Šiandien, kai klimato kaitos poveikis tampa vis akivaizdesnis, svarbu žinoti, kaip galima sumažinti CO2 kiekį, kurį išmeta tiek transportas, tiek pramonės įmonės ar net biuro veikla. Transportas yra vienas pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, todėl kiekvieno vairuotojo atsakomybė - stebėti ir mažinti savo automobilio taršą. Pramonės įmonėse itin svarbu įrenginius eksploatuoti efektyviai ir tuo pačiu metu jų eksploatacijos metu kurti kuo mažiau aplinkos taršos.
Automobilių CO2 emisijų nustatymas ir mažinimas
Kaip sužinoti automobilio CO2 emisijas?
Norint sužinoti automobilio CO2 emisijas, pirmiausia galima patikrinti dokumentus: registracijos liudijimą, techninį pasą, automobilio naudojimosi instrukciją arba gamintojo interneto svetainę. Šis įrankis ne tik padeda apskaičiuoti, kiek CO₂ išmeta transporto priemonė, bet ir parodo taršos mokestį, kuris priklauso nuo emisijų lygio. Benzininiai automobiliai vidutiniškai išmeta 100-200 g/km CO2. Kuo didesnis automobilio taršos lygis, tuo didesni mokesčiai ir neigiamas poveikis aplinkai.
Jei automobilį registravote anksčiau nei 2014 metais, informacijos apie išmetamo CO2 kiekį registracijos liudijime nerasite. Duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, registre pradėti kaupti nuo 2011 m. pagal ES direktyvą, o nuo 2014 m. ši informacija jau įrašoma ir į registracijos liudijimą. Transporto priemonių savininkai informaciją apie automobilio išmetamųjų dujų kiekį gali pasitikrinti ir viešoje paieškos sistemoje.
Būdai, kaip sumažinti automobilio CO2 emisijas
Automobilio išmetamo CO2 kiekį galima sumažinti keliais paprastais, bet veiksmingais būdais:
- Reguliari techninė priežiūra: Tvarkingas variklis veikia efektyviau, sunaudoja mažiau degalų ir išmeta mažiau CO2.
- Ekonomiškas vairavimas: Vengiant staigių pagreitėjimų ir stabdymų galima sumažinti degalų sąnaudas net 20%.
- Tinkamas padangų slėgis: Per mažas slėgis padidina pasipriešinimą riedėjimui, dėl ko automobilis sunaudoja daugiau degalų ir didina CO2 emisijas.
- Aukštos kokybės degalai: Kokybiškas kuras degimo metu sukuria mažiau suodžių ir CO2.
- Oro pasipriešinimo mažinimas: Nereikalingos stogo bagažinės, sunkūs daiktai bagažinėje ar atidaryti langai didina oro pasipriešinimą ir degalų sąnaudas.
- Maršrutų planavimas: Išmetamų CO2 dujų kiekis labiausiai priklauso nuo degalų sąnaudų - kuo daugiau degalų sunaudojama, tuo didesnė tarša.
Taršai įtakos turi ir kuro kokybė bei automobilio būklė, todėl išbandykite geresnės kokybės (premium) degalus, neatidėliokite alyvos keitimo ir nedelskite pašalinti atsiradusių gedimų.
Katalizatorių vaidmuo CO2 mažinime
Automobiliuose katalizatoriai pirmą kartą pradėti naudoti septintajame dešimtmetyje. Toks taršos mažinimo būdas pasiteisino - šiandien katalizatoriai yra naudojami visuose automobiliuose. Pagrindinės medžiagos katalizatoriuje, surenkančios CO2, yra platina, paladis ir rodis. Pro katalizatorių einančiose išmetamosiose dujose esančios CO2 kietosios dalelės prikimba prie minėtų medžiagų sienelių, todėl katalizatoriai išvalo net iki 98 proc. Lietuvoje negalima praeiti techninės apžiūros be katalizatoriaus, jeigu automobilis Lietuvoje buvo užregistruotas iki 2013 metų. Išimtis taikoma tiems automobiliams, kuriuose katalizatoriaus nebuvo gamykliškai.
Anglies dvideginio mokestis automobiliams
Aplinkos ministerija siūlo apmokestinti automobilius, kurie į orą išmeta 130 g/km anglies dvideginio ir daugiau. Tiesa, iki šiol neaišku, ar mokestį mokės visų automobilių savininkai, ar tik naujai registruojamų. Premjeras S. Skvernelis yra pasakęs, kad šiuo mokesčiu nori apriboti „taršių automobilių įvežimą“. Pasak ekspertų, planuojamą mokestį (bent minimalius 20 eurų), jei jis būtų visuotinis, tektų mokėti daugiau nei milijonui lietuvių. Teigiama, kad iš 1,5 mln. Lietuvoje registruotų automobilių net 1,3 mln. CO2 emisija yra didesnė nei 130 g/km. O už kiekvieną 1 g išmetamo anglies dvideginio, viršijantį 130 g/km, teks primokėti po 50 euro centų.
Autopilotas - TV laida apie automobilius benzingalviams. (ep924)
Pramoninių išmetamųjų dujų analizavimas
Išmetamųjų dujų matavimas yra puikus būdas optimizuoti kuro ir oro įsiurbimą pramonės įmonėse. Dūmų dujų analizatoriai paprastai naudojami įmonėse šiems matavimams atlikti. Šie matavimo ir analizės prietaisai (arba emisijos matavimo prietaisai) skirti matuoti į išorinę aplinką išleidžiamų dujų koncentraciją ir kiekį. Tokiu būdu nustatomas oro taršą sukeliančių dujų ir į aplinką išmetamų teršalų kiekis.
Sąvoka „dūmų dujos“ reiškia karštų dujų emisijas, kurios susidaro degimo metu ir pasklinda į orą iš pastato kamino. Tikroji išmetamųjų dujų sudėtis labai priklauso nuo to, kas ir kaip sudeginama. Tačiau išmetamąsias dujas paprastai sudaro: anglies monoksidas (CO), anglies dioksidas (CO2), deguonis (O2), sieros dioksidas (SO2), azoto oksidai (NOx), azoto monoksidas (NO), azoto dioksidas (NO2), kietosios dalelės. Iš šių emisijų labiausiai kenkia anglies dioksidas ir azotas.
Įmonių CO2 pėdsako vertinimas ir mažinimas
Kintantys vartotojų lūkesčiai ir verslo atsakomybė
Dauguma verslų pradeda suprasti, kad CO2 valdymo klausimas šiandieniniame pasaulyje darosi vis aktualesnis. Itin didelę įtaką turi besikeičiantys vartotojų lūkesčiai, ypač verslas-verslui (B2B) segmente. Įmonėms, norinčioms atskleisti savo atsakingą požiūrį ir įvertinti savo prisidėjimo prie klimato kaitos mažinimo mastą, vis labiau išryškėja poreikis apskaičiuoti savo CO2 pėdsaką.
CO2 auditų, leidžiančių įsivertinti verslo poveikio klimatui lygį, populiarumas pastaruoju metu auga. Dažniausiai juos atlikti renkasi didelės, užsienio kapitalo įmonės, taip pat finansinės institucijos. Vis dėlto susidomėjimas CO2 pėdsaku nėra vien tik didelių įmonių reikalas. Sulaukiama užklausų CO2 auditams iš įvairių įmonių - nuo stambių gamybos verslų iki dirbančių informacinių technologijų ar paslaugų srityje. Mažoms įmonėms taip pat svarbu apskaičiuoti savo išmetamų teršalų kiekį, skiriasi tik pasirenkamos CO2 vertinimo gairės bei ambicingumo prisidėti prie klimato kaitos mažinimo lygis.
Juo labiau, kad CO₂ generuoja net ir įprasta biuro veikla - skaičiuojama, kad vieno vartotojo interneto poreikis kasmet atsieina apie 414 kg į atmosferą išmetamo CO₂.
CO2 pėdsako vertinimo gairės
Įprastai CO2 pėdsakui vertinti įmonės renkasi iš trijų populiariausių vertinimo gairių: mokslu paremtų tikslų (angl. Science Based Targets initiative, SBTi), šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) protokolo (angl. GHG Protocol) ir ISO140604 standarto.
Kurias vertinimo gaires pasirinkti priklauso nuo įmonės ryžto įsipareigoti mažinti CO2 pėdsaką savo veikloje. Taip pat nuo to, kaip įmonės nori komunikuoti apie savo pasiekimus suinteresuotoms šalims, ko iš jų yra tikimasi prisidedant prie klimato kaitos mažinimo.
Mokslu paremti tikslai (SBTi)
Tarp paminėtų gairių, griežčiausiomis yra laikoma pasaulinė iniciatyva SBTi - didelės įmonės privalo išsikeltus taršos mažinimo tikslus derinti su iniciatyvą kuruojančia organizacija. Mažoms ir vidutinėms įmonėms dažniausiai taikoma CO2 pėdsako trajektorija be papildomų tikslų nustatymo procedūrų - ši parenkama pagal prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo ambicingumo lygį.
Laikomasi prielaidos, kad mažesnė įmonė gali naudoti mažiau resursų, todėl ir jos absoliutus poveikis aplinkai, tikėtina, bus mažesnis. Dėl šios priežasties mažoms ir vidutinėms įmonėms yra taikomas supaprastintas tikslų nustatymo kelias. Kita vertus, mažesnis darbuotojų skaičius ar įmonės apyvarta ne visada yra proporcinga jos CO2 pėdsakui - todėl tam tikroms įmonėms, pavyzdžiui, finansinėms institucijoms, naftos ir dujų sektoriaus įmonėms, nėra taikomas supaprastintas tikslų nustatymo kelias.
SBTi dažniausiai renkasi tos įmonės, kurios imasi lyderystės savo veiklos srityje, mat bendruoju atveju šios vertinimo gairės atsižvelgia į absoliutų išmetamo CO2 kiekį per metus. Tai yra kur kas griežtesnė CO2 kiekio mažinimo vertinimo metodika, nei santykinio CO2 skaičiavimas vienam produkcijos, paslaugos ar kito pasirinkto objekto vienetui - pagal SBTi, nepriklausomai nuo augančios gamybos ar pardavimų, įmonė privalo nuosekliai mažinti savo poveikį klimato kaitai.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) protokolas
Ne tokiu griežtu (tikslų nustatymo prasme) laikomas ŠESD protokolas, kuris leidžia apskaičiuoti CO2 pėdsaką ir komunikuoti pasiekimus suinteresuotoms šalims be papildomo poveikio klimato kaitai mažinimo tikslų suderinimo. Šią metodiką pasirinkusios įmonės turi daugiau veiksmų laisvės pačios nuspręsti, ką ir kaip darys ir kokių tikslų sieks mažindamos teršalų kiekį. Dažnai įmonės, pasirinkusios ŠESD protokolą, įsipareigoja tapti neutraliomis klimato kaitos atžvilgiu greičiau, nei to būtų tikimasi pagal SBTi.
ISO140604 standartas
Mūsų regione kur kas rečiau įmonės CO2 pėdsakui vertinti renkasi ISO140604 standartą, nes šis neturi skirtingiems verslo sektoriams pritaikytų gairių. Bendrinės vertinimo gairės leidžia pamatuoti įmonės daromą progresą klimato kaitos srityje; kaip ir ŠESD protokolo atveju, įmonė pati nustato savo tikslus.
CO2 kompensavimo mechanizmai
Mažinant išmetamo CO2 kiekį, neretai įmonės pasirenka kompensavimo mechanizmus - susimoka už daromą žalą aplinkai, tačiau esminių pokyčių dėl klimato kaitos savo veikloje nesiima. Kompensavimo mechanizmas yra viena iš Kioto protokolo įvestų klimato kaitos valdymo lankstumo priemonių, tačiau pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad tai nėra geriausias pasirinkimas. Įmonės yra skatinamos kompensavimo mechanizmus naudoti tik CO2 likučiams kompensuoti - pirma atlikti visus galimus veiksmus nuosekliai mažinant išmetamų teršalų kiekį iki Paryžiaus susitarimo lygio, ir tik tada padengti likusį skirtumą. Kompensavimo mechanizmai neturėtų būti naudojami įmonės įsipareigojimams mažinti CO2 įgyvendinti.
Keičiasi ir pačių kompensavimo mechanizmų pobūdis - auga poreikis audituojamiems, aukštos kokybės kompensavimo mechanizmams, kurie reikšmingai ir tvariai prisidėtų prie klimato kaitos problemos sprendimo. Dėl šios priežasties kinta ir pats požiūris į atsinaujinančios energetikos plėtros projektus. Iš esmės žaliosios elektros energijos pirkimas, kai naudojami jau esami resursai, pavyzdžiui, prieš daugiau nei dešimtmetį pastatytos hidroelektrinės gaminama elektros energija, neišpildo papildomumo principo - žalioji elektros energija yra gaminama, net jei jos neperkame, vadinasi, įmonė neatliko jokių papildomų veiksmų, kad sumažintų neigiamą poveikį aplinkai.
Verslas yra skatinamas įsigyti nutolusias atsinaujinančių išteklius naudojančias jėgaines, kurios gamins elektros energiją (taip pat PPA - angl. „power purchase agreement“ modelis); tokiu būdu įmonės prisideda prie naujųjų atsinaujinančios energetikos išteklių pajėgumų plėtojimo, kurie ne tik prisideda prie poveikio klimato kaitai mažinimo, bet ir didina atsinaujinančios energetikos naudojimą šalyje.
Bendros tendencijos CO2 emisijų mažinime
Remiantis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos 2019 m., pagal ES šalių narių geografinę teritoriją, siekia 4,07 mlrd. tonų CO2e - šis kiekis yra 28 proc. mažesnis nei 1990 m. Prie į aplinką išmetamo CO2 mažinimo prisideda tiek politinės priemonės ir žaliasis Europos kursas, tiek pastaruoju metu kylančios iškastinio kuro kainos, skatinančios rinktis aplinkai draugiškesnius ir ekonomiškai patrauklesnius atsinaujinančius energijos šaltinius.