2008 metų kovo 24-ąją, antrąją Velykų dieną, Lietuvą sukrėtė skaudi žinia. Vilniaus centre, per eismo įvykį, tragiškai žuvo tuometinio susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus 25 metų sūnus Martynas Butkevičius ir jo 24 metų gyvenimo draugė Marta Andriuškevič. Ši nelaimė ypač paveikė ministro šeimą, o visuomenėje sukėlė diskusijas apie eismo saugumą ir vairuotojų atsakomybę.
Avarijos aplinkybės ir aukos
Eismo įvykio detalės
Nelaimė įvyko pirmadienio vakarą, apie 21.04 val., Vilniaus centre, Žygimantų ir Vilniaus gatvių sankryžoje, ties Žaliuoju tiltu. Bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 buvo gautas pranešimas apie susidūrimą tarp lengvojo automobilio ir troleibuso. Paaiškėjo, kad automobilis „Mitsubishi Eclipse“, kurį vairavo M. Andriuškevič, slysdamas šonu rėžėsi į tuo metu iš Vilniaus gatvės sukusį 2-ojo maršruto troleibusą „Solaris Trollino 15AC“, važiavusį Saulėtekio link.
Žuvusieji ir sužalojimai
- Lengvojo automobilio keleivis, Martynas Butkevičius, žuvo iškart. Automobilis į troleibuso kampą rėžėsi būtent toje vietoje, kur sėdėjo M. Butkevičius.
- Automobilį vairavusi Marta Andriuškevič, Vilniaus pedagoginio universiteto studentė, nuo patirtų sužalojimų mirė greitosios pagalbos automobilyje.
- Troleibuse buvę žmonės per avariją nenukentėjo.
Įvykio liudytojų parodymai ir tyrimo duomenys
Pasak įvykio liudytojų, nuo Karaliaus Mindaugo tilto Žygimantų gatve atskriejęs automobilis važiavo labai dideliu greičiu. Vienas liudytojas policijos pareigūnams teigė: „Važiavau maždaug 60 kilometrų per valandą. Tas automobilis pro mane praskriejo tarsi pro stovintį“. Pirminiais duomenimis, avarija galėjo įvykti lengvojo automobilio vairuotojai smarkiai viršijus saugų greitį. Spėjama, kad dideliu greičiu skriejusio automobilio vairuotoja, ties sankryža užsidegus raudonam šviesoforo signalui, nuspaudė stabdį, automobilis pradėjo slysti šonu ir rėžėsi į troleibusą. Tuo metu Vilniuje nesmarkiai snigo, o kelio danga buvo šlapia ir slidi, kas galėjo prisidėti prie nelaimės.
Medicinos ekspertizė parodė, kad Martynas Butkevičius buvo šiek tiek išgėręs, todėl patikėjo savo automobilį „Mitsubishi Eclipse“ vairuoti Martai Andriuškevič, kuri buvo blaivi. Ikiteisminis tyrimas dėl avarijos priežasčių ir pasekmių buvo nutrauktas 2008 metų rugpjūčio 18 dieną. Manoma, kad M. Andriuškevič vairuojamas automobilis Žygimantų gatve galėjo važiuoti 100-120 kilometrų per valandą greičiu.
Algirdo Butkevičiaus reakcija ir asmeninės tragedijos atgarsiai
Kova su „kelių ereliais“
Tuo metu, kai įvyko avarija, Algirdas Butkevičius ėjo susisiekimo ministro pareigas ir buvo aktyvus kovotojas su eismo pažeidėjais, vadinamaisiais „kelių ereliais“. Politikas kiekviename Saugaus eismo komisijos posėdyje pabrėždavo griežtų priemonių būtinybę, kad eismas keliuose taptų saugesnis. Jis ragino drausminti greitį viršijančius, saugos diržų neprisisegusius vairuotojus, siekė, kad kelių policijos patruliai budėtų didžiosiose sankryžose. A. Butkevičius pasisakė už automobilių konfiskavimą pažeidėjams ir jų įkalinimą.
Būdamas premjeru, A. Butkevičius teigė esąs griežtų priemonių prieš neblaivius vairuotojus šalininkas. Jo nuomone, tragišką avariją sukėlę tokie asmenys turėtų visam gyvenimui netekti vairuotojo pažymėjimo. Nors jis ir norėjo teikti tokią įstatymo pataisą, teisininkai ją sukritikavo, teigdami, kad tai prieštarautų Europos Sąjungos teisei ir kitiems Lietuvos įstatymams.
Kalbant apie kelių eismo saugumą, skirta dėmesio išsiblaškymo vairavimui mėnesiui
Šeimos gedulas ir paguoda
Sūnaus netektis Butkevičių šeimai buvo sunkiausias išbandymas. Gedulo metais Algirdas Butkevičius prisipažino, kad daugiau skaitė filosofinių ir istorinių knygų, ieškodamas vidinės ramybės. Politikas ir jo žmona Janina tapo labai uždari, daugiau laiko leisdavo namuose su šeima, brangindami kiekvieną akimirką. Artimojo netektis dar labiau suartino šeimą, kuri tapo lyg komanda, palaikydama vienas kitą.
Nuo sūnaus žūties praėjus metams, šeimos skausmą šiek tiek apmalšino anūkės Kamilės, kurią pagimdė Butkevičių duktė Indrė, gimimas. „Visi tyliai pagalvodavome, kad naujo žmogaus atėjimas į šeimą mums bus tarsi atlygis už patirtą skausmą“, - ištarė A. Butkevičius.
Butkevičiai ieškojo paguodos ir dvasiniame pasaulyje, lankydamiesi bažnyčiose, bendraudami su kunigais. Jiems padėjo kunigo Valerijaus Rudzinsko patarimai apie tai, kaip pajusti ir skaityti išėjusio artimojo ženklus, suvokiant, kad mirtis nėra žmogaus gyvenimo pabaiga. Taip pat su jais bendravo ir garsus sostinės kunigas Ričardas Doveika, kuris pats atvyko į laidojimo namus ir kalbėjosi apie susitaikymą su netektimi.
Šeima palaikė ryšius su Martyno draugais ir sužadėtine Julija Denaityte, kuri įkūrė M. Butkevičiaus kartingo paramos fondą. Fondas organizavo kartingo varžybas Martyno Butkevičiaus taurei laimėti, kurios vyko kasmet, minint jo žūties metines. Šios varžybos subūrė Martyno bičiulius ir artimuosius, padėdamos išlaikyti šviesų jo atminimą.
Algirdo Butkevičiaus vardo istorija
Įdomus faktas iš Algirdo Butkevičiaus biografijos - jo vardo istorija. Nors plačiajai visuomenei jis žinomas kaip Algirdas, artimieji ir buvę mokytojai ilgą laiką jį vadino Jonu. Paežerių kaimo gyventoja Stasė Radavičienė prisiminė, kaip „Jonukas žaidė kieme“, o pirmoji mokytoja Zofija Rulienė patvirtino, kad mokė Joną Butkevičių.
Algirdas Butkevičius paaiškino, kad anksčiau turėjo du vardus - Jonas Algirdas Butkevičius. Dėl praktinių priežasčių (sunku įrašyti ilgą vardą į dokumentus) jis pasirinko vieną. „Aš buvau krikštytas Algirdo vardu. O kad buvau ir Jonas, tai čia mūsų giminės tradicija - senelis buvo Jonas, tėvas Jonas ir aš turėjau būti Jonas. Paskui, atrodo, mano studijų laikais buvo keičiami pasai ir aš vieno vardo atsisakiau. Algirdo vardas man labiau buvo prie širdies, tad šį vardą ir pasilikau“, - aiškino politikas. Jo pusseserė Milda Danilevičienė teigė, kad visai giminei vardo pasikeitimas buvo staigmena, o mama Bronislava iki šiol kartais pavadina jį Joniuku.
tags: #butkevicius #avarija #zuvo