Kiekvienas, norintis įsigyti automobilį, renkasi ne tik pagal prekės ženklą ir variklio galingumą, bet ir pagal kuro rūšį. Vis dažniau vartotojai renkasi suslėgtas naftos dujas (SND). Tokį pasirinkimą lemia noras sutaupyti, tačiau kai kurie baiminasi dujų sistemų defektų ir kitų „apribojimų“. Nuo devinto dešimtmečio SND populiarumas sparčiai augo, ypač dabar, kai automobilinių dujų įrangos gamintojai investuoja į technologiškai pažangių sprendimų paiešką, o tradicinio kuro kainos nuolat kyla.
SND mitai ir realybė
SND priešininkai dažnai teigia, kad dujos „gadina“ variklį, neigiamai veikia automobilio dinamiką ir netinka naujiems automobiliams. Pasak jų, sutaupytos lėšos naudojant automobilius su dujomis yra nedidelės. Nors dujos yra perpus pigesnės, lyginant su benzinu ar dyzelinu, norint sutaupyti, pirmiausia reikia investuoti į dujų įrangą. Tačiau išlaidos dujų įrangos montavimui yra vienkartinės ir sugrįžta jau po kelių mėnesių automobilio su dujų įranga naudojimo.
Skaičiavimas yra paprastas: darant prielaidą, kad benzino kaina yra apie 1,30 EUR, dujų - 0,60 EUR, automobilis sunaudoja apytiksliai 8 litrus kuro 100 km, o vidutinė rida per mėnesį yra 2 tūkst. km, SND įrengimo kaina vartotojui bus grąžinta jau po 7 mėnesių.
Mitas: dujos „gadina“ variklius
Populiarus argumentas tarp SND priešininkų yra tai, kad dujos „gadina“ variklius. Tačiau šis mitas nėra teisingas. Galima šios problemos atsiradimo priežastis yra neteisingai sumontuota dujų įranga.
Mitas: trūksta varomosios galios
Greito vairavimo mėgėjai dažnai tvirtina, kad automobiliams su SND trūksta varomosios galios. Iš tikrųjų ši informacija yra pasenusi. Problema buvo aktuali ankstesnės kartos (I, II ir III kartos) dujų įrangai. Dėl dabartinių pažangių technologijų, tiesioginio įpurškimo dujų sistemos atsiradimo (IV, V kartos), automobiliai turi tą pačią dinamiką, kaip benzininiai automobiliai.
Taip pat yra įsitikinimų, kad SND įrenginių montavimas turi įtakos variklio galios mažinimui. Faktai yra akivaizdūs: galios sumažėjimas yra tik iki 4 % (IV karta), ko vidutinis vairuotojas tikrai nepajus vairuodamas.
Kaip veikia dujų turbina | GE Vernova
Sėkmingo dujų įrangos naudojimo sąlygos
Kad vartotojas būtų patenkintas dujomis varomu automobiliu, turi būti išpildytos trys sąlygos:
- Sistema turi būti tiksliai pritaikyta ir suderinta konkrečiam variklio modeliui.
- Visos detalės turi būti aukštos kokybės, pageidautina vieno gamintojo.
- Įranga turi būti sumontuota profesionaliame autorizuotame servise.
Norint sutaupyti montuojant dujų įrangą, galite prarasti daugiau nei sutaupysite. Naujos kartos dujų sistemos (IV, V) labai skiriasi nuo senųjų, jos yra saugios ne tik vartotojams, bet ir aplinkai. Pastarasis veiksnys, šalia dujų įrangos ekonomiškumo, yra stipriausias argumentas. Automobiliai su dujų įranga išskiria į atmosferą kur kas mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Direktyvą, ekologijos problema per ateinančius metus lems lemiamą vaidmenį.
Dujinės įrangos privalumai
- Ekonomiškumas: Dujos yra beveik du kartus pigesnės už benziną ir dyzeliną.
- Ekologiškumas: Dujos neturi sunkiųjų metalų ir išskiria kur kas mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
- Padidintas nuvažiuojamas atstumas: Dviejų tipų degalai leidžia įveikti didesnius atstumus be pakartotinio kuro pylimo.
- Ilgalaikė investicija: Profesionaliai sumontuota dujų įranga atsiperka per kelis mėnesius ir ilgainiui leidžia sutaupyti pinigų ir laiko.
- Variklio apsauga: Mažesnio svorio kuro talpyklos ir ilgesnis variklio eksploatacijos laikas, lygesnis variklio veikimas. Variklio alyva apsaugo cilindro sienelę, kuri nėra nuplaunama, todėl galima rečiau keisti variklio alyvą.
Dujinės įrangos eksploatacijos ypatumai ir priežiūra
Dujinė įranga automobilyje turi aiškią paskirtį - būti pakaitalu dyzeliniam ir benzininiam kurui, už kurį ji yra pigesnė beveik du kartus. Tačiau ši įranga turi ne tik savo įrengimo specifikacijų, bet ir šiek tiek skiriasi pats tokio automobilio eksploatavimas.
Važiavimas benzinu
Pirmasis dalykas, kurį reikėtų žinoti, yra tai, kad automobilis gali toliau važinėti benzinu. Jei montuojantis personalas jums pasakys, jog įrengus dujas automobilyje jūs nebegalėsite važiuoti benzinu - tai yra visiška netiesa. Jei automobilis benzinu nesikuria ar nevažiuoja, tuomet yra problema ar gedimas su pačia įranga, tačiau iš montuotojų jūs neturite išgirsti to, jog važiuoti benzinu nebegalėsite.
Automobilio užvedimas ir persijungimas į dujas
Būtina žinoti, jog užkurti automobilį visuomet yra geriau naudojant tik benziną, o į dujinį režimą geriau yra persijungti tik tuomet, kai variklis yra pasiekęs darbinę temperatūrą. Įjungus dujas per anksti atsiranda rizika sulaukti atbulinio smūgio, kuris galėtų sugadinti oro srauto matuoklę, jo padavimo žarnelę ar filtro dėžę.
Dujų reduktoriaus priežiūra
Dujinei įrangai nereikia labai didelės priežiūros. Svarbiausia detalė, į kurią reikėtų atkreipti dėmesį, yra dujų reduktorius, kuris gali susidėvėti po kažkiek laiko. Tipiškai jį reikia keisti maždaug kartą per du metus.
Dažniausiai pasitaikantys dujų įrangos gedimai
Pagrindiniai tokios įrangos gedimai paprastai yra susiję su jos komponentų būkle ir naudojamų dujų kokybe. Kaip teigia ilgametis dujų įrangos specialistas ir „Horsepower“ serviso vadovas Lukas Jurkonis, yra keletas būdingų problemų, ypač atšalus orams.
1. Prasta trauka
Dažniausiai to priežastis būna blogas oro ir dujų santykis variklyje. Sureguliavus šiuos lygius problema paprastai pašalinama.
2. Netolygios apsukos
Čia vėlgi kaltas gali būti arba neteisingas dujų mišinys, taigi vėl reikės jį tinkamai sureguliuoti.
3. Per didelės sąnaudos
To priežastis gali būti susidėvėjęs dujų reduktorius ar tas pats dujų mišinys. Tokios įrangos remontas paprastai apsiriboja ties įrangos permontavimu ar jos perdarymu.
4. Atšalus orams: trūkčiojimas, „Check Engine“ ir variklio užgesimas
Visos minėtos problemos išlenda oro temperatūrai nusileidus žemiau nulio. Šaltuoju metu bene dažniausiai taisomas gedimas automobiliuose, turinčiuose dujų įrangą - dujų purkštukai. Jie netinkamai veikia esant šaltam varikliui, o įšilus dirba tvarkingai.
Anot specialisto, tokios situacijos priežastis dažniausiai būna prasta dujų kokybė ir kondensatas, besikaupiantis purkštukuose. „Šaltas kondensatas pasidaro lipnus ir kietas, todėl purkštukai persijungimo metu užstringa, atsidaro nepilnai arba visai neatsidaro. Ir tuomet jaučiate, kaip automobilio variklis trukčioja, purtosi, pradeda mirksėti variklio patikrinimo indikatorius („check engine“) automobilio skydelyje. Dažniausiai tai reiškia nedirbantį cilindrą arba variklis tiesiog užgęsta“, - kalbėjo L. Jurkonis.
Meistras teigia, kad minėtos problemos sprendimo būdai gali būti du - purkštukų keitimas arba plovimas ultragarsu naudojant specialias chemines priemones. „Pastarasis sprendimas yra pigiausias ir jei purkštukai sušilę dirba gerai, tuomet prailginsite jų tarnavimo laiką bent iki kito šaltojo sezono. Kartais net iki dvejų metų. Vis tik jei purkštukai varikliui užšilus dirba netvarkingai, juos būtina keisti ir plovimas nepadės. Tai galime matyti atlikę automobilio diagnostiką“, - pridūrė dujų įrangos specialistas.
5. Sunkus automobilio užvedimas rytais
Sunkaus automobilio užvedimo problema dažniausiai atveda iki dujų reduktoriaus. „Jei reduktorius yra senas, jo membrana greičiausiai yra sutrūkinėjusi. Tuomet ji pradeda leisti dujas į įsiurbimo kolektorių. Taip dėl per riebaus mišinio variklis neužsiveda ir tenka ilgiau nei įprastai laukti (variklį sukti starteriu) kol jis užsikurs“, - kalbėjo L. Jurkonis. Anot specialisto, tokia pat priežastis gali būti ir dėl blogų dujų purkštukų, kurie gali būti užstrigę ir po truputį leisti dujas į įsiurbimo kolektorių. Abiejų gedimų pasekmės yra tokios pat - teks perrinkinėti arba keisti seną reduktorių nauju.
6. Dujų perjungimo metu automobilis užgęsta
Specialistas įvardina, kad tokio gedimo priežastis gali būti užstrigęs dujų sistemos vožtuvas. Ypatingai dažnai taip įvyksta dujų reduktoriui turint integruotą vožtuvą. „Jame nuo reduktoriaus šilumos išsiskiria kondensatas ir atšalus jis pasidaro lipnus bei kietas. Todėl vožtuvas neatsidaro. Sprendimas tokiu atveju - išvalyti vožtuvą arba sumontuoti išorinį vožtuvą, kuris nestrigs ir bus sumontuotas atskirai nuo reduktoriaus. Tai būtų patikimiausias sprendimas. Taip išvengsite minėtų problemų“, - pasakojo pašnekovas.
7. Dujų kvapas automobilyje
Ši problema, pasak meistro, yra ypač dažna tarp senesnių automobilių ir yra labai pavojinga. Atšalus orams dėl stringančių reduktorių sistemoje gali susidaryti viršslėgis, kuris yra išleidžiamas per viršslėgio vožtuvą. Jis taip pat būna išleidžiamas ir į išorę, tuomet iškart yra jaučiamas dujų kvapas persijungimo metu. „Dar viena pasitaikanti problema - dujų žarnos, kurios su laiku sukietėja ir esant šaltam orui neturi sandarumo - sąvaržos jų pilnai neužspaudžia. Minėtos dujų žarnos dažniausiai būna sutrūkusios iš vidaus ir pradeda leisti dujas. Didelis dujų nuotėkis gali sukelti rimtų problemų, net sukelti gaisrą“, - dėstė serviso vadovas. Anot specialisto, dažnai pačios dujų žarnos prasmirsta ir pradeda skleisti kvapą. Taip nutinka dėl anksčiau minėto kondensato susidarymo sistemoje.
8. Aušinimo skysčio lašėjimas
L. Jurkonis teigia, kad dažniausiai aušinimo skystis bėga per dujų įrangos trišakius, sujungimo vietose. „Tai dažnai nutinka dėl to, kad dujų įrangos montuotojai sudeda per mažus trišakius ir dėl to skystis pradeda po truputį sunktis. Taip pat aušinimo skystis gali tekėti ir per pačią žarną, jei jos yra montuojamos pigiausios ir nekokybiškos“, - kalbėjo specialistas.
Meistras pataria nelaukti didesnių šalčių ar netikėtai pasirodančių gedimų ir profilaktiškai tikrinti automobilio dujų įrangą. Taip pat primena, kad dujų įrangos filtrų keitimas turi būti atliekamas kas 15 000 kilometrų.
Dujų įrangos kartos ir jų skirtumai
Pirma dujų įrangos karta
Pirma karta tinkamiausia paprastiems ir, kaip taisyklė, senesniems automobiliams, ypač tiems, kurie komplektuojami su karbiuratoriniais varikliais, valdomais vakuumo pagalba, neturint ir nereguliuojant kuro mišinio jokiais kuro riebumo davikliais, tokiais kaip lambda zondais. Ši karta tinkamiausia yra mono įpurškimo sistemoms. Montuojama panaudojant tuos pačius dujų baliono elementus, kaip ir kitų kartų, tiesiog automobilio variklio skyriuje yra komponuojamas vakuuminis reduktorius arba reduktorius su elektromagnetu, dujų mišinys reguliuojamas rankomis reduktoriaus pagalba ir registro dėka. Realyje variklis dirba teisingiausiu kuro mišiniu tik prie laisvų variklio sūkių arba prie pasirinkto sūkių diapazono, pvz., 3500 aps./min., kas, priklausomai nuo automobilio variklio ir greičių dėžės pavarų ilgio, atitinka apie 110 km/h greitį. Važiuojant greičiau dujų mišinys liesėja, o jei sureguliuosite didesniam greičiui, tuomet sąnaudos bus didesnės ir prie žemesnio greičio važiuosite per riebiu mišiniu. Pirmos kartos sistemoje ir įrangoje dujos į variklį paduodamos maišytuvo dėka, kuris montuojasi prieš ar po oro srauto matuoklės, todėl reikalauja paprastai papildomų montavimo dalykų, nes padidėjęs atstumas paprastai išlenkia arba kolektorių, arba oro paėmimo žarną, ir netvarkingai sumontuota ji laikui bėgant trūksta. Pirmos kartos dujų įrangą patartina reguliuoti dažnai, tam paprastai yra montuojami lambda simuliatoriai, kurie diodų (lempučių) pagalba nurodo mišinio riebumą, kurį galima susireguliuoti ir pačiam. Tikslingiausia tai būtų daryti kaskart keičiantis orams, sezonams ar keičiant oro filtrą. Jei susireguliuosite taip, kad visuomet „dirbtų“, dažniausiai būsite nepatenkinti automobilio dinamika ar trauka.
Pagrindiniai pirmos kartos dujų įrangos trūkumai yra tie, kad ši įranga yra ypač reikli tvarkingai elektros / aukštos įtampos sistemai, t.y. privalo dažnai būti keičiamos žvakės, sumontavus įrangą pakeisti nauji aukštos įtampos laidai ir paskirstymo dangtelis, kitu atveju rizikuojate turėti atbulinį smūgį arba taip liaudyje vadinamą „dujų šūvį“. Šūvio rezultatas gali būti netgi labai brangus, pradedant nušokusiomis šlangomis, sulankstyta oro srauto matuokle, sprogusia oro filtro dėže ar net įsiurbimo kolektoriumi. Jei toks šūvis nutiktų, automobilį tektų vilkti, nes važiuoti nesutvarkius neišeitų nei benzinu, nei dujomis.
Antra dujų įrangos karta
Antra dujų karta iš esmės yra patobulinta pirmos kartos dujų karta. Antros kartos dujų įranga galima tik tuose automobiliuose, kuriuose yra lambda zondas, nes šioji karta vietoje rankomis reguliuojamo varžto - registro, dujų padavimo žarnoje turi varikliuką, kuris prisitaiko ir dujas reguliuoja priklausomai nuo droselio sklendės padėties (akceleratoriaus paspaudimo) ir mišinio riebumo, t.y. jei mišinys liesas ir automobilis greitėja - dujų paduodama daugiau, jei greitis krenta, mažiau, o nepaisant to, kokiu greičiu važiuojate, varikliukas sureguliuoja dujų padavimą taip, kad jis būtų optimalus, nepaisant to, ar važiuojate 50 km/h ar 130 km/h. Tokia dujų įranga dirba visuomet teisingesniu mišiniu, ko pasekoje dirba teisingesniu kuro mišiniu ir nekaip sausina dujų degimo kamerą bei vožtuvus, taip pat mažiau kenkia katalizatoriui ir išmetimo sistemai, kartu labiau saugo gamtą ir tausoja variklį. Nepaisant antros kartos dujų privalumų, mišinys dujų į variklį paduodamas tokiu pačiu principu kaip ir pirmoje kartoje ir taip išlieka atbulinių smūgių, dujų šūvių grėsmė.
Trečia dujų įrangos karta
Aukščiau aprašytos dujų kartos problemos, reguliavimai, automobilio dinamika, o svarbiausia atbuliniai smūgiai ir jų keliamos problemos vertė dujų įrangos kūrėjus pasukti galvą ir sugalvoti kažką gudresnio ir patikimesnio, siekiant apsaugoti automobilius nuo žalos, patiriamos atbulinių smūgių dėka. Taigi, trečia dujų karta nuo pirmos ir antros skiriasi tuo, kad dujos yra paduodamos tiesiai į kolektorių prieš įsiurbimo vožtuvus. Toks dujų padavimas leido praleisti tą etapą, kai dujos iš maišytuvo maišosi kartu su oru ir oro paėmimo žarna bei kolektoriumi keliauja į variklį, todėl tikimybė atbuliniam smūgiui ar kitaip vadinamam dujų šūviui išnyko. Toks dujų padavimas ne tik yra saugesnis, bet dėl įmontuoto dujų maišytuvo paprastai sumažėja ir oro paėmimo kiekis, o šiuo atveju jo nelieka, tad variklio galia dujomis beveik nemažėja arba mažėja iki nejuntamo lygmens.
Ketvirta dujų įrangos karta
Ketvirtoji dujų karta yra šiuo metu populiariausia ir dažniausiai montuojama tiek mūsų, tiek kitų montuotojų. Kodėl ji tokia populiari ir kuo ji geresnė už prieš tai išvardintas įrangas? Ketvirtos kartos dujų įranga turi labai daug privalumų ir yra pakankamai universali, ji tinka labai daugeliui automobilių su skirtingais varikliais, galingumais ir komplektacijomis. Ši įranga yra universali visų pirma tuo, kad dujų įrangos kūrėjai nekūrė sistemų konkretiems varikliams, o sukūrė kompiuterį, kuris, prisijungdamas prie konkretaus variklio, nuskaito reikšmes taip, kaip benzino kompiuteris valdo benzino purkštukus ir prie jų adaptuoja dujinius purkštukus. Šios įrangos komponentai skiriasi nuo pirmų dviejų ir net nuo trečios dujų kartos tuo, kad yra statomi dujų purkštukai kiekvienam cilindrui, montuojamas dujų kompiuteris, prisijungiami MAP sensoriai. Dujų įranga pati automatiškai persijungia iš benzino į dujų pašilus varikliui, persijungimas yra nejuntamas ir nesukelia jokių trūkčiojimų bei nereikalauja pergazavimų. Dujoms pasibaigus, kompiuteris automatiškai apie tai įspėja ir pasibaigus dujoms perjungia benziną. Kiekvienam dujų purkštukui dirbant lygiagrečiai benzino purkštukui, yra išsaugomas variklio dinamiškumas, mišinio riebumas atitinka benzino mišinio riebumą ir saugo tiek katalizatorių, tiek jūsų automobilio variklį. Ketvirta dujų karta, tiesioginio įpurškimo dujų įranga rodo ir dujų lygį, automatiškai perjungia dujas pašilus varikliui, automatiškai įjungia benziną, kai dujos baigiasi, praneša apie dujų likutį, todėl puikiai tinka tiems, kurie apie mašinas žino tik tiek, kiek yra būtina norint automobilį vairuoti, nes ketvirtos kartos įrangos nereikia nei perreguliuoti pasikeitus sezonams ar pakeitus oro filtrą, ketvirta karta „nešaudo“ ir neturi atbulinių smūgių, kaip kad pirma ar antra dujų kartos.
Šiuo metu populiariausios yra tiesioginio įpurškimo dujų įrangos, šių dujų įrangų galima pasiūlyti įvairių tipų ir komplektacijų, pradedant pigesnėmis, baigiant brangesnėmis. Dujų degalinių yra pakankamai daug tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje, todėl kelionės automobiliu po Europą važiuojant dujomis jau seniai nekelia jokių problemų, visose šalyse dujų kaina yra maždaug du kartus mažesnė nei benzino.
Naudotos dujų įrangos įsigijimas
Šiais laikais daugelis susigundo naudota dujų įranga, tačiau verta įspėti, kad „taupus moka du kartus“. Jei jau nuspręsite pigiau ieškoti dujų įrangos, dėvėtus galima pirkti tik keletą mazgų, o esminius keisti ir dėti tik naujus. Seną ir naudotą galima montuoti tik dujų balioną ir vožtuvą, jei jis nėra labai senas ir baliono patikros laikas dar nepasibaigęs. Kiekvienas dujų balionas, tiek cilindrinis, tiek toroidinis (vietoje atsarginio rato), turi galiojimą arba pagaminimo datas. Paprastai balionas galioja 10 metų po jo pagaminimo datos, ir ant baliono būna iškalta data arba pagaminimo, arba galiojimo iki kokių metų balionas galioja. Taip perkant gerokai pigiau balioną, kuris vis dar yra galiojantis, galima sutaupyti iki maždaug poros šimtų, tik perkant balioną tiesioginiam įpurškimui, dažnai reikia keisti vožtuvą, esantį balione, todėl prieš perkant bet kokią įrangą, pasitarkite dėl jos su meistrais, pas kuriuos tą įrangą montuosite.
Šlako problema skystos fazės įpurškimo sistemose
Tiek pirmos, antros, tiek ketvirtos kartos įrangos varikliui tiekia išvalytas dujas, t.y., iš skystos fazės verčia į dujinę fazę, virsmo metu iškrinta šlakas, kurį nufiltruoja. Kaip su tuo šlaku, įpurškiant skystą fazę, sudega ar nelabai, t.y. virsta pelenais, kurie „poliruoja“ cilindrų honą? Taip atrodo filtras, po garintuvo. „Bronzinė bačkutė“ prikimšta labai panašaus daikto į virtuvinį šveistuką, kuris „pritrombuotas“ to šlako. Beje, tas šlakas visiškai sausas, kiek pamenu senos kartos reduktoriai būdavo „priaugę“ tepaluotos košės. Kad kuo rečiau reiktų valyti filtrą, nes valant reikia laupyti reduktorių, galima sumontuoti dar vieną filtrą prieš garintuvą, skystai fazei filtrą.
Dujų įrangos apsimokėjimas
Kai kuriose šalyse jau išmontuoja dujų pardavimo kolonėles dėl per mažos paklausos (Jungtinė Karalystė, Norvegija). Dujų įrangos jau iš viso nebeapsimoka dėti, ypač jei nenuvažiuojama bent 30 tūkst. km per metus. Jei dėsite IV kartos tiesioginio įpurškimo įrangą į FSI variklį ir 20-30 proc. benzino vis tiek vartosite, tai Lietuvoje jau reikės pravažiuoti 30 000 km, o Vakarų Europoje - netoli 50 000 km, kad atsipirktų - visiškai neapsimoka.
tags: #dujine #iranga #automobiliams #skundai