Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) panaikino Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, o tai sukėlė plačias diskusijas visuomenėje ir tarp kalbos specialistų. Šis žingsnis žymi esminį požiūrio į kalbos vartoseną pokytį, pereinant nuo draudimų ir baudų prie rekomendacijų ir visuomeninės atsakomybės.
Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo panaikinimas
Po daugiau nei keturių mėnesių svarstymų, 13 VLKK narių balsavo už siūlymą panaikinti anksčiau numatytas bausmes už didžiąsias kalbos klaidas, 3 buvo prieš, o 1 susilaikė. Anot VLKK atstovų, pats sąrašas lieka kaip aprobuotas dokumentas, tačiau jis nebeturės nutarimo, t. y., teisinės galios. Tai reiškia, kad už jame esančias klaidas nebus baudžiama, tačiau dokumentas bus prieinamas tiems, kas norės sužinoti, kokios klaidos laikomos didžiosiomis.
VLKK narys A. Antanaitis pabrėžia, kad nors baudos už didžiąsias klaidas naikinamos, pačios klaidos, pavyzdžiui, „ko pasekoje“ ar „kas liečia“, nedingsta ir netampa taisyklėmis. Keičiasi požiūris į kalbos vartoseną, siekiant labiau pasikliauti visuomenės sąmoningumu. Tai yra tam tikra visuomeninė sutartis: „Mes panaikiname iškeltą virš galvos finansinį vėzdą ir kartu visuomenei sakome: „Bet jūs pasistenkite puoselėti kalbą, jūs pasistenkite pajusti už ją atsakomybę ir jūs pasistenkite kalbėti taisyklingai.“
Teisinės galios pasikeitimai ir išliekantys reikalavimai
VLKK atstovai pabrėžia, kad kai kurie kiti nutarimai, apibrėžiantys kalbos taisykles, lieka galioti. Valstybinė kalbos inspekcija skirti baudas galės už kalbos nevartojimą - jei nebus lietuvių kalbos ten, kur ji privalo būti. Taip pat lieka kai kurie kiti nutarimai dėl vietovardžių. Bausmės už valstybinės kalbos nevartojimą oficialiojoje ir viešojoje vartosenoje yra numatytos visame pasaulyje, nes, anot A. Antanaičio, valstybinė kalba ten privalo būti. Jeigu kažkas piktybiškai nevartoja lietuvių kalbos ten, kur ji turi būti, turi būti numatytos ir tam tikros sankcijos.
Diskusijos ir kritikų nuomonės
Pats Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas kėlė daug diskusijų tiek visuomenėje, tiek tarp komisijos narių. Ilgametis VLKK narys, Vilniaus universiteto profesorius kalbininkas Bonifacas Stundžia sako, kad sąrašas yra pasenęs ir neatitinka komisijos veiksmų, kurie „daugiau susiję su rekomendacijomis, o ne draudimu“. Jis tikisi, kad sąrašas bus pertvarkytas į rekomendacijų formos dokumentą, o ne į draudžiantį sąrašą, už kurio pažeidimus reikia mokėti. Profesoriaus teigimu, nors dokumentas leido taikyti net finansines nuobaudas, realybėje baudos nebuvo skiriamos.
Buvusi VLKK pirmininkė, komisijos narė Daiva Vaišnienė sutinka, kad dėl nuolat besikeičiančios leksikos visuomenėje kyla nepasitenkinimas dėl kai kurių žodžių įtraukimo ar neįtraukimo į sąrašą, todėl prieš ketverius metus ir nuspręsta svetimybių vartojimą apibrėžti tik rekomendacijomis. Ji tikina, kad beveik dvidešimt metų galiojantis VLKK nutarimas dėl didžiųjų kalbos klaidų yra „teisinis pamatas“ prižiūrėti kalbos taisyklingumą, kurio atsisakius Valstybinės kalbos įstatymo nuostatos liktų „formalesnės ir deklaratyvesnės“. Tačiau ji taip pat sutiko, kad Valstybinė kalbos inspekcija nuobaudų netaiko, o Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas „primena šautuvą, kabantį ant sienos tikintis, kad jis kada nors ir iššaus“. Anot D. Vaišnienės, sistema turėtų būti efektyvi arba lankstesnė, o svarstymai ir diskusijos greičiausiai yra susijusios su bandymu sistemą padaryti lankstesnę, ne tokią griežtą, kad realybė atitiktų teisinę praktiką.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas patvirtino, kad bent pastaraisiais metais baudos ar nurodymai dėl kalbos klaidų nebuvo skiriami, dažniausiai apsiribojama įspėjimais.
Mentaliteto pokyčiai ir lingvistinis švietimas
L. Vaicekauskienė kritikuoja VLKK sprendimą, teigdama, kad tai yra tik simbolinis veiksmas, nes mentalitetas nepasikeitė. Anot jos, „čia kaip namo fasadą perdažyti iš rausvos į žalsvą arba atvirkščiai. Esmė juk nepasikeitė, nes jeigu dar vis tiek sakoma, kad ta norma, kurią žmonės vartoja, nėra kalbos norma, o yra kažkokie netaisyklingumai, ir panašiai“. Ji mano, kad Lietuvoje trūksta tinkamo lingvistinio švietimo, kai kalbos norma painiojama su Kalbos komisijos norma, su institucijos norma. L. Vaicekauskienė pabrėžia, kad normos kyla iš žmonių vartosenos, o ne iš institucijų, ir kad yra daugybė kalbos stilių bei normų, kurios neturėtų diskriminuoti žmonių.
A. Antanaitis nesutinka su šia nuomone, teigdamas, kad L. Vaicekauskienė neturi informacijos, kas vyksta ES šalyse, kur beveik visos šalys turi kalbos įstatymus ir institucijas. Jis taip pat pabrėžia, kad L. Vaicekauskienė neskiria privačiosios ir oficialiosios kalbos. A. Antanaičio teigimu, negalima leisti kalbėti bet kaip dokumentuose, ypač teismo nutartyse, nes tai žaistų žmonių gyvenimais. Bendrinė kalba yra būtina oficialiojoje vartosenoje.
Kalbos padėtis žiniasklaidoje ir jos gerėjimas
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos remiama nauja LTV laida „(K)laidelė“ neliko nepastebėta besirūpinančių savo kalbos taisyklingumu piliečių. Anot kalbininkų, noras taisyti kalbos negeroves yra sveikintinas, nors panašaus pobūdžio laidos kai kuriems sukelia juoką ar net pasipiktinimą. Neretai pasiklausius televizijos ir radijo laidų girdimos net ir ne specialistui pastebimos kalbos klaidos, tačiau nemažai visuomenės daliai tai atrodo visiškai normalu. Vis dėlto kalbininkai tikina, jog padėtis po truputį gerėja, ypač informacinių laidų vedėjų kalboje.
Laidos „(K)laidelė“ redaktorė Lina Smolskienė teigia, kad laidos idėja ir buvo ištaisyti kasdieniame gyvenime pasitaikančias klaidas, o personažai kalba paprastai, aiškiai ir visiems suprantama kalba, nepamokslaudami. Laidoje aktoriai nuolat patenka į žaismingas, net anekdotines situacijas, o diskusija apie kalbą visada baigiasi taisyklingo varianto atradimu. Po kiekvienos laidos sulaukiama daug įdomių pastebėjimų ir vertinimų, tačiau būna ir pasipiktinusių žiūrovų, kurie nenori keisti savo kalbos įpročių.
Kalbos inspekcijos darbas ir prioritetai
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojo Arūno Dambrausko manymu, kalbos negeroves taisančios TV ir radijo laidelės yra tikrai sveikintinas dalykas. Lyginant kalbos padėtį prieš 15 metų ir dabar, matomas akivaizdus pagerėjimas. Mažiausiai pastabų sulaukia informacinės laidos, kuriose dirba tikri profesionalai. Labiausiai taisytina kalba yra nieko nereiškiančiose, mažos vertės TV laidose, taip pat kritikos susilaukia publicistikos baras ir sporto komentatoriai. A. Dambrauskas prisimena, kad vieną sporto komentatorių net teko bausti pinigine bauda.
Inspekcijos tikslas yra ne kovoti su klaidomis, o pasakyti, kad jos yra daromos ir ištaisyti. Piniginių baudų, kurios siekia 300-600 Lt, tenka griebtis tik išimtiniais atvejais ir tik už didžiąsias klaidas. Jei laidos vedėjas nuolat gauna pastabų, bet visiškai nesikeičia, kalbamasi su jo vadovu apie galimybę pakeisti šį žmogų. A. Dambrausko teigimu, pagrindinės lietuvių kalbos vartosenos klaidos tiek televizijoje, tiek radijuje yra tarties ir kirčiavimo, kiek mažiau pasitaiko gramatikos, leksikos ar žodžių darybos netikslumų.
Asmeninė atsakomybė ir kalbos puoselėjimas
LNK žinių diktorius Gintaras Deksnys, laikomas vienu taisyklingiausiai kalbančių televizijos žmonių, prisimena, kad savo karjerą pradėjo radijuje, kur buvo keliami labai griežti reikalavimai. Jis pabrėžia, kad žodynus ir kalbos patarimų knygeles tenka vartyti ir dabar, siekiant išvengti klaidų. Nors stengiasi kalbėti taisyklingai net laisvalaikiu, jam sunkiausia yra kalbos kultūros dalykai ir sakinio konstrukcija. G. Deksnio nuomone, kalbos padėtis TV ir radijuje labai prasta, ypač pablogėjusi pastaruoju metu, nes niekas nebekreipia dėmesio į taisyklingą kalbos vartoseną, o ypač tai pastebima jaunimo laidose, kur pilna žargonybių. Jis pabrėžia, kad nors norisi, jog kalba nebūtų sterili, reikia jausti ir ribas.
tags: #didziosios #kalbos #klaidos #bauda