Valstybės įmonė „Oro navigacija“ užtikrina Lietuvos oro erdvės saugumą ir efektyvumą teikdama oro navigacijos ir oro eismo valdymo paslaugas. Nuo šių paslaugų didele apimtimi priklauso oro eismo saugumas. Įmonė yra strategiškai svarbi valstybės institucija, kurios veiklos istorija paženklinta tiek sėkminga plėtra, tiek ir rezonansiniais iššūkiais, susijusiais su įrangos pirkimais ir nacionalinio saugumo aspektais.
Valstybės įmonės „Oro navigacija“ misija ir veikla
„Oro navigacija“ teikia gyvybiškai svarbias paslaugas aviacijos sektoriui. Teikiamos oro navigacijos paslaugos yra paslaugų eksportas, nes jomis daugiausia naudojasi užsienio aviacijos kompanijos. Įmonės generalinis direktorius Mindaugas Gustys yra minėjęs, kad „Įmonė gavo daugiau pajamų dėl išaugusių skrydžių srautų bei su tuo susijusių gautų didesnių nei planuota pajamų už maršruto ir terminalo paslaugas“. Pavyzdžiui, per 2018 m. pirmąjį ketvirtį „Oro navigacija“ uždirbo 6,7 mln. eurų pajamų ir planą viršijo 11,3 proc. Svarbu pažymėti, kad sąnaudas įmonė pilnai padengia iš pagrindinės veiklos pajamų ir nėra išlaikoma iš valstybės biudžeto.
Kontroversiški įrangos įsigijimai ir nacionalinio saugumo grėsmės
Dalis įmonės istorijos susijusi su abejonių keliančiais įrangos įsigijimais, kurie sukėlė nacionalinio saugumo klausimų. 2004 m. valstybės įmonė „Oro navigacija“ surengė radiolokacinės įrangos įsigijimo tarptautinį viešojo pirkimo konkursą, kurį laimėjo Ispanijos bendrovė „Indra sistemas“. Tačiau šios įmonės partnere įgyvendinant projektą buvo Suomijoje registruota bendrovė NRPL, kurios kapitalas - rusiškas.
Rusijos piliečių Suomijoje įsteigta bendrovė pristatė ir sumontavo tris oro erdvės stebėjimo radiolokatorius Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostuose. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo išvados atskleidė, kad tai buvo „Ural“ tipo pirminio oro erdvės stebėjimo radiolokatoriai (PSR) ir kita įranga, pagaminta Rusijos įmonėje „Severnyj zavod“, kas kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui. NSGK išvada pabrėžė, jog Rusijos įmonės „Severnyj zavod“ pagaminta oro erdvės stebėjimo įranga yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais ir turi būti pakeista saugia, patikimo gamintojo pagaminta įranga.
Be to, tai nebuvo vienintelė rusiška įranga „Oro navigacijoje“. 2006 m. buvo nupirkti rusų įmonės „JSC Radar-GA“ pelengatoriai, o 2009 m. įrengtas „Firma Nita“ Aerodromo vadavietės treniruoklis. „Oro navigacija“ 2015 m. buvo atsidūrusi ir šnipinėjimo skandale - buvęs įmonės darbuotojas buvo teisiamas dėl šnipinėjimo Baltarusijai.
Buvusio vadovo Algimanto Raščiaus vaidmuo ir teisinės pasekmės
Su kontroversiškais pirkimais ir nacionalinio saugumo iššūkiais tiesiogiai susijęs buvęs „Oro navigacijos“ vadovas Algimantas Raščius. NSGK išvados atskleidė, kad buvęs generalinis direktorius Algimantas Raščius palaiko artimus ryšius su vienu iš NRPL steigėjų, Viktoru Jurinu, su kuriuo yra pažįstamas nuo 1992 m. Šiuo metu juos abu sieja bendras verslas - Lietuvoje jie yra įsteigę įmonę, kuri vykdo su oro navigacijos paslaugomis susijusį verslą, įgyvendina projektus Vilniuje. Tai - vieną darbuotoją turinti bendrovė Lietuvoje tuo pačiu pavadinimu UAB NRPL ANS.
Nuo 2012 m. su NRPL grupe buvo sudaryta užsakymų už 2,5 mln. eurų, už juos pirktos radiolokatorių techninio palaikymo paslaugos, oro ir žemės duomenys, automatizuota informacinė meteorologinė sistema (AIMS), radiolokatorių ir kitos stebėjimo įrangos remonto ir priežiūros paslaugos bei pavarų dėžė. Rusų kapitalo NRPL paskutinįkart dar 2017 m. laimėjo viešuosius pirkimus priežiūrai. Su Ispanijos „Indra sistemas“ papildomai nuo 2011 m. sudaryta sutarčių už 6 mln. eurų, pirkta skrydžių valdymo įranga, eismo stebėjimo, kontrolės sistemos ir kt. A. Raščius, liudydamas NSGK, teigė, kad 2004 metais surengtas atviras konkursas dėl radiolokatorių keitimo, jį laimėjo ispanų firma „Indra“, tačiau dalį įrangos tiekė partneriai - Suomijoje registruota, tačiau rusiško kapitalo bendrovė NRPL.
Buvusios „Oro navigacijos“ vadovybės ilgalaikiai artimi ryšiai su minėtos įrangos gamintojų atstovais ir įrangos įdiegimo aplinkybės NSGK vertintini kaip galimai turėję poveikį priimant sprendimus strategiškai svarbiame nacionaliniam saugumui sektoriuje ir galimai kėlė grėsmę valstybės interesams.
Šios istorijos pasekmės pasiekė ir teismų sales. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad A. Raščiaus veiksmai, susiję su sutarties dėl duomenų ryšio oras-žemė sistemos pirkimo vykdymo pratęsimu, turi piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei turto iššvaistymo nusikaltimų požymių. Teismas nustatė, kad dėl A. Raščiaus veiksmų buvo padaryta didelė turtinė žala (384 tūkst. eurų) valstybės įmonei. A. Raščiui buvo paskirta galutinė subendrinta 9 415 eurų dydžio bauda.
Atsakas į iššūkius: įrangos atnaujinimas ir pokyčiai įmonėje
Nuo 2017 metų vasario mėnesio „Oro navigacijai“ pradėjus vadovauti Mindaugui Gusčiui, buvo imtasi aktyvių veiksmų siekiant išspręsti susidariusias problemas ir užtikrinti nacionalinį saugumą. Dabartinis „Oro navigacijos“ direktorius Mindaugas Gustys teigė, kad šiuo metu ieškoma išeičių, ką daryti su minėtais radiolokatoriais. „Kai 2017 metų pabaigoje pasibaigė priežiūros sutartis, mes jos nepratęsėme. Jau kurį laiką su Valstybės saugumo departamentu bandėme tą klausimą spręsti, kuria linkme reikėtų eiti. Patys suprantame, kad be radarų negalime teikti paslaugų, lygiai taip pat suprantame, kad radarai genda. Vienintelis detalių tiekėjas yra gamintojas“, - aiškino M. Gustys.
Svarstomi du variantai: ar paslaugas vėl pirkti iš buvusio tiekėjo NRPL (šią kompaniją dabar įgijo Didžiosios Britanijos piliečiai), ar bandyti pakeisti radarų įrangą, paliekant naudoti tik „geležį“. „Mūsų tikslas dabar išsiaiškinti, kiek patikimi yra anglai, kurie gali teikti šitą paslaugą. Lygiai taip pat nagrinėjame, ką galime padaryti, jeigu šitas kelias nėra įmanomas. Esame davę užklausas Vakarų tiekėjams, kiek kainuotų galimybė „išoperuoti“ tą pirminį radiolokatorių, tai yra operacinę sistemą, o geležį naudoti tą pačią“, - sakė „Oro navigacijos“ vadovas.
„Oro navigacija“ skaičiavimai rodo, kad Vilniaus radiolokatorių kompleksas kainavo 3,5 mln. eurų su PVM, o Kauno ir Palangos radiolokatorių kompleksai - 9,5 mln. eurų su PVM. Preliminarus rinkos tyrimas rodo, kad naujas vienas pirminis radiolokatorius kainuoja apie 3 mln. eurų, pirminis kartu su antriniu - apie 5 mln. eurų. Trims oro uostams kaina sudarytų apie 15 mln. eurų. Pasaulyje yra apie 10 gerai žinomų šios įrangos tiekėjų, iš kurių Europoje yra apie 3-4. „Oro navigacija“ patikino, kad 2017-2018 m. atlikti auditai, teisėsaugos institucijoms atiduota informacija apie dalį buvusių pirkimų, ir šiuo metu dėl radiolokatorių priežiūros ir remonto paslaugų vykdo derybas ne su anksčiau minėta įmone.
Be įrangos atnaujinimo, M. Gustys atkreipė dėmesį ir į sovietinį palikimą įmonėje, teigdamas, kad „tam tikra dalis darbuotojų įdarbinti iki nepriklausomybės atgavimo, ir klausimas, kiek jie lojalūs valstybei. Šiandien galime konstatuoti, kad nemažai pokyčių įvykę, tik iki 10 proc. darbuotojų įdarbinti iki 1990 metų“. Nuo 2017 metų pradžios, „Oro navigacijos“ vadovas inicijavo organizacinės struktūros, viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo sistemos pertvarkymą, atliko papildomus vidaus ir nepriklausomus auditus, sustiprino bendradarbiavimą su nacionalinį saugumą užtikrinančiomis institucijomis.
„Oro navigacijos“ įvaizdžio atnaujinimas ir ateities perspektyvos
Atsižvelgiant į įmonės svarbą ir būtinybę atsinaujinti, „Oro navigacija“ ėmėsi ir įvaizdžio pokyčių. Septyniolika metų įmonę reprezentavęs prekės ženklas pakeistas modernia versija, siekiant siųsti vienodą žinutę tiek lietuviškai, tiek ir užsienio auditorijai. „Su mumis - oro navigacijos paslaugų tiekėju - susiduria kiekvienas Lietuvoje lėktuvu keliaujantis asmuo, tačiau išgirdę mūsų pavadinimą retas pasako, kas mes ir ką mes veikiame, - pokytį lėmusias priežastis vardijo įmonės generalinis direktorius Mindaugas Gustys. - Atsinaujindami siekiame perteikti savo naują, modernesnį ir atviresnį įmonės įvaizdį partneriams bei aviacijos bendruomenei Lietuvoje ir pasaulyje, todėl naujas prekės ženklas yra itin informatyvus ir lengvai šifruojamas.“
Naujo logotipo pagrindu tapusios raidės ON yra ne tik įmonės pavadinimo santrumpa - jos siunčia žinią anglų kalba apie nenutrūkstamą funkcijų vykdymą ir budėjimą. Bangos raidėje „O“ yra radijo signalo ir radaro bangų simbolis, pabrėžiantis įmonės veiklos specifiką. Akį patraukiantis mėlynos ir pilkos spalvų derinys grafinę istoriją apie oro erdvės valdytoją papildo stabilumo, modernumo ir realistiškumo įspūdžiu. Naujas logotipas žymi ir naują „Oro navigacijos“ istorinių pokyčių etapą, po kurių buvo suformuotas Audito komitetas ir įdiegta antikorupcinė vadybos sistema.
„Oro navigacija“ aktyviai dalyvauja ir tarptautinėje veikloje. Įmonė priklauso 2012-aisiais metais Lietuvos ir Lenkijos įkurtam Baltijos funkciniam oro erdvės blokui (Baltijos FOEB), o nuo 2017 m. prisijungė ir prie Europos tarptautinio technologijų aljanso ITEC. Įmonė taip pat kuria ateities sprendimus, tokius kaip naujoji Lietuvoje sukurta bepiločių orlaivių eismo valdymo sistema - mobilioji programa „U-space“. Tikimasi, kad ji bus pirmoji tokia sertifikuota sistema Europoje. „Vizija yra, kad bet kas, kas nori teikti paslaugas, naudoti laisvalaikio ar komerciniais tikslais, gali pasiimti mobilųjį telefoną, atsidaryti aplikaciją ir labai tvarkingai matyti, kas vyksta virš jo, gauti vienu mygtuko paspaudimu leidimus ir įvykdyti tuos skrydžius, kuriuos nori“, - teigė M. Gustys.
Naudojant dronus eismo srautams suprasti
Nepaisant pandemijų ir ekonominių iššūkių, „Oro navigacija“ stengiasi išlaikyti finansinį stabilumą ir tęsti plėtrą. Nors dėl koronaviruso smarkiai sumažėjus skrydžių, 2020 m. antrasis ketvirtis buvo vienas prasčiausių per visą įmonės istoriją, su skrydžių srautų sumažėjimu iki 80-90 proc. balandžio ir gegužės mėnesiais, įmonė nuolat vykdo galimų grėsmių vertinimą ir savarankiškai bei bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis taiko rizikos valdymo priemones.
tags: #buves #oro #navigacijos