Vasario 24 d. popietę, apie 13 val. 40 min., Kelmės rajone, Lyduvėnų kaime, kelio Kušeliškė-Lyduvėnai-Maironiai 7-ame kilometre, įvyko tragiška avarija. Automobilis „VW Caravelle“, kurio vairuotojas nepasirinko reikiamo saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė transporto priemonės ir užvažiavo ant tilto per Dratvinio upę atitvarų. Mikroautobusas nuo tilto nuvažiavo į upę ir apsivertė.
Eismo įvykio metu žuvę ir sužaloti asmenys
Per šį eismo įvykį žuvo du suaugę vyrai (gimę 1974 m. ir 1982 m.). Gelbėtojai ir medikai apie pusvalandį mėgino nukentėjusiuosius atgaivinti, tačiau visos jų pastangos buvo bergždžios.
Iš įvykio vietos į Raseinių ligoninę buvo išvežti trys suaugę keleiviai. Taip pat du vaikai buvo išvežti į Kauno klinikas, o vienas nepilnametis (g. 2013 m.) dėl kaktos sumušimo ir veido nubrozdinimo stebėti paguldytas į Raseinių ligoninę. Žmonės, gyvenantys netoliese, abu nepilnamečius, maždaug 4-7 metų amžiaus, ištraukė iš mikroautobuso ir, kol laukė tarnybų, priglaudė namuose. Tikėtasi, kad pavojaus vaikų gyvybei nėra.
Deja, 15.55 val. ligoninėje mirė trečiasis eismo įvykio dalyvis - 6 metų berniukas (gimęs 2013 m.).
Policijos užduotis po nelaimės Lyduvėnuose buvo identifikuoti abu žuvusius asmenis. Tai ir buvo padaryta. Vieną žuvusįjį įvardijo eismo įvykio liudininkas.
Vaizdai iš įvykio vietos: užfiksuota kraupi avarija Vilniuje, nusinenuši žmogaus gyvybę
Problematiškas žuvusiųjų palaikų tvarkymas ir teisinės spragos
Telšių apskrities VPK papildomai pranešė, kad prokuratūra kartu su policija penktadienį ėmėsi visų reikalingų priemonių susidariusiai situacijai išspręsti. Tačiau dėl formalių nesusipratimų iki pat vakaro (18 val.) negyvi žmonės taip ir liko gulėti ant kranto.
Jų išvežti buvo atvykęs autobusiukas iš Raseinių rajono, tačiau paaiškėjo, kad žuvę žmonės guli upelio krante, kuris priklauso Kelmės rajono teritorijai. „Su tais dokumentais abu kūnai buvo perduoti laidojimo paslaugų bendrovei, kuri turi sutartį su teismo medicinos ekspertizės skyriumi ir ten palaikus pristatė.“
Tokia situacija atskleidė dideles problemas teisinėje sistemoje. Menkai padeda ir įstatymų sistema, kai kone dešimtmetį galiojantys dokumentai, reguliuojantys mirusiųjų palaikų pervežimą, realiame gyvenime, atrodo, neveikia.
Netikslumai ir tragiškos klaidos
Avarijos Lyduvėnuose pasekmės atskleidė šiurpą keliančią klaidą: vieno iš žuvusiųjų, kurio tapatybė buvo neteisingai nustatyta, palaikai buvo išvežti kremuoti į Lenkiją. Ši klaida išaiškėjo, kai urna su kremuotų palaikų pelenais jau buvo palaidota, o už klaidą atsakingų asmenų ar institucijų lyg ir nėra.
Kyla klausimas, kiek tokių ar panašių situacijų galėjo nutikti dėl nesusitarimo, kas turi pasirūpinti jau kone dešimtmetį galiojančio tarpvalstybinio susitarimo laikymusi.
Laissez-passer dokumento reikšmė ir įstatyminė bazė
Nuo tokių tapatybės nustatymo nesusipratimų papildomai galėjo apsaugoti leidimas, išduodamas norint oficialiai išvežti palaikus per sieną - laissez-passer.
Dar 2009 m. Lietuva prisijungė prie Europos Tarybos Strasbūre priimto susitarimo dėl tarptautinio mirusiųjų palaikų pervežimo reikalavimų. Didžioji dalis Europos valstybių savanoriškai susitarė pripažinti ir reikalauti tik vieno specialaus dokumento - laissez-passer.
Lietuvos tikslai buvo gražūs, tačiau, deja, liko dūlėti pasirašytuose popieriuose. Susitarimas yra, priemonės yra, tačiau realiai niekas jomis nesinaudoja, nes tiesiog nėra kam patikrinti, ar tas mirusiojo „pasas“ buvo paimtas.
Įstatymo pataisos ir išliekančios spragos
Nuo susitarimo ratifikavimo praėjus kone 7 metams, buvo susizgribta, kad vis dar neaišku, kada tą laissez-passer reikia vežtis, ir reikia patikslinti LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymą. Taip priimtas LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo papildymas, kuriame nurodyta, kad nuo 2017 metų sausio 1 d. jau reikalaujama minėtąjį dokumentą turėti važiuojant per sieną.
Šis pakeitimo svarstymas Seime buvo gana sudėtingas ir tik po Prezidentės veto buvo priimta tokia redakcija, kokia yra dabar. Pagrindinė valstybės vadovei užkliuvusi detalė - tai, kad įstatymas diskriminacinis, mat anksčiau Seimas buvo priėmęs nuostatą, kad leidimo reikia tik norint išvežti palaikus į šalis, kurios yra ratifikavusios 1973 metų spalio 26 dieną Strasbūre priimtą susitarimą dėl mirusiųjų kūnų pervežimo.
Tai reiškė, kad, pavyzdžiui, palaikus vežant į Latviją leidimo reikėjo, o į Lenkiją, kuri nėra ratifikavusi minėto Strasbūro susitarimo, - jau ne. Tai galėjo atverti kelius šešėlinei veiklai.
Vis dėlto, net ir priėmus nutarimą visada mirusiojo kūną išvežant į užsienio šalis reikalauti laissez-passer, spraga problemos sprendime išlieka. Vis dar trūksta kontrolės mechanizmo, kas turi pareigą ir teisę tikrinti įstatymo vykdymą ir patvirtinti administracines priemones už įstatymo nesilaikymą.
Atsakingos institucijos ir kontrolės trūkumas
Aplinkos ministerijai tereikia paskirti atsakingą instituciją, kuri užtikrintų teisėtą mirusiųjų palaikų vežimą per sieną. Įstatymą, galiojantį jau daugiau nei pusmetį, turime, instituciją, atsakingą už laissez-passer išdavimą - taip pat turime. Nemokamai ir per vieną darbo dieną minėtą mirusiojo „pasą“ išduoda Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Karstas yra plombuojamas, patvirtinama mirusiojo tapatybė, taip pat atliekamos kitos reikalingos procedūros. Tikrąja to žodžio prasme paskutinė institucija, galinti įvertinti, ar palaikai per sieną vežami legaliai ir ar tvarkingi visi dokumentai, - pasienio punktuose esanti muitinė. Tačiau tokios prievolės jai kol kas nėra nustatyta, tad katafalkai pro punktus skrieja nė nestabteldami.
Kyla klausimas, ar gedintys artimieji turi eiti ir, užsisakę iš laidojimo bendrovių paslaugas, patys iš paskos tikrinti, ar laikomasi visų įstatymų, ar tinkamai funkcionuoja valstybinės institucijos? Negi su tokia skaudžia ir psichologiškai jautria sritimi susijęs įstatymas bus pavyzdys, kaip iš tiesų galima „apeidinėti“ mūsų pačių susikurtus ir priimtus įstatymus?
tags: #avarija #lyduvenuose #video