Dirbtinis Intelektas Automobiliuose: Revoliucija Kelyje ir Už Jo Ribų

Naujausias rimtas žingsnis technologijų pasaulyje - dirbtinis intelektas (DI). Jis sparčiai tobulėja ir yra taikomas daugelyje sričių, o automobilių pramonė nėra išimtis. Per pastaruosius metus gamintojai vienas po kito ėmė anonsuoti, kad savo automobiliuose įdiegs dirbtinio intelekto sistemas. Plačiausiai integruojama vienos populiariausių dirbtinio intelekto plėtotojų „OpenAI“ bendrovės „ChatGPT“ technologija.

Tematinė iliustracija: dirbtinio intelekto smegenys automobilyje

DI integravimas į multimediją ir balso valdymą

Pirmiausia dirbtinis intelektas bus integruotas į automobilių multimediją. Jis atsilieps į įvairias balsu ištartas vairuotojo komandas. Nors automobilio funkcijų valdymas balsu nėra naujovė ir egzistuoja jau du dešimtmečius, anksčiau juo mažai kas naudojosi, nes procesas buvo komplikuotas: transporto priemonė suprato vos kelias komandas itin taisyklinga, dažniausiai - anglų, kalba.

Technologija tobulėjo ir paliepimus vykdė vis tiksliau. Ilgainiui transporto priemonės išmoko daugiau komandų, geriau atpažindavo žmogaus balsą, tačiau paprašius paskambinti, pavyzdžiui, Petraičiui, vis vien sutrikdavo. Jos nemokėjo perskaityti lietuviškos pavardės ar neatpažindavo jos angliškoje telefonų knygoje.

„Paprastos programos trūkumas toks pat, kaip ir visų programų: yra surašytas kodas ir jis turi baigtinį įvesčių skaičių. „Mercedes“ ar „Volkswagen“ automobiliuose galima pasakyti, kad viduje yra per šalta ir jie padidins temperatūrą, įjungs sėdynių šildymą. O dirbtiniu intelektu paremtos programos neturi numatytų įvesčių, vairuotojas gali kalbėti taip, kaip jam patogu, ir dirbtinis intelektas supras, ko yra prašoma. Tai palengvina bendravimą su automobiliu.“

Per naujojo „Peugeot E-3008“ pristatymą teko susipažinti su šia technologija. Į „i-Cockpit“ sistemą integruotas „ChatGPT“ tiesiog surinko ir pateikė visą informaciją, kurią prieš kur nors važiuodami tyrinėjame ir renkame patys „Google“ paieškos sistemoje. Pasitarus su automobiliu, kur norėtume nuvažiuoti, gavome nuorodas į navigacijos sistemą.

Priešingai nei įprastose, ankstesnės kartos valdymo balsu technologijose, dirbtinis intelektas leidžia valdyti ne tik tam tikras iš anksto suprogramuotas funkcijas, jis gali pats ieškoti visame internete prieinamos informacijos ir ją pateikti vartotojui. Jis nuolat mokysis ir galės bendrauti, taigi supras ir sudėtingus, kompleksiškus klausimus. Pavyzdžiui, jeigu kelionėje vaikams nuobodu, dirbtinis intelektas galės jiems surengti įdomią veiklą.

Didieji dirbtinio intelekto kalbos modeliai informaciją renka daugmaž realiuoju laiku. Jie skenuoja visą internetą ir pagal tai priima sprendimus, pateikia naują, aktualią ir be galo plačią informaciją. Jokia programuotojų komanda negalėtų į sistemą rankomis įvesti tiek informacijos, kiek jos gali surasti dirbtinis intelektas, dėl to automobiliai su šia sistema bus gerokai protingesni.

Prieinamumas ir ateities galimybės

Geriausia, kad tai nėra brangus mechaninis komponentas, kuris bus prieinamas tik brangiuose „premium“ klasės modeliuose, už jį taip pat nereikės brangiai mokėti papildomai. Dirbtinis intelektas - debesų kompiuterija paremtas programinis įrankis, kuris galės būti įdiegtas į bet kokią automobilio multimediją, svarbu, kad ji turėtų ryšį su internetu.

Pirmiausia dirbtinis intelektas gerokai praplės automobilio naudojimo galimybes, vairuotojai savo transporto priemonėse turės asistentą, kuris supranta žmogišką kalbą ir žino visą pasaulio informaciją, gali kalbėti, tartis, įsiminti vairuotojo ypatybes ir jam pateikti vis įdomesnių pasiūlymų.

DI ir automobilių saugumo sistemos

Gamintojai neapsiriboja vien tik integracija į multimediją. Dirbtinis intelektas ir toliau bus integruojamas į automobilių saugumo sistemas, nes šios kol kas veikia pagal iš anksto numatytus scenarijus. Eisme vyksta daug pasikartojančių įvykių, tačiau gali būti ir tokių scenarijų, kurių neįmanoma numatyti ir įrašyti.

Turėdamas užduotį ir gaires, kaip reikėtų elgtis, dirbtinis intelektas gali veikti be iš anksto įrašytų scenarijų, dėl to saugumo sistemos ateities automobiliuose turėtų būti efektyvesnės: mažiau erzintų tada, kai jų įsikišimo nereikia, ir rūpintųsi saugumu tuomet, kai reikia.

Automobilinė dirbtinio intelekto technologija yra DI technologijų naudojimas automobiliuose siekiant pagerinti funkcionalumą, saugumą ir automatizavimą. Tai apima sistemų detektorius prieš kelių eismo pokyčius, susidūrimų išvengimo sistemas, balso atpažinimą ir maršrutų optimizavimą.

Infografika: DI taikymo sritys saugumo sistemose

Europos Sąjungos teisės aktai ir iniciatyvos

Europos Komisija, siekdama užtikrinti saugų ir veiksmingą DI integravimą į visas judumo formas, pabrėžia poreikį parengti konkretiems sektoriams skirtas gaires ir paramos mechanizmus. DI aktas, įsigaliojęs 2024 m. rugpjūčio 1 d., klasifikuoja DI sistemas pagal rizikos lygius, taikant griežtus reikalavimus didelės rizikos sistemoms, tokioms kaip autonominio vairavimo technologijos ir DI grindžiamos eismo valdymo sistemos.

DI taikymo sritys transporto sektoriuje

Dirbtinis intelektas (DI) turi daugybę transporto taikomųjų programų:

  • Automatizuotos transporto priemonės.
  • Optimizuotas elektrinių transporto priemonių įkrovimas ir baterijų naudojimas.
  • Geresni keleivių ir krovinių vežimo maršrutai.

DI padeda priimti duomenimis grindžiamus sprendimus planuojant transporto infrastruktūrą ir paslaugas, taip pat diegiant įkrovimo stoteles, užtikrinant, kad jos atitiktų dabartinius ir būsimus poreikius. Generacinis DI gali dar labiau sustiprinti šias prietaikas kurdamas novatoriškus sprendimus ir tobulindamas sprendimų priėmimo procesus (pavyzdžiui, kurdamas transporto scenarijų prognozavimo modelius ir modeliavimą).

CITYROVER: DI pritaikymas miesto transporto priemonėse

CITYROVER integruoja dirbtinį intelektą tiesiogiai į transporto priemones, tokias kaip gatvės valytuvai, šiukšlių išvežimo sunkvežimiai ir inspekciniai automobiliai. Šios transporto priemonės tampa mobiliais duomenų rinkimo vienetais, nuskaitančiais kelių ir infrastruktūros būklę realiuoju laiku.

CITYROVER šiuo atveju įgyvendina automobilį, paremtą dirbtinio intelekto sistemomis, paverčiant kasdienius miesto transporto priemones į protingus patikros įrankius. Jo kraštinės dirbtinio intelekto kameros analizuoja kelio sąlygas judant, mažindamos poreikį rankiniams tyrimams ir didinant veiklos efektyvumą.

Tematinė iliustracija: miesto transporto priemonė su integruota DI kamera

Inovacijos autoservisų sektoriuje su „Nevažiuoja“ platforma

„Nevažiuoja" platforma autoservisams suteikia Dirbtinio Intelekto registracijų automatizavimą, išmanią apsaugą nuo praleistų skambučių, automatinį sąskaitų kūrimą, moderniausius, realiu laiku atnaujinamus, verslo statistikos rodiklius, marketingo įrankius, orientuotus į klientų įtraukimą ir išlaikymą, ir daug daugiau. Šie verslo įrankiai, ko gero, vieninteliai tokio lygio Europoje, leidžia autoservisams žymiai padidinti produktyvumą be papildomų administracinių išlaidų.

Pagrindiniai DI sistemos privalumai autoservisuose:

  • Automatinis skambučių konvertavimas į užsakymus: Dirbtinis intelektas automatiškai analizuoja pokalbio turinį ir iš jo išgauna svarbią informaciją. Kol pokalbis vis dar vyksta, „Nevažiuoja” sistema automatiškai sukuria naują užsakymą ir prideda jį į autoserviso kalendorių. Po pokalbio klientas automatiškai gauna priminimus apie artėjantį vizitą, o po vizito - automatinius priminimus apie artėjančius periodinius aptarnavimus.
  • Automatiniai priminimai pagal ridą ar atliktus remonto darbus: Dirbtinis Intelektas pagal paskutinius atliktus darbus arba automobilio ridą automatiškai sukuria priminimus periodiniams darbams.
  • Klientų duomenų bazė su istorija: Kiekvienas vizitas, jo metu atlikti darbai, naudotos dalys, remontuotas automobilis ir kita svarbi informacija automatiškai kaupiama klientų kortelėse. Modernus klientų sąrašo puslapis suteikia detalesnę statistiką apie visų klientų sugrįžimus, lojalumą, pajamas ir daugiau.
  • Išplėstinė verslo augimo statistika: „Nevažiuoja" dirbtinio intelekto sistema automatiškai renka ir analizuoja pagrindinius verslo rodiklius.
  • Integruotas marketingas: Modernios SMS ir el. pašto reklaminės kampanijos vieno mygtuko paspaudimu.

Kaip teigia „BAM Serviso" vadovas Aurimas Mikėnas: „Anksčiau viską užsirašinėdavome ranka. Informacija kartais pasimesdavo, buvo sunkiau viską sekti. Nusprendėm išbandyti „Nevažiuoja" autoserviso programinę sistemą ir buvom labai maloniai nustebinti. Programa tvarkingai kaupia visą informaciją, kurią galima patogiai rasti kuomet jos prireikia. Tai labai praverčia ypač tada, kai gauname labai didelį skambučių srautą per padangų sezoną. Kiekvienas vizitas ir susiję duomenys iš karto atsiranda kalendoriuje, nebereikia nieko rašinėtis, užtenka tiesiog pakalbėti su klientu telefonu. Administracijos personalui sutaupom tikrai labai daug laiko, todėl jie gali sutelkti dėmesį į kitus remonto etapus - dalių užsakymą ir klientų aptarnavimą."

Vienas geriausių autoservisų Vilniuje, „EDLER“, buvo vienas iš pirmųjų, kuris šią sistemą įdiegė pilna apimtimi, ir jau šiandien dirba pagal rytojaus standartą. „Visada norėjome, kad mūsų autoservisas turėtų moderniausią įrangą. Stengiamės būti lankstūs ir visada išbandyti naujausius įrankius, kad klientams galėtume suteikti tokį aptarnavimo lygį, kokio jie nerastų niekur kitur“, - sako „EDLER“ vadovas Edvard Namirskij. „Su „Nevažiuoja“ Dirbtiniu Intelektu dirbame jau daugiau nei mėnesį. Nebereikia gaudyti praleistų skambučių, pildyti sąsiuvinių ar skambinti klientams, kad atvyktų atsiimti automobilio - dabar viskas vyksta automatiškai. Sutaupoma daug administratoriaus laiko, todėl jis gali susikoncentruoti į dalių užsakymus, aptarnavimo lygį ir kitas svarbias remonto sudėties dalis. Kol kas niekas Lietuvoje neturėjo galimybės net kažko panašaus naudoti, todėl džiaugiamės, kad pirmi Lietuvoje savo versle įdiegėme moderniausias sistemas.“

Autonominių transporto priemonių technologijos

Dirbtinis intelektas - viena karščiausių temų automobilių pasaulyje, kurios neįmanoma išvengti diskutuojant apie transporto industrijos progresą. Planuojant pereiti prie aukštesnio autonomiškumo lygio, automobiliai visų pirma turi orientuotis aplinkoje, o tai lengviausiai pasiekiama pasitelkiant dirbtinio intelekto atšaka laikomus mašininio mokymosi algoritmus.

Dirbtinis intelektas kol kas nepasiekė tokio lygio, kad galėtų pagirti vairuotojo aprangą ar rekomenduoti geriausią kepyklą mieste. Taip yra todėl, kad pradinė daugumos tokių funkcijų paskirtis automobiliuose - užtikrinti eismo saugumą. Neatsitiktinai autonominės sistemos perima vis daugiau funkcijų ir dabar gali ne tik išlaikyti transporto priemonę eismo juostoje, bet ir palaikyti atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio, atpažinti pėsčiuosius, dviratininkus ir paspirtukininkus, automatiškai stabdyti važiuojant tiek į priekį, tiek ir atgal.

Nepaisant to, dirbtinis intelektas vis dar vangiai skinasi kelią mieste, kur sunkiai įmanoma pažodžiui traktuoti eismo taisykles, nemoka važiuoti slidžia danga ir nesiorientuoja neturėdamas vietovės duomenų, tačiau technologijos sparčiai tobulėja ir įprastus taksi autonominiai automobiliai gali pakeisti ganėtinai greitai.

Autonominio valdymo lyderiai ir varžovai

Šiuo atveju automobilių gamintojų gretose autonominio valdymo technologijų lydere vis dar laikoma „Tesla“. Tačiau autonomiškumo valdymo sistemų lenktynėse JAV įmonei netrūksta varžovų, tarp kurių yra ne tik didieji automobilių koncernai, bet ir tokios technologijų bendrovės kaip „Waymo“, „Mobileye“ ar „Oxbotica“. Ypač aktyviai į šias lenktynes įsitraukusios Pietų Korėjos firmos.

„Hyundai“ įmonių grupė netgi turi atskirą bendrovę „Motional“, kuri testuoja autonominius taksi. Koncernas atvirai skelbia savo ketinimus per artimiausius porą metų pranokti „Teslą“ autonominių technologijų pažanga. Šiuo metu korėjiečiai didžiausią dėmesį skiria kompiuterinio skaičiavimo pajėgumų didinimui. O norint sparčiai apdoroti duomenis, itin svarbu, kad sklandžiai veiktų dirbtinio intelekto algoritmai.

Griežti apribojimai ir etikos klausimai

Mokslo ir technologijų parko „Tech Park Kaunas“ Inovacijų skyriaus direktorius Romanas Zontovičius atkreipia dėmesį, kad, kalbant apie šiuolaikiniuose automobiliuose naudojamas pažangias sistemas, reikėtų turėti omenyje, jog įprastai tam pritaikoma dirbtinio intelekto metodų klasė vadinama mašininiu mokymusi. Tai reiškia, kad įranga veikia pagal žmonių parašytus algoritmus, galiojant griežtiems apribojimams.

„Pavyzdžiui, automobiliui artėjant prie sankryžos, sistemos turi atpažinti šviesoforą, atskirti, kokios spalvos signalas dega ir pagal tai atlikti algoritme įrašytą veiksmą. Taip pat numatyta ir procesų seka, jei automobilio sistemos negali tinkamai užfiksuoti šviesoforo“, - aiškina technologijų ekspertas.

Nors diskusijose apie autonomiškumą užtikrinančių technologijų integraciją automobiliuose itin dažnai iškeliamos įvairios moralinės dilemos, anot pašnekovo, bent kol kas dirbtinio intelekto nereikėtų vertinti kaip mąstančios būtybės, kuri galėtų spręsti su etika susijusius klausimus. Dabartiniu momentu tokios sistemos veikia tik tiksliai pagal aprašytus algoritmus, nepaliekant vietos jokioms improvizacijoms.

„Autonominis automobilis neįvažiuos į sankryžą, jei nustatys, kad joje stovi kitos transporto priemonės. Sistemai įvertinus, kad toliau judėti į priekį nėra saugu, gali tekti prastovėti, kol išsisklaidys spūstis - nors ir visą valandą. Autonominis automobilis nepažeis taisyklių ir, jei kiti eismo dalyviai nesudarys palankių sąlygų, nė nekrustelės“, - galimą situaciją iliustravo R. Zontovičius.

Visgi, anot pašnekovo, net ir riboto pajėgumo mašininio mokymosi funkcijos šiuolaikiniams automobiliams yra labai svarbios. Tai leidžia autonominio valdymo sistemoms atpažinti skirtingus aplinkos objektus (kelio ribas, šviesoforo signalus, medžius, kitas transporto priemones, pėsčiuosius ir kt.). Naujos kartos sistemos netgi skirsto pėsčiuosius pagal ūgį, o užfiksavus „mažą žmogų“, taikomi griežtesni apribojimai.

„Dažniausiai maži yra vaikai, tad algoritme įrašomos papildomos atsargumo priemones numatančios taisyklės. Autonominis automobilis stengiasi apsaugoti kiekvieną žmogų, tačiau šalia vaikų jis elgiasi dar konservatyviau. Tarkime, prekybos centro aikštelėje suaugusį asmenį aptikęs automobilis tik sulėtėtų, o pastebėjęs mažylį - veikiausiai visiškai sustotų“, - apie išskirtinį tokių technologijų pragmatizmą kalba R. Zontovičius.

Tobulinimas kompiuterinėse simuliacijose

Mašininis mokymas, R. Zontovičiaus nuomone, svarbus dar ir tuo, kad leidžia tobulinti technologijas ne tik eksploatuojant automobilius realiomis sąlygomis, bet ir atliekant kompiuterines simuliacijas. Štai Amerikos autonominio vairavimo technologijų vystytoja „Waymo“ gatvėse eksploatuoja kelis šimtus įvairiausiais davikliais aplipdytų bandomųjų transporto priemonių, tačiau net ir šiai įmonei kompiuterinių simuliacijų duomenys - nepaprastai svarbūs.

„Naudojant automobilius visą parą miesto gatvėse, galima sukaupti galybę duomenų, tačiau šis kiekis vis tiek yra gerokai mažesnis už simuliacijų rezultatus. Sunku pasakyti, kiek skiriasi šiais skirtingais būdais gaunamos informacijos srautai, bet, manau, kad iš simuliacijų gaunama 100 kartų daugiau duomenų“, - itin svarbų aspektą įvardija R. Zontovičius.

Šiuo atveju automobiliuose veikiančios mašininio mokymosi technologijos bandymų metu apdoroja iš įvairių šaltinių gaunamą informaciją. Pavyzdžiui, „Tesla“ tam pasirinko savitą metodą - atsisakė papildomų daviklių ir ėmė naudoti tik vaizdo kamerų perduodamus duomenis. Kiti gamintojai, įskaitant BMW, „Mercedes-Benz“, „Hyundai“ ar „Volkswagen“ koncerno įmones, pasikliauja įvairesniais įrangos komplektais.

„Abiem atvejais galima rasti argumentų: taip, papildomi davikliai suteikia daugiau duomenų, tačiau jie padidina ir gedimų riziką. Atsisakant lazerinių, ultragarsinių bei kitokių daviklių, netenkama svarbių duomenų, tačiau paties automobilio priežiūra tampa paprastesnė“, - komentuoja R. Zontovičius.

Nepaisant gamintojų pasirenkamos taktikos, jų daromas progresas vis tiek akivaizdus. Pavyzdžiui, „Tesla Model 3“ elektromobilis dar ne taip seniai stebino tuo, kad galėjo atvažiuoti iki vairuotojo. O štai dabar, išlipus iš automobilio, nuotoliniu būdu jau galima pastatyti ir „Volkswagen Touareg“, „Hyundai Tucson“ ar „Ford Kuga“ visureigius.

Vienintelis būdas užtikrinti eismo saugumą

Kai kurios autonominio valdymo funkcijos, kaip antai automatinis stabdymas netikėtose situacijose ar atstumo palaikymas iki kitų transporto priemonių, jau dabar gelbsti žmonių gyvybes. O pagal optimistinį scenarijų, anot technologijų eksperto R. Zontovičiaus, autonominiai automobiliai turėtų padėti išvengti 99 proc. mirčių keliuose.

„Kuo daugiau įprastų automobilių pakeisime autonominiais, tuo labiau sumažės eismo įvykių skaičius. Judėjimas bent pradiniame etape galbūt vyks šiek tiek lėčiau, bet žmonės bent jau be jokių incidentų galės patekti iš taško A į tašką B“, - šių technologijų progresą labiausiai skatinantį veiksnį apibrėžia R. Zontovičius.

Žvelgiant į serijinės gamybos susisiekimo priemones, kol kas pažangiausios yra „Tesla“ technologijos. JAV šio gamintojo automobilių autonominėms sistemoms netgi leidžiama atlikti posūkius. Tai reiškia, kad teoriškai visą kelią nuo Los Andželo iki San Fransisko vairuotojas gali būti tik saugumu besirūpinantis prižiūrėtojas.

Europoje kol kas galioja griežtesni įstatymai ir autonominiams automobiliams neleidžiama atlikti posūkių be vairuotojo įsikišimo. Tiesa, vadinamo pirmojo ir antrojo autonomiškumo lygio sistemos - prisitaikantysis greičio ir eismo juostos palaikymas, automatinis statymas, pėsčiųjų, dviratininkų ir paspirtukininkų atpažinimas arba automatinis avarinis stabdymas, - diegiamos daugelyje naujų bei Europoje jau parduodamų automobilių.

Norint patogiai naudotis šiomis technologijomis, dabar netgi nebūtina pirkti prabangaus S klasės „Mercedes-Benz“. Svarbiausios sistemos siūlomos ir daugumai pirkėjų prieinamuose miesto hečbekuose - „Hyundai i30“, „Volkswagen Golf“ ar „Ford Focus“.

Žvilgsnis į ateitį: partnerystės ir investicijos

Automobilių gamintojams informacinės technologijos ilgą laiką nebuvo prioritetinė sritis, todėl dabar bendrovės ieško partnerių. Galimi ir kitokie sprendimai: neretai didieji koncernai perima perspektyvių startuolių valdymą ir netgi taikosi į didesnes įmones. 2020 metais visą transporto industriją nustebino „Hyundai“, už beveik 1 mlrd. JAV dolerių įsigijusi kontrolinį inžinerijos ir robotikos firmos „Boston Dynamics“ akcijų paketą.

„Boston Dynamics“ savo robotuose naudoja tokius pat lidarus, kokie montuojami ir „Waymo“ autonominiuose automobiliuose. Galima suprasti, kodėl Korėjos koncernas norėjo įsitraukti į šios įmonės veiklą - tiek vaikštantiems robotams, tiek ir savarankiškai važinėjantiems automobiliams labai svarbu stebėti aplinką. Šiuo atveju skirtumas - minimalus“, - apie panašių technologijų taikymą skirtingose srityse kalba R. Zontovičius.

Siekiant pažangos autonominio valdymo technologijų ir robotikos srityse „Hyundai“ ir „Boston Dynamics“ 2022-ųjų pavasarį įkūrė naują šių sričių tyrimams skirtą institutą, į kurį drauge investavo 400 mln. JAV dolerių. Pietų Korėjos koncernas tikisi, jog tai leis paspartinti dirbtinio intelekto ir robotikos technologijų pažangą.

R. Zontovičius pastebi, kad didelių investicijų tam skirti negalinčios firmos turi ir kitą pasirinkimą - pasinaudoti tokių bendrovių kaip „Waymo“, „Zoox“ ar „Aurora“ sukurtais produktais. Ateityje tokių sistemų paklausa neišvengiamai didės, todėl šis veiklos modelis turėtų labai pasiteisinti.

ES parama ir ateities vizija

Pagal programą „Horizontas 2020“ ES teikė paramą daugeliui mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų, kuriais buvo kuriami ir išbandomi nauji transporto sprendimai. Ši parama vis dar teikiama pagal 2021-2027 m. „Europos horizontas“ programą. Kad būtų galima priimti automatizuotas transporto priemones, Europos Komisija įgyvendins jų patvirtinimo teisinę sistemą.

Susietasis, sąveikusis ir automatizuotas judumas (CCAM) yra programos „Europos horizontas“ partnerystė ir ankstesnių iniciatyvų tęsinys. Ji jau padarė didelę pažangą parodydama pažangą automatizuoto judumo technologijų srityje. Šiai partnerystei bus skirtas 500 mln. eurų biudžetas.

Sąveikiosios intelektinės transporto sistemos (C-ITS), leidžiančios keistis informacija tarp transporto priemonių, taip pat tarp transporto priemonių ir kelių infrastruktūros, yra labai svarbios diegiant CAM. Tikimasi, kad tai pagerins kelių eismo saugumą, eismo efektyvumą ir patogumą. C-ITS diegimui 2021-2027 m. bus skiriamas finansavimas.

5G ryšys yra labai svarbus automatizuotų transporto priemonių ir suskaitmenintų traukinių diegimo veiksnys. Siekiant pasirengti 5G koridorių diegimui visoje Europoje, įvairiose vietose vykdomi plataus užmojo tarpvalstybiniai koridorių bandymų projektai, apimantys CAM naudojimo atvejus. Iki 2025 m. ES siekia užtikrinti nepertraukiamą 5G ryšio aprėptį pagrindiniuose transporto keliuose visoje Europoje.

Europos Komisija remia naujos kartos debesijos infrastruktūros ir paslaugų mokslinius tyrimus, plėtrą ir didelio masto diegimą visoje ES, nes tai yra vienas iš pagrindinių judumo skaitmenizacijos ir judumo duomenų potencialo išlaisvinimo veiksnių. Pagal Skaitmeninės Europos programą (DIGITAL) bus įdiegta Europos debesijos ir tinklo paribio kompiuterijos infrastruktūrų federacija, kuri bus naudinga transporto sektoriui, remiant patikimas judumo paslaugas ir keitimąsi duomenimis automobilių gamybos ekosistemoje.

Europos pramonės duomenų, tinklo paribio ir debesijos aljansas, įsteigtas 2021 m. liepos mėn., siekia koordinuoti investavimo pastangas, skatinti strategines partnerystes ir sutelkti pagrindinius Europos pramonės subjektus. Mobilumo ir transporto įmonėms, ypač mažesnėms, sėkminga skaitmeninė transformacija gali būti tikras iššūkis. Pagal Skaitmeninės Europos programą remiami Europos skaitmeninių inovacijų centrai (EDIH) veikia kaip vieno langelio principu veikiantys centrai, padedantys įmonėms vykdyti skaitmenizaciją.

Europos žemėlapis su 5G koridorių plėtra

FocalX: DI automobilių nuomos sektoriuje

FocalX - dirbtinio intelekto (DI) pagrindu veikianti automobilių kėbulo defektų tikrinimo sistema, sukurta specialiai automobilių nuomos verslo iššūkiams spręsti. FocalX leidžia greitai, tiksliai ir automatiškai vertinti transporto priemonių išorinius pažeidimus tiek naujai išnuomojant, tiek grąžinant automobilius.

FocalX nauda:

  • Greita apžiūra ir objektyvi analizė: AI technologija per kelias minutes įvertina automobilio kėbulo būklę, atpažįsta visus įbrėžimus, įlenkimus, rūdis bei kitus defektus pagal kliento ar darbuotojo padarytas nuotraukas naudojant aplikaciją išmaniojoje įrenginyje.
  • Standartizuotos skaitmeninės ataskaitos: Kiekvienam automobiliui generuojama detalizuota, lengvai suprantama bei archyvuojama ataskaita.
  • Skaidrumas ir mažiau ginčų: Automatiškai fiksuojami visi pažeidimai tiek nuomos pradžioje, tiek pabaigoje - tai apsaugo ir įmonę, ir jos klientus nuo nesusipratimų dėl automobilio būklės.

tags: #dirbtinis #intelektas #automobiliams