Volvo saugos ir paskirstymo diržai: svarba ir priežiūra

„Volvo“ automobiliai garsėja savo saugumu, patikimumu ir ilgaamžiškumu, tačiau, kaip ir bet kuris sudėtingas mechanizmas, reikalauja reguliarios ir kvalifikuotos priežiūros. Viena iš kritiškai svarbių techninės priežiūros procedūrų, kurios negalima ignoruoti, yra paskirstymo diržo keitimas. Šis komponentas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį variklio veikime, o jo gedimas gali sukelti katastrofiškas ir itin brangiai kainuojančias pasekmes. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į saugos diržų būklę, nes jie yra pagrindinė pasyviosios saugos sistemos dalis.

Saugos diržų atšaukimas: susidėvėjimo rizika

„Volvo“ atliko didelio masto automobilių atšaukimą dėl galimo saugos diržų defekto. Pasak „Volvo“, naudojant saugos diržus, su jais sujungtas plieninis lynas galėjo susidėvėti, o tai „sumažintų saugos diržo veiksmingumą“. Nors modernaus modelio saugos diržą pristačiusi „Volvo“ (1959 m.) tikino negavusi jokių pranešimų apie dėl šios problemos sužeistus žmones, iš viso remontui atšaukiama 2 183 701 automobilis visame pasaulyje. Atšaukiami 2006-2019 m. pagaminti S60, V60, XC60, V70, XC70 ir S80 modelių automobiliai.

Nuo 2010 m., kai „Volvo“ įsigijo Kinijos bendrovė „Geely“, Švedijos automobilių gamintoja siekė pagerinti savo įvaizdį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad 2017 m. „Volvo“ pareiškė, kad nuo 2019 m. visi nauji modeliai bus išleidžiami su elektros varikliais.

Paskirstymo diržas: esminė variklio dalis

Kas yra paskirstymo diržas ir kodėl jis toks svarbus „Volvo“ variklyje?

Paskirstymo diržas (angl. timing belt) yra dantytas diržas, dažniausiai pagamintas iš sustiprintos gumos ar panašių kompozitinių medžiagų. Pagrindinė jo funkcija - užtikrinti tikslią ir sinchronišką variklio alkūninio veleno ir paskirstymo veleno (ar velenų, jei variklis turi daugiau nei vieną) sukimąsi. Alkūninis velenas yra sujungtas su stūmokliais, o paskirstymo velenas valdo vožtuvų atidarymą ir uždarymą.

Tikslus sinchronizavimas yra absoliučiai būtinas tam, kad variklio vožtuvai atsidarytų ir užsidarytų tiksliai reikiamu momentu, atsižvelgiant į stūmoklių padėtį cilindruose. Dauguma „Volvo“ variklių, ypač modernūs, yra suprojektuoti kaip „interference“ tipo varikliai. Tai reiškia, kad erdvė cilindre yra optimizuota taip, jog visiškai atidaryti vožtuvai ir stūmoklis viršutiniame mirties taške (aukščiausioje padėtyje) teoriškai gali užimti tą pačią erdvę, tačiau dėl tikslios sinchronizacijos, kurią palaiko paskirstymo diržas, realiomis darbo sąlygomis jie niekada nesusiduria. Būtent todėl paskirstymo diržo būklė ir savalaikis keitimas yra kritiškai svarbūs.

Pasekmės ignoruojant keitimo intervalus: kodėl rizikuoti neverta?

Paskirstymo diržo trūkimas arba jo dantukų „peršokimas“ yra viena rimčiausių mechaninių problemų, galinčių ištikti vidaus degimo variklį. Kadangi „Volvo“ varikliai dažniausiai yra „interference“ tipo, diržui nutrūkus, vožtuvų ir stūmoklių judėjimas tampa chaotiškas ir nesinchronizuotas. Toks gedimas gali pareikalauti kapitalinio variklio remonto arba net visiško variklio keitimo. Paskirstymo diržo trūkis gali sulankstyti vožtuvus ir sugadinti variklio galvutę. Tai labai rizikinga, kadangi niekada negalite būti tikras, kuriuo metu tai nutiks.

Remonto kaštai po paskirstymo diržo trūkimo yra labai dideli. Jie apima ne tik detalių kainą, bet ir labai dideles darbo sąnaudas, nes variklį reikia iš dalies arba visiškai išardyti. Neretai tokio remonto kaina gali siekti kelis tūkstančius eurų ir priartėti prie senesnio automobilio rinkos vertės ar net ją viršyti. Palyginimui, planinis paskirstymo diržo komplekto keitimas, nors ir nėra pigi procedūra, kainuoja nepalyginamai mažiau nei variklio remontas po jo gedimo.

Todėl ignoruoti gamintojo nurodytus paskirstymo diržo keitimo intervalus yra itin rizikinga ir finansiškai neapdairu.

Paskirstymo diržo keitimo intervalai: gamintojo rekomendacijos ir variacijos

Nustatant „Volvo“ paskirstymo diržo keitimo intervalą, svarbu atsižvelgti į du pagrindinius kriterijus: nuvažiuotą atstumą (ridą) ir laiką. Gamintojas nurodo maksimalią ridą ir maksimalų tarnavimo laiką metais. Diržą reikia keisti atsižvelgiant į tai, kuris iš šių rodiklių sueina anksčiau.

Kodėl laikas yra svarbus? Net jei automobilis naudojamas mažai ir per keletą metų nenuvažiuoja nurodyto kilometražo, diržo medžiaga (guma, kompozitai) sensta. Ją veikia temperatūrų svyravimai, drėgmė, ozonas ir kiti aplinkos veiksniai. Laikui bėgant, guma praranda elastingumą, tampa trapesnė, gali atsirasti mikroįtrūkimų, net jei vizualiai diržas atrodo neblogai. Todėl laiko intervalas yra toks pat svarbus kaip ir ridos intervalas.

Paskirstymo diržo keitimo intervalai labai skiriasi priklausomai nuo konkretaus „Volvo“ modelio, pagaminimo metų ir, svarbiausia, variklio tipo bei kodo. Nėra vieno universalaus intervalo visiems „Volvo“ automobiliams. Būtina pabrėžti, kad tai tik orientacinė informacija, o tikslią informaciją privaloma rasti savo automobilio techninės priežiūros knygelėje arba oficialioje „Volvo“ techninėje dokumentacijoje.

• Benzininiai varikliai: Dažniausiai rekomenduojama keisti kas 120 000 - 180 000 kilometrų arba kas 5-7 metus.
• Dyzeliniai varikliai: Dyzeliniuose varikliuose, ypač D5, keitimo intervalas gali būti trumpesnis - nuo 100 000 iki 150 000 kilometrų arba kas 4-6 metus.

Jei nežinote, kada paskutinį kartą buvo keistas paskirstymo diržas, geriausia jį nedelsiant patikrinti ir, jei reikia, pakeisti.

Kai kurie patys naujausi „Volvo“ varikliai (ypač tam tikros hibridinės versijos ar naujausios kartos benzininiai varikliai) gali turėti paskirstymo grandinę vietoje diržo. Grandinės paprastai laikomos ilgaamžiškesnėmis ir neturi griežto keitimo intervalo kaip diržai. Tačiau jos taip pat nėra amžinos - laikui bėgant gali išsitempti, gali sudilti jų įtempikliai ar kreipiančiosios. Grandinės keitimas paprastai yra sudėtingesnis ir brangesnis nei diržo, bet atliekamas žymiai rečiau, dažniausiai tik esant gedimo požymiams (pvz., specifiniam barškėjimui iš variklio).

Veiksniai, įtakojantys paskirstymo diržo tarnavimo laiką

Nors gamintojas nurodo maksimalius keitimo intervalus, realus paskirstymo diržo tarnavimo laikas gali sutrumpėti dėl įvairių veiksnių. Šie veiksniai gali pagreitinti diržo senėjimą ir padidinti jo trūkimo riziką dar nepasiekus nustatyto intervalo:

• Eksploatacijos sąlygos:
  • Dažnas važiavimas mieste (trumpi atstumai, dažni sustojimai ir pajudėjimai) labiau apkrauna diržą.
  • Agresyvus vairavimo stilius (staigūs pagreitėjimai ir stabdymai) sukelia didesnes apkrovas.
  • Važiavimas didelėmis apkrovomis (sunkių krovinių gabenimas ar priekabos tempimas).
  • Ekstremalios temperatūros (tiek didelis karštis, tiek stiprus šaltis) neigiamai veikia gumos savybes.
  • Dulkėta ar purvina aplinka (abrazyvinės dalelės gali pagreitinti diržo dilimą).
• Techninė būklė:
  • Alyvos ar aušinimo skysčio nuotėkiai. Bet koks tepalas ar antifrizas, patekęs ant paskirstymo diržo, ardo gumą.
  • Netinkamas diržo įtempimas. Per laisvas diržas gali peršokti, o per stipriai įtemptas - sukelia pernelyg didelę apkrovą.
  • Ankstesnių keitimų kokybė. Naudotos nekokybiškos dalys arba neprofesionaliai atliktas darbas.

Ne tik diržas: ką dar būtina keisti kartu?

Viena dažniausių klaidų, daromų keičiant paskirstymo diržą - taupymas keičiant tik patį diržą, paliekant senus kitus susijusius komponentus. Tai yra labai trumparegiškas ir rizikingas sprendimas. Profesionalūs servisai visada rekomenduoja ir praktikuoja keisti visą paskirstymo mechanizmo komplektą.

Kodėl būtina keisti visą komplektą?

• Įtempikliai (Tensioners): Paskirstymo diržo sistemoje yra vienas ar keli įtempimo mechanizmai, užtikrinantys reikiamą diržo įtempimą. Įtempikliuose yra guoliai, kurie, kaip ir pats diržas, dėvisi ir turi ribotą tarnavimo laiką. Sugedęs įtempiklio guolis gali užstrigti, pradėti ūžti, o blogiausiu atveju - subyrėti, dėl ko diržas praras įtempimą, peršoks arba nutrūks.
• Kreipiantieji skriemuliai (Idler Pulleys): Sistemoje taip pat būna vienas ar keli laisvai besisukantys kreipiantieji skriemuliai, kurie padeda nukreipti diržą. Šie skriemuliai taip pat turi guolius, kurie dėvisi panašiu greičiu kaip ir įtempiklio guoliai.
• Vandens siurblys (Water Pump): Daugelyje „Volvo“ (ir kitų gamintojų) variklių vandens siurblys, atsakingas už aušinimo skysčio cirkuliaciją, yra varomas paskirstymo diržu. Vandens siurblys taip pat yra dėvintis komponentas - jo guolis gali pradėti ūžti ar užstrigti, o sandariklis (riebokšlis) gali pradėti leisti aušinimo skystį. Jei vandens siurblys sugenda tarp diržo keitimo intervalų, norint jį pakeisti, vėl reikės nuimti paskirstymo diržą.

Ekonominis aspektas: didžiąją dalį paskirstymo diržo keitimo kainos sudaro darbas, nes tam reikia išardyti nemažai variklio priekinės dalies komponentų. Todėl keičiant viską kartu vienu metu, sutaupoma pinigų ilguoju laikotarpiu, nes išvengiama rizikos, kad netrukus po diržo keitimo suges kitas senas komponentas ir vėl reikės mokėti už panašų ar net didesnį ardymo darbą.

Ankstyvieji perspėjimo ženklai ir diagnostika

Nors geriausia strategija yra keisti paskirstymo diržą pagal gamintojo nustatytus intervalus nelaukiant jokių ženklų, kartais gali pasireikšti ankstyvieji perspėjimo požymiai, rodantys galimą problemą paskirstymo mechanizme. Tačiau svarbu suprasti, kad paskirstymo diržas dažnai trūksta staiga, be jokių išankstinių perspėjimų.

Galimi (bet ne visada pasireiškiantys) požymiai:

• Vizualinė apžiūra: įtrūkimai diržo nugarėlėje ar tarp dantukų, nudilę ar išlūžinėję dantukai, išsidėvėję ar atsisluoksniavę diržo kraštai, sukietėjusi, blizganti ar sutrūkinėjusi gumos paviršiaus, alyvos ar aušinimo skysčio pėdsakai ant diržo. Tačiau net ir gerai atrodantis diržas gali būti arti savo tarnavimo laiko pabaigos ir netrukus trūkti.
• Garsai iš variklio skyriaus:
  • Ūžesys ar kaukimas: rodo susidėvėjusius įtempiklio, kreipiančiojo skriemulio ar vandens siurblio guolius.
  • Cypimas: gali rodyti netinkamą diržo įtempimą arba susidėvėjusį diržą/skriemulius.
  • Barškėjimas ar kalenimas: rodo laisvą diržą, problemas su įtempikliu arba jau prasidėjusį vožtuvų kontaktą su stūmokliais.
• Variklio veikimo sutrikimai: retais atvejais, prieš pat diržo trūkimą ar jam peršokus per kelis dantukus, gali atsirasti variklio galios sumažėjimas, sunkesnis užvedimas ar netolygus darbas.

Paskirstymo diržo keitimo kaina ir procedūra

Paskirstymo diržo keitimo kaina priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant automobilio modelį ir variklio tipą, detalių kainas bei serviso įkainius. Sudėtingesnių variklių remontas dažniausiai kainuoja brangiau. Paskirstymo diržo komplektas, į kurį įeina diržas, įtempiklis, guoliai ir vandens pompa (jei ji varoma paskirstymo diržu), gali kainuoti skirtingai, priklausomai nuo gamintojo ir tiekėjo. Darbo kaina priklauso nuo serviso, jo lokacijos ir patirties.

Svarbu! Prieš atliekant remonto darbus, visada paprašykite serviso pateikti išsamią sąmatą, kurioje būtų nurodytos visos numatomos išlaidos, įskaitant detalių ir darbo kainas.

Paskirstymo diržo keitimas yra sudėtingas darbas, reikalaujantis specialių žinių, įrankių ir patirties. Jei neturite reikiamų įgūdžių ir patirties, nerekomenduojama bandyti pakeisti diržą pačiam. Klaidos keičiant paskirstymo diržą gali sukelti rimtų variklio pažeidimų, kurių remontas kainuos dar brangiau. Geriau patikėti šį darbą profesionalams.

Paskirstymo diržą rekomenduojama keisti patikimame servise, kuris specializuojasi „Volvo“ automobilių remonte:

• Oficialus „Volvo“ servisas: užtikrina aukščiausią remonto kokybę ir naudoja originalias detales, tačiau gali būti brangesnis.
• Specializuotas „Volvo“ remonto servisas: gali pasiūlyti konkurencingesnes kainas ir turi patirties su „Volvo“ automobiliais.
• Patikimas universalus servisas: įsitikinkite, kad servisas turi patirties su paskirstymo diržų keitimu ir naudoja kokybiškas detales.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

• Kiek laiko trunka paskirstymo diržo pakeitimas? Paprastos konstrukcijos varikliai: apie 6 - 8 val. Sudėtingi varikliai: 12 - 20 ir daugiau val.
• Kiek laiko trunka paskirstymo grandinės pakeitimas? Paprastos konstrukcijos varikliai: apie 3 - 5 val. Sudėtingi varikliai: 5 - 8 ir daugiau val.
• Kada reikia keisti paskirstymo diržą? Dažniausiai kas 60 000 - 120 000 km arba pagal gamintojo rekomendacijas.
• Kada reikia keisti paskirstymo grandinę? Dažniausiai kas 90 000 - 200 000 km arba pagal gamintojo rekomendacijas.
• Kas nutinka nutrūkus paskirstymo diržui? Dažniausiai pažeidžiami vožtuvai ir stūmokliai, todėl remontas tampa brangus.
• Ar galima keisti tik diržą ar grandinę? Rekomenduojama keisti visą komplektą - diržą ar grandinę kartu su įtempėjais ir guoliais.

„Volvo XC70“ su 2.4 D5 120 kW dyzeliniu varikliu: savybės ir problemos

„Volvo XC70“ su 2.4 litro D5 120 kW dyzeliniu varikliu - tai vienas populiariausių šio modelio pasirinkimų naudotų automobilių rinkoje. Tai visureigio charakteristikų turintis universalas, vertinamas dėl komforto, aukšto pravažumo ir patikimo variklio, kuris ne kartą buvo tobulinamas. Daugiausia šis variklis buvo naudojamas 2005-2009 metų gamybos XC70 modeliuose (II karta), tačiau jį galima sutikti ir kai kuriose atnaujintose versijose.

Variklio charakteristikos

„Volvo 2.4 D5 120 kW“ yra penkių cilindrų eilinis dyzelinis variklis su turbina, pasižymintis tvirta konstrukcija ir ilgaamžiškumu, jei yra tinkamai prižiūrimas. Šio variklio galia siekia 120 kW (163 AG), o sukimo momentas - apie 340 Nm. Variklis pasižymi ne tik pakankamu našumu, bet ir ganėtinai tylia eiga, lyginant su kitais dyzeliniais varikliais iš to paties laikotarpio.

Šioje versijoje naudojamas paskirstymo diržas, kurio keitimo intervalas dažniausiai siekia 160 000 km. Kartu su diržu rekomenduojama keisti ir įtempėjus bei vandens siurblį, kad būtų išvengta didesnių variklio pažeidimų. 120 kW D5 versija turi vieną paprastą kintamos geometrijos turbiną, kurios tarnavimo laikas gali viršyti 300 000 km, jei reguliariai keičiami tepalai ir laikomasi eksploatacinių rekomendacijų.

Dažniausiai pasitaikančios problemos

Nors „Volvo XC70“ su 2.4 D5 120 kW varikliu dažnai vertinamas kaip vienas patikimiausių dyzelinių pasirinkimų, net ir šis agregatas turi kelias silpnesnes vietas:

• EGR vožtuvas: viena iš labiau pažeidžiamų elementų. Laikui bėgant, ypač važinėjant mieste ar trumpais atstumais, EGR vožtuvas užsiteršia suodžiais ir pradeda strigti. Tai pasireiškia sumažėjusia trauka, padidėjusiomis kuro sąnaudomis ir variklio klaidų pranešimais skydelyje.
• Variklio vakuumo sistema: naudojama įvairiems komponentams valdyti. Dėl amžiaus arba temperatūrinių svyravimų gali trūkinėti vakuumo žarnelės, išsikraipyti vožtuvai arba susidėvėti prijungimo taškai. To pasekmė - lėtai reaguojanti turbina, silpnesnis stabdymas arba bendras galios sumažėjimas.
• Aušinimo skysčio nuotėkiai: po 200 000 kilometrų ridos vis dažniau fiksuojami aušinimo skysčio nuotėkiai. Tai gali būti senstantys aušinimo žarnų sujungimai, įtrūkę plastikiniai flanšai arba pradėję leisti radiatoriai. Pirmieji ženklai - dažnas aušinimo skysčio papildymas, salone jaučiamas saldžiai rūgštus kvapas ar nežymiai pakilusi darbinė temperatūra.
• Paskirstymo diržas: šio variklio paskirstymo mechanizmas yra diržinis, o ne grandininis. Rekomenduojamas keitimo intervalas - kas 160 000 kilometrų arba ne rečiau nei kas 8 metus. Kartu su pagrindiniu diržu būtina keisti ir įtempėjus, bei vandens siurblį.
• Purkštukai ir aukšto slėgio siurblys: nors D5 variklio Common Rail įpurškimo sistema vertinama kaip ilgaamžė, nekokybiškas kuras ir neprižiūrimi filtrai gali lemti purkštukų ar aukšto slėgio siurblio nusidėvėjimą.

Kuro sąnaudos ir DPF filtras

Nors gamintojas deklaruoja vidutines sąnaudas apie 6.4 l/100 km, realybėje šis skaičius dažnai būna aukštesnis. „Volvo XC70“ su 2.4 D5 120 kW varikliu pasižymi gerai subalansuotu važiavimo komfortu ir pakankama dinamika tiek mieste, tiek užmiestyje. Modeliai su šiuo varikliu dažniausiai buvo komplektuojami su automatinėmis pavarų dėžėmis, tačiau rinkoje galima sutikti ir mechaninių variantų.

Daugelis 120 kW D5 variklio versijų Lietuvoje neturi suodžių filtro (DPF), o tai laikoma privalumu - mažesnė tikimybė susidurti su brangiomis regeneracijos ar keitimo problemomis. Tačiau kai kurie vėlesni modeliai, ypač atvežti iš Skandinavijos, Vokietijos ar Prancūzijos, gali turėti aktyvų DPF filtrą.

Bendrosios „Volvo“ automobilių ligos ir patarimai

„Volvo“ automobilių savininkai dažnai mini keletą bendrų problemų, susijusių su patvarumu ir eksploatacija:

• Korozija: kai kurie modeliai, pavyzdžiui, V40 apie 2002 m. gamybos, gali stipriai rudyti ties arkomis, slenksčiais ir net bagažine po vienos ar kelių lietuviškų žiemų. Vis dėlto, naujesni modeliai (po 2001 m.) yra atsparesni korozijai.
• Lako kokybė: dažnai pasitaiko atsilupęs lakas nuo veidrodėlių ar kapoto.
• Rankinis stabdis: ilgai nepaktraukiojus, užrūdija suportai. Remontas gali būti brangus.
• Pakabos dalys: kai kurių modelių pakabos dalys yra brangios.
• Variklio problemos: 1.9D 85kW varikliai turi bėdų su smagračiu ir turbinomis. Svarbu laiku keisti pagrindinį diržą, kad išvengtumėte variklio gedimų.
• Garso izoliacija: dažnai įvardijama kaip prastoka, ypač važiuojant didesniu greičiu.
• Elektronika: retkarčiais pasitaiko problemų su durų atrakinimu esant dideliam šalčiui arba ventiliatoriaus veikimu.

Nors „Volvo“ detalių kainos gali pasirodyti didokos, pakeitus detale galima užmiršti ilgam laikui, nes jos dažnai yra patvarios.

Generatoriaus dirželis ir susijusios problemos

Generatoriaus diržas yra atsakingas už generatoriaus, vandens pompos (kai kuriuose modeliuose), oro kondicionieriaus kompresoriaus ir vairo stiprintuvo siurblio sukimą. Jo tinkama veikla yra būtina normaliam automobilio funkcionavimui.

Dažniausi gedimai ir sprendimo būdai

• Cypimas: jeigu užvedus automobilį pradeda cypėti generatoriaus diržas, o vėliau pastebite, kad jis nesisuka, tai gali reikšti užsikirtusį generatorių. Klausimas, ar sankaba ar guoliai pabirėjo.
• Diržo numetimas: dažna problema, kai krenta generatoriaus diržas. Greičiausiai bus kaltas nekokybiškas automatinis įtempėjas. Taip pat reikėtų patikrinti generatoriaus sankabėlę ir alkūninio veleno skriemulį. Jei guoliai geri, problema gali būti alkūninio skriemulis, įtempėjas, generatoriaus sankaba ar kondicionieriaus sankaba.
• Kondensatas: vandens varvėjimas nuo kondicionieriaus vamzdelių šalia diržo vargu ar yra diržo numetimo priežastis.

Jei pasikeitėte visus guolius ir įtempėjus, bet diržas vis tiek krenta, reikėtų atidžiau patikrinti minėtus komponentus. Rekomenduojama naudoti kokybiškas, originalias arba patikimų gamintojų detales, nes neoriginalūs diržai gali greičiau išsitampyti.

tags: #volvo #nekokybiskas #dirzelis