Kelių eismo organizavimo istorija, o ypač pagrindinės juostos pasirinkimas, yra gana įdomus reiškinys. Visi pasaulio automobilių vairuotojai gali būti skirstomi į dvi grupes: vieni važinėja dešiniąja kelio puse, kiti - kairiąja. Pirmųjų - beveik du kartus daugiau, tačiau vienos nuomonės, kuris eismas yra „teisingesnis“, lig šiol nėra. Šiuolaikiniais duomenimis, apie 66,1 % pasaulio žmonių gyvena šalyse, kuriose vairuojama dešine puse, o 33,9 % - šalyse, kuriose vairuojama kairiąja puse. Svarbu nepainioti vairavimo kelio puse su automobilio vairo padėtimi:
angliškai „left-hand drive“ (LHD) reiškia, kad vairas yra kairėje, o „right-hand drive“ (RHD) - kad vairas yra dešinėje. Paprastai LHD automobiliai naudojami šalyse, kuriose važiuojama dešine puse, o RHD - šalyse, kuriose važiuojama kairiąja puse.
Eismo krypties istorinės priežastys
Iš tiesų iki šiol nėra vienos nuomonės, kodėl taip susiklostė, kad vienose šalyse važinėjama dešiniąja kelio puse, o kitose - kairiąja. Archeologai, ištyrę visas įmanomas medžiagas ir liudijimus, sugebėjo įrodyti, kad, pavyzdžiui, senovės romėnų judėjimas vyko kairiąja puse. Jie nustatė, kad į senovinę akmenų skaldyklą vedusio kelio kairioji pusė buvo kur kas labiau duobėta negu dešinioji. 50 m. pr. Kr. nukaldintoje sidabrinėje monetoje vaizduojami du raiteliai, prasilenkiantys kairiąja kelio puse.
Riteriai ir ginklų padėtis
Egzistuoja įsitikinimas, kad kairiosios rankos taisyklę taikė viduramžių riteriai. Jie dažniausiai valdė dešinę ranką, o kalavijas buvo pritvirtintas prie kairės pusės. Taigi, eidami dešine kelio puse, jie užkabindavo vienas kitą savo ginklais. Vadinasi, buvo saugiau vengti kairiąja. Be to, buvo patogiau užlipti ant žirgo. Kalbant apie raitelius, tai logiška: laikantis kairiosios kelio pusės, dešiniąja ranka kur kas patogiau gintis ar pulti priešais atjojantį raitelį. Šių skirtingų tradicijų ištakos atsekamos iki Senovės Romos. Ten vadeliotojai vadžias laikė kaire ranka, kad dešiniąja galėtų laikyti ginklą. Natūraliai tai lėmė, kad buvo važinėjama kairiąja kelio puse, kad kitus žmones būtų galima sutikti iš dešinės - iš kardą laikančios rankos pusės. Tokia logika tiko ne tik Antikos laikams, bet ir viduramžiams. Vyrai kardus laikė dešinėse rankose, todėl vadeles buvo patogiau laikyti kairėje.
Popiežiaus įtaka ir vežimų era
Pirmąjį Europoje užfiksuotą įstatymą dėl kelio dešinės pusės nustatė popiežius Bonifacas VIII 1300 m. Tarptautiniu mastu tokia taisyklė buvo įvesta Japonijoje. Vėliau, kai ginkluotų keliautojų sumažėjo, daugelyje valstybių įsigalėjo judėjimas dešiniąja kelio puse. Pasirodė, kad taip yra patogiau fiziologijos požiūriu: prasilenkiant ekipažams siaurame kelyje, dažnai tekdavo nuvažiuoti į šalikelę, ir būdavo patogiau tai daryti į dešinę pusę, nes dauguma žmonių - dešiniarankiai. Ilgainiui eismas dešiniąja kelio puse tapo tradicija, vėliau virtusia norma. Tačiau 1756 m. Anglijoje buvo paskelbtas nurodymas Londono tiltu važiuoti kairiąja puse. Reglamento pažeidėjas turėjo mokėti baudą. Dar po 20 metų ši taisyklė ėmė galioti visuose Anglijos keliuose, įskaitant ir geležinkelius, jos ėmė laikytis ir tuo metu gausios britų imperijos kolonijos. Tik daugelyje šalių pradėjus naudoti sunkiasvorius vežimus, kairiosios rankos taisyklė pasikeitė. Vežikas, plakdamas savo arklius botagu, turėjo persirikiuoti į kitą pusę, kad išvengtų nemalonių ir atsitiktinių smūgių.
Napoleono įtaka ir kairiarankystė
Nors dar 1758 m. Danija pirmoji pristatė judėjimo dešine ranka principą, šio sprendimo išpopuliarinimas priskiriamas kairiarankiui Napoleonui Bonapartui. Pasak istorikų, taip buvo ne tik todėl, kad imperatoriui buvo lengviau išdėstyti karius, bet ir todėl, kad tokia taktika klaidino priešą. Prancūzai buvo linkę važinėti dešine kelio puse. Viena vertus, Napoleonas buvo kairiarankis, todėl jam norėjosi kardą laikyti kairėje, o vadeles - dešinėje rankoje. Tačiau prancūzai taip pat suvokė, kad didžioji dalis kitų šalių kareivių juda kairiąja kelio puse. Taigi, judėdami dešine kelio puse prancūzų kariai atrodė bauginančiai, juos pasitikti buvo sunkiau. Napoleonas savo užkariavimais išplėtė judėjimą į dešinę. Prancūzija ir Didžioji Britanija savo eismo kryptis išpopuliarino savo kolonijose - taip šios tradicijos paplito visame pasaulyje.
Amerikos vežimų įtaka
Visgi, JAV dar 18 amžiuje pradėjo važinėti dešiniąja kelio puse. Tai lėmė krovininių vežimų vilkstinės. Sunkius vežimus tempė trys ir daugiau arklių. Vadeliotojas įsitaisydavo ant kairėje įkinkyto arklio, kad dešine, dominuojančią, ranka lengviau kontroliuotų kitus arklius. Kairiarankiai, galima numanyti, būtų mieliau įsitaisę ant dešinėje įkinkyto arklio, tačiau dauguma žmonių visais laikais buvo dešiniarankiai. Taigi, įsitvirtino eismas dešine kelio puse.
Automobilių atsiradimas ir vairo padėtis
Eismo kryptis buvo apspręsta dar gerokai iki automobilio išradimo. Pirmųjų automobilių vairas nė kiek nepriminė šiuolaikinio. Tai buvo ne ratas, o automobilio centre įtaisyta svirtis, panašesnė į laivo šturvalą. Dauguma vairuotojų buvo, žinoma, dešiniarankiai, tad jie sėsdavosi kairėje automobilio pusėje, kad svirtis būtų iš dešinės ir ją būtų patogiau valdyti dešine ranka. Vėliau, kai XIX a. pabaigoje atsirado apskritas vairas, užvirė ginčai, kurioje automobilio pusėje jį įtaisyti. Iš pradžių vairus montavo arčiau kelkraščio (t. y. dešinėje pusėje), kad būtų patogiau išlipti. Kai automobilių keliuose padaugėjo ir jie ėmė lenkti vienas kitą, vairus gamintojai pradėjo montuoti kairėje pusėje, kad vairuotojai geriau matytų atvažiuojančiuosius priešais.
„Ford T“ modelio įtaka
Pirmasis serijinis automobilis su vadinamuoju kairiniu vairu ir šiuolaikiška vairuotojo vieta buvo garsusis 1908 m. „Ford T“ modelis. Anglijoje kairiojo eismo principas buvo įtvirtintas 1773 m. Kelių įstatymu (Highway Act), kuriame buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią arklių traukiami vežimai arba raitelis ant arklio turėjo važiuoti kairiąja kelio puse. Tai buvo saugu ir patogu. Šios padėties nepakeitė ir automobilių atsiradimas. Britų teigimu, važiuodamas kairiąja puse vairuotojas geriau mato, kas vyksta kelyje. Taigi buvo pradėti gaminti kairėje pusėje važiuojantys automobiliai. Išimčių pasitaikydavo ir iki šiol pasitaiko netgi ten, kur važinėjama dešiniąja kelio puse. Pavyzdžiui, vairai dešinėje pusėje yra įtaisyti kai kuriuose Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų pašto automobiliuose - paštininkas gali įmesti korespondenciją į pašto dėžutę neišlipdamas iš mašinos.
Geografinis pasiskirstymas ir pokyčiai
Apskritai, 28 procentuose pasaulio šalių eismas vyksta kairiąja puse. Kairiapusio judėjimo šalių yra net 47.
Šalys, kuriose eismas vyksta kairiąja puse
Su eismu kairiąja puse dažniausiai susiduriama atostogaujant užsienyje arba vykstant į darbą Jungtinėje Karalystėje. Populiariausia šalis, kurioje eismas vyksta kairiąja puse, yra Jungtinė Karalystė. Šiuo metu tokios taisyklės dažniausiai taikomos Karūnos priklausomose teritorijose ir šalyse, kurios buvo Karūnos kolonijos. Nors dauguma šalių, kuriose tradiciškai vairuojama kairiąja puse, yra buvusios Didžiosios Britanijos kolonijos, yra ir išimčių. Tarp šalių, kurios važiuoja kairiąja puse, bet nebuvo Britanijos kolonijos, yra: Japonija, Tailandas, Nepalas, Butanas, Mozambikas, Gajana, Surinamas, Rytų Timoras ir Indonezija. Japonija taip pat yra šios taisyklės išimtis. Ten eismą kairiąja puse įtvirtino XVII a. Anglijoje kairiojo eismo principas buvo įtvirtintas 1773 m. Kelių įstatymu (Highway Act), kuriame buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią arklių traukiami vežimai arba raitelis ant arklio turėjo važiuoti kairiąja kelio puse. Šiuo metu Europoje kairiąja puse važiuoja tik keturios šalys: Jungtinė Karalystė, Airija, Malta ir Kipras, kurios visos yra salos arba turi daug salų. Šiandien eismas kairiąja kelio puse vyksta daugelyje šalių: Didžiojoje Britanijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Japonijoje, Tailande, Singapūre, Australijoje, Indijoje, Jamaikoje. Yra ir teritorijų, kuriose kelių eismo kryptis skiriasi nuo kontinentinės dalies. Pavyzdžiui, visa Kinija važinėja dešine puse, išskyrus specialiuosius administracinius regionus Honkongą ir Makao, kurie tradiciškai važiuoja kairiąja puse. Šiuo metu pasaulyje yra 76 šalys ir teritorijos, kuriose važinėjama kaire kelio puse. Raudonai žymimos šalys, kuriose eismas vykdomas dešiniąja kelio puse, o mėlynai žymimos tos, kuriose važinėjama kairia kelio puse.
Pereinamojo laikotarpio iššūkiai ir pavyzdžiai
Keisti, kuria puse važiuojama, yra sudėtinga ir brangu: reikia perkonfigūruoti kelių ženklinimą, šviesti vairuotojus, pritaikyti sankryžas, keisti viešojo transporto durų išdėstymą ir kt. Dėl to pokyčiai vyksta retai. Visgi istorijoje yra pavyzdžių: Švedija 1967 m. perėjo iš kairės į dešinę (operacija vadinta „Högertrafikomläggningen“), o Samoa 2009 m. pakeitė eismo kryptį į kairiąją pusę. Tokie sprendimai priimami dėl kelionių saugumo, ekonominių ryšių su kaimyninėmis šalimis ar transporto priemonių importo politikos. Nors dar 1955 m. net 83 % švedų referendume pasisakė prieš perėjimą prie dešiniojo eismo, Švedijos parlamentas patvirtino pokyčius, kurie įvyko 1967 m. rugsėjo 3 d. 5 val. ryto. Pirmosiomis dienomis, kai 1967 metais Švedijoje buvo įvestas eismas dešiniąja kelio puse, Stokholmo gatvės atrodė taip. Panašių pokyčių būta ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Korėjoje dešiniąja kelio puse imta važinėti 1946 m., kai tik baigėsi japonų okupacija. Didžiąją dalį Samoa automobilių parko sudarė seni dešiniavairiai automobiliai, tad vyriausybė tiesiog kartą nusprendė, kad važiuoti reikia kairiąja kelio puse. 2009 metais buvo paskelbta, kad Samoa, nedidelė sala Okeanijoje, keičia eismo kryptį. Priežastis - norima importuoti pigesnius automobilius iš Naujosios Zelandijos ir Australijos.
Kaip pakeisti šalies eismą iš kairės pusės į dešinės pusės eismą
Praktiniai skirtumai vairuotojams ir saugai
Vairo padėtis ir pedalų išdėstymas
Automobilio vairo padėtis: šalyse, kur važiuojama dešine puse, dažniausiai gaminami automobiliai su vairu kairėje (LHD); priešingai - šalyse su kairiąja puse daugumoje naudojami RHD automobiliai. Vairuojant užsienyje reikia atkreipti dėmesį į šį skirtumą. Džiugina viena: kad ir kurioje automobilio pusėje būtų vairas, pedalų išdėstymas dėl to nesikeičia. Visose šalyse galioja ABC (angl. accelerator, brake, clutch) taisyklė - akceleratorius, stabdys ir sankaba yra išdėstyti iš dešinės į kairę.
Eismo taisyklės šalyse su kairiąja eismo puse
Šalyse, kuriose eismas vyksta kairiąja kelio puse, ant kelio galima pamatyti pėstiesiems skirtų įspėjimų, į kurią pusę reikėtų pažiūrėti prieš einant per gatvę. Visų pirma, vairuodami laikomės kairiojo kelio krašto ir visada lenkiame iš dešinės pusės. Čia negalioja gerai žinoma dešinės pusės taisyklė - vienpusio eismo keliuose pirmenybė taip pat teikiama kairėje esantiems vairuotojams. Be to, lygiareikšmėse sankryžose - pirmenybės niekas neturi, o įvažiuodami į žiedinę sankryžą judame pagal laikrodžio rodyklę.
Apvažiavimai, sankryžos ir lenkimas
- Apvažiavimai ir sankryžos: posūkiai, pėsčiųjų perėjos ir sankryžų išdėstymas būna pritaikytas eismo krypčiai, todėl atvykstant į šalį, kur kiti eismo įpročiai, reikėtų būti labai atsargiems.
- Viešasis transportas: išeinančių durų vieta autobusuose ar traukiniuose priklauso nuo eismo pusės - nepatogu, jei durys atsidaro į važiuojamąją gatvės dalį.
- Persikėlimas per sieną: pasienio ruožuose, kur kaimyninės šalys važiuoja skirtingomis pusėmis, įrengiamos ypač aiškios nuorodos ir zonos, kur eismas permontuojamas (pvz., tiltai ar pasienio tuneliai su specialia eismo schema).
- Lenkimas: šalyse, kur važiuojama dešine puse, lenkti reikia kairėje; šalyse, kur važiuojama kairiąja puse, lenkti reikia dešinėje.
Vairavimo užsienyje teisiniai ir praktiniai aspektai
Automobilių registracija ir teisėtumas
Kelių eismo konvencijoje dar 1968 m. buvo nustatyta, kad važinėjimas automobiliais su vairu priešingoje pusėje, nei įprasta šalyje, dauguma atvejų įstatymams neprieštarauja. Beje, ne visos valstybės šį dokumentą pasirašė. Pavyzdžiui, Australijoje ir Čilėje automobiliai su „neteisingu“ vairu yra draudžiami ir negali įvažiuoti į šalį. Išimtis daroma nebent antikvariniams automobiliams. Kambodžoje dešiniavairės transporto priemonės 2000 m. pradžioje buvo paprasčiausiai uždraustos, nors tuo metu jos sudarė didžiąją dalį vietinio automobilių parko. Kai kuriose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, įregistruoti automobilį su vairu dešinėje pusėje bus nelengva. Dabar Lietuvoje jau galima registruoti automobilius su dešinėje pusėje sumontuotu vairu. Aišku, reikės papildomos įrangos, o mūsų keliuose tokį automobilį vairuoti vis tiek nebus labai patogu.
Patarimai vairuotojams, keliaujantiems tarptautiniu mastu
Prieš įvažiuodami į svetimą šalį, pasidomėkite, kuria puse ten važiuojama. Atvykę pakeiskite tempą ir būkite itin dėmesingi sankryžose bei pėsčiųjų perėjose. Jei nuomojatės automobilį, įsitikinkite, kad jo vairo padėtis jums tinkama ir kad esate susipažinę su vietiniais eismo ženklais bei taisyklėmis. Jeigu vis dėlto ryšitės kurioje nors iš tų valstybių sėsti prie automobilio vairo, pasistenkite pradėti ne mieste - ar bent jau ne judriausioje gatvėje. Nežinomas kelias visada pridaro didesnių ar mažesnių sunkumų, o keturių ar net penkių eismo juostų greitkeliai gali išmušti iš vėžių net labai patyrusius vairuotojus. Dauguma vairuotojų stebėtinai greitai prisitaiko prie priešingos eismo sistemos po trumpo adaptacijos periodo.
Kipro pavyzdys: vairavimo ypatumai
Kipre eismas vyksta kairiąja kelio puse, todėl automobiliuose vairas yra dešinėje pusėje. Kipro gatvių ženklinimas yra labai aiškus, todėl navigacijos praktiškai nereikia. Nuvykus į JAV, nuodėmė būtų neužsukti į Los Andželą, tačiau būkite pasiruošę susidurti su sudėtingais greitkeliais, pavyzdžiui, 4 lygių mazgu Kalifornijoje, I-105 magistralėje, pavadintu teisėjo Hario Predžersono garbei. Čia eismas galimas visomis kryptimis, jame taip pat yra atskiros eismo juostos keleiviniam transportui, Los Andželo metro linijai ir tranzitiniam keliui.
Vairavimas okupuotoje Kipro dalyje
Nors su nuomotu automobiliu didžioji dalis agentūrų leidžia kirsti sieną į turkų okupuotą Kipro pusę, tai ne tik kainuoja papildomai (draudimo kaina apie dvidešimt eurų), bet ir yra rizikinga. Turkų pusėje draudimas negalioja tokiu atveju, jei dėl eismo įvykio būsite kaltas pats. Juolab, turkų pusėje ir eismas yra labiau chaotiškas.