Chemiškai pavojingi objektai sudaro reikšmingą rizikos šaltinį visuomenės saugumui ir aplinkai. Nepaisant įmonių pastangų užkirsti kelią taršai ir avarijoms, technologinė pažanga ir nuolatinis pavojingų medžiagų naudojimas didina nelaimingų atsitikimų tikimybę. Šiame straipsnyje aptariami cheminių medžiagų pavojingumo lygiai, saugos zonos, naudojami kontrolės prietaisai ir analizuojami su chemiškai pavojingais objektais susiję incidentai Lietuvoje.
Cheminių medžiagų klasifikacija ir pavojingumas
Cheminės medžiagos skirstomos į dvi pagrindines kategorijas pagal jų poveikį žmogui ir aplinkai:
- Ūmaus poveikio medžiagos: pasižymi ardančiomis, dirginančiomis arba labai toksiškomis savybėmis, kurios gali sukelti staigią mirtį, ūmų apsinuodijimą ar susirgimą.
- Lėtinio poveikio medžiagos: poveikis žmogui gali pasireikšti apsinuodijimu ar susirgimu po tam tikro laiko periodo.
Visos įmonės, naudojančios pavojingas chemines medžiagas, susiduria su iššūkiu užkirsti kelią aplinkos taršai ir visiškai išvengti cheminių avarijų.
Saugių zonų nustatymas avarijų likvidavimo metu
Likviduojant avarijas chemiškai pavojinguose objektuose, itin svarbu tinkamai nustatyti saugias darbo zonas, siekiant apsaugoti personalą ir gyventojus. Paprastai išskiriamos šios zonos:
- Pavojingai užteršta zona: teritorija, kurioje dėl avarijos gali būti pavojingai užterštas oras, žemė ar vanduo.
- Pagalbinė (paramos) zona: vadinama "žaliąja" arba paramos zona, tai yra saugi teritorija, kurioje personalui pakanka minimalių saugos priemonių. Šios zonos perimetrą nustato gelbėjimo darbų vadovas.
Cheminės žvalgybos ir kontrolės prietaisai
Efektyvus cheminių medžiagų išsiliejimo ar išgaravimo kontroliavimas reikalauja naudoti specializuotus prietaisus. Vienas iš tokių prietaisų yra 2000 m. firmos „Alter" pagamintas dujų analizatorius MX-8.
Dujų analizatorius MX-8
- Vidinė atmintis: talpina 2880 parametrų.
- Maitinimas: įmontuotas akumuliatorius 3,6 V/1700 mAh.
- Nuolatinio darbo trukmė: 8 valandos.
- Darbo tvarka: prietaisas nereikalauja specialaus pasirengimo, jei akumuliatorius pakrautas. Pasirengimas darbui trunka 10 sekundžių. Daviklių darbo režimas persijungia automatiškai.
- Signalizacija: maitinamas NiCd akumuliatoriais. Matuojamų dujų koncentracijai viršijus nustatytą ribą, pasigirsta garsinė signalizacija.
Jei akumuliatoriaus pakrovimas yra nepakankamas, prietaiso ekrane pasirodo atitinkamas pranešimas.
Chemiškai pavojingų objektų avarijos Lietuvoje
Lietuvoje yra užregistruoti chemiškai pavojingi objektai, kurių avarijos kelia didelę riziką. 2015 m. įvykęs incidentas Baltojoje Vokėje, Vilniaus pakraštyje, iliustruoja šią riziką.
Incidentas Baltojoje Vokėje (2015 m.)
2015 m. rugsėjo 10 d. Baltojoje Vokėje, užsidegė 8 vagonai su dujomis, įvyko keli sprogimai, o vėliau gaisras išplito į dujų rezervuarą. Incidentas įvyko „Jozitos“ teritorijoje, o jame dalyvavusios užsidegusios ir sprogusios dujų cisternos priklausė „Orlen Lietuva“.
- Aukos ir sužalojimai: nelaimės metu du žmonės buvo traumuoti.
- Gyventojų perspėjimas ir evakuacija: kilus gaisrui, du kartus buvo aktyvuota gyventojų perspėjimo apie pavojus sistema, gyventojams išsiųsti pranešimai. Buvo paskelbta gyventojų evakuacija 1 kilometro spinduliu.
- Objekto pavojingumas: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Donatas Gurevičius nurodė, kad Lietuvoje yra 20 itin pavojingų pramoninių objektų ir 27 šiek tiek žemesnio pavojingumo objektai.
- Avarijos likvidavimas: gaisras buvo visiškai likviduotas rugsėjo 12 d.
Saugumo spragos ir prevencija
Po nelaimės Baltosios Vokės gyventojai išreiškė susirūpinimą dėl dujų saugyklų artumo gyvenamiesiems rajonams. Teisininkas Karolis Paulavičius atkreipė dėmesį į lengvą privažiavimą prie cisternų, palygindamas situaciją su didelės degalinės saugumu ir galimybe įvykdyti sabotažą.
Pabrėžta, kad tokių objektų apsauga turėtų būti stiprinama, atsižvelgiant į galimus sabotažo aktus ir didėjančią incidentų riziką. Ministras Vladislavas Kondratovičius teigė, kad valstybė, tikrindama priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi, vykdo prevenciją, tačiau pripažino, kad po įvykio gali prireikti stiprinti tam tikras procedūras.
Apsaugos modeliai: valstybė ir privačios įmonės
Apsaugos nuo cheminių avarijų ir incidentų modeliai Lietuvoje skiriasi. Kai kuriuos itin svarbius valstybės lygmeniu kritinės infrastruktūros objektus saugo valstybė, pvz., Viešojo saugumo tarnyba (VST). Kiti komerciniai objektai apsaugą vykdo savo jėgomis.
Valstybės saugomi objektai
VST saugo šiuos strateginius objektus:
- AB „Lietuvos oro uostai“ (Vilniaus, Kauno, Palangos filialai)
- AB „Oro navigacija“
- AB „Ignitis gamyba“ - Lietuvos elektrinė (Elektrėnų kompleksas)
- AB „Litgrid“ - Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymo ir duomenų centras, Alytaus skirstykla, Klaipėdos aukštos įtampos nuolatinės srovės keitiklis
- AB „KN Energies“ - suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas (Klaipėda), Subačiaus skystųjų energijos produktų terminalas (Kupiškio r.)
- AB „Ignitis gamyba“ - Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė
- VĮ Ignalinos atominės elektrinės branduolinės energetikos objektai
VST užtikrina fizinę apsaugą nuo neteisėto patekimo, sabotažo, diversijų, teroristinių ar kitų tyčinių veikų, vykdo prieigos kontrolę, perimetro ir kritinių zonų apsaugą, patruliavimą ir reagavimą į incidentus.
Privačių įmonių atsakomybė
Įmonės, kurių VST nesaugo, yra pačios atsakingos už apsaugos organizavimą ir veiklą. Pavyzdžiui, „Orlen“ ir „Jozitos“ atveju, pagrindinė apsauga turėjo rūpintis pati įmonė, nors valstybė vykdė prevencines funkcijas, tikrindama priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi.
Saugus darbas su cheminėmis medžiagomis
Itin pavojingi objektai Lietuvoje
Lietuvoje veikia 20 itin pavojingų objektų, kuriuose pavojingųjų medžiagų kiekiai prilygsta nustatytiesiems kvalifikaciniams kiekiams ar juos viršija. Šie objektai reikalauja nuolatinio ir griežto priežiūros.
Sąrašas itin pavojingų objektų:
- UAB „Okseta“ Kėdainių naftos produktų terminalas, Žibuoklių g. 22, Kėdainiai
- UAB „Jozita“ suskystintų naftos dujų pilstymo stotis, Baltosios Vokės g. 35, Vilnius
- AB „KN Energies“ Subačiaus skystųjų energijos produktų terminalas, Kunčių k., Subačiaus sen., Kupiškio r. sav.
- UAB „Okseta“ Kauno naftos produktų terminalas, Biruliškių g. 18A, Kaunas
- AB „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykla, Juodeikių k., Židikų sen., Mažeikių r. sav.
- AB „Orlen Lietuva“ Būtingės naftos terminalas, Terminalo kelias 2, Palanga
- AB „Achema“, Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos r. sav.
- AB „Lifosa“, Juodkiškio g. 50, Kėdainiai
- UAB „Emsi“ naftos produktų terminalas, Valčiūnų k., Juodšilių sen., Vilniaus r. sav.
- AB ,,KN Energies“ Klaipėdos skystųjų energijos produktų terminalas, Burių g. 19, Klaipėda
- AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, krovos terminalas, Naujoji Uosto g. 23, Klaipėda
- UAB „Krovinių terminalas“, Burių g. 17, Klaipėda
- UAB „Gazimpeksas“ Telšių dujų perpylimo stotis, Šiaulių pl. 14, Telšiai
- AB Giraitės ginkluotės gamykla, Topolių g. 8, Giraičių km., Kauno r. sav.
- UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, Nemuno g. 2b, Klaipėda
- AB „KN Energies“ Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas, Kairių g. 23, Klaipėda
- UAB „Kaunas Terminal.LT“ Naftos produktų saugykla, Ateities pl. 35, Kaunas
- UAB ,,Lithoil" Marijampolės naftos produktų terminalas, Gamyklų g. 8, Marijampolė
- UAB „NEO GROUP“, Industrijos g. 2, Rimkų k., Dovilų sen., Klaipėdos r. sav.
- UAB „Orion Global pet“, Metalo g. 16, Klaipėda
Daugelis šių objektų yra įsikūrę netoli gyvenviečių, kas didina riziką gyventojams. Aukštesniojo lygio pavojingieji objektai pagal planinių patikrinimų grafiką turi būti tikrinami ne rečiau kaip kas 12 mėnesių.
Mažiau pavojingi objektai
Be itin pavojingų objektų, Lietuvoje veikia dar beveik trys dešimtys mažiau pavojingų objektų, kuriuose pavojingųjų medžiagų kiekiai atitinka žemesniojo lygio reikalavimus arba juos viršija. Šie objektai turi būti tikrinami ne rečiau kaip kas 3 metus.
Sąrašas mažiau pavojingų objektų:
- AB „Detonas“ sprogmenų sandėlis, Meilūnų k. 2, Klovainių sen., Pakruojo r. sav.
- UAB „Agrochema" Šeduvos elevatorius, Baltosios g. 8D, Prastavonių k., Radviliškio r.
- UAB „Okseta“ Panevėžio naftos produktų terminalas, Tiekimo g. 7, Panevėžys
- UAB „Agrochema“ Viduklės elevatorius (1), Virgainių k., Viduklės sen., Raseinių r. sav.
- UAB „Circle K Terminal Lietuva“ Vilniaus naftos produktų terminalas, Sandėlių g. 44, Vilnius
- UAB „Mestilla“, Kretainio g. 5, Klaipėda
- UAB „Agrokoncernas“ trąšų sandėlis, Micaičių k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav.
- UAB „Baltic Petroleum“, Marijampolės kuro bazė, Dariaus ir Girėno g. 17, Marijampolė
- AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vaidotų kuro terminalas, Terminalo g. 8, Vilnius
- AB „Lietuvos geležinkeliai“ Radviliškio kuro terminalas, S. Daukanto g. 63, Radviliškis
- UAB „Agrochema“ Vilkaviškio sandėlis, Giedrių g. 153, Bučiūnų k., Klausučių sen., Vilkaviškio r. sav.
- UAB „Ave-Matrox“ Jonavos terminalas, Jonalaukio g. 1, Jonava
- UAB „Visagino energija“ šiluminė katilinė, Katilinės g. 5, Karlų k., Visagino sav.
- UAB „Agrochema" Kėdainių centrinis sandėlis, Biochemikų g. 10, Kėdainiai
- UAB „Margūnas“, Ringuvos g. 53, Kaunas
- UAB „Ekoenergija“ naftos produktų terminalas, Granito g. 11, Vilnius
- AB Lietuvos oro uostai Vilniaus filialo degalų bazė, Rodūnios kelias 2, Vilnius
- UAB „Vita Baltic International“, Jurgiškių k., Alytaus sen., Alytaus r. sav.
- AB „Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdos kuro terminalas, Priestočio g. 25, Klaipėda
- UAB „Agrokoncernas“ Mauručių trąšų sandėlis, Šilėnų g. 4, Mauručių k., Veiverių sen., Prienų r. sav.
- AB „Vilniaus šilumos tinklai“ Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 2, Elektrinės g. 2, Vilnius
- UAB „Topgas" Kupiškio dujų pilstymo stotis, Slavinčiškio k., Kupiškio sen., Kupiškio r.
- UAB „Dominari“ porolono gamykla, Panevėžio aplinkkelis 13, Šilagalio k., Panevėžio sen., Panevėžio r. sav.
- UAB „ORLEN Mockavos terminalas", Zelionkos k. Nr. 7, Būdviečio sen., Lazdijų r.
- UAB „A ir G investicijos“ Marijampolės naftos produktų terminalas, Marijampolė, Fabriko skg. Nr. 2
- UAB „UHB Service“ Pilviškių terminalas, Geležinkelio g. 26 ir 28, Pilviškiai, Vilkaviškio r. sav.
- Kooperatyvas „Šiaulių aruodas“, Sodų g. 9, Beržynės k., Kužių sen., Šiaulių r. sav.
Visgi, daugelis šių objektų taip pat yra arti gyvenviečių, todėl svarbu, kad gyventojai būtų informuoti apie galimus pavojus ir žinotų, kaip elgtis nelaimės atveju. Informacija apie tai, kaip elgtis nelaimės atveju, yra prieinama internete.