Dyzeliniai varikliai yra vertinami dėl savo galios ir efektyvumo, tačiau kartais vairuotojai pastebi, kad automobilis praranda trauką. Tai gali atsitikti staiga arba palaipsniui ir dažniausiai rodo tam tikrą problemą su variklio sistema ar kitais automobilio komponentais. Laiku atlikta diagnostika ir tinkama priežiūra padės išspręsti šią problemą ir užtikrins, kad automobilis veiktų sklandžiai. Svarbiausia suprasti, kad pastebėjus pirmuosius ženklus, dažniausiai įmanoma išvengti rimtesnio ir brangesnio remonto.

Balti dūmai iš išmetimo vamzdžio: kodėl jie atsiranda?
Jeigu užvedę automobilį su vidaus degimo varikliu pastebite iš išmetimo vamzdžio besiveržiančius baltus dūmus, žinokite, kad tai gali lemti kelios priežastys. Baltų dūmų pasirodymas gali reikšti nekenksmingą būklę, pavyzdžiui, kondensato garavimą, arba rimtą gedimą.
Nekaltos baltų dūmų priežastys
- Kondensacija: ypač šaltesnio klimato sąlygomis šiltoms arba karštoms išmetamosioms dujoms susitikus su šaltu lauko oru vyksta kondensacija ir susidaro garai. Tokiu atveju šiek tiek pavažiavus, baltų dūmų turėtų sumažėti. Baltos spalvos išmetamosios dujos yra normalu šaltuoju metų laiku. Karštos nešildomo vamzdžio dujos atvėsta ir virsta mažais lašeliais. Šis reiškinys paprastai pastebimas šaltomis dienomis.
- DPF regeneracija: visiškai veikiantis dyzelinis variklis gali skleisti baltus dūmus. Dyzeliniai varikliai su aktyviąja kietųjų dalelių filtro valymo sistema, kitaip nei benzininiai varikliai, nepriklausomai nuo oro sąlygų, baltus dūmus gali skleisti 15-20 minučių. Tai ne gedimas, o veikimo ypatumas. Gali būti, kad kemšasi DPF ir dažnai bando daryti regeneraciją.
Rimtos baltų dūmų priežastys
Jeigu baltus dūmus, kylančius iš išmetimo vamzdžio, pastebite ir varikliui įšilus arba greitėdami, gali būti, kad susidarė vidinis aušalo protėkis. Būdingas tokios problemos požymis yra saldokas baltų dūmų kvapas.
Aušinimo skysčio protėkis
- Pažeistas cilindro galvutės tarpiklis: tai dalis, kuri sandarina cilindrus ir alyvos bei aušinimo skysčio kanalus. Dažniausiai šios dalies galiojimo laikas baigiasi dėl natūralaus susidėvėjimo arba dėl variklio perkaitimo. Pažeidus cilindro galvutės tarpiklį, į degimo kamerą gali patekti antifrizo (aušinimo skysčio). Tai savo ruožtu gali sukelti baltus dūmus iš išmetimo vamzdžio, nes antifrizas dega kartu su degalais. Ilgesnis antifrizo buvimas degimo kameroje gali sukelti rimtų variklio pažeidimų. Antifrizas gali patekti į kolektorių dėl pažeistos cilindro galvutės tarpinės arba, jei cilindro galvutėje yra įtrūkimų, į patį cilindrą. Kai antifrizas patenka į kolektorių, jis sudega kartu su degalų ir oro mišiniu. Antifrizo sudėtyje yra etilenglikolio, kuris degdamas skleidžia baltus dūmus. Antifrizą atmetu, teigia vienas vartotojas. Baltas degančio antifrizo dūmo kvapas turi saldų prieskonį.
- Įtrūkusi cilindrų galvutė ar variklio blokas: aušinimo skysčio protėkis dažniausiai susidaro dėl įtrūkusios cilindrų galvutės ar netgi variklio bloko. Net jei įtrūkimai nedideli, aušinimo skystis gali pro juos prasiskverbti ir užteršti variklio alyvą. Jeigu aušinimo skysčio yra labai mažai arba aušinimo sistema tinkamai neprižiūrima, variklis pradės perkaisti. Tai sugadins variklio galvutės tarpiklį, nes perkaitęs šis taps nesandarus.
Kuro sistemos problemos
- Sugedęs purkštukas: dėl sugedusio purkštuko (pavyzdžiui, jeigu jis įstringa ir neužsidaro arba jei nesandarus žiedinis sandariklis) į degimo kamerą patenka per daug degalų. Šis degalų perteklius variklyje tinkamai nesudega, todėl pasišalina per išmetimo vamzdį kaip balti arba pilki dūmai. Baltas dūmų kamuolys nebūtinai reiškia deginamą alyvą. Tai gali būti ir nesudegęs dyzelinas. Purkštuko gedimą, manau, Vida parodytų, teigia Volvo V70 vairuotojas. Kuro purkštukai purškia dyzeliną į degimo kamerą.
- Dyzelinio variklio įpurškimo siurblio gedimas: dyzelinio variklio įpurškimo siurblio veikimo laikas ir degalų slėgis turi būti tiksliai suderinti. Jei siurblys nusidėvi arba atsiranda konstrukcinių pažeidimų, varikliui ima trūkti kuro, kas labiausiai išryškėja norint staigiau įsibėgėti.
- Netinkamas filtrų ir purkštukų veikimas: tai gali išprovokuoti baltų dūmų atsiradimą, nes jų pagrindinė užduotis - valyti degalus. Prastos kokybės benzine su priemaišomis gali būti vandens, kuris žiemą užšąla ir užkemša degalų filtrą.
Alyvos degimas
- Susidėvėję stūmoklių žiedai arba vožtuvo sandarikliai: dar viena protėkio priežastis gali būti nesandarūs stūmoklių žiedai arba vožtuvo sandarikliai. Jei pastebėjote, jog automobilis meta mėlyną dūmą, didelė tikimybė, jog turite problemų su vožtuvų sandariklių pralaidumu. Esant nesandariems vožtuvų sandarikliams į degimo kamerą patenka tepalų. Vidutiniškai su naujais variklio žiedais automobilis gali nuvažiuoti 150 tūkst. kilometrų. Tačiau dėl prastos kokybės kuro arba alyvos, šios dalies tarnavimo laikas gali ženkliai sumažėti. Apie tai, jog atėjo laikas keisti žiedus, jums praneš iš automobilio sklindantys melsvi dūmai. Vienas iš pagrindinių veiksnių, sukeliančių baltus dūmus, yra alyvos degimas dėl susidėvėjusių O-žiedų arba cilindro galvutės. Dėl to Volvo vairuotojui teko dapilti tepalo.
- Turbinos gedimas: tai elementariai turbinos problema, pas mane po cypavimo ir svilpauja ir tepalo daugiau šlangose. Tepalas intercoolerio žarnoje, greičiausiai, buvo baltų dūmų priežastimi.
Apie EGR vožtuvus 🚘🫵 Problemos ir sprendimai ✅️ | AUTOpatikros.lt || Važiuojam AUTO
Dingusi trauka dyzeliniame Volvo: dažniausios priežastys
Traukos praradimas dyzeliniam automobiliui dažnai yra susijęs su užsikimšusiais filtrais, vožtuvais, turbina arba kuro sistemos komponentais. Dyzeliniai varikliai garsėja patikimumu, ekonomiškumu ir ilgaamžiškumu. Visgi, net ir nuolat prižiūrimas automobilis gali prarasti galią: pavyzdžiui, tampa vangus lenkiant ar važiuojant į įkalnę. Kai kuriuose modeliuose netgi įsijungia avarinis režimas, pradeda mirksėti įspėjamosios lemputės (pavyzdžiui, pakaitinimo žvakių indikacija). Traukos praradimas gali atsitikti staiga arba palaipsniui.
Kuro filtras ir degalų kokybė
Viena dažniausių priežasčių, kodėl dingsta trauka, - užsikimšęs arba seniai nekeistas kuro filtras. Dyzeliniams automobiliams itin svarbu, kad kuras būtų tiekiamas švarus ir reikiamu slėgiu. Jei filtras persipildo nuosėdomis, jis ima riboti degalų srautą. Tokiu atveju variklis negauna pakankamai kuro, o spaudžiant akceleratorių, automobilis nesugeba greitai įsibėgėti. Kuro filtras yra atsakingas už kuro švarumą prieš jam patenkant į variklį.
Simptomai, rodantys galimą kuro filtro problemą:
- Pastebimai prastesnis greitėjimas.
- Variklis veikia netolygiai, jaučiamas trūkčiojimas.
- Padidėjusios degalų sąnaudos, gali atsirasti juodi dūmai iš išmetimo.
Laiku atliekamas kuro filtro keitimas leis atkurti normalų degalų tiekimą ir apsaugoti kitus komponentus, pavyzdžiui, purkštukus ar kuro siurblį. Be to, verta atkreipti dėmesį į degalų kokybę: prastesnės markės dyzelinas turi daugiau priemaišų, kurios spartina filtro užsikimšimą ir visos sistemos nusidėvėjimą.
DPF filtro užsikimšimas
DPF (dyzelinių kietųjų dalelių filtras) yra skirtas sulaikyti suodžius ir sumažinti išmetamųjų dujų taršą. Įprastai modernūs automobiliai periodiškai atlieka DPF regeneraciją, tačiau jei važinėjate trumpais atstumais mieste arba degalai nekokybiški, filtras gali greičiau užsiteršti. Toks užsikimšimas reiškia, kad išmetamosios dujos sunkiau pasišalina, todėl variklis nepasiekia įprastos galios. DPF išprogramuotas, bent jau man taip sakė, teigia Volvo V70 savininkas.
Galimi požymiai, kad DPF užsikimšęs:
- Sumažėjusi trauka, ypač didesniu greičiu ar kylant į kalną.
- Gerokai padidėjęs dūmingumas iš išmetimo.
- Užsidegusi DPF indikacinė lemputė prietaisų skydelyje.
Kai kurie vairuotojai pastebi situaciją, kai prietaisų skydelyje mirksi pakaitinimo žvakių lemputė, o kartu dingo trauka - tai gali reikšti ne tik su žvakėmis susijusias problemas, bet ir kitus variklio valdymo sistemos sutrikimus, tarp jų ir DPF perkrovą. Norint išvengti brangaus filtro keitimo, verta laiku atlikti valymą arba patikrinimą specializuotame servise.
EGR vožtuvo užsikimšimas
EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) vožtuvas reguliuoja išmetamųjų dujų grįžimą į variklį, siekiant sumažinti taršą. Jis sugrąžina dalį išmetamųjų dujų atgal į degimo kamerą, taip mažindamas azoto oksidų emisijas. Tačiau dyzeliniai varikliai, turintys daugiau suodžių, neretai kenčia nuo užteršto ar užstrigusio EGR vožtuvo. Dėl per didelio nuosėdų kiekio šis mechanizmas nebeužsidaro ar nebeatsidaro tinkamai. Aš EGR tikrinau, nes pernai buvo išvalytas ir dabar yra nuosėdų. EGR yra išprogramuotas, bet, kiek suprantu, neužglušintas, teigia Volvo V70 vairuotojas. Žarnoje nuo vožtuvų dangtelio iki EGR gyvas tepalas, nedaug, bet yra. Šis vožtuvas atsakingas už dujų recirkuliaciją. Taigi jo pagrindinė funkcija yra sumažinti išmetamųjų dujų toksiškumą varikliui šylant. Tačiau dėl nuolatinio EGR vožtuvo kontakto su aukštos temperatūros išmetamosiomis dujomis, jis yra gana dažnai gendanti sistemos dalis.
Kaip atpažinti galimus EGR nesklandumus:
- Netolygus variklio darbas, nerišli trauka.
- „Check Engine“ lemputė arba blyksintys kiti įspėjamieji signalai.
- Akivaizdus traukos sumažėjimas, ypač važiuojant didesniu greičiu.
Užstrigęs EGR vožtuvas neretai sukelia ir didesnį dūmingumą. Delsiant jį išvalyti ar suremontuoti, gali kilti pavojus, kad problemos išplis ir į kitus komponentus, taip stipriai pabrangindamos remontą.

Oro srauto matuoklės (MAF) ar MAP jutiklio sutrikimai
Kad dyzelinis variklis veiktų tinkamai, būtina tiksli informacija apie įsiurbiamą oro kiekį bei slėgį. MAF (Mass Air Flow) matuoklė nustato oro srautą, o MAP (Manifold Absolute Pressure) jutiklis - slėgį įsiurbimo kolektoriuje. Oro srauto matuoklis matuoja oro kiekį, patenkantį į variklį, ir perduoda šią informaciją variklio valdymo blokui. Užteršus šias dalis ar sutrikus jų veikimui, variklio valdymo blokas ima neteisingai dozuoti degalus. Oro srauto matuokliui sugedus automobilio kompiuteriui bus siunčiama neteisinga informacija, o vienas iš ryškiausių gedimo signalizatorių bus dingusi trauka. Tokias problemas tiksliausiai nustato specialistai, taikydami automobilių diagnostikos procedūras. Kartais MAF arba MAP užtenka nuvalyti, o kartais tenka keisti naujais - svarbiausia laiku susirūpinti, kodėl variklis prarado galią.
Kuro purkštukų problemos
Kuro purkštukai dyzeliniuose varikliuose turi svarbią užduotį - itin tiksliai purkšti kurą. Jei jie užsiteršia, pradeda „lašėti“ arba purškia netolygiai, varikliui trūksta energijos, didėja degalų sąnaudos ir prastėja degimo procesas. Tuomet akivaizdžiai pastebimi simptomai: lenkiant automobilis vangiai reaguoja, didėja dūmingumas, o ilgesnėje kelionėje jaučiamas dinamikos trūkumas. Šiandien atliktas purkštukų grįžtamojo testas: per 2 min 20 mg. 5 purkštukas gal 22 mg. Kiti lygiai. Gal kas žino, kokia yra norma? Vieno purkštuko varžtas buvo trūkęs, gal jis atsileido, nors veržiau reikiama jėga, bet negalime atmesti ne originalios konstrukcijos gedimo tikimybės. Pagrindinė kuro purkštukų funkcija - tiekti varikliui degalus. Užsikimšus arba sugedus purkštukams į variklio sistemą nebus įpurkštas kuras arba jis bus įpurškiamas netinkamais intervalais. Dėl šių priežasčių gali išaugti kuro sąnaudos, taps sunku užvesti automobilį bei dings automobilio trauka. Purkštukai sutvarkyti SUPER. Mašiniukas tiesiog atsigavo, sako vienas vairuotojas.
Užsiteršusių purkštukų signalai:
- Nelygus laisvos eigos darbas, vibracija.
- Sumažėjusi galia spaudžiant akceleratorių.
- Galimas variklio „kalimas“ ar kitokie neįprasti garsai.
Kuo anksčiau pastebėsite purkštukų darbo sutrikimus, tuo paprastesnis remontas (valymas, sandarinimas). Uždelsus, gali tekti juos keisti naujais ar atnaujintais, kas atsieina brangiau.
Turbinos gedimas arba nesandarūs vamzdžiai
Turbina yra atsakinga už oro tiekimą į variklį. Ji - pagrindinis galios šaltinis daugelyje dyzelinių modelių. Ji užtikrina, kad varikliui būtų tiekiamas didesnis oro kiekis, suteikiantis papildomą trauką. Tačiau turbinos guolių susidėvėjimas, mentelių pažeidimai ar nesandarūs vamzdžiai tarp turbinos ir interkulerio gali lemti, jog staiga dingo trauka dyzelis ir automobilis tiesiog nebepajėgia greitėti kaip anksčiau. Neretai būtent turbinos gedimai lemia padidėjusį dūmingumą. Tiesa, nereikėtų pamiršti, jog turbina pati savaime genda retai, o labai dažnai yra kitų gedimų padarinys. Turbina netikrinta, traukia gerai, sako Volvo V70 vairuotojas.
Kartais požymiai minimalūs - girdimas ūžesys, pastebimas lengvas galios trūkumas. Tačiau jei situacija sparčiai blogėja, automobilyje dingsta trauka visai, ypač aukštesnėmis apsukomis. Kreipiantis į specialistus, svarbu patikrinti ne tik pačią turbiną, bet ir visas jungtis bei tarpines, mat net menkiausias nuotėkis gali išderinti degimo procesą. Gali būti, kad čia taip kartais turbina parėjo?

Kuro siurblio gedimas
Kuro siurblys yra varomas mechanizmo, kuris reguliuoja degalų tiekimą į variklį reikiamu slėgiu. Jei siurblys nusidėvi arba atsiranda konstrukcinių pažeidimų, varikliui ima trūkti kuro, kas labiausiai išryškėja norint staigiau įsibėgėti. Tokiu atveju vairuotojas gali pajusti, kad paspaudus akceleratoriaus pedalą dingsta trauka, arba variklis tiesiog negauna pakankamai degalų greitai akceleracijai. Galiausiai, tamsios spalvos dūmai gali rastis dėl kuro siurblio gedimo. Nors su kuro siurblio gedimais vairuotojams tenka susidurti gana retai, tačiau šiai automobilio daliai sutvarkyti reikalingi specialūs įrenginiai bei profesionalūs meistrai.
Kai kuriuose automobiliuose gali sumirksėti įspėjamosios lemputės, pranešančios apie kuro sistemą ar net uždegimo problemas. Geriausias sprendimas - atlikti išsamų kuro sistemos patikrinimą. Jei kuro siurblys keičiamas laiku, pavyksta apsaugoti purkštukus bei kitus brangius sistemos elementus.
Įsiurbimo sistemos nuotėkiai ir sklendės
Dyzeliniame variklyje ne mažiau svarbus tinkamas oro kiekis. Nesandarios žarnos, pažeistas interkuleris ar netinkamai užsandarinamas įsiurbimo kolektorius gali lemti reikšmingą oro nuotėkį. Tokiu atveju varikliui trūksta slėgio, todėl dingsta trauka arba ji būna labai nestabili. Kitas dalykas, jei tvarkėte pas mane, rekomenduočiau su manim susisiekti dėl diagnostikos, nes jei pasitaikytų taip, kad būtų mano klaida, remontas nekainuotų... Šiaip gali būti ir interkuleris kiauras su tokiais simptomais, nes kol šaltas tepalas tirštas ir interkulerio skylutės būna užakę nuo tepalo/dulkių mišinio, o kai susyla, suskystėja ir baigiasi trauka.
Kai kurie varikliai turi vadinamąsias swirl flaps - oro srauto sklendes, kurios reguliuoja degimą. Jei jos užsikerta ar sutrinka jų valdymas, pakinta oro tekėjimo dinamika į cilindrus, todėl variklis tampa mažiau galingas ir gali pradėti netolygiai dirbti.
Kitos galimos problemos
- Oro filtrai: iš automobilio sklindantys juodos spalvos dūmai informuoja apie per didelį suodžių kiekį. Tad, pastebėjus šios spalvos dūmus, pirmiausia, patikrinkite oro filtrus. Reguliariai važinėjant automobiliu, oro filtrus reikėtų keisti kas 10 - 15 tūkst. kilometrų.
- Variklio pagalvės: paskirtis - laikyti pritvirtintą variklį po variklio dangčiu. Ši automobilio detalė dažniausiai genda dėl natūralaus automobilio susidėvėjimo, variklio mechaninių gedimų ar padidėjusios variklio vibracijos. Plyšus automobilio variklio pagalvei susidursite su dar labiau padidėjusia variklio vibracija, sumažėjusia trauka.
- Vakuumo siurblys: neturi galiojimo laiko, todėl jį keisti reikia atsižvelgiant į automobilio darbą.
- Katalizatorius: skirtas apsaugoti mus ir aplinką nuo kenksmingų išmetamųjų dujų. Šią automobilio dalį rekomenduojama keisti kas 150-180 tūkst. kilometrų.
- Solenoidas: vienu atveju dingus traukai buvo sugedęs solenoidas.
Ką daryti, pastebėjus problemas?
Jei traukos praradimo priežastis nėra aiški arba jos nepavyksta pašalinti savarankiškai, rekomenduojama kreiptis į profesionalų autoservisą. Paprasčiausias būdas išspręsti aušalo protėkio problemą - vos ją pastebėjus nuvaryti automobilį į artimiausias remonto dirbtuves. Visgi jeigu bandote išspręsti ją patys, niekada nenuimkite aušinimo skysčio bako dangtelio, kol variklis veikia, nes jis bus pernelyg įkaitęs, ir dėl to galite sunkiai susižaloti. Kai tik automobilis atauš, patikrinkite bakelyje esančio aušalo lygį.
Pastovūs balti dūmai kelia susirūpinimą ir reikalauja diagnozės nustatymo ir galbūt remonto, nes kai kurios iš šių problemų gali sukelti rimtų variklio pažeidimų. Patikrinkite aušinimo skysčio lygį. Patikrinkite alyvą. Patikrinkite išmetimo sistemą. Dirbtuvėse mechanikai naudoja kompiuterinę diagnostiką, aušinimo skysčio nuotėkio testą, cilindrų slėgio testą ir išmetamųjų dujų analizę. Dėl gedimų gali būti rimtai pažeistas variklis. Reguliariai atlikite variklio techninę priežiūrą. Naudokite aukštos kokybės alyvas. Būtinai įsigykite specifikacijas atitinkančius preparatus iš patikimų tiekėjų. Patikrinkite aušinimo sistemą. Patikrinkite antifrizo lygį ir kokybės rodiklį. Tai ne mažiau svarbu nei laiku pakeisti alyvą. Lankykitės patikimuose techninės priežiūros centruose. Kitais atvejais geriau nelaukti, kol susidėvės detalės, ir iš karto vežti automobilį į diagnostikos centrą.

Volvo V70 atvejo analizė
Vienas Volvo V70 (120 euro 4) savininkas susidūrė su problema: pravažiavus apie 100 km, automobilis apsipylė trumpam baltais dūmais. Po kurio laiko vėl tas pats. Grįžti iki namų apie 200 km. Antifrizas vietoje, trauka ok. Ryte, užvedus variklį, vėl pasirodė balto dūmo kamuolys, tačiau po to dūmų nebuvo. Pas meistrą variklis dirbo gražiai ir ant laisvų, ir gazuojant. Vienas faktas, kad vakar teko dapilti tepalo. Vida jokių klaidų neparodė, reiškia gedimas mechaninis. Po 500 km viskas gerai, tepalo kol kas neprašo. Vietoje turbo patikros stendų nėra. Po tepalų keitimo prasukus apie 1500 km, gavo pranešimą dėl žemo tepalo lygio. Ryja tepalą. Klausimas, kas geriau: kitas variklis ar ieškoti bloko, nes galva pilnai tvarkinga, keisti kompensatoriai, pašalintos sklendės. Paskutinis nuveiktas darbas - pakeistas alsuoklis, pakeisti tepalai Fuchs Super Syn skirti Volvo 0-30. Po keitimo prasukta virš 1000 km, tepalo lygis kaip ir vietoje, bet grįžtant vienu metu paspaudus ar pajudant iš vietos buvo kažkiek baltų dūmų. Po to Vilniuje buvo galimybė padirbėti ant laisvų, dūmų nerasta. Vairuotojo veidrodėlis labiau nukreiptas matyti išmetimą. Įtariu varikliui amen.