dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo yra 6 mėnesiai. Tad agroverslas dėl netesybų priteisimo turėtų kreiptis per 6 mėnesius. Pavyzdžiui, jeigu verslo partneris turėjo įvykdyti įsipareigojimus 2018 m. vasarį, tačiau juos įvykdė tik 2019 m. vasarį, agroverslas turėtų ne vėliau kaip per 6 mėnesius kreiptis dėl sutartinių netesybų priteisimo. To nepadarius verslo partneris gali reikalauti taikyti ieškinio senatį. Žinoma, agroverslas turi galimybę prašyti atnaujinti ieškinio senaties terminą, tačiau tam turi būti svarbi priežastis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad reikalavimams dėl netesybų taikomas sutrumpintas - 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad netesybas teismas priteis tik už 6 mėnesių iki kreipimosi į teismą laikotarpį, todėl tais atvejais, kai skolininkas atsiskaito dalimis, patartina jo sumokėtą skolos dalį užskaityti pirmiausia netesyboms padengti ir tik likusią dalį užskaityti kaip pagrindinę skolą.
Praktiniai patarimai ir rekomendacijos
Iš praktikos matome, kad dažnu atveju būtina įvertinti, ar sutartyse numatytos atsakomybės sąlygos atitinka Lietuvos teisės aktus ir teismų praktiką. Nesąžiningos sąlygos dėl netesybų gali ne tik sukelti reputacinę riziką, sugadinti santykius su verslo partneriu, tačiau ir lemti dideles bylinėjimosi išlaidas. Tad būtų tikslinga objektyviai įvertinti, kokius nuostolius agroverslas patirtų kitai šaliai nevykdant įsipareigojimų ir koks galėtų būti objektyvus netesybų dydis, siekiant, kad netesybos skatintų laiku ir tinkamai įvykdyti prisiimamus įsipareigojimus. Sutartyse numačius neproporcingai dideles netesybas, situacija gali tapti neprognozuojama, nes teismai gali kelis kartus sumažinti netesybų sumą, o papildomai teks sumokėti savo ir dalį skolininko patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Siekiant išvengti neaiškumų, rekomenduotina sutartinės atsakomybės klausimams skirti pakankamai dėmesio bei sutartyje numatyti netesybų taikymo apimtį bei atvejus. Aiškus šių klausimų sureguliavimas dar sutarties sudarymo metu abiem sutarties šalims leidžia ne tik išvengti ilgų ginčų, tačiau, svarbiausia, skatina šalis sutartį vykdyti geranoriškai. Aiškiai ir detaliai sureguliavus šiuos klausimus, kreditoriui palengvėja nuostolių įrodinėjimo našta, nes netesybos gali būti pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Taip pat tarp šalių atsiranda aiškumas dėl netesybų taikymo apimties, skolininkas yra skatinamas tinkamai ir laiku vykdyti prievolę, nes suvokia, kad to nedarant, jo atžvilgiu gali būti taikoma sutartinė atsakomybė.
Baudinio pobūdžio netesybomis galėtų būti pripažintos tos, kai dėl netinkamo sutarties vykdymo iš sutartį pažeidusios šalies bus reikalaujama tiek prievolės įvykdymo, tiek ir netesybų, arba susitarimas, kuomet kitai šaliai taikomos netesybos yra neprotingai didelės. Taip pat baudinio pobūdžio netesybomis pripažįstami ir tokie atvejai, kai sutartimi už tuos pačius pažeidimus numatoma ir bauda, ir delspinigiai.
Neretai praktikoje kyla ginčai, ar sutartyje numatyta procentinė delspinigių išraiška turi būti skaičiuojama nuo sutarties vertės pridėjus PVM ar be PVM. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog sutarties vertė, kai sprendžiamas netesybų dydžio klausimus, vertintina be PVM. Nuo sumokėtos netesybų sumos PVM neskaičiuojamas. Netesybos nėra atlygis už prekių ar paslaugų tiekimą, todėl jos nėra laikomos PVM objektu.
Istorinė netesybų sampratos raida
Vis dėlto netesybos Lietuvos sutarčių teisėje buvo žinomos ir iki 2001 m. įsigaliojusio Civilinio kodekso, tad tai nebuvo nauja Lietuvos teisinei sistemai tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė. RTFSR civilinio kodekso, veikusio Lietuvos TSR teritorijoje, 141 straipsnyje numatyta, kad „Netesa laikoma piniginė suma ar kitokia turtinė vertybė, kurią vienas kontrahentas įsipareigoja sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju duoti antrajam kontrahentui. Jeigu į sutartį įtraukta papildomai šalių sutarta sąlyga dėl netesos, tai kreditorius turi teisę, savo nuožiūra, reikalauti arba atlyginti nuostolius padarytus dėl neįvykdymo, arba sumokėti netesą. Jeigu netesa nustatyta termino praleidimo ar netinkamo įvykdymo atvejui, tai kreditorius turi teisę kartu reikalauti ir sutartį įvykdyti, ir sumokėti netesą, arba atlyginti nuostolius, padarytus dėl termino praleidimo ir netinkamo įvykdymo“.
Netesybos, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas bei sutartinės atsakomybės forma, buvo numatytos 1964 m. Lietuvos TSR civilinio kodekso 195 straipsnyje. Savo ruožtu, baudinių netesybų sampratos aspektu itin aktualus šio teisės akto 228 straipsnis, kuriame buvo aptartas nuostolių ir netesybų santykis, numatant, kad „Jeigu už prievolės neįvykdymą arba netinkamą jos įvykdymą nustatytos netesybos (bauda, delspinigiai), tai nuostoliai atlyginami tik tiek, kiek jų nepadengia netesybos (bauda, delspinigiai). Įstatymas arba sutartis gali numatyti atvejus: kada leidžiama išieškoti tiktai netesybas (baudą, delspinigius), bet ne nuostolius; kada gali būti išieškoma visa nuostolių suma greta netesybų (baudos, delspinigių); kada, kreditoriaus pasirinkimu, gali būti išieškomos arba netesybos (bauda, delspinigiai), arba nuostoliai“. Tad tiek RTFSR civilinio kodekso, veikusio Lietuvos TSR teritorijoje, tiek 1964 m. Lietuvos TSR civilinio kodekso normos leido taikyti baudinio pobūdžio netesybas.
Priėmus naująjį CK ir 2001 metais jam įsigaliojus, Lietuvos Respublikos sutarčių teisėje neliko galimybės susitarti dėl baudinių netesybų. CK 6.73 straipsnio 1 dalies komentare paaiškinama, kad „Komentuojama norma taip pat nustato netesybų ir nuostolių santykį. Jeigu kreditorius dėl prievolės pažeidimo patiria nuostolių, išieškotos netesybos visais atvejais įskaitomos į nuostolius. Todėl kreditorius gali išieškoti nuostolius tik tiek, kiek jų nepadengia išieškotos netesybos. Taigi CK numato tik vieną netesybų rūšį - įskaitines netesybas. Ši norma taip pat yra imperatyvi, todėl šalys negali susitarti dėl baudinių netesybų, t. y. jog bus išieškomos ir netesybos, ir visi nuostoliai, neįskaitant į juos išieškotų netesybų“.
Baudinės netesybos ir viešoji tvarka
Tyrimu siekta nustatyti, ar sprendžiant dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo Lietuvos Respublikoje, kai teismams tenka įvertinti, ar sprendimu priteista suma nėra lupikiška, laikomasi tų pačių principinių nuostatų ir baudinio pobūdžio sampratos, kuri yra formuojama bylose dėl netesybų įvertinimo. Tai, kad nėra bendros baudinių netesybų ir kitų artimų savo prigimtimi baudinio pobūdžio sumų, mokėtinų sutarties pažeidimo atveju, sampratos, nulemia, kad sutartinių santykių šalys negali prognozuoti tikėtinų ginčų dėl reikšmingų tokių sumų priteisimo baigčių. Tai lemia nepasitikėjimą civiline apyvarta, taip pat tam tikrais atvejais skatina skolininkų piktnaudžiavimą.
Netesybų reglamentuojančios CK normos parengtos vadovaujantis 1978 m. sausio 20 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rezoliucija dėl baudinių nuostatų civilinėje teisėje Nr. (78) 321 (toliau - Rezoliucija), todėl kitų jurisdikcijų pavyzdžiai šiam Lietuvos teisinei sistemai būdingo prievolių vykdymo užtikrinimo būdui ir civilinės atsakomybės formai aiškinti galėtų būti aktualūs tik ta apimtimi, kuria jie iliustruoja Lietuvos ir užsienio valstybių reglamentavimo panašumus ar skirtumus.
Remiantis Rezoliucijos preambule, jos priėmimą nulėmė Europos Tarybos tikslas pasiekti didesnį valstybių narių vieningumą, ypač - priimant bendras teisines taisykles, būtinybė nustatyti teisminę sutartinių baudų kontrolę, kai nustatytos sumos yra akivaizdžiai perdėtai didelės, ir tai, kad sutartinės baudos yra dažniausios sutarčių sąlygos, numatomos sutarties pažeidimo atvejams.
tags: #dvigubu #netesybu #pritesimas #bauda #ir #nuostoliai