Nelegali žvejyba ir baudos: išsamus gidas

Žvejyba Lietuvoje yra populiarus laisvalaikio užsiėmimas, tačiau svarbu nepamiršti, kad ji yra griežtai reguliuojama. Netinkamas taisyklių laikymasis gali užtraukti rimtas administracines ir finansines pasekmes. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žvejybos taisyklių pažeidimus, numatytas baudas ir kitas sankcijas, su kuriomis gali susidurti pažeidėjai.

Kas yra brakonieriavimas ir kokie pažeidimai yra draudžiami?

Brakonieriavimas apima įvairius neteisėtus veiksmus, susijusius su žvejyba. Pagrindiniai pažeidimai, už kuriuos gali būti taikomos sankcijos, apima:

• Žvejyba draudžiamu metu: Nustatyti neršto periodai, kurių metu žvejyba tam tikroms žuvų rūšims yra draudžiama.
• Draudžiamų įrankių naudojimas: Mėgėjų žvejyboje draudžiama naudoti tokius įrankius kaip tinklai, žeberklai, elektros prietaisai ar kitus nelegalius būdus. Aplinkos apsaugos departamentas dažnai sulaukia informacijos dėl neteisėto ne mėgėjų žvejybos įrankių naudojimo. Nors mėgėjų žvejybos įrankiai yra aiškiai apibrėžti, dažnai naudojami ir ne mėgėjų žvejybos įrankiai - tinklai, gaudyklės, ūdos, didesni nei leistina bučiai, elektros žūklės įrankiai.
• Per didelis laimikis: Viršijus nustatytą leistiną pagautų žuvų kiekį.
• Žvejyba be leidimo ar bilieto: Kai kuriuose vandens telkiniuose būtina įsigyti specialų leidimą ar žvejo bilietą.
• Retų ar saugomų rūšių gaudymas: Tokios žuvys kaip lašišos ar šlakiai turi specialias apsaugos priemones.

Atvejai iš praktikos

Nuo pat ryto Neries pakrantėje renkas žvejai, gaudo žuvį ir tikisi pagauti laimikį - ešerį. Tačiau Rigimantas, nors upėje didelių žuvų nėra pagavęs, džiaugiasi, kad didžiausias jo laimikis buvo lydeka, svėrusi 6 kilogramus.

Pavasarį buvo nustatyta apie 10 nelegalios ungurių žvejybos atvejų ir net 6 iš šių atvejų buvo šiurkštūs pažeidimai. Šią savaitę sugautas asmuo, kuris turėjo neteisėtai sužvejojęs net 6 ungurius, o kadangi jis pareigūnams jau buvo žinomas - bauda sieks iki 2,5 tūkst. eurų.

Didžioji dauguma tokių upelių, kur dažniausiai fiksuojami pažeidimai, yra Šiaurės rytų Lietuvos teritorijose: Utenos, Ignalinos, Zarasų, Švenčionių. Taip pat pažeidimų pasitaiko Dzūkijos bei Trakų rajono pakraščiuose.

Žvejybos įstatymai ir taisyklės Lietuvoje

Lietuvoje žvejybą reglamentuoja Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės, kurios nustato, kokiais įrankiais, kada ir kiek galima žvejoti. Svarbiausi punktai:

• Leidimas: Reikia įsigyti mėgėjų žvejybos leidimą arba žvejo bilietą, išskyrus atvejus, kai žvejojama nemokamuose telkiniuose. Visi žvejybos leidimai gali būti įsigyti Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS). Nusprendus, kuriame tvenkinyje žvejosite, ALIS sistemoje pagal rajonus galima pasitikrinti, ar išsirinktas tvenkinys yra išnuomotas. Jeigu ieškomo tvenkinio pavadinimo sąraše nerandate, galima pirkti žvejo mėgėjo bilietą, skirtą žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą ir neorganizuojama limituota žvejyba.
• Laikas ir vieta: Yra nurodyti draudžiami laikotarpiai ir vietos, kuriose žvejyba ribojama. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento duomenimis, visame regione padaugėjo Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimų, kai žvejojama arčiau kaip 100 metrų žemiau užtvankos.
• Įrankiai: Draudžiama naudoti tinklus, žeberklus, elektros prietaisus ir kitus nelegalius būdus. Vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti ir 4 kitus mėgėjų žvejybos įrankius, iš jų ne daugiau kaip 2 įrankius (netaikoma stintų žvejybai), kuriais žvejojama masalui naudojant žuvelę ar jos gabalėlį. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus stintų ir seliavų žvejybą, kur bendras kabliukų skaičius gali būti 12 vienetų.
• Laimikio limitai: Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 šamą, ne daugiau kaip 2 vienetus lydekų, sterkų, margųjų upėtakių, kiršlių, salačių, ūsorių, 3 vienetus vėgėlių, ungurių, ne daugiau kaip 5 vienetus šapalų, meknių (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), ne daugiau kaip 50 vienetų siauražnyplių vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Vienos žvejybos metu sugautų žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose - 7 kg, neskaitant stintų, kurių leidžiamas sugauti kiekis neribojamas, paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis už šiame punkte nustatytą normą. Žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, įskaitomos į laimikį.
• Žvejyba masalui: Leidžiama gaudyti masalui žuveles ir uodo trūklio lervas vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo yra ne didesnis kaip 1 metras, tinklo akutės - ne didesnės kaip 10 mm. Uodo trūklio lervas leidžiama gaudyti ir kitokiu įrankiu, į kurį negali pakliūti žuvys ar vėžiai. Vienos žvejybos metu vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vienetų karosų, kuojų, ešerių ir kitų rūšių žuvų jauniklių, išskyrus plėšriąsias žuvis, Taisyklių 11.1, 11.2 papunkčiuose ir 111 punkte išvardytas žuvis, į globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašą patvirtintas žuvis.
• Invazinės rūšys: Invazinių rūšių sąraše esančių rūšių žuvų žvejybai draudimo laikotarpis netaikomas, tačiau tokios žvejybos metu sugautos visos kitos žuvys turi būti nedelsiant paleistos į tą patį vandens telkinį.
• Saugomos rūšys: Draudžiama gaudyti žuvų rūšis, įrašytas į Saugomų gyvūnų sąrašą.

Siūlomi taisyklių pakeitimai

Žvejai mėgėjai siūlo keisti taisykles, kad būtų gerinama žuvų populiacija, ežeruose pagausėtų didelių ir mažų laimikių. Siūloma paleisti ne tik mažas iki 50 cm, bet ir dideles lydekas virš 80 cm. Panaši tvarka galiotų ir dideliems starkiams (jei jų ilgis nesiekia 50 centimetrų ar viršija 65 centimetrus), dideliems ešeriams (viršijančius 30 centimetrų ilgį) ir visiems margiesiems upėtakiams. Viso to tikslas yra pagerinti žuvų populiaciją ir jų dydžius, nes didesnės žuvys turi geresnius genus ir gali išnešioti daugiau ikrų. Vidutiniškai 2 kilogramų žuvis išnešioja 360 gramų ikrų, o aštuonių kilogramų žuvis gali išnešioti jų net iki šešis kartus daugiau. Žvejai mano, kad ilgainiui taip ežeruose ir mariose ženkliai padaugėtų plėšrių žuvų, o nepopuliarios baltos žuvies sumažėtų. Žvejų klubo vadovas Aurimas Žurinskas teigia, kad į tokius pakeitimus reaguojama teigiamai, nes Lietuvos vandens telkiniai yra nustekenti žuvų, ypač didelių.

Aplinkos ministerija teigia, kad tokia tvarka būtų abejotina, nes nėra nei ministerijos, nei moksliškai pagrįstų argumentų, jog prognozės suveiks. Vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas nurodo, kad tai yra žvejų grupės, paleidžiančios visas žuvis, siūlymas, o tokių žvejų Lietuvoje yra apie 40 procentų. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad jei tai bus taikoma visiems vandens telkiniams, tai upėse iš tiesų tai gali turėti neigiamą poveikį lašišinių žuvų ištekliams. Ministerija sako, kad projektas dėl leidžiamų paimti žuvų dydžio yra pateiktas kaip diskusija visuomenėje.

Baudos už žvejybos taisyklių pažeidimus

Brakonieriai ir kiti taisyklių pažeidėjai gali susidurti su rimtomis pasekmėmis. Priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, taikomos skirtingos sankcijos. Sankcijos tikrai didelės, todėl pažeidėjai, norėdami sušvelninti situaciją, dažniausiai teigia nežiną apie galiojančius reikalavimus ar jų pasikeitimus, nespėjantys susiorientuoti įstatymų gausoje ir pan. Tačiau nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.

Bendrosios baudos

• Žvejyba be leidimo ar žvejo bilieto: Nuo 50 iki 200 eurų (nuo liepos 2 d. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams, gali užtraukti finansinę atsakomybę nuo 30 iki 90 eurų).
• Žvejyba draudžiamu metu: Nuo 120 iki 300 eurų. Už draudžiamu metu sugautą lydeką gresia administracinės baudos nuo 600 iki 1 500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Taip pat teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams už kiekvieną neteisėtai sugautą lydeką.
• Draudžiamų įrankių naudojimas: Nuo 200 iki 600 eurų (nuo liepos 2 d. gali siekti nuo 600 iki 1500 eurų). Naudojant tinklinius nemėgėjų žvejybos įrankius, t. y. jais žvejojant, gresia administracinė atsakomybė - bauda iki 300 eurų, administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Taip pat privalu atlyginti žalą, padarytą žuvų ištekliams.
• Saugomų rūšių gaudymas: Nuo 300 iki 1000 eurų, gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.
• Žvejyba dideliais kiekiais (pramoniniu būdu): Iki 3000 eurų, transporto priemonių, įrankių konfiskavimas.
• Verslinės žvejybos vidaus vandenyse paprasti tvarkos pažeidimai: Įspėjimas arba bauda iki 100-350 eurų.
• Verslinės žvejybos vidaus vandenyse šiurkštūs pažeidimai: Bauda iki 1,75 tūkst. eurų.
• Pakartotinis verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimas: Bauda iki 3,5 tūkst. eurų.
• Neteisėtas ne mėgėjų žvejybos įrankių įsigijimas: Bauda iki 580 eurų.
• Prekyba ne mėgėjų žvejybos įrankiais be leidimo: Bauda iki 1200 eurų.
• Žvejyba arčiau kaip 100 metrų žemiau užtvankos: Bauda nuo 115 iki 289 eurų su pažeidimo padarymo įrankių bei priemonių konfiskavimu.

Žalos atlyginimas

Asmenys, pažeidę Taisykles, privalo atlyginti žalą žuvų ištekliams, apskaičiuotą vadovaujantis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu. Už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams. Papildomai už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką, reikės sumokėti po 240 eurų. Jei pažeidimas įvykdytas gamtinio rezervato ar ichtiologinio draustinio vandens telkinyje, žala skaičiuojama taikant trigubą įkainį.

Ungurių žvejybos taisyklės ir sankcijos

Jei unguriai žvejojami mėgėjų žvejybos įrankiais, tuomet vienu metu galima sužvejoti ne daugiau kaip 3 vienetus. Jei žvejojama gaudyklėmis, būtina turėti leidimą ir laikytis jame nustatytų sąlygų. Be leidimo tokiais įrankiais žvejoti draudžiama, todėl jei asmuo nesilaiko taisyklių, jam gresia nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų bauda ir įrankių konfiskavimas. Jei žmogus sugaunamas antrą ar trečią kartą per metus, bauda gali siekti nuo 1,4 iki 2,5 tūkst. eurų.

Administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas

Už Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 291 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Už ANK 291 straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą. Konkrečios įstatymų redakcijos ir datos, tokios kaip 2016 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XII-2551 ir vėlesniais pakeitimais, tokiais kaip 2024 m. birželio 20 d. įstatymu Nr. XIV-2646 ir 2025 m. lapkričio 20 d. įstatymu Nr. XIV-3069, detalizuoja taikomas taisykles.

Draudžiami žvejybos laikotarpiai

Aplinkos apsaugos departamentas vasarį pradėjo su akcija „Saugom lydeką“, per kurią pareigūnai aktyviai patruliuos vandens telkiniuose, vykdys reidus ir tikrins žvejų laimikius.

• Lydekas draudžiama žvejoti nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d.
• Šamus draudžiama žvejoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d.
• Upines nėges draudžiama žvejoti nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo gegužės 1 d. iki 31 d.
• Siauražnyplius vėžius draudžiama gaudyti nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.
• Ungurius Kuršių mariose draudžiama žvejoti visus metus.
• Nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota lašišų ir šlakių žvejyba, nakties metu ji yra draudžiama - praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos arba likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką).
• Nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu).

Draudimų datos galioja imtinai. Esame parengę žvejybos kalendorių, kuriame galima pasitikrinti, kokiu laikotarpiu, kokio dydžio žuvis ir kiek jų galima gaudyti.

Nemokamos žvejybos teisė

Nemokamai žvejoti gali:

• asmenys iki 18 metų;
• valstybinio socialinio draudimo pensininkai;
• asmenys turintys negalią;
• asmenys, kuriems žvejybos ploto naudotojas suteikė nemokamą teisę;
• kiekvienas valstybinių švenčių dienomis, pvz. per Žolinę, rugpjūčio 15 d.

Atkreipiame dėmesį, kad nemokamą žvejybos teisę turintiems asmenims žvejojant vandens telkiniuose, kuriuose organizuota limituota žvejyba, gali būti nustatytos kitokios limituotos žvejybos reguliavimo priemonės ir sąlygos. Nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą reikia turėti su savimi žvejybos vietoje.

Plaukiojimo priemonės ir aplinkosaugos reikalavimai

Apribojimai vandens transporto priemonėms taikomi norint mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, savaeigės plaukiojimo priemonės sukeltas triukšmas ir bangavimas trikdo paukščius perėjimo metu.

Ruošiantis plaukioti vidaus degimo variklį turinčiomis plaukiojimo priemonėmis (t. y. savaeigėmis vandens transporto priemonėmis, pvz. valtimis su varikliu, kateriais ir kt.) vandens telkiniuose svarbu pirmiausia įvertinti, kur, kada ir kaip tai galima daryti, atsižvelgti į plaukiojimo priemonės variklio galingumą, vandens telkinio dydį ir ar telkinys yra saugomoje teritorijoje.

Šių metų gegužę įsigaliojo draudimas Sartų regioninio parko vandens telkiniuose (pvz., Sartų ežere) plaukioti savaeigėmis vandens transporto priemonėmis, norint apsaugoti perinčius paukščius. Aplinkos apsaugos departamentas parengė išsamią informaciją apie svarbiausius reikalavimus plaukiojant įvairiomis plaukiojimo priemonėmis šioje atmintinėje, o aktualiausią informaciją apie plaukiojimą plaukiojimo priemonėmis sąlygas atskiruose vandens telkiniuose galite rasti čia.

Asmenims, nesilaikantiems aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, numatyta atsakomybė priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio gali siekti nuo 150 iki 3000 eurų. Taip pat už tam tikro pobūdžio pažeidimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas. Išsamesnę informaciją rasite Administracinių nusižengimų kodekso 267 straipsnyje.

Ką daryti pastebėjus pažeidimą?

Jei pastebėjote brakonieriavimo atvejį ar vandens telkinyje radus neteisėtų žvejybos įrankių (pvz., tinklus, ežerines gaudykles), kurie nepažymėti plombomis ar plūdurais, nedelsiant praneškite apie tai specialiosioms tarnyboms, skambindami telefonu 112. Išimdami juos iš vandens telkinių rizikuojate tapti įtariamaisiais dėl galimai neteisėtos žvejybos. Atkreipiame dėmesį, kad žvejoti arčiau kaip 10 m atstumu nuo tinklinių ne mėgėjų žvejybos įrankių, pažymėtų laikantis žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos, yra neleistina. Šiuo metu vandens telkiniuose pastebėti tokius žvejybos įrankius galima dažniau, nes nuo birželio pradžios atliekami įvairūs moksliniai žuvų išteklių tyrimai.

Jei kyla aplinkosaugos klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu [email protected].

tags: #nelegali #zvejyba #ir #baudos