Nors automobilių remontu ir priežiūra gali rūpintis autoservisai, tam tikrus bazinius patikros darbus turėtų išmanyti kiekvienas vairuotojas. Vienas iš jų yra aušinimo skysčio lygio patikra ir papildymas.
LESTA aušinimo skystis Dakare
Aušinimo sistemos svarba ir sandara
Aušinimo sistema yra viena iš svarbiausių automobilio variklio komponentų, atsakinga už variklio temperatūros reguliavimą. Efektyvi aušinimo sistema užtikrina, kad variklis dirbtų optimaliame temperatūros diapazone, neperkaistų ir išvengtų gedimų. Be tinkamai veikiančios aušinimo sistemos, variklis gali sugadinti daugelį komponentų, o ilgalaikėje perspektyvoje sukelti rimtų problemų. Pagrindinė aušinimo sistemos funkcija yra pašalinti šilumos perteklių, susidariusį variklio darbo metu, ir palaikyti optimalią variklio temperatūrą. Aušinimo sistemos sandara yra gana paprasta - variklyje yra specialūs aušinimo kanalai, o jie sujungti į vieną sistemą su radiatoriumi bei kitais komponentais. Aušinimo skystis automobilyje palaiko saugią variklio veikimo temperatūrą, kadangi aušinimo skystis ne tik aušina, bet ir tolygiai paskirsto temperatūrą. Jeigu skysčio trūksta, tam tikros variklio zonos pradeda kaisti, atsiranda didžiuliai temperatūrų pokyčiai ir variklis yra perkaitinamas. Aušinimo sistemos paskirtis yra palaikyti automobilio varikliui optimalų darbo temperatūrinį režimą.
Aušinimo sistemos komponentai
Aušinimo sistema susideda iš kelių svarbių komponentų, kurie veikia kartu, kad užtikrintų optimalų variklio temperatūros valdymą.
- Radiatorius yra pagrindinė aušinimo sistemos dalis, kuri atsakinga už aušinimo skysčio atvėsinimą. Jis sudaro viršutinis ir apatinis bakeliai, atraminėmis plokštelėmis sujungti su šerdimi. Viršutiniame bakelyje yra įpylimo anga su dangteliu. Prie jo pritvirtintas jungiamasis vamzdis, pro kurį skystis iš termostato korpuso teka į radiatorių. Vamzdeliu iš radiatoriaus išeina garai. Prie apatinio bakelio pritvirtintas jungiamasis vamzdis skysčiui iš radiatoriaus į siurblį tiekti ir išleidimo čiaupas. Viršutiniai ir apatiniai radiatoriaus bakeliai ir atraminės plokštės, kurios juos sutvirtina, dažniausiai liejami iš ketaus arba štampuojami iš žalvario. Radiatorius yra bene pagrindinė automobilio aušinimo sistemos dalis.
- Vandens siurblys (liaudyje vadinamas vandens pompa) yra atsakingas už aušinimo skysčio cirkuliaciją per visą aušinimo sistemą. Jis užtikrina, kad aušinimo skystis nuolat tekėtų per variklį, radiatorių ir kitas sistemos dalis. Aušinimo skysčio siurblys - variklio aušinimo sistemos detalė, kurios gedimas gali įtakoti kitų variklio dalių ar mazgų gedimus. Daugumos variklių skysčio siurblys įtaisytas priekinėje bloko dalyje; jį suka diržinė pavara.
- Termostatas yra šilumą reguliuojantis vožtuvas, kuris atidaro ir uždaro aušinimo skysčio srautą priklausomai nuo variklio temperatūros. Kai variklis pasiekia reikiamą darbinę temperatūrą, termostatas atsidaro ir leidžia aušinimo skysčiui patekti į radiatorių, kad jis būtų atvėsintas.
- Aušinimo ventiliatorius yra elektrinis arba mechaninis ventiliatorius, kuris padeda aušinti aušinimo skystį radiatoriuje. Variklio ašinį ventiliatorių sudaro sparnuotė ir stebulė su pavaros skriemuliu. Ventiliatorius traukia orą pro radiatorių.
- Aušinimo skystis, dar vadinamas antifrizu, yra specialus skystis, kuris cirkuliuoja per aušinimo sistemą, kad sugeria šilumą iš variklio ir perduoda ją į radiatorių.
- Šildymo radiatorius yra mažesnė radiatoriaus versija, įmontuota automobilyje, kuri naudoja aušinimo skystį šilumai tiekti į automobilio saloną per šildymo sistemą. Prie variklio aušinimo sistemos prijungtas automobilio salono šildytuvas.
- Aušinimo skysčio rezervuaras yra bakelis, kuriame laikomas papildomas aušinimo skysčio kiekis. Kai kuriuose, ypač amerikietiškuose, automobiliuose aušinimo skystis būdavo pilamas tiesiai į radiatorių. Tačiau moderniuose automobiliuose dažniausiai aušinimo skysčiui yra paskirtas atskiras rezervuaras. Jis įprastai būna skaidrus, baltos spalvos, o įmontuotas variklio skyriaus šone.
- Temperatūros jutiklis yra skirtas informacijai apie variklio temperatūrą į prietaisų skydelį tiekti. Aušinimo sistemos darbas kontroliuojamas temperatūros jutikliu, įmontuotu viršutiniame bloko dangtelyje, kurio rodiklis yra kabinos prietaisų skyde.
Aušinimo skysčio lygio patikra ir papildymas
Aušinimo skysčio lygio patikra ir papildymas yra vienas iš bazinių patikros darbų, kuriuos turėtų išmanyti kiekvienas vairuotojas. Aušinimo skysčio lygis rūpinasi, užtikrina, kad automobilio variklis neperkaistų, ypač karštais vasaros mėnesiais bei ilgai stovint arba lėtai judant sraute. Tačiau kartais atsiranda poreikis šio skysčio talpą papildyti. Reikėtų paminėti, jog naujuose automobiliuose šie rezervuarai turi specialius daviklius. Pajutę, jog skysčio lygis yra per žemas, jie siunčia signalą į saloną, vairuotojui. Užsidegusi aušinimo skysčio lemputė praneš, jog laikas jį papildyti.
Žingsniai pildant aušinimo skystį
- Įsitikinkite, kad automobilio variklis užgesintas ir spėjo atvėsti. Atidarydami įkaitusį radiatorių galite nudegti nuo garų ir karšto aušinimo skysčio. Prieš bandant atidaryti radiatoriaus dangtelį, reikia įsitikinti, ar jau atvėso aušinimo skystis. Sandariai užsuktas jis padidina spaudimą ir neleidžia skysčiui užvirti. Rekomenduojama dangtelio neatidarinėti, kol jis labai karštas.
- Suraskite aušinimo skysčio (antifrizo) bakelį. Jūsų automobilyje jis turėtų būti lengvai pasiekiamas, po kapotu. Paprastai tai yra permatomas indas, pažymėtas MIN ir MAX padalomis.
- Kadangi indas yra permatomas, skysčio lygį galima pamatyti ir vizualiai. Pildydami radiatorių stebėkite skysčio lygį pro užpilymo angą. Skystis turėtų siekti kakliuko apačią - ne daugiau ir ne mažiau.
- Lėtai pilkite aušinimo skystį arčiau MAX ribos. Galite naudoti ir piltuvėlį. Neperpilkite. Nepamirškite, kad visada galima ir patartina vadovautis automobilio savininko vadovu.
Antifrizas gali būti įvairių spalvų. Dažniausiai jis būna žalias, mėlynas ir raudonas (rožinis). Spalva parodo aušinimo skysčio tipą ir jame esančius priedus. Oranžinės arba rožinės spalvos antifrizo sudėtyje paprastai yra organinių rūgščių technologijos (OAT), kuri labiau suderinama su šiuolaikiniais varikliais. Paskutinis parametras, į kurį rekomenduojame kreipti dėmesį - OE specifikacija. Pagal kodą galite rasti produktą, kurį rekomenduoja jūsų transporto priemonės gamintojas arba aptarnaujantis servisas. Visada pasižiūrėkite į savo transporto priemonės vadovą arba klauskite serviso specialistų, koks aušinimo skystis geriausiai tinka jūsų automobiliui. Europoje aušinimo skysčio gamybai plačiausiai naudojamas etilengliukolis. Kai oro temperatūra gali būti žemesnė už 0 °C, rekomenduojama automobilių aušinimo sistemas užpildyti skysčiu, kurio užšalimo temperatūra būtų žemesnė už galimą aplinkos temperatūrą.
Dažni aušinimo sistemos gedimai ir jų priežastys
Pagrindinis požymis, kad turime gedimą, vienaip ar kitaip susijusį su aušinimo sistema, yra variklio temperatūros padidėjimas, kitaip tariant, perkaitimas. Tačiau praktika rodo, kad tai yra jau pasekmė kito gedimo, o priežastys tam gali būti labai įvairios. Šios priežastys yra gerai žinomos, tačiau, kai kurios jų, iš pirmo žvilgsio atrodančios nereikšmingos, taip pat gali turėti įtakos į automobilio variklio darbinės temperatūros padidėjimą. Šių gedimų skaičius yra ne toks jau mažas, be to, dažnai jie vienas su kitu būna susiję. Todėl tenka sugaišti daug laiko, nustatant pagrindinę variklio kaitimo priežastį.
Termostato gedimai
Dažnai nutinka taip, kad aušinimo sistemoje esantys termostatai sugenda. Kaip pastebėti, kad sugedo termostatas? Visų pirma - pakinta automobilio darbinė temperatūra. Ji dažniausiai gali pakisti dviem būdais:
- Temperatūra niekada nepasiekia darbinės temperatūros ribos ir automobilio variklis tarsi iš pažiūros yra visuomet šaltas. Pirmuoju atveju Jūs rizikuojate netvarkingu automobilio darbu, prastesne trauka ir dinamika bei padidėjusiomis kuro sąnaudomis.
- Variklis pradeda kaisti ir gali perkaisti. Jei vis tik termostatas sugedo ir užstrigo užsidariusioje padėtyje ir neatsidaro arba nepilnai atsidaro - variklis pradeda kaisti.
Norint patikrinti termostatą jau jį išėmus, papildomų įrankių ar medžiagų nereikia, pakanka karšto vandens, beveik verdančio, ką galima padaryti namų sąlygomis labai nesunkiai į puoduką įpylus vandens ir į karštą vandenį įdėjus termostatą.
Aušinimo skysčio siurblio gedimai ir vandens pompa
Aušinimo skysčio siurblys, liaudyje vadinamas vandens pompa, dažnam gali pasirodyti ne toks svarbus variklio skyriaus elementas ir dėl to neretai nebūna keičiamas, kai tai yra būtina. Nutrūkus dirželiui galima pastebėti gumos pėdsakus ant skriemulio. Sutrūkęs sandarinimo žiedas yra rezultatas, o ne priežastis blogai sumontuoto paskirstymo diržo. Sumontavus naują paskirstymo diržą, patikrinti, ar teisinga diržo eiga. Dėl skirtingo susidėvėjimo lygio, visi įtempiantys ir laisvai besisukantys guoliai ir kiti elementai turi būti keičiami kaskart keičiant vandens pompą. Tokios dalys, kaip ventiliatorių termomovos arba patys ventiliatoriai turi būti tikrinami ir turi tolygiai suktis. Tam tikras kiekis, kuris išbėga per pirmas 1-3 valandas darbo dėl naujai pakeistų perdavimo sistemos elementų bei vandens pompos, laikomas normaliu dalyku. Pastovus bei dideliais kiekis ištekantis aušinimo skystis per drenažinę ertmę reiškia neatidėliotiną būtinybę patikrinti aušinimo sistemą. Dažniausios to pasitaikančios priežastys yra netinkamo skysčio naudojimas aušinimo sistemoje arba užterštas bei ne laiku keičiamas aušinimo skystis. Senesnės konstrukcijos varikliuose nešvarumų atsiradimas tiesiogiai priklauso ir nuo variklio cilindrų galvutės tarpinės sandarumo. Dėl išmetamų dujų patekimo į aušinimo sistemą keičiasi aušinimo skysčio cheminė struktūra ir jo savybės aušinant. Dažniausiai atsiranda dėl metalinių liekanų aušinimo sistemoje. To priežastis dažniausiai būna prieš tai buvusios vandens pompos, termostato ar kitų aušinimo sistemoje dalyvaujančių elementų atitrūkusios ar nulūžusios dalelės. Tokiais atvejais, dėl sistemoje esančio vandens ir/arba druskų, visą aušinimo skysčio siurblį gali paveikti erozija.
Radiatoriaus gedimai
Išbėgus antifrizui, iš bėdos, galima įpilti vandens, prakiurusią žarnelę galima užklijuoti izoliacine juostele, tačiau radiatorių teks remontuoti, jeigu jis leidžia skysčius. Parduotuvėse galima rasti įvairių aušinimo sistemos hermetikų, tačiau, hermetikai - laikina ir ne visada padedanti priemonė. Yra automobilių aušinimo sistemų, kurioms dėl jų konstrukcinių ypatybių hermetikai negali padėti. Taip pat reiktų žinoti, kad jie gali ne tik sustabdyti pratekėjimą, bet ir užkimšti visą sistemą.
Slėgio vožtuvo gedimai
Kaip taisyklė, kamštis turi slėgio vožtuvą, kurio neteisingas funkcionavimas taip pat gali sukelti variklio temperatūros didėjimą. Daugelyje automobilių, gamintojai ant paties kamščio nurodo slėgį, prie kurio atsidaro vožtuvas. Pavyzdžiui: japoniškiems automobiliams šis atsidarymo slėgis svyruoja nuo 0,9 iki 1,2 bar. Tuo tarpu, kai kurių Audi automobilių atsidarymo slėgis yra 1,3-1,5bar. Jeigu ant kamščio nėra nurodytas vožtuvo atsidarymo slėgis, tada šio parametro reikia ieškoti šio automobilio techninėse sąlygose. Tam, kad patikrinti kamštį, taip pat naudojamas suspaustas oras ir specializuoti, tik tam kamščių tipui, skirti adapteriai. Tikrinamas kamštis nusukamas nuo išsiplėtimo indo ir užsukamas ant adapterio. Adapteris sujungiamas su suspausto oro šaltiniu. Palaipsniui keliamas slėgis, kurio dydis stebimas manometro pagalba. Pasiekus vožtuvo atsidarymo slėgį, jis akimirksniui atsidaro ir vėl užsidaro, t. y. palaiko pastovų slėgį. Galimi vožtuvo gedimai: vožtuvas aplamai nelaiko slėgio, keliant slėgį - neatsidaro, atsidaro ne prie tos slėgio reikšmės, kuri nurodyta techninėje literatūroje.
Perkaitimo pasekmės
Laiku nepastebėjus variklio temperatūros padidėjimo, labai dažnai įvyksta kur kas rimtesni gedimai, kurie susiję su variklio galvutės tarpinės pažeidimu bei pačios galvutės trūkiais. Variklio remontas neišvengiamas. Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad jau įvyko paminėti gedimai, yra padidėjęs aušinimo sistemoje slėgis, neveikiantis salono apšildymas bei užverdantis aušinimo skystis. Visus šiuos reiškinius sąlygoja į aušinimo sistemą patenkanti kompresija. Ši kompresija sutrikdo normalią aušinimo skysčio cirkuliaciją aušinimo sistemoje. Pastarajai sutrikus, ne laiku pradeda įsijunginėti (arba visai neįsijungia) radiatoriaus ventiliatorius. Tai galima paaiškinti tuo, kad vietoje, kurioje yra temperatūrinis ventiliatoriaus daviklis, esant sutrikusiai aušinimo skysčio cirkuliacijai, gali susidaryti oro kamštis. Aušinimo efektyvumo sumažėjimas blogina šilumos atidavimą iš stūmoklio cilindro sienelėms. Stūmoklio temperatūra kyla, ir mažėja šiluminis tarpelis tarp stūmoklio ir cilindro sienelių. Atskirose stūmoklio sijonėlio vietose tarpelis visai išnyksta. Stūmoklis pradeda spausti cilindro sieneles. Papildoma trintis dar labiau didina temperatūrą kontakto vietoje. Įkaitusi alyva pradeda prarasti savo savybes. Tepimo plėvelė pradeda trūkinėti. Prasideda pusiau sausoji trintis. Stūmoklis kontakto vietoje pradeda lydytis. Dalis susilydžiusio metalo prikepa prie cilindro sienelių ir sudaro nelygumus, dar didindamas trintį.
Aušinimo sistemos diagnostika ir priežiūra
Aušinimo sistemos diagnostiką apsunkina tai, kad beveik visų šiuolaikinių automobilių aušinimo sistemos yra uždaro tipo, t.y. neturi susisiekimo su atmosfera. Kaip žinoma iš fizikos, kylant slėgiui, taip pat didėja virimo temperatūros reikšmė. Savaime suprantama, kad didėjant virimo temperatūros reikšmei, mažėja pačio virimo proceso atsiradimo galimybė. Yra automobilių, kurių antras aušinimo sistemos ventiliatoriaus greitis įsijungia prie 105C. Esant tokiai temperatūrai, atsiradęs nesandarumas sukels virimo procesą (dėl slėgio kritimo) aušinimo sistemoje ir tuo pačiu sutriks aušinimo skysčio cirkuliacija.
Nesandarumų paieška
Yra keletas praktinių būdų nesandarumo paieškai atlikti. Vienas jų būtų atsukant aušinimo sistemos kamštį ir vietoje jo, parinkus atitinkamą adapterį, sujungti aušimo sistemą su suspausto oro padavimo magistrale. Neturint centralizuoto suspausto oro, galima panaudoti tam tikslui skirtus specializuotus rankinius siurblius, kurie įeina į aušinimo sistemos testerio sudėtį. Išoriniai nesandarumai gerai pasimato, nes per juos pradeda tekėti aušinimo skystis. Atliekant sandarumo tikrinimą, patartina lygiagrečiai atlikti ir oro pašalinimo procedūrą, t. y. Atliekant šias procedūras, reikia nepamiršti atidaryti salono apšildymo.
Galvutės sandarumo testas
Nuosekliai diagnozuojant aušinimo sistemą, sekantis etapas būtų, taip vadinamas, galvutės sandarumo testas. Šiam tikslui naudojamas galvutės tarpinės sandarumo testeris. Įvairioje techninėje literatūroje šis testeris dar gali būti vadinamas CO2 pralaidumo testeriu. Esmę šio testo sudaro tai, kad jo metu aušinimo sistemoje yra aptinkamas CO2, kas rodo, kad galvutės tarpinė arba pati galvutė yra nesandari. Šis testeris sudarytas iš dvejų viena su kita sujungtų kamerų, kurios yra užpildomos reagentu. Tam, kad atliktumėte testą, prietaisas, adapterių pagalba, sujungiamas su aušinimo sistema. Variklio temperatūra pakeliama iki darbinės ir stebimas reagentas testeryje. Esant pažeistai tarpinei arba pačiai galvutei, CO2 patenka į testerį ir keičia reagento spalvą.
Aušinimo sistemos užpildymo prietaisas
Dar vienas prietaisas, kuris naudojamas aušinimo sistemos aptarnavimui, yra prietaisas, skirtas aušinimo sistemos užpildymui aušinimo skysčiu. Vienas tokių prietaisų parodytas 13 pav. Šis prietaisas yra firmos „Leitenberger GmbH“ gamybos ir sutrumpintai vadinamas KVB 01. Prietaiso pajungimas prie aušinimo sistemos išsiplėtimo indo atliekamas adapteriu.
Aušinimo skysčio užšalimo temperatūros matavimas
Nuleidžiamas dangtelis. Skystis turi tolygiai pasiskirstyti visame prizmės plote. Nukreipiamas prietaisas į šviesą ir žiūrint pro okuliarą bei jį sukant, nustatomas reikiamas ryškumas. Ar prietaisas teisingai matuoja galima patikrinti destiliuotu vandeniu. Tikrinimas vyksta pagal aukščiau pateiktą matavimo aprašymą.
Bendroji aušinimo sistemos priežiūra
Atliekant aušinimo sistemos techninį aptarnavimą dažniausiai būna patikrinami ventiliatoriaus pavaros diržai, skysčio šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai, aušinimo skysčio užšalimo temperatūra ir kitos jo savybės, išvalomi radiatoriai. Apžiūrima, ar visos detalės savo vietoje, taip pat pakeičiamas ir pats aušinimo skystis.
Saugumo reikalavimai
Tvarkant šią sistemą, būtina laikytis nustatytų saugumo technikos reikalavimų, kadangi aušinimo skystis yra nuodingas. Dirbant prie įkaitusios aušinimo sistemos ypač atidžiai reikia saugoti akis ir neuždengtas kūno vietas. Prieš apžiūrint ventiliatorių reikėtų prisiminti, kad, kai jis sukasi, sparnelių nesimato, o elektra varomi ventiliatoriai gali pradėti veikti net ir išjungus variklį, todėl prieš pradedant darbus reikia išjungti energiją.