Automobilių stovėjimas ir kelių eismo taisyklės

Automobilių stovėjimas, ypač didmiesčiuose, yra kasdienė realybė, susijusi su tam tikromis taisyklėmis ir atsakomybėmis. Svarbu žinoti, kaip elgtis mokamoje stovėjimo vietoje, kokios Kelių eismo taisyklės (KET) reguliuoja eismą ir stovėjimą, bei ką daryti įvykus eismo įvykiui stovėjimo aikštelėje.

Apmokėjimas už automobilio stovėjimą ir pažeidimai

Jei nesumokėjote už automobilių stovėjimą mokamoje vietoje, pažeidėte Kelių eismo taisykles (transporto priemonių stovėjimas nesilaikant kelio ženklo 528 „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele 840 „Mokamos paslaugos“).

Atsiskaitymo tvarka ir mokesčiai

• Nesumokėjus už automobilio stovėjimą iš karto, už transporto priemonės stovėjimą, nepriklausomai nuo tą dieną stovėto laiko, pagal pažeidimo pranešimą per 120 valandų sumokama rinkliava už vieną dieną (nuo 8 val.).
• Kiekvieno atsiskaitymo metu taikomas papildomas mobiliosios programėlės administravimo mokestis: Flowbird - 0,10 Eur; uniPark - 0,12 Eur.

Rinkliavos grąžinimas

• Jei rinkliavos mokėtojas, sumokėjęs rinkliavą už ilgesnį nei 1 mėnesio laikotarpį, nebenori toliau naudotis paslauga, rinkliava grąžinama tik už ateinančius visiškai nepanaudotus mėnesius.
• Rinkliava negrąžinama, jei išvykstama iš transporto priemonės stovėjimo vietos anksčiau nei pasibaigia laikas, už kurį sumokėta rinkliava.

Mokamų stovėjimo vietų pavyzdžiai (baltoji zona)

Daugiabučių gyvenamųjų namų adresai, esantys baltojoje zonoje:

• Dubijos g. 11
• Draugystės prospekto 4, 6, 8, 10, 12
• Vytauto g. 42, 61, 63, 65, 67
• Ežero g. 14, 16, 19
• Vilniaus g. 99, 101
• Tilžės g. 161, 163, 165
• Gluosnių g. 5
• S. Lukauskio g. 14
• Vaisių g. 11A, 17, 22
• Aušros al. 52C, 54

Klientų aptarnavimo centras

Klientų aptarnavimo centras yra Aušros al. 52C.

Kelių eismo taisyklės (KET) ir jų svarba

Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti Taisyklėms.

Pagrindinės KET sąvokos

• Aptarnaujantysis transportas - transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba atvežančios į tą zoną krovinius ar atvykstančios jų paimti, įskaitant į tą zoną keleivius atvežančius ar jų paimti atvykstančius lengvuosius automobilius taksi arba lengvuosius automobilius, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos.
• Duoti kelią - reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
• Dviračių gatvė - kelias, kurio pradžia pažymėta kelio ženklu „Dviračių gatvė“, o pabaiga - „Dviračių gatvės pabaiga“.
• Eismo įvykio deklaracija - kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme.
• Geležinkelio pervaža - kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje.
• Gyvenamoji zona - teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga - „Gyvenamosios zonos pabaiga“.
• Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau - važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
• Kelkraštis - šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.
• Lenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
• Lydintis asmuo - ne jaunesnis kaip 18 metų asmuo, lydintis eismo dalyvį arba jų grupę.
• Mokyklinis autobusas - geltonas vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, kuriuo vežami vaikai (švietimo įstaigų mokiniai). Prie mokyklinių autobusų priskiriami ir kitos spalvos autobusai, kuriais vežami vaikai į švietimo įstaigą ar iš jos pagal sudarytas su vežėjais sutartis ir kurie paženklinti vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais.
• Organizuota dviratininkų grupė - dviratininkų grupė, dalyvaujanti iš anksto suplanuotame renginyje (maratone, varžybose, išvykoje, treniruotėje ir panašiai) ir vykstanti suplanuotu maršrutu, lydima motorinės transporto priemonės (-ių) su įjungtu (-ais) oranžiniu (-iais) švyturėliu (-iais) ar policijos transporto priemonių su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais.
• Organizuota pėsčiųjų grupė - suplanuotu maršrutu keliu judančių pėsčiųjų grupė su lydinčiais asmenimis.
• Pagrindinis kelias - kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga - kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.
• Persirikiavimas - eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
• Transporto priemonių stovėjimo aikštelė (toliau - stovėjimo aikštelė) - teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.
• Važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau - važiuojamųjų dalių sankirta) - plotas, kurį riboja tiesios linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus, neatsižvelgiant į tai, ar šie kraštai išplatinti ar suapvalinti.
• Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme.

Bendrieji eismo dalyvių reikalavimai

Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.

Eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų (toliau - tikrinantis pareigūnas) ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų (toliau - reguliuotojas) reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis Taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.

Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kintamos informacijos kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.

Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti - pranešti policijai ar kelio pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnyje nustatytą kelių suskirstymą savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.

Specialiosios transporto priemonės ir jų praleidimas

Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms kelias duodamas ir avarinis koridorius sudaromas tokia tvarka:

• Kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, - prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
• Kelyje, kuriame viena kryptimi yra dvi ar daugiau eismo juostų, kraštinėje kairėje eismo juostoje ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo kairiau prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ir sustoti, o kitose eismo juostose, kurios yra dešiniau nuo kraštinės kairės eismo juostos, ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo dešiniau, dešiniojo važiuojamosios dalies krašto arba kelkraščio link ir sustoti.
• Kelyje su skiriamąja kelio juosta (toliau - skiriamoji juosta) nurodytus reikalavimus privalo vykdyti tik ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai.

Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojams.

Vairuotojų pareigos ir draudimai

• Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.
• Neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės.
• Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
• Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau - techniniai reikalavimai) neatitinkančią transporto priemonę.
• Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę.
• Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus Taisyklių 234 punkte nustatytus atvejus.
• Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti.
• Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, kuriuo patvirtinama teisė vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas arba karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus.
• Vairuotojas privalo leisti pareigūnui patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.
• Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Išlipti iš transporto priemonės leidžiama tik tikrinančiam pareigūnui leidus.
• Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
• Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti.
• Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.
• Mopedą, motociklą, triratį, taip pat lengvąjį keturratį, keturratį, galingąjį keturratį, sunkųjį keturratį ir T3b kategorijos ratinį traktorių, kuris pagamintas keturračio konstrukcijos pagrindu ir neturi kėbulo (kabinos), (toliau - visų rūšių keturračiai) privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas).
• Transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą.
• Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
• Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims.
• Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos ir jų junginių su priekaba vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš (nulipęs nuo) transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
• Vairuotojams draudžiama vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse.
• Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia.
• Transporto priemonių vairuotojai, dalyvaudami viešajame eisme, privalo pasirūpinti, kad ant transporto priemonės įrengta darbo ar kita įranga neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų, o papildomos šviesos, skirtos darbo vietai šalia transporto priemonės apšviesti, būtų išjungtos.

Eismo įvykiai automobilių stovėjimo aikštelėse

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais automobilių stovėjimo aikštelėse įvyko 3,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių. Jie sudaro 7,5 proc. visų draudžiamųjų įvykių, kuriuose pernai nukentėjo automobiliai.

Dažniausi įvykiai ir žalos

„Stovėjimo aikštelėse, prekybos centrų ar biurų parkavimo vietose bei kiemuose įvykstantiems eismo įvykiams būdingi nedideli įlenkimai, šonų apibraižymai, žibintų iškūlimai, veidrodėlių nulenkimai ar bamperių suskaldymai. Retesniais atvejais nukenčia automobilio ratai, langų stiklai“, - pasakoja „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius. Jo teigimu, dažniausiai tokie įvykiai fiksuojami didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kur stovėjimo aikštelėse būna daugiau automobilių. Pasak A. Gučiaus, įprastai tokių eismo įvykių žalos yra nedidelės - siekia kelis šimtus eurų. Tačiau draudimo bendrovė pernai atlygino ir 27 tūkst. eurų nuostolius, kai automobilių stovėjimo aikštelėje susidūrė du atbulomis važiavę automobiliai. Praėjusiais metais „Gjensidige“ už žalas, kurias transporto priemonių savininkai patyrė automobilių stovėjimo aikštelėse, išmokėjo virš 2 mln. eurų.

Saugus elgesys stovėjimo aikštelėse

Manevruojant automobilių stovėjimo aikštelėje A. Gučius pataria vairuoti neskubant ir visada pasirinkti saugų greitį. „Aikštelėse yra didelė tikimybė, kad iš parkavimo vietos neapsidairęs išvažiuos kitas automobilis arba į važiuojamą dalį išeis ar išbėgs pėsčiasis. Vairuotojai visada aikštelėse turėtų būti pasiruošę staigiai stabdyti, nes greitis tokiose eismo nelaimėse yra lemiamas veiksnys. Deja, praktika rodo, kad tarp sustatytų automobilių kartais vairuotojui itin sunku pamatyti potencialiai pavojingą kliūtį“, - kalba draudimo bendrovės atstovas.

Pasak A. Gučiaus, judant automobilių stovėjimo aikštelėje itin svarbu atkreipti dėmesį į jos eismo tvarką ir kelio ženklinimą. „Vairuotojai turi praleisti kitus automobilius, kurių judėjimo kryptį jie kerta, jei kelio ženklinimas rodo, kad privalote tai padaryti. Jeigu nesate tikras dėl savo pirmumo arba kelio ženklinimas nusitrynęs ir jo nesimato, tuomet elkitės taip, lyg neturėtumėte pirmumo teisės. Jei kelio ženklinimo nėra, vadovaukitės dešinės rankos taisykle“, - vairuotojams pataria draudimo bendrovės atstovas.

Jo teigimu, parkuojantis, ypač atbulomis, vairuotojas turi duoti kelią visiems eismo dalyviams, todėl svarbu ypač atsargiai įvertinti situaciją dėl pėsčiųjų. „Prieš pradėdami judėti atbulomis, visada įsitikinkite, kad tai daryti saugu. Manevruojant atbuline eiga itin svarbu sekti veidrodėliuose matomą vaizdą, tačiau reikėtų nepamiršti ir apie „akląsias vietas“, esančias transporto priemonės šonuose. Šios zonos - tai erdvė, kai greta esantis automobilis nebėra matomas per šoninio vaizdo veidrodėlį, tačiau dar nėra pastebimas žvilgsniu per šoninį langą. Jei vairuotojui kyla klausimų dėl matomumo, jis turėtų paprašyti pagalbos savo keleivių, kurie išliptų iš automobilio ir nurodytų teisingą važiavimo kryptį“, - kalba A. Gučius.

Draudimo bendrovės atstovas atkreipia dėmesį, kad pėstieji, matydami lėtai manevruojantį automobilį, turėtų jį apeiti iš priekio, kad vairuotojas laiku pastebėtų pėsčiąjį ir sustotų.

Ką daryti įvykus eismo nelaimei stovėjimo aikštelėje

Draudikas pataria, įvykus eismo nelaimei stovėjimo aikštelėje ar kieme, neskubėti pasišalinti iš įvykio vietos. „Pirmiausia, rekomenduočiau 20-30 minučių ramiai lukterėti kitos transporto priemonės vairuotojo. Jei nelaimė įvyko kieme, reikėtų paprašyti kaimynų ar kitų daugiabučio gyventojų pagalbos: žmonių informacija labai dažnai padeda nustatyti automobilių savininkus. Jei avariją padarėte prekybos centro aikštelėje, kreipkitės į jo informacijos skyrių, kad darbuotojas praneštų žalą patyrusio automobilio valstybinius numerius per garsiakalbį“, - sako A. Gučius.

Jis taip pat pataria pačiam kaltininkui paskambinti trumpuoju bendrosios pagalbos telefonu 112. „Policijos pareigūnai, tikėtina, padės surasti transporto priemonės savininką ir su juo susisieks. Dėl smulkaus eismo įvykio policijos ekipažo gali tekti palaukti ilgesnį laiką, nes tai nėra skubus įvykis. Tačiau policija padės nustatyti transporto priemonių savininkus ir galės su jais susisiekti“, - aiškina draudimo bendrovės atstovas.

Jis ragina susilaikyti ir nepalikti raštelių už valytuvo: tai - nepatikimas ir rizikingas būdas susisiekti su nukentėjusiuoju, nes raštelį palikęs asmuo galės būti baudžiamas už administracinį nusižengimą (pasitraukimą iš įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles), jei jį radęs vairuotojas kreipsis į policiją. Šiuo metu baudos už tokius pažeidimus siekia nuo 600 Eur iki 1100 Eur kai padaryta žala neviršija 750 Eur, arba nuo 1100 Eur iki 2000 Eur, kai žala viršija 750 Eur.

„Jei susidūrėte su kita transporto priemone ir nepavyksta nustatyti eismo nelaimės kaltininko, nedvejodami kvieskite policiją, užfiksuokite eismo įvykį, fotografuokite padėtis, kelio ir kitą ženklinimą“, - pataria A. Gučius.

tags: #kelio #remontas #automobiliu #stovejimas