Citroën XM hidraulinės sistemos detalės ir priežiūra

„Citroën XM“ modeliai garsėja savo unikalia ir pažangia hidrauline pakaba, kuri užtikrina išskirtinį komfortą ir stabilumą kelyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime „Citroën XM“ hidraulinės sistemos detales, jos veikimo principus, „Hydractive“ ir „Activa“ technologijų skirtumus, dažniausiai pasitaikančius gedimus, vamzdelių keitimo ypatumus ir diagnostikos subtilybes.

„Hydractive“ sistema: raida ir veikimo principai

Automobilių industrijos progresą visuomet lėmė laiku priimti novatoriški drąsiausių įmonių sprendimai. Vis dėlto ne visi praeityje padaryti išradimai prigijo vienodai - vienos modernizuotos technologijos taikomos iki šių dienų, tačiau atskirais atvejais išlieka vos atskiri elementai, o kartais - tik pati idėja. Vienu iš tokių šiek tiek jau primirštų inžinerinės pažangos pavyzdžių galima laikyti 1994 metais „Citroën“ pristatytą „Activa“ pakabos technologiją.

Sumanymas buvo paprastas, bet itin naudingas - sumontuotos dvi elektronikos valdomos papildomos sferos ir du nauji hidraulikos cilindrai leido visiškai pašalinti kėbulo svyravimus. Norint suprasti, kaip veikė ši unikali „Xantia“ modeliuose naudota pakaba, reikėtų pradėti nuo garsiosios „Citroën“ aktyviosios hidraulinės sistemos.

„Citroën“ aktyvioji hidraulinė sistema

Aktyvioji hidraulinė pakaba, kaip papildoma įranga XM modeliuose, buvo montuojama nuo 1989 metų. Žengiant dar vieną žingsnį atgal, šios technologijos pagrindas buvo to meto „Citroën“ modeliams būdinga hidropneumatinė pakaba. Tokios konstrukcijos amortizatoriuje suspaustos dujos atliko spyruoklės, o skystis - slopintuvo (angl. „damper“) funkciją. Smūgis iš rato per skystį persiduodavo į elastingą pertvarą ir suslėgdavo orą.

Tobulinant aktyviosios hidraulinės pakabos konstrukciją, šios sferos išliko, tačiau ant kiekvienos ašies papildomai buvo montuojamos centrinės, kurios susiejo skysčio tekėjimą tarp kairės ir dešinės pusės ratų. Abi centrinės sferos irgi buvo susietos tarpusavyje. Įrengus papildomas centrines sferas, padidėjo bendras sistemoje laikomo oro ir hidraulinio skysčio kiekis, todėl tiek amortizatorių susispaudimas, tiek išsiskleidimas tapo dar nuoseklesni.

Svarbu pastebėti ir tai, jog tai nebuvo vien tik pasirinkimas tarp minkštos ir kietos pakabos. Išskirtinį „Hydractive“ efektyvumą lėmė spartus duomenų apdorojimas. Pasitelkiant tiems laikams galingus kompiuterius, buvo analizuojamas važiavimo greitis, perkrovos, droselio sklendės padėtis, stabdžių veikimas, vairo pasukimo kampas ir pavarų dėžės daviklių perduodami duomenys. Staigiai įveikiant posūkį, aktyvioji hidraulinė pakaba galėjo tapti tokia pat standi kaip „Formulės 1“ bolido.

„Citroën XM“ hidraulinės sistemos schema su komponentais

„Hydractive I“ ir „Hydractive II“ skirtumai

„Hydractive II“ sistema tapo standartine „Xantia“ modeliuose, pasirodžiusiuose 1993 m. Tuo pat metu ji tapo standartine ir XM modeliuose su hidraktyvia sistema. Didžiausias fizinis skirtumas tarp dviejų „Hydractive“ sistemos variantų yra atskiro „Hydractive“ vožtuvo ir dujų sferos montavimas kiekvienai ašiai.

Ankstyvųjų metų „XM“ modelio „Hydractive I“ sistemoje buvo tik vienas bendras „Hydractive“ vožtuvas ir dujų sfera. Be to, buvo atlikta daug kompiuterio programinės įrangos atnaujinimų, pagrįstų „Hydractive I“ sistemos patirtimi.

Nuo PR numerio 5929 „Citroën XM“ yra aprūpintas „Hydractive 2“ pakabos sistema.

  • Jei „XM“ turi ketvirtą dujų sferą, sumontuotą variklio skyriuje su dviem piršto storio vamzdeliais į kiekvieną priekinį ratą, tai yra „Hydractive II“ sistema.
  • Jei variklio skyriuje suskaičiuojamos tik trys dujų sferos, tuomet yra „Hydractive I“ sistema.
  • „Hydractive II“ sistemose gali būti sumontuota net 8 dujų sferos, net jei tai nėra specialiai prabangus top modelis.

Verta atkreipti dėmesį į šiuos „Hydractive II“ aspektus:

  • 1993 m. modeliai neturi „anti-sink“ funkcijos, kuri atsirado XM tik po 1994 m. gegužės mėn.
  • Priekinės ašies „Hydractive“ sfera yra ne variklio skyriuje, o po vairuotojo kojų ertme.
  • Variklio skyriuje yra trys sferos: po vieną prie kiekvienos priekinės spyruoklės ir viena akumuliacinė sfera.
  • Gale yra po vieną sferą prie kiekvieno galinio rato, taip pat viena kartu su elektrovožtuvu virš galinio rėmo, už metalinio skydo.

Ankstyvas „Hydractive II“ (iki 1994 m. gegužės mėn.) turi tik 7 sferas. Skirtumą tarp „Hydractive I“ ir „Hydractive II“ galima pajusti ir vairuojant, ypač sportiniame režime.

„Activa“ pakabos technologijos tobulinimas

„Citroën“ technikai šį klausimą išsprendė sukurdami aktyviuosius stabilizatorius. „Activa“ pakabos konstrukcijoje atsirado dvi papildomos sferos, kurios buvo montuojamos stabilizatorių strypų viduryje, ir du papildomi hidraulinio skysčio paskirstymo cilindrai. Stabilizatorių strypai - iš standžių metalo strypų pagamintos detalės, kurių skersmuo „Xantia“ modelių priekyje siekė 28, o gale - 25 mm.

Tuo metu įvažiuojant į posūkį didesniu greičiu ir kompiuteriui užfiksavus staigų kėbulo pasvyrimą, stabilizatorių sferų vožtuvai būdavo uždaromi. „Activa“ sistema išsiskyrė ir kitais unikaliais sprendimais. Pavyzdžiui, jei sparčiai įsibėgėjant kėbulo pasvyrimas ilgesnį laiką viršydavo 0,5 laipsnio, skystis buvo perduodamas į priekyje arba gale įrengtą vieną iš dviejų hidraulinių cilindrų. Dėl išradingos ir laiką kiek aplenkusios konstrukcijos „Citroën Xantia“ modeliai su „Activa“ pakaba jokioje situacijoje nepasvirdavo į šoną daugiau nei pusę laipsnio. Per Prancūzijos žurnalo „L’Automobile“ bandymus didžiausia šoninė „Xantia“ modelio perkrova siekė 0,94 G. Šis rezultatas buvo netgi geresnis nei kai kurių to meto superautomobilių.

„Citroën Activa“ stabilizatorių sistemos diagrama

Hidraulinės sistemos komponentai ir jų išdėstymas

Toliau pateikiamas „Citroën XM“ hidraulinės sistemos komponentų sąrašas ir jų aprašymas:

Linijos tipai:

  • Raudona - aukštas slėgis
  • Oranžinė - darbinis slėgis
  • Mėlyna - plastikiniai vamzdeliai
  • Mėlyna - guminės žarnos
  • Geltona - metaliniai vamzdeliai

Pagrindiniai komponentai (bendroji schema):

  1. Rezervuaras su LHM skysčiu
  2. Hidrosiurblys
  3. Paskirstytojas
  4. Ciklinis/kontaktinis jungiklis
  5. Akumuliacinė sfera
  6. Prioritetinis vožtuvas
  7. Kairioji sfera
  8. Dešinioji sfera
  9. Priekinė dešinė atraminė pagalvė
  10. Priekinė kairė atraminė pagalvė
  11. Priekinė „anti-sink“ sfera
  12. Priekinis kietumo reguliatorius
  13. Priekinis aukščio reguliatorius
  14. Elektromagnetinis vožtuvas pakabos būsenos reguliavimui
  15. Galinis aukščio korektorius
  16. Galinė „anti-sink“ sfera
  17. Galinis kietumo reguliatorius
  18. Galinė kairė sfera
  19. Galinė dešinė sfera
  20. Galinė dešinė atraminė pagalvė
  21. Galinė kairė atraminė pagalvė
  22. LHM tiekimo žarna

Stabdžių ir vairo sistemos komponentai:

  1. Priekinių stabdžių akumuliatorius
  2. Stabdžių vamzdelis priekis-galas
  3. Galinių stabdžių sinchronizatorius su priekiniais
  4. Hidraulikos paskirstymo įrenginys
  5. Dantratis
  6. Stabdžių pasukimo jutiklis
  7. Kompiuteris
  8. Įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje

„Hydractive II“ sistemos schemos elementai:

  1. Kompiuteris
  2. Vairas ir greičio daviklis
  3. Akceleracijos daviklis - nuskaito duomenis iš akceleratoriaus ir pritaiko juos greičiui
  4. Stabdžių daviklis
  5. Greičio daviklis
  6. Judesio daviklis
  7. Elektrovožtuvas
  8. Kietumo reguliatorius
  9. Papildoma sfera
  10. Priekinė pakabos sfera
  11. Galinė pakabos sfera
„Citroën XM“ hidraulinių vamzdelių išdėstymo schema po dugnu

Vamzdelių keitimas ir remonto ypatumai

Kelionės metu sprogus vamzdeliui (pvz., Nr. 11), gali ištekėti didelis kiekis LHM skysčio (pvz., 3 litrai žalio skysčio). Vietoje įtrūkimo galima bandyti sujungti 3,5 mm remonto komplektu. Tačiau, vamzdelis gali vėl sprogti už maždaug 30 cm nuo sujungimo vietos, dėl ko vėl prarandama skysčio.

Dažnai apžiūros metu nustatoma, kad vamzdelis Nr. 11 yra sprogęs, o vamzdelis Nr. 12 (4,5 mm) praleidžia skystį toje vietoje, kur jau anksčiau buvo atliktas sujungimas. Magistralėje yra keturi vamzdeliai, du iš jų, einantys už priekinio porėmio, kartais pakeičiami variniais.

  • Vamzdelis Nr. 11: 4,5 mm skersmens, originalus ilgis 2,757 m (galima pirkti 3 m).
  • Vamzdelis Nr. 12: 3,5 mm skersmens, originalus ilgis 3,486 m (galima pirkti 3,763 m).

Vamzdelių keitimo procedūra (pvz., Nr. 11 ir 12):

  1. Pakelkite kairę automobilio pusę domkratu.
  2. Nuimkite ratą.
  3. Atsukite du varžtus kairėje porėmio pusėje ir nuleiskite jį.
  4. Nuimkite plastikinę vamzdelių apsaugą.
  5. Vamzdelis Nr. 11 eina nuo trišakio virš sijos, dešiniau nuo slėgio reguliatoriaus, iki jungties 2 mm diametro 9*1.25, vamzdelis eina išilgai kairės automobilio pusės.
  6. Vamzdelis Nr. 12 eina nuo galinio „anti-sink“ vožtuvo dešinėje porėmio pusėje iki keturių įėjimų skirstytuvo.
  7. Fitingai atsukami 9 mm raktu.
  8. Vamzdelių sandarinimo gumos paprastai nekeičiamos, nes jos lieka viduje.

Vamzdelius ir atsargines jungtis galima užsisakyti specializuotose parduotuvėse (pvz., solex.by). Darbas paprastai užtrunka apie 4 valandas.

„Citroën XM“ hidraulinio vamzdelio sujungimo remonto vieta

Dažniausiai pasitaikantys gedimai ir diagnostika

XM hidraulinė sistema, nors ir patikima, turi keletą žinomų problemų:

„Hydractive“ sistemos gedimai ir diagnostika

  • Elektros chaosas dėl įžeminimo: Ankstyvųjų modelių (iki 1992 m.) įžeminimo jungtys buvo prastai suprojektuotos. Jos buvo gaminamos kaip blokai su štampuotais kištukais, kniedytais arba prisuktais prie kėbulo. Kai įžeminimo jungtis tarp kėbulo ir kištuko bloko koroduodavo, atsirado kelios įžeminimo jungtys, kurios viena kitą maitino keistomis įžeminimo srovėmis. Rezultatas buvo elektros chaosas. Vėlesnės įžeminimo jungtys turėjo būti gerai žinomi „žiedai“, kurie pritvirtinami varžtu. Po 1992 m. modeliai buvo atnaujinti, todėl „pre-92 XM“ su šiais blokais neturėtų būti.
  • Magnetiniai vožtuvai ir 163 kHz signalas: 1995 m. modeliuose, kurie turėtų turėti „HAII“ sistemą, yra du magnetiniai vožtuvai, po vieną kiekviename hidrauliniame bloke (vienas ant galinės ašies virš duslintuvo, kitas maždaug po akceleratoriaus pedalu). Abiejų vožtuvų veikimą valdo PWM signalas, maždaug 160 kHz dažniu. Dažnas gedimas yra sudegusios pavaros grandinės kompiuteryje.
  • Kietas galas ir „anti-sink“ problema: Jei galinė pakaba kietėja arba nuleidžia automobilį per naktį, tai gali reikšti sugedusias sferas gale. Be to, jei galinis „HAII“ sferos vožtuvas niekada neįsijungia, tai gali būti dėl sudegusios pavaros grandinės.

Klaidų aptikimas ir matavimai

  • Jei įtariate sugedusią pavaros grandinę, tai gali būti aptikta savidiagnostikos. Kompiuteris gali užfiksuoti klaidą.
  • Norint patikrinti 163 kHz signalą, galite naudoti osciloskopą tiesiai prie atitinkamo vožtuvo.
  • „Duty cycle“ yra 1/3, todėl efektyvi įtampa yra apie 4V.
  • Svarbu: Dažnis nėra 163 kHz, o apie 1 kHz. Tai, ką girdime per radiją, yra tik trukdžiai.

Magnetinių vožtuvų veikimo logika

  • Variklis išjungtas ir durys uždarytos: valdymo signalas išjungtas.
  • Durys atidarytos: valdymo signalas įjungtas.
  • Durys uždarytos: uždelsimas apie 30 sekundžių, tada valdymo signalas išjungtas.
  • Variklis įjungtas: numatytasis nustatymas yra minkšta pakaba (valdymo signalas įjungtas), nebent savidiagnostika aptiko rimtų gedimų.
  • Važiavimo metu: penki davikliai (greičiui, vairo judėjimui, akceleratoriaus pedalo judėjimui, stabdymo slėgiui ir kėbulo judėjimui) nuolat siunčia matavimo duomenis į HA kompiuterį, kuris nusprendžia, ar pakaba turi būti minkšta ar kieta.

Šie principai galioja tiek įprastu, tiek sportiniu režimu „Hydractive II“ sistemai. Skirtumas tas, kad sportiniu režimu reikia mažiau, kad HA kompiuteris nuspręstų apie kietą pakabą.

„Hydractive I“ sistemoms būdinga:

  • Kitos dujų sferos prie ratų ašių.
  • Mažesnis „mažiausias greitis“, kai aktyvuojamas sportinis režimas (30 km/h vietoj 40 km/h).
  • Tik vienas magnetinis vožtuvas, skirtas valdyti hidraktyviąsias sferas.
  • Svarbiausias skirtumas: nuolat kieta pakaba, kai pasirinktas sportinis režimas!

Sferų (klockų) keitimas

Jei automobilio galas kietas, net ir pakeitus sferas, tai gali reikšti sugedusius svirčių guolius arba „HA“ sferas. Sferas galima keisti savarankiškai, tačiau svarbu laikytis saugumo reikalavimų.

Sferų keitimo tvarka:

  1. Užveskite variklį, nustatykite aukščiausią padėtį, kuri efektyviai užrakina amortizatorių jo tvirtinime.
  2. Atleiskite sferą (šiek tiek pasukite).
  3. Atleiskite slėgį: nuleiskite automobilį į žemiausią padėtį, leiskite varikliui veikti, nieko nelieskite (vairo, stabdžių, gazo, durų) kelias minutes. Atidarykite oro išleidimo varžtą ir tada išjunkite variklį (patogiau, jei langas nuleistas).
  4. Priekinės sferos dažniausiai atsiskiria lengvai. Akumuliatorių lengviau nuimti, jei nuimamas visas slėgio reguliatorius ir viskas tvirtinama spaustuvu.
  5. Nepamirškite naujų tarpiklių.

Galinė HA sfera yra virš skersinio duslintuvo, kurį reikia nuimti. Svarbu, kad gali būti sunku nuimti šią sferą, neardant viso bloko, nes tvirtinimas yra labai silpnas. Priekinė sfera lengvai pasiekiama, yra po akceleratoriaus pedalu.

tags: #citroen #xm #hidraulikos #vamzdis