Katalizatorius yra viena svarbiausių modernaus automobilio išmetamųjų dujų sistemos dalių, kuri paverčia kenksmingas medžiagas mažiau pavojingomis prieš joms patenkant į aplinką. Tai yra įrenginys, montuojamas automobilio išmetimo sistemoje, veikiantis panašiai kaip vandens filtras: užterštos išmetamosios dujos pereina per katalizatorių ir išeina švaresnės. Be to, šiuolaikiniai „Euro 6“ standarto reikalavimus atitinkantys automobiliai turi kompleksines išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas, kuriose katalizatorius ir kietųjų dalelių filtras išlieka svarbiausiais komponentais, atsakingais už taršos mažinimą.
Kas yra katalizatorius ir kaip jis veikia?
VGTU Transporto inžinerijos fakulteto docentas dr. Alfredas Rimkus paaiškino, kad katalizatorius - tai korėtas elementas, turintis tauriųjų metalų, kurie paskatina išmetamosiose dujose esančių teršalų neutralizavimo reakcijas. Išmetamosios dujos, praeidamos pro katalizatorių, reaguoja su šiomis medžiagomis, o tai sukelia teršalų skaidymąsi. Būtent jame toksiški cheminiai junginiai - azoto oksidas (NOX), anglies monoksidas (CO) ir nesudegę angliavandeniliai (CH) - išskaidomi į netoksiškus elementus: gryną azotą, vandens garus ir CO2 dujas.
Cheminės reakcijos katalizatoriuje
Katalizatorius padeda sumažinti kenksmingų medžiagų kiekį išmetamosiose dujose. Paprastai jis įkaista iki labai aukštos temperatūros. Tuomet katalizatoriaus viduje prasideda cheminės reakcijos, kurios pavojingus teršalus paverčia mažiau kenksmingomis medžiagomis. Pagrindinės cheminės reakcijos - redukcija ir oksidacija:
- Redukcijos reakcija sumažina azoto oksidų (NOx) kiekį, paversdama juos azotu ir deguonimi.
- Oksidacijos reakcija paverčia anglies monoksidą (CO) ir angliavandenilius (HC) į anglies dioksidą ir vandens garus.
Tokiu būdu teršalai tampa kelis kartus mažiau pavojingi aplinkai. Svarbų vaidmenį čia atlieka ir taurieji metalai - platina, paladis ir rodis (arba auksas). Jie veikia kaip paviršius, ant kurio teršalai gali lengviau vykdyti chemines reakcijas. Patys metalai į reakcijas neįsitraukia - jie tik sudaro sąlygas joms vykti, todėl savo funkciją gali atlikti labai ilgą laiką.
Kad katalizatorius galėtų atlikti savo darbą, variklis taip pat turi gauti tinkamą kuro ir oro santykį. Tam automobilyje yra du deguonies jutikliai - vienas prieš katalizatorių, kitas už jo. Jie nuolat matuoja, kiek deguonies yra išmetamosiose dujose, o tuomet perduoda šiuos duomenis transporto priemonės kompiuteriui, kuris, atsižvelgdamas į tai, reguliuoja įpurškiamo kuro kiekį, kad dujų sudėtis būtų optimali katalizatoriaus reakcijoms.
Katalizatorių tipai
Moderniuose automobiliuose gali būti naudojami net keli katalizatoriai, nes skirtingų tipų varikliai išskiria skirtingas teršalų rūšis:
- Benzininių automobilių katalizatoriai: Paprastai montuojamas katalizatorius, kuris padeda išvalyti išmetamąsias dujas. Dažniausiai benzininiuose automobiliuose būna vienas katalizatorius, įrengiamas arčiau variklio, kad greitai įkaistų ir pradėtų dirbti iš karto.
- Dyzelinių automobilių katalizatoriai: Dyzeliniuose automobiliuose tarša yra kitokia, todėl jų išmetimo sistema sudėtingesnė. Dažniausiai ją sudaro keli elementai:
- Oksidacinis katalizatorius: Įrenginys, kuris pirmas sumažina išmetamosiose dujose esantį kenksmingų medžiagų kiekį.
- Kietųjų dalelių filtras (DPF): Surenka iš variklio išmetamus suodžius, juos kaupia, o vėliau pats sudegina, kad suodžiai nepatektų į orą.
- SCR sistema: Naujesniuose dyzeliniuose automobiliuose naudojama papildoma sistema, įpurškianti karbamido tirpalą „AdBlue“. Ji padeda dar labiau sumažinti teršalus, kad transporto priemonė atitiktų griežtesnius taršos reikalavimus. Dėl jo beveik visi degimo metu variklyje susidarę azoto oksidai virsta aplinkai nekenksmingu azotu ir vandens garais.
- Universalūs katalizatoriai: Tai ne originalios gamintojo dalys, o pagal bendrą standartą pagaminti įrenginiai, kurie gali tikti daugeliui automobilių ir paprastai kainuoja pigiau. Tačiau jų veikimas gali būti ne toks efektyvus ir tarnavimo laikas dažniausiai yra trumpesnis.
Lietuvoje, nuo 1993 metų, visoms kurą naudojančioms transporto priemonėms pradėtas taikyti teršalų išmetimo standartas, kurio viena svarbiausių detalių, padedančių jį atitikti, yra katalizatorius. Europoje benzininiams automobiliams katalizatoriai tapo privalomi nuo maždaug 1993 metų.
Dujų poveikis katalizatoriui ir kietųjų dalelių filtrams
AdBlue sistemos ir jos priežiūra
Šiuolaikiniuose dyzeliniuose automobiliuose dažniausiai naudojamos selektyviosios katalitinės redukcijos (SCR) sistemos, kuriose prieš katalizatorių įpurškiamas karbamido tirpalas „AdBlue“. Dėl jo beveik visi degimo metu variklyje susidarę azoto oksidai virsta aplinkai nekenksmingu azotu ir vandens garais. Tačiau vairuotojams reikia rūpintis, kad šio skysčio nepritrūktų - lengvieji automobiliai, sunaudoja 0,5 - 1,5 l „AdBlue“ skysčio 1000 km. A. Rimkus pastebi, kad dėl SCR sistemų atsiranda papildomų gedimų tikimybė, ypač šaltuoju laikotarpiu. Kita vertus, SCR technologija, jei reguliariai vyksta kietųjų dalelių filtro regeneracija, naudojami kokybiški degalai ir alyva, leido prailginti šio filtro keitimo intervalą iki maždaug 300 000 km ir sumažinti eksploatacijos kainą.
Kietųjų dalelių filtro (DPF) veikimas ir problemos
Kietųjų dalelių filtras (angl. Diesel particulate filter, DPF), priklausomai nuo neutralizavimo sistemos konfigūracijos, gali būti sumontuotas atskirai arba integruotas į bendrą katalizatorių bloką. Jo pagrindinė paskirtis - sulaikyti iš variklio išmetamus suodžius. Filtre susikaupus tam tikram dalelių kiekiui ir sumažėjus DPF pralaidumui, suodžiai yra išdeginami į CO2 ir pelenus. DPF regeneracijai į cilindrą arba išmetimo kolektorių papildomai įpurškiamas dyzelinas, kuris degdamas pakelia temperatūrą dalelių filtre iki apie 600 laipsnių Celsijaus.
DPF užsikimšimo problemos dažnai atsiranda, kai automobilis ilgą laiką važinėja trumpais atstumais, variklis pilnai neįkaista, smarkiai užsikemša oro filtras. DPF savaiminei regeneracijai aktyvuoti ir sėkmingai atlikti reikia, kad variklis ilgesnį laiką veiktų aukštais sūkiais. Kai kurie automobilių gamintojai numato specialius degalų priedus, kurie padeda DPF regeneracijai vykti sparčiau, kokybiškiau ir žemesnėje temperatūroje, dėl to prailginamas DPF tarnavimo laikas.
Dujų įrangos poveikis ir problemos šaltuoju metų laiku
Atšalus orams, dujomis varomi automobiliai gali kelti problemų. Dažnai tokiais atvejais automobilis pradeda trūkčioti, užsidega variklio patikros „check" lemputė, pasitaiko, kad variklis ir užgęsta. Visos minėtos problemos išlenda oro temperatūrai nusileidus žemiau nulio. Ilgametis dujų įrangos specialistas ir „Horsepower" serviso vadovas Lukas Jurkonis paaiškino šių problemų priežastis ir sprendimo būdus.
Prasta dujų kokybė ir susidarantis kondensatas
Žiemos metu bene dažniausiai taisomas gedimas automobiliuose, turinčiuose dujų įrangą - dujų purkštukai. Jie netinkamai veikia esant šaltam varikliui, o įšilus dirba tvarkingai. Tokios situacijos priežastis dažniausiai būna prasta dujų kokybė ir kondensatas, besikaupiantis purkštukuose. Šaltas kondensatas pasidaro lipnus ir kietas, todėl purkštukai persijungimo metu užstringa, atsidaro nepilnai arba visai neatsidaro. Tuomet automobilio variklis trukčioja, purtosi, pradeda mirksėti variklio patikrinimo indikatorius („check engine") automobilio skydelyje. Dažniausiai tai reiškia nedirbantį cilindrą arba variklis tiesiog užgęsta.
Minėtos problemos sprendimo būdai gali būti du - purkštukų keitimas arba plovimas ultragarsu naudojant specialias chemines priemones. Pastarasis sprendimas yra pigiausias ir, jei purkštukai sušilę dirba gerai, tuomet prailginsite jų tarnavimo laiką bent iki kito šaltojo sezono, kartais net iki dvejų metų. Vis tik jei purkštukai varikliui užšilus dirba netvarkingai, juos būtina keisti ir plovimas nepadės.
Sunkus automobilio užvedimas rytais
Sunkus automobilio užvedimo problema dažniausiai atveda iki dujų reduktoriaus. Jei reduktorius yra senas, jo membrana greičiausiai yra sutrūkinėjusi. Tuomet ji pradeda leisti dujas į įsiurbimo kolektorių. Taip dėl per riebaus mišinio variklis neužsiveda ir tenka ilgiau nei įprastai laukti, kol jis užsikurs. Tokia pat priežastis gali būti ir dėl blogų dujų purkštukų, kurie gali būti užstrigę ir po truputį leisti dujas į įsiurbimo kolektorių. Abiejų gedimų pasekmės yra tokios pat - teks perrinkinėti arba keisti seną reduktorių nauju.
Dujų perjungimo metu automobilis užgęsta
Tokio gedimo priežastis gali būti užstrigęs dujų sistemos vožtuvas, ypač dažnai taip įvyksta dujų reduktoriui turint integruotą vožtuvą. Jame nuo reduktoriaus šilumos išsiskiria kondensatas ir atšalus jis pasidaro lipnus bei kietas. Todėl vožtuvas neatsidaro. Sprendimas tokiu atveju - išvalyti vožtuvą arba sumontuoti išorinį vožtuvą, kuris nestrigs ir bus sumontuotas atskirai nuo reduktoriaus. Dujų įrangos filtrų keitimas turi būti atliekamas kas 15 000 kilometrų.
Dujų kvapas automobilyje
Ši problema yra ypač dažna tarp senesnių automobilių ir yra labai pavojinga. Atšalus orams dėl stringančių reduktorių sistemoje gali susidaryti viršslėgis, kuris yra išleidžiamas per viršslėgio vožtuvą. Jis taip pat būna išleidžiamas ir į išorę, tuomet iškart yra jaučiamas dujų kvapas persijungimo metu. Dar viena pasitaikanti problema - dujų žarnos, kurios su laiku sukietėja ir esant šaltam orui neturi sandarumo - sąvaržos jų pilnai neužspaudžia. Minėtos dujų žarnos dažniausiai būna sutrūkusios iš vidaus ir pradeda leisti dujas. Didelis dujų nuotėkis gali sukelti rimtų problemų, net sukelti gaisrą. Dujų žarnos prasmirsta ir pradeda skleisti kvapą dėl kondensato susidarymo sistemoje.
Aušinimo skysčio lašėjimas
Aušinimo skystis dažniausiai bėga per dujų įrangos trišakius, sujungimo vietose. Tai dažnai nutinka dėl to, kad dujų įrangos montuotojai sudeda per mažus trišakius ir dėl to skystis pradeda po truputį sunktis. Taip pat aušinimo skystis gali tekėti ir per pačią žarną, jei jos yra montuojamos pigiausios ir nekokybiškos. Patariama nelaukti didesnių šalčių ar netikėtai pasirodančių gedimų ir profilaktiškai tikrinti automobilio dujų įrangą. Dujų įrangos filtrų keitimas turi būti atliekamas kas 15 000 kilometrų.
Katalizatoriaus gedimo požymiai ir pasekmės
Katalizatorius yra neatsiejama išmetamųjų dujų sistemos dalis, kuri užtikrina mažesnę aplinkos taršą ir geresnį automobilio efektyvumą. Tačiau užsikimšęs katalizatorius gali tapti rimtu pavojumi ne tik transporto priemonei, bet ir vairuotojo bei keleivių saugumui.
Gedimo požymiai
Tam tikri požymiai gali signalizuoti apie katalizatoriaus gedimą:
- Suprastėjusi variklio trauka.
- Padidėjusios kuro sąnaudos.
- Užsidegusi lemputė prietaisų skydelyje (pvz., „Check engine“).
- Netolygus variklio darbas.
- Metalo ar barškėjimo garsas, sklindantis iš automobilio apačios.
- Ženkliai padidėjęs automobilio užkūrimo laikas.
- Variklio apsukos nekyla aukščiau 5000 apsisukimų arba kyla labai lėtai.
Katalizatoriaus gedimo priežastys
Laikui bėgant katalizatoriai užsiteršia ir praranda savo efektyvumą. Tai natūralus procesas, kurį sukelia nuolatinis karštis ir cheminės reakcijos, vykstančios katalizatoriaus viduje. Katalizatoriai dažniausiai užsikemša dėl ilgalaikio nešvarumų kaupimosi. Ne visiškai sudegęs kuras, aliejus ar kiti cheminiai junginiai laikui bėgant nusėda katalizatoriaus ląstelėse, ribodami oro srautą.
Kitos priežastys:
- Naudojant netinkamus arba prastos kokybės degalus, katalizatorius gali greičiau susidėvėti ir prarasti savo efektyvumą.
- Netinkamai veikiantis variklis gali sukelti katalizatoriaus problemas.
- Katalizatorius gali būti pažeistas dėl smūgio.
- Katalizatoriaus efektyvumą gali paveikti ir aplinkos veiksniai, tokie kaip šaltis, karštis ir drėgmė.
- Perkaitimas (kai temperatūra viršija 1000 laipsnių, vidinės dangos katalizatorius bus sukepintas ir nekrozinis).
- Į išmetimo sistemą patekusi alyva.
Jeigu katalizatorius užsikemša, išmetamosios dujos negali laisvai pasišalinti. Tokiu atveju automobilis praranda galią, gali imti trūkčioti. Ilgainiui užsikišęs katalizatorius padidina riziką sugadinti kitas variklio dalis.
Gedimo pasekmės
Užsikimšęs katalizatorius gali sukelti rimtų problemų:
- Variklio veikimo sutrikimai: Kai katalizatorius užsikemša, variklis praranda galią, nes išmetamosios dujos negali tinkamai pasišalinti.
- Išmetimo sistemos pažeidimai: Katalizatoriaus užsikimšimas gali sukelti atbulinį slėgį, kuris gali pakenkti kitiems išmetimo sistemos komponentams.
- Užsidegimo rizika: Dėl susikaupusių nešvarumų katalizatorius gali perkaisti.
- Kenkmingų dujų kaupimasis salone: Vienas iš didžiausių pavojų yra anglies monoksido ar kitų kenksmingų dujų prasiskverbimas į automobilio saloną.
- Sumažėjęs vairavimo saugumas: Dėl prarastos variklio galios automobilis gali prarasti pagreitį svarbiose situacijose.
- Aplinkos tarša: Nešvarus katalizatorius nesugeba tinkamai apdoroti kenksmingų medžiagų, todėl automobilis skleidžia daugiau teršalų.
Katalizatorių priežiūra ir keitimas
Valymo galimybės
Reguliarus katalizatorių valymas gali padėti išvengti problemų. Tai yra procesas, kurio metu pašalinami nešvarumai ir atkuriamas katalizatoriaus efektyvumas. Katalizatorių valymo paslauga atstato oro srautą ir cheminių reakcijų efektyvumą. Be to, valymas padeda sumažinti kuro sąnaudas, atkurti variklio galią ir išvengti kenksmingų dujų patekimo į saloną. Jeigu šis prietaisas veikia prastai, tačiau situacija nėra itin bloga, galima pabandyti jį suremontuoti.
Galimi valymo būdai:
- Specialūs priedai degalams: Rinkoje galima rasti specialių priedų, skirtų katalizatoriaus valymui.
- Cheminis valymas: Speciali įranga ir cheminiai tirpalai naudojami valymui be katalizatoriaus išmontavimo.
- Ultragarsinis valymas: Katalizatorius išmontuojamas ir valomas ultragarsu specialiame tirpale.
Servise galima pasiūlyti tik katalizatoriaus valymo/plovimo darbus, jei jis pristatomas jau išimtas. Tačiau, jei katalizatorius yra vizualiai švarus ir kompiuteris meta prasto efektyvumo klaidą, valymas jam gyvybės jau nepridės - tokį katalizatorių reikia keisti nauju. Katalizatoriaus valymas padeda esant variklio problemoms, kai katalizatorius yra užpilamas tepalu, suodžiais; tokiu atveju išvalius jį atstatoma dalis katalizatoriaus efektyvumo.
Katalizatorių keitimas ir utilizavimas
Vidutinė katalizatoriaus tarnavimo trukmė - iki 100 000 kilometrų, tačiau jo ilgaamžiškumas priklauso nuo įvairių aspektų. Kai katalizatorius nebeatlieka savo funkcijos, jį reikia keisti. Visgi, jeigu gedimas yra ypač sudėtingas, geriausia būtų šį prietaisą pakeisti nauju. Katalizatorių keitimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specialių žinių ir įgūdžių. Neteisingai atliktas darbas gali sugadinti katalizatorių, variklį ar kitas automobilio dalis. Norint pakeisti katalizatorių, reikia specialios įrangos, kurios dauguma vairuotojų neturi. Dauguma servisų suteikia garantiją savo atliekamam darbui, įskaitant katalizatoriaus keitimą.
Kietųjų dalelių filtrai ir katalizatoriai yra pakankamai brangi atlieka, nes joje yra daug vertingų tauriųjų metalų, kaip platina, rodis, paladis ar auksas. Šių metalų kaina ir paklausa, ypač pastaruoju metu, sparčiai augo. Automobilių katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai yra vertinga antrinė žaliava dėl juose esančių brangiųjų metalų, todėl už jų pridavimą atliekų tvarkytojams gaunamas atlygis. Gyventojai gali perduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui arba į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles.
Neteisėtas katalizatorių šalinimas
Nors kai kuriuos elementus įmanoma tik pakeisti naujais, iš dalies atstatyti DPF filtro funkcionavimą galima ir pasinaudojus įvairiais mechaninio, cheminio plovimo būdais, kuriuos siūlo specializuoti servisai. Tačiau kietųjų dalelių filtro problemas kai kurie „auksarankiai“ siūlo spręsti tiesiog jį pašalinant - tai atliekama fiziškai išmontuojant suodžių filtrą ir koreguojant variklio elektroninio valdymo bloko programą. Tačiau tai yra neteisėta, kadangi automobilių techninės apžiūros reikalavimai draudžia eksploatuoti automobilius, kurie neturi DPF ir kitų teršalų neutralizavimo sistemų, kai jos neveikia ar yra pažeistos.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovės Astos Pakštaitė-Marcinkienės teigimu, katalizatoriai gali būti išpjaunami ir nepakeičiami naujais ir nelegaliuose autoservisuose, ypač mažesniuose. Lietuvoje dar dažni ir atvejai, kai katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai neteisėtai išpjaunami iš kiemuose stovinčių automobilių - dėl to pastaruoju metu itin nukenčia, pavyzdžiui, „Toyota Prius“ savininkai. Kai kurie vairuotojai, siekdami sumažinti degalų sąnaudas ir prailginti variklio bei turbinos ilgaamžiškumą, kietųjų dalelių filtrus netgi šalina arba išjungia.
Aplinkosauginiai ir teisiniai aspektai
Katalizatoriaus svarba aplinkai
Katalizatorius gerokai sumažina į orą išmetamų kenksmingų medžiagų kiekį. Jo viduje vykstančios reakcijos sulaiko ir paverčia pavojingus teršalus daug saugesnėmis dujomis, todėl oras teršiamas mažiau. Dėl katalizatoriaus automobiliai neišmeta į aplinką tiek daug nuodingų junginių, kurie prisideda prie smogo, kvėpavimo takų ligų ir prastesnės oro kokybės miestuose. Be veikiančio katalizatoriaus kiekviena kelionė sukeltų gerokai didesnę taršą, todėl būtų neįmanoma pasiekti aplinkosaugos standartų. Ši detalė ne tik padeda apsaugoti žmonių sveikatą, bet ir mažina neigiamą poveikį gamtai bei klimatui. Neteisingai utilizuotas ir perdirbtas katalizatorius taip pat kenkia aplinkai, todėl jo negalima paprasčiausiai išmesti. Paprasta išeitis - katalizatoriaus supirkimas. Tokiu būdu ne tik prisidėsite prie gamtos gerovės, bet ir papildomai užsidirbsite.
Vidaus degimo varikliai išmeta plataus diapazono pavojingas kietąsias daleles: nuo stambių, 10-2,5 mikrometrų skersmens, iki smulkių 2,5-0,1 mikrometrų ir net nanodalelių, mažesnių nei 0,1 mikrometrų. Smulkios kietosios dalelės gali prasiskverbti į kvėpavimo sistemą, o nanodalelės gali patekti ir į kraujotaką arba giliai į vidaus organus, todėl kelia didžiausią pavojų žmonių sveikatai.
Perkant naudotą dyzelinį automobilį reikėtų atkreipti dėmesį, ar jo išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema funkcionuoja tinkamai, kadangi aplinkos taršą mažinančios sistemos atstatymas gali sudaryti didelę dalį perkamo automobilio kainos.
Techninės apžiūros reikalavimai
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ teigimu, šiuo metu nėra sukurta jokios kitos metodikos ar diagnostinės įrangos, kuri leistų fiksuoti katalizatoriaus ar kietųjų dalelių filtro pašalinimo atvejus. 2020 metais privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu buvo identifikuotas tik 0,1 proc. automobilių, kuriuose trūko katalizatoriaus.
Techninės apžiūros įmonių pateikta praėjusių metų statistika taip pat liudija, kad su netvarkinga ir nesandaria išmetimo sistema į patikrą buvo atvykę 6,41 proc. visų tikrintų M1 (lengvasis automobilis) ir N1 (lengvasis krovininis automobilis) klasių transporto priemonių. Per didelis dūmingumas buvo nustatytas 6,26 proc. dyzelinius variklius turintiems automobiliams, o dėl per didelio išmetamųjų dujų kiekio teigiamos techninės apžiūros išvados negavo 3,37 proc. benzininių automobilių. Šie rodikliai buvo šiek tiek prastesni nei fiksuoti 2019 metais, kai tokių automobilių buvo atitinkamai 6,04 proc., 6,11 proc.
Atlikęs vizualią automobilio išmetimo sistemos apžiūrą techninės apžiūros kontrolierius pastabų dėl katalizatoriaus neturės dviem atvejais:
- Jei transporto priemonė buvo pagaminta be jo arba pirmą kartą įregistruota iki 2004 metų sausio 1 dienos.
- Jei Lietuvoje automobiliui pirmą kartą privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta iki 2013-ųjų kovo 1 dienos.
Visais kitais atvejais automobiliai su išpjautais katalizatoriais arba katalizatoriais, turinčiais bakelio pjovimo, jį gaubiančio elemento virinimo žymių ar panašių konstrukcijos pakeitimų, bus laikomi turinčiais didelių trūkumų. Šiuo metu techninės apžiūros centre mėginama kovoti su automobilių turguje parduodamų automobilių katalizatorių pjovimu ir prašoma registruojant pirmą kartą automobilį, kad katalizatorius būtų vietoje.
Daugelyje šalių yra griežti išmetamųjų teršalų standartai, kuriuos automobiliai privalo atitikti. Teisės aktų laikymasis yra svarbus aspektas.
tags: #duju #poveikis #katalizatoriui