Atėjęs pavasaris - tai metas tvarkytis aplinką, tačiau tuo pačiu metu atsiranda ir tie, kurie vis dar degina žolę ar šakas. Visuomenė nuolat raginama elgtis atsakingai, mat kai kuriose vietovėse žolės deginimas yra visiškai draudžiamas, kitais atvejais - būtina laikytis griežtų saugumo priemonių, o jų nesilaikant gresia griežtos baudos.
Draudimai ir apribojimai deginant augalus lauko sąlygomis
Draudimas lauko sąlygomis deginti surinktus augalus ar jų dalis galioja miestuose, miesteliuose, taip pat kurortuose ar kurortinėse teritorijose ir į miestų teritorijas nepatenkančiose mėgėjų sodų bendrijų teritorijose. Šie apribojimai yra įvesti siekiant apsaugoti aplinką ir gyventojų turtą nuo gaisrų. Vis dėlto, leidžiama sudeginti mažą kiekį sumedėjusių augalų ar jų dalių (šakų, stiebų), jei nėra galimybės jų kompostuoti. Tačiau augalų deginimas lauko sąlygomis yra draudžiamas miškuose, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arčiau nei 50 metrų nuo jų.
IŠSAUGOKIME PLANETĄ | Visuotinis atšilimas – klimato kaita
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių deginimas yra draudžiamas, išskyrus atvejus, numatytus Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose. Augalų deginimo lauko sąlygomis reikalavimai netaikomi iš augalų paruoštam kietajam biokurui.
Alternatyvūs žaliųjų atliekų tvarkymo būdai
Vienas geriausių būdų tvarkyti sode ar darže susidariusias žaliąsias atliekas - kompostavimas. Tai ne tik ekologiškas, bet ir naudingas būdas perdirbti augalines liekanas į vertingas trąšas. Žaliąsias atliekas taip pat galima pristatyti į specialiai joms priduoti skirtas aikšteles arba mesti į specialius joms skirtus konteinerius.
Gaisrų statistika ir pavojai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, kiekvienais metais Lietuvoje kyla šimtai gaisrų atvirose teritorijose. Šie gaisrai siaubia ne tik pernykštę žolę, bet dažnai nuo liepsnojančios žolės ugnis persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas ir ūkinius pastatus. Pavyzdžiui, 2026 m. per pirmuosius du mėnesius Lietuvoje kilo 1555 gaisrai, kuriuose žuvo 31 žmogus, o 47 gyventojai patyrė traumas. Žolės, ražienų ir augalininkystės atliekų deginimas sudaro apie 4,6 proc. visų 2026 m. užfiksuotų gaisrų.
Žolės deginimo pasekmės
„Žolės deginimas dažnai atrodo kaip nekaltas būdas tvarkyti aplinką, tačiau ugnis plinta labai greitai ir tampa nevaldoma. Per kelias minutes gali būti sunaikintos ne tik pievos, bet ir gyvenamieji pastatai,“ - įspėja specialistai. Be materialinės žalos, nuo karščio žūva augalų šaknys, smulkūs gyvūnai, naudingi mikroorganizmai, augalai, jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai. Blogiausia, kai ugnis pasiglemžia žmonių turtą ir gyvybes.
Atsakomybė ir baudos
Už nenupjautų ir nesurinktų (nesugrėbtų) žolių deginimą Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnyje fiziniams asmenims numatytos baudos nuo 50 iki 300 Eur, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims - nuo 120 iki 350 Eur.
Pavyzdžiui, Palangos miesto savivaldybė primena, kad čia deginti šakas, žolę ar šiukšles yra draudžiama, o nesilaikantiems taisyklių gali būti skiriamos baudos nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams - dar didesnės.
„Bauda - tai ne tik tikslas, o priemonė. Kiekvienas išvengtas žolės deginimo atvejis - tai išsaugotas gamtos plotas, apsaugotas turtas ir galbūt išgelbėta žmogaus gyvybė,“ - akcentuoja atsakingos institucijos.
Saugumo reikalavimai ir prevencija
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pabrėžia, kad miškuose, pušynuose gausu sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kurios užsiliepsnoja labai greitai. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį būtina užgesinti greitai, o laužus ir šašlykines kūrenti galima tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų.
Svarbu žinoti:
- Laužus kūrenti - ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų ir degių medžiagų.
- Kepsninės, rūkyklos, lauko židiniai - ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.
- Draudžiama deginti augalus miškuose, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arčiau kaip 50 m nuo jų.
- Laužavietėje neturi būti sausos žolės ar kitų degių medžiagų aplink.
- Nesant galimybei kompostuoti, leidžiama sudeginti mažą kiekį sumedėjusių augalų ar jų dalių (šakų, stiebų), surinktų į krūvas ir ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų.
- Negalima kurti ugnies esant stipriam vėjui.
Pastebėjus savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, gyventojai nedelsdami privalo informuoti skubiosios pagalbos centrą telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Nedelsiant reikia gesinti, kol liepsna neišplito į didesnius plotus, užpilant vandeniu arba smėliu. Taip pat rekomenduojama aplink laužavietę iškasti griovelius, kad liepsna neišplistų.
Nepaisant griežtumo, įstatymų tikslas yra geranoriškas - mažinti nelaimių skaičių. Sąžiningai laikydamiesi priešgaisrinių taisyklių, ne tik išvengsime pelnytų baudų, bet, svarbiausia, daug saugiau gyvensime, saugodami save, kaimynus ir gamtą.