Interneto platybės dažnai sukuria klaidingą laisvės ir nevaržomo prieinamumo įspūdį. Daugelis svetainių savininkų, turinio kūrėjų ar tiesiog socialinių tinklų vartotojų vis dar vadovaujasi ydinga logika: „jei tai yra „Google“ paieškoje, vadinasi, tai vieša ir galima naudoti“. Deja, tokia nuostata yra tiesiausias kelias į finansinius nuostolius ir teisinius nemalonumus. Autorių teisių pažeidimai skaitmeninėje erdvėje fiksuojami vis dažniau, o specialūs algoritmai geba aptikti neteisėtai panaudotą nuotrauką ar tekstą per kelias sekundes, net jei tas turinys buvo paskelbtas prieš kelerius metus.
Autorių teisių pagrindai ir saugomų kūrinių nustatymas
Autorių teisės yra išimtinės teisės į kūrinius, kurios atsiranda nuo kūrinio sukūrimo momento. Autorių teisės saugo praktiškai bet kokį originalų kūrybos rezultatą, išreikštą objektyvia forma. Kad žmogaus sukurtam objektui būtų suteikta autorių teisių apsauga, tai turi būti originalus literatūros, mokslo ar meno kūrinys, kuris yra išreikštas kokia nors objektyvia forma. Svarbu suprasti, kad autorių teisės skirstomos į dvi grupes: neturtines (teisė į autorystę, teisė į kūrinio neliečiamybę) ir turtines (teisė leisti arba drausti naudoti kūrinį, gauti atlyginimą). Autorių teisės yra svarbios, kad kūrėjai galėtų kontroliuoti savo darbų naudojimą ir užtikrinti, jog jų kūrybinis indėlis būtų tinkamai įvertintas ir apsaugotas. Visi, naudojantys vaizdus internete, privalo laikytis autorių teisių įstatymų, kad išvengtų teisinių problemų.
Kada fotografija laikoma autorių teisių objektu?
Lietuvoje autorių teisių įgyvendinimą, administravimą ir gynimą apibrėžia Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (AGTAĮ). AGTAĮ 4 str. 1 d. nurodyta, kad autorių teisių objektai apibūdinami kaip originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas, o AGTAĮ 4 str. 2 d. 8 p. pažymėta, kad fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai yra autorių teisės apsaugos objektai. Taigi, pagal AGTAĮ, fotografija, kaip fotografo veiklos rezultatas, yra saugoma autorinės teisės.
Reikia pažymėti, kad ne visos fotografijos turi autorių teisių apsaugos objekto statusą, o tik tos, kurios pasižymi kompozicijos, objektų parinkimo ar jų fiksavimo originalumu. Nuotrauka turi būti originali. Originalumas šiuo atveju, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, turi būti objektyvus. Originalumas yra vertinamasis požymis, jį gali įtakoti daugybė veiksnių.
- Jeigu nuotraukos yra tam tikru būdu apdirbtos, retušuotos, dėtas filtras, koreguotos detalės ir pan., t.y. jei fotografas įdėjo savo kūrybinio, meninio darbo, tvarkydamas nuotraukas, jos, be abejo, atitinka originalumo kriterijų.
- Originaliomis nuotraukos pripažįstamos ir tais atvejai, jeigu jos išvis nebuvo arba dar nebuvo tvarkytos, bet fotografas, darydamas jas, parinko tam tikrą aplinką, šviesą, kompoziciją, panaudojo šešėlius, parinko žmonių (modelių) pozas, pasitelkė įvairias skirtingas papildomas originalias detales ir pan. (pvz., fotografuota gamta per saulėlydį, daryta jaunavedžių fotosesija).
- Pažymėtina, kad jeigu nuotraukos daromos, siekiant komercinių tikslų (pardavinėti įvairius produktus arba savo paslaugas kaip fotografo, pavyzdžiui, vestuvių, paslaugas, reklamuoti save kaip fotografą, padarant save patraukliu klientams, sukuriant savo portfolio), akivaizdu, kad nuotraukos atitinka originalumo kriterijų, kadangi fotografas deda pastangas tam, kad nuotraukos pasižymėtų išskirtinėmis, patraukliomis savybėmis, kurios sukurtų teigiamą įspūdį ir turėtų įtakos kliento užsakymui.
Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo vaizdo fiksavimas bepiločių skraidyklių (dronų) pagalba. AGTAĮ prasme toks vaizdo įrašas vadinamas audiovizualiniu kūriniu. Audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, laidos, videofilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai) priskiriami autorių teisių objektams. Autorių teisių apsaugos objektais yra ir operatorių darbo rezultatas. Todėl jeigu fotografui yra aktualus ir operatoriaus darbas, jiems pravartu žinoti, kad jeigu kažkas neteisėtai naudoja jų padarytą vaizdo įrašą (kopijuoja, talpina tinklapyje, transliuoja ir pan.), tai irgi laikytina autorių teisių pažeidimu ir autorius gali naudotis numatytais teisių gynimo būdais.
Autorių teisių galiojimo terminai
Autoriaus turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties. Nuotrauka legaliai galima pasinaudoti ir tuo atveju, jeigu po jos autoriaus mirties yra praėję 70 metų. Jei autorius negali būti nustatytas (tokiu atveju negali būti nustatyta ir jo mirties data), tuomet teisės į nuotrauką saugomos 70 metų, skaičiuojant nuo tada, kai nuotrauka buvo teisėtai padaryta viešai prieinama. Po šių terminų pasibaigimo nuotrauka laisvai gali būti naudojama kitų asmenų. Visgi asmeninės neturtinės teisės į fotografiją saugomos neterminuotai, todėl nuotrauką iškraipyti ar nurodyti kitą asmenį kaip autorių draudžiama ir nesvarbu, kiek laiko praėjo nuo jos sukūrimo.
Mitai apie autorių teisių naudojimą
Internete sklando daugybė mitų, kuriais vadovaudamiesi žmonės bando pateisinti svetimo turinio naudojimą. Labai svarbu atskirti, kada nuotrauką galima naudoti legaliai.
Mitas Nr. 1: Nuoroda į šaltinį atleidžia nuo atsakomybės.
Tai yra vienas pavojingiausių įsitikinimų. Nuoroda į šaltinį ar autoriaus vardo paminėjimas (pvz., „Nuotrauka: Google“ arba „Šaltinis: Delfi“) neatleidžia nuo atsakomybės, jei neturite autoriaus sutikimo naudoti kūrinį.
Mitas Nr. 2: Jei nėra autoriaus teisių ženklo, nuotrauką galima naudoti.
Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje galioja automatinės apsaugos principas. Tai reiškia, kad autorių teisės atsiranda paties kūrinio sukūrimo momentu. Žymėjimas nėra privalomas. Jei radote puikią nuotrauką be jokių autorystės ženklų, tai nereiškia, kad ji yra bešeimininkė.
Mitas Nr. 3: Modifikuota nuotrauka tampa mano nuosavybe.
Daugelis mano, kad uždėjus filtrą, apkarpius vaizdą ar pridėjus tekstą, sukuriama nauja nuosavybė. Teisiškai tai vadinama išvestiniu kūriniu. Norint sukurti išvestinį kūrinį, taip pat privaloma gauti originalaus kūrinio autoriaus leidimą.
Mitas Nr. 4: Yra „laisvo vagystės“ trukmės taisyklė.
Egzistuoja populiarus mitas apie „15 sekundžių“ ar „3 natų“ taisyklę. Įstatymai nenustato jokios minimalios trukmės, kurią būtų galima laisvai vogti. Net ir kelios sekundės atpažįstamos melodijos gali būti traktuojamos kaip pažeidimas, ypač jei tai sudaro esminę jūsų turinio dalį.
Legalūs būdai naudoti nuotraukas internete
Vienintelis kelias netapti nuotraukos vagimi yra ją įsigyti arba gauti fotografo leidimą publikuoti nuotrauką. Norint išvengti nemalonių laiškų iš teisininkų kontorų, būtina laikytis griežtos „higienos“ renkantis turinį savo projektams.
1. „Creative Commons“ licencijos
Tai vienas populiariausių būdų legaliai naudoti turinį nemokamai, tačiau būtina atidžiai skaityti sąlygas. „Creative Commons“ yra ne pelno siekianti organizacija, suteikianti licencijas, leidžiančias kūrėjams pateikti savo darbus viešajam naudojimui, išlaikant tam tikrą kontrolę. „Creative Commons“ licencijos suteikia teisę naudoti vaizdus pagal tam tikras sąlygas, kurios apibrėžia, kaip vaizdas gali būti naudojamas. Yra skirtingi licencijos tipai, leidžiantys vaizdą naudoti komerciniais tikslais arba draudžiantys bet kokį keitimą.
- CC0 (Public Domain): Autorius atsisakė visų teisių. Galite naudoti komerciniais tikslais, keisti ir net nenurodyti autoriaus. Viešojo domeno vaizdai yra laisvai naudojami be jokių autorių teisių apribojimų. Tokiems vaizdams nereikia leidimų ar autorių paminėjimo, todėl jie yra labai naudingi, kai ieškote lengvai panaudojamų vaizdinių priemonių. Prieš naudojant nemokamas nuotraukas, patikrinkite, ar jos pažymėtos viešojo domeno ženklu „1.0“ arba universaliu viešojo domeno ženklu „CC0 1.0“.
- CC BY-NC (Nekomercinis naudojimas): Galite naudoti tik nekomerciniams tikslams. Jei įdėsite tokią nuotrauką į įmonės tinklaraštį ar el. prekybos svetainę, tai bus pažeidimas.
2. Licencijuotos nuotraukų platformos
Naudojimasis tokiomis platformomis kaip „Shutterstock“, „Getty Images“, „Adobe Stock“ ar „Depositphotos“ yra saugiausias kelias verslui. Mokėdami prenumeratos ar vienkartinį mokestį, jūs gaunate licenciją, kuri aiškiai apibrėžia naudojimo ribas. Perkant komercinio naudojimo nuotraukas iš licencijuotų šaltinių, galite gauti teisę jas naudoti įvairiais būdais.
3. Tiesioginis autoriaus leidimas
Jei radote tobulą nuotrauką „Instagram“ ar „Flickr“, galite tiesiogiai parašyti autoriui. Dažnai kūrėjai leidžia naudoti savo darbus mainais už kokybišką nuorodą ar tiesiog paprašius. Svarbiausia - gauti raštišką sutikimą (gali būti ir el. paštu).
4. Nuotraukų autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos
Vienas iš būdų nuotraukų autoriui palengvinti savo teisių apsaugą yra tapti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos nariu, kuri tokiu atveju turi teisę ginti nuotraukų autoriaus teises - Lietuvoje tokia asociacija yra LATGA.
5. Asmeniškai sukurti vaizdai
Visada saugiausia naudoti pačių sukurtus vaizdus. Kadangi esate šių vaizdų autorių teisių savininkas, galite juos laisvai modifikuoti, platinti ar net parduoti.
6. Vaizdai sugeneruoti DI (Dirbtiniu Intelektu)
Šiuo metu tai pilka zona, tačiau dauguma teisininkų sutinka, kad DI sugeneruoti vaizdai (pvz., per „Midjourney“ ar „DALL-E“) nėra saugomi autorių teisių, nes juos sukūrė ne žmogus. Tai reiškia, kad jūs galite juos naudoti gana laisvai, nerizikuodami gauti pretenzijų iš trečiųjų šalių.
Ką daryti pastebėjus neteisėtą nuotraukos naudojimą?
Pirmiausia savo teisių apsauga turėtų rūpintis patys nuotraukų autoriai. Įstatymai nustato draudimą naudoti fotografijas be autoriaus leidimo, o jei toks panaudojimo faktas įvyksta - autorius gali kreiptis į jo teises pažeidusį asmenį ir reikalauti nutraukti neteisėtą nuotraukos naudojimą arba susitarti, kad naudojimas vyks toliau už atlygį arba be jo. Žinoma, autorius gali kreiptis ir tiesiai į teismą. Bet kuriuo atveju, autoriui patartina iš karto išsaugoti įrodymus, kad jo nuotrauka buvo neteisėtai naudojama.
Turtinės ir neturtinės autoriaus teisės
Fotografas turi turtines ir asmenines neturtines teises į savo kūrinius. Apie kiekvieną jų - atskirai.
- Autorystės teisė ir teisė į autoriaus vardą: Fotografas turi teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant jo kūrinį (nuotraukas, vaizdo įrašus), būtų nurodomas autoriaus vardas ar kitoks žymuo taip, kokį savo valia nustatė autorius. Tai yra absoliuti nuotraukų autoriaus teisė nurodyti save kaip nuotraukų autorių, taip pat teisė reikalauti, kad asmenys, kurie tam tikru būdu naudoja jo nuotraukas, nurodytų, kad būtent jis yra nuotraukų autorius. Ant nuotraukų gali būti nurodomas fotografo vardas arba bet koks jo pseudonimas, kokį yra pasirinkęs fotografas. Dažnai pasitaiko atvejų, kad prieš skelbiant svetimą nuotrauką, ji koreguojama, siekiant nuslėpti ypatingas autoriaus atliekamo darbo požymius arba ji gali būti tyčia iškreipta, siekiant tokiu būdu diskredituoti fotografą, pakenkti jo autoritetui konkurencijos prasme ir pan.
- Turtinės teisės: Turtinės teisės suteikia fotografui teisę kontroliuoti savo kūrinio bet kokį panaudojimą (atgaminimą, išleidimą, platinimą, viešą rodymą ir t.t.) ir užtikrina galimybę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą. Tai ekonominio pobūdžio teisės, kuriomis savo nuožiūra autorius gali disponuoti (jas perduoti ar suteikti kitiems asmenims), jos taip pat gali būti paveldimos pagal įstatymą arba testamentą. AGTAĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet koks kūrinio ar jo kopijos panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu, išskyrus AGTAĮ numatytus atvejus.
Turtinių teisių pažeidimo formos
Konkretizuojant, kokias turtines teises turi fotografas, išskiriamos šios pažeidimo formos:
- Teisė atgaminti: Tai yra viena aktualesnių fotografams teisių, kuri reiškia nuotraukos tiesioginį ar netiesioginį, nuolatinį ar laikiną kopijų padarymą bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę (AGTAĮ 2 straipsnio 1 dalis). Būtent nuotraukų atgaminimas yra elektroninėje erdvėje dažniausiai pasitaikantis fotografų teisių pažeidimas. Tai gali būti nuotraukų nukopijavimas iš puslapio, tinklalapio, socialinės paskyros, blogo ir jų talpinimas kitoje elektroninės erdvės vietoje, siekiant tam tikrų tikslų. Pavyzdžiui, internetiniame puslapyje, kuriame teikiama informacija apie vestuvių organizavimą, patalpintos svetimos nuotraukos iš vestuvių fotosesijos, siekiant pritraukti daugiau klientų. Jeigu kokiu nors būdu nurodyta, kieno tai nuotraukos, bus tik teisės atgaminti nuotraukas pažeidimas, kadangi nebuvo gautas autoriaus sutikimas jo nuotraukas naudoti, publikuoti, jis netenka potencialaus užmokesčio. Tačiau jeigu nenurodytas nuotraukų autorius arba nurodytas kitas autorius, bus dar ir teisės į autorystę ir autoriaus vardą pažeidimas. Kiekvienas asmuo, atgamindamas svetimą nuotrauką, privalo įsitikinti, kad yra gautas autoriaus ar kito teisių turėtojo leidimas tokiam atgaminimui. Jeigu tokio leidimo duota nebuvo, nuotraukas kopijuoti ir atgaminti yra draudžiama, o už tokį pažeidimą taikytina atsakomybė.
- Teisė platinti: Tai yra materialinis nuotraukų (vaizdo įrašų) ar kopijų egzempliorių (įskaitant elektronines laikmenas) platinimas (pardavimas, perdavimas). Kopijos gali būti platinamos ir internete, jas parduodant elektroninių rinkinių pavidalu ir pan. Gali būti platinamos nuotraukos, kuriomis jau yra prekiaujama. Šio pažeidimo grupės pavyzdys gali būti toks: fotografas daro gražias gamtos nuotraukas ir talpina savo puslapyje internete. Kitas asmuo (pažeidėjas), neteisėtai nukopijavęs šias nuotraukas, jas atspausdino kalendoriuose, kuriuos išleido į prekybą. Teisės platinti pažeidimas glaudžiai susijęs su teisės atgaminti pažeidimu, kadangi pirma dažniausiai reikia padaryti svetimos nuotraukos neteisėtą kopiją (materialinę ar elektroninę) ir tik paskui ją platinti išleidžiant į prekybą arba elektroninėje erdvėje.
- Teisė viešai rodyti: Tai yra bet koks nuotraukos, nuotraukų kolekcijos, prezentacijos, vaizdo įrašo ir t.t. Tai gali būti įvairiausi autorinių teisių pažeidimai, kaip, pavyzdžiui, miesto centre ant didelio ekrano yra rodoma kelionių organizatoriaus paslaugų reklama, kurioje patalpinta vieno iš Tailando paplūdimių nuotrauka. Kitas pavyzdys gali būti toks, kad vyksta seminaras, kurio metu, rodant skaidrių prezentacija kokia nors tema, pademonstruojama svetima nuotrauka (pvz., kalbant apie investicijas ir nekilnojamąjį turtą, pademonstruojama fotografo padaryta meninė namo nuotrauka).
Likę turtinės teisės, numatytos AGTAĮ, pagal savo esmę ir prigimtį negali būti realizuojamos, kalbant apie fotografų veiklą, arba pasitaiko nedažnai (teisė viešai atlikti, versti, transliuoti, retransliuoti, išleisti, adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti).
Klastojimas ir piratavimas
Labiausiai paplitusios autorių teisių pažeidimo formos yra klastojimas ir piratavimas.
- Klastojimas: Tai viena iš neteisėtos veiklos formų, kai intelektinės nuosavybės objektai yra atgaminami, pakeičiami netikrais arba pagaminami iš naujo ir platinami tokiu pavidalu, kuris yra labai panašus arba praktiškai identiškas originaliam produktui. Klastotė dažnai būna labai panaši į originalą.
- Piratavimas internete: Tai interneto naudojimas neteisėtai kopijuojant ar platinant nelicencijuotą programinę įrangą, vaizdo, garso failus ir kt. Perkant internete turi būti taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir perkant kompaktinį diską ar kitą kūrinį parduotuvėje. Piratavimo formos apima:
- P2P tinklai (angl. peer-to-peer)
- Galutinio kompiuterių naudotojo piratavimas (neteisėtas programinės įrangos įdiegimas kompiuterių kietuosiuose diskuose). Šį būdą dažniausiai taiko kompiuterių technika prekiaujančios įmonės, stengdamosis įtikti pirkėjui.
- Neteisėtas perpardavimas. Perpardavinėtojas gali būti tiek privatus asmuo, tiek įmonė. Piratinės programinės įrangos platintojai šią programinę įrangą platina siekdami užsidirbti. Už piratines programas niekas nemoka, tačiau dalis uždarbio gaunama per įvairius portalus, skirtus apsikeisti piratiniu turiniu - masinis lankytojų srautas tokiuose portaluose gali atnešti nemažą pelną iš reklamų rodymo.
Atsakomybė už autorių teisių pažeidimus
Lietuvoje autorių teisių pažeidimai nėra tik teorinė grėsmė. Teismų praktika rodo, kad autoriai vis drąsiau gina savo interesus. Už autorių teisių pažeidimus yra numatytos ne tik administracinės, bet ir baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgiant į pažeidimo mastą ir aplinkybes.
Administracinė atsakomybė
Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnyje už autorių teisių pažeidimus numatytos baudos nuo 280 iki 600 eurų su kūrinio neteisėtų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu.
Baudžiamoji atsakomybė
Baudžiamojo kodekso 192 straipsnis apibrėžia baudžiamąją atsakomybę už sunkius autorių teisių pažeidimus, kai padaroma didelė žala arba pažeidimai vykdomi dideliu mastu.
Žalos atlyginimas
Fotografas, pastebėjęs, kad jo daryta nuotrauka be jo sutikimo yra atgaminta, patalpinta elektroninėje erdvėje, demonstruojama ir t.t., turi teisę imtis savo teisių gynybos būdų, t.y. reikalauti kompensacijos arba žalos atlyginimo, tam tikrais atvejais ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro suma, kurią būtumėte sumokėję už legalų kūrinio įsigijimą. Svarbu žinoti, kad gavus pretenziją, paprastas nuotraukos ištrynimas problemos neišsprendžia.
Ką daryti gavus pretenziją?
Jei visgi nutiko taip, kad gavote laišką su reikalavimu susimokėti už neteisėtą turinio naudojimą, pirmoji taisyklė - nepanikuoti, bet ir neignoruoti. Pirmiausia, patikrinkite pretenzijos pagrįstumą. Paprašykite įrodymų, kad besikreipiantis asmuo tikrai yra autorius arba atstovauja autoriui. Įsitikinkite, ar tikrai naudojote būtent tą nuotrauką. Jei pažeidimas akivaizdus, geriausia taktika - geranoriškas bendradarbiavimas. Nedelsiant pašalinkite turinį ir bandykite derėtis dėl kompensacijos dydžio. Dažnai autoriai ar jiems atstovaujančios agentūros sutinka sumažinti reikalaujamą sumą, jei mato, kad pažeidėjas elgiasi sąžiningai, pripažįsta klaidą ir siekia taikaus susitarimo be teismo įsikišimo.
Kaip nustatyti nuotraukos autorių?
Jeigu kyla klausimas, kas yra tikrasis fotografijos autorius, tuomet, anot teisininko R. Birštono, autorystę galima įrodinėti visais įmanomais būdais, kad tik įrodytumėte savo tiesą: fotoaparato kortelė, laikmena ar nuotraukos paskelbimo internete data, jei nuotrauka neskaitmeninė - negatyvai. Reikia pastebėti, kad net ir leidus nuotrauką naudoti, visada turi būti gerbiamos asmeninės neturtinės autoriaus teisės. Negalima savintis autorystės ar iškraipyti kadrą ir panaudoti tokiu būdu, kuris galėtų pažeisti autoriaus garbę bei reputaciją.
Beje, pagal dabartinius įstatymus, nuotraukos autoriumi gali būti tik žmogus. Todėl jei fotoaparatas veiks automatiškai, be žmogaus įsikišimo, įstatymo požiūriu nuotrauka bus nesaugoma.
Nuorodų į neteisėtą turinį klausimas
Visagalėje interneto eroje autorinių teisių klausimas yra kaip niekad aktualus. Kyla klausimas, ar pažeidžiamos autorinės teisės, jei pateikiama nuoroda į tinklalapį, kuriame paskelbti autoriaus teisėmis saugomi kūriniai, nors autoriaus sutikimas nebuvo gautas? Teismas nurodė, kad valstybės narės turi užtikrinti autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį savo kūrinių viešą paskelbimą. Tais atvejais, kai nuorodos su neteisėtais paskelbtais kūriniais yra platinamos komerciniais tikslais, teismas konstatavo, kad autorių teisės yra pažeistos ir jų turėtojas turi teisę jas ginti. Teisių turėtojai bet kokiomis aplinkybėmis turi galimybę informuoti tokius asmenis apie kūrinių paskelbimo internete neteisėtumą ir veikti prieš juos, jeigu jie atsisako pašalinti nuorodą, žinodami (arba negalėdami įrodyti, kad nežinojo). Pažymėtina, kad šiuo atveju žinojimas yra preziumuojamas. Visgi tokia prezumpcija nėra taikoma, jei tai buvo padaryta ne komerciniais tikslais, nes asmuo nežino ir negali pagrįstai žinoti, kad šis kūrinys buvo paskelbtas internete be autorių teisių turėtojo sutikimo.