Automobilio statymas neleistinoje vietoje yra dažnas Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimas Lietuvoje, už kurį vairuotojams gresia administracinės nuobaudos. Baudos skiriamos ne tik nesusimokėjus rinkliavos, bet ir automobilį palikus rezervuotoje vietoje, ant šaligatvio, vejos ar ten, kur trukdomas eismas. Nors specifinių taisyklių dėl parkavimo *ant sniego* nėra, žiemos ir pavasario laikotarpiu, tirpstant sniegui, ypač aktualūs tampa pažeidimai, susiję su automobilių statymu ant žaliųjų zonų, kurios yra itin pažeidžiamos ir gali būti smarkiai sugadintos.
Baudos už parkavimą neleistinose vietose
Bendra informacija ir sankcijos
Baudos už automobilio statymą neleistinoje vietoje nėra retas reiškinys. Vilnietis, palikęs automobilį rezervuotoje vietoje keliolikai minučių, sugrįžęs rado pranešimą apie baudą, kuri siekia nuo 30 iki 90 eurų. Bendros baudos už stovėjimą neleistinoje vietoje gali svyruoti nuo 30 iki 140 eurų, priklausomai nuo pažeidimo tipo ir vietos.
Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius fiksuoja galimą pažeidimą nuotraukose ir palieka pranešimą vairuotojui. Šis pranešimas yra informacinio pobūdžio ir neužtraukia administracinės atsakomybės (baudos). Administracinė bauda gali būti skirta vėliau, kartais net iki 2 metų, tačiau kreipiantis iš karto (pvz., elektroniniu paštu), protokolas gali būti surašytas ir tą pačią dieną.
Jei transporto priemonė trukdo eismui ar kelia pavojų, policijos pareigūnai gali nutempti ją į saugomą aikštelę. Tokiu atveju prie pradinės baudos pridedamos nutempimo ir saugojimo išlaidos. Pavyzdžiui, Vilniuje nutempimo išlaidos yra maždaug 36,30 EUR už transportavimą ir 8,47 EUR per dieną už saugojimą.
Parkavimas ant šaligatvių ir vejos: teisinis reglamentavimas
Parkavimas ant šaligatvių, vejos ar pėsčiųjų takų, jei nėra aiškaus ženklinimo ar ženklų, leidžiančių tai daryti, yra griežtai draudžiamas pagal Lietuvos kelių eismo taisykles (KET). Pagal KET 150 punktą, draudžiama sustoti ar pastatyti transporto priemonę ant šaligatvių, vejų, vaikų žaidimų aikštelių ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose, nebent tai būtų aiškiai leidžiama kelio ženklais ar specialiame leidime.
Pavasarį, tirpstant sniegui, važinėdami ar statydami automobilius ant žaliųjų vejų, vairuotojai ypatingai jas žaloja. Transporto priemonių eismui yra skirta ne veja, o kelias.
Kodėl draudžiama statyti ant vejos ar žaliosios zonos?
Žalioji zona - tai teritorija, kurioje pasodinta veja, gėlės, medžiai ar krūmai. Tai bendro naudojimo teritorija, skirta poilsiui, estetinei aplinkai kurti, aplinkosaugai (mažina triukšmą, dulkių kiekį, gerina oro kokybę). Automobilis tokioje vietoje:
- Sugadina žolės dangą;
- Trikdo teritorijos priežiūrą;
- Pažeidžia urbanistinį teritorijų naudojimą.
Baudų dydžiai ir sankcijos
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio 2 dalį, už transporto priemonių stovėjimą ar važiavimą vejos ar žaliosios zonos teritorijoje, taip pat už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą, užtraukiama bauda vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.
Už pakartotinius ar sunkinančius pažeidimus skiriamos didesnės baudos.
Neįgaliųjų vietos
Stovėjimas neįgaliųjų vairuotojams skirtose vietose yra atskiras ir sunkesnis pažeidimas. Bauda už tai yra žymiai didesnė - paprastai nuo 60 iki 180 eurų, priklausomai nuo atvejo, ir yra aiškiai apibrėžta ANK.
Administravimo procesas ir apeliacija
Kas gali skirti baudą?
Baudas gali skirti:
- Savivaldybės viešosios tvarkos skyrius (dažniausiai per reidus arba pagal gyventojų pranešimus);
- Policija (jei tai trukdo eismui ar pažeidžiamos kitos taisyklės);
- Aplinkos apsaugos pareigūnai, jei tai daro poveikį aplinkai.
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus pareigūnai taip pat vykdo transporto priemonių stovėjimo kontrolę.
Kaip pranešti apie pažeidėją?
Jei matote neteisėtai pastatytą automobilį, galite pranešti apie pažeidimą:
- Nufotografuokite pažeidimą: nuotraukoje turi matytis automobilio numeris, data, laikas, lokacija, ir akivaizdu, kad tai žalia zona (žolė, ženklinimas).
- Kreipkitės į savivaldybės viešosios tvarkos skyrių: daugelis savivaldybių turi e. pranešimo formas ar mobiliąsias programėles (pvz., Vilniaus „Tvarkau miestą“).
- Galite kreiptis ir į policiją per ePolicija.lt.
Ką daryti gavus baudą?
Jei gavote pranešimą apie baudą, ji paprastai paliekama ant automobilio priekinio stiklo arba siunčiama paštu. Baudą galite apmokėti internetu per el. valdžios vartus, bankų skyriuose ar Lietuvos pašte.
Jei manote, kad bauda paskirta nepagrįstai arba yra klaida, turite teisę pateikti apeliaciją. Svarbu perskaityti protokolą ar pranešimą, kuriame turėtų būti nurodyta pažeidimo vieta ir esmė. Apeliaciją galima pateikti raštu, nurodant visą reikalingą informaciją ir pateikiant įrodymus, kurie pagrindžia jūsų poziciją. Jei sprendimas netenkina, turite teisę jį apskųsti per 14 dienų.
Teismų praktika: kas yra „veja“?
Teismų praktikoje atsirado palankūs sprendimai automobilius turintiems daugiabučių gyventojams, kuriuose konstatuojama, kad vejos vieta turi būti pažymėta ne tik miesto detaliajame plane, bet ir vietoje turi būti aišku, kad tai veja. Institucijos atstovai ir policijos pareigūnai aiškino, kad toje vietoje žolė neauga, nes ją nuolat išvažinėja automobiliai.
Labai svarbi mintis suformuluota galiojančioje teismų praktikoje: pirmiausia miesto savivaldybė turėtų atlikti savo pareigą ir rūpintis bei prižiūrėti jai priklausančius žaliuosius miesto plotus, imtis veiksmų, kad tariamo pažeidimo vietoje augtų veja, kuri būtų atskirta nuo kelio dangos, kad būtų pastatyti kelio ženklai, draudžiantys statyti automobilius šioje vietoje, ar imtis kitų prevencinių veiksmų. Tik tada, kai pati savivaldybė vykdys atitinkamas savo pareigas, galima bus bausti asmenis už tai, kad jie nesilaiko draudimų ir/ar pažeidžia teisės normas.
Pagal suformuotą teismų praktiką, plotas prie daugiabučių namų, jei jame nėra net menkiausios žolės užuomazgos ir niekas nesiima atitinkamų priemonių, kad ten žolė užželtų, taip pat, kad būtų sustatyti atitinkami eismą ir stovėjimą ribojantys ženklai, negali būti laikomas veja. Todėl asmenys, statantys automobilius tame plote, neturėtų būti baudžiami, o nubaustieji turėtų rimtą pagrindą užginčyti už tokį pažeidimą paskirtą baudą.
Apibendrinant, kiekvienu atveju visada reikia atidžiai išnagrinėti visas aplinkybes: išsiaiškinti, ar yra pagrindo konstatuoti, kad automobilis iš tikrųjų stovėjo ant vejos, ar ta vieta galėtų būti laikoma veja, ar savivaldybė vykdė pareigą tvarkyti tą žaliąjį vejos plotą, ar yra (buvo) sukabinti, sustatyti atitinkami ženklai, draudžiantys sustoti ir stovėti atitinkamoje vietoje, ar iš visų aplinkybių galima spręsti, kad asmuo suvokė, jog stato automobilį ne tam skirtoje vietoje, o pažeidimo padarymo vieta pati atitinka visas savybes, leidžiančias bet kuriam asmeniui suvokti, kad statydamas automobilį toje vietoje jis daro administracinį teisės pažeidimą.
Dažni pasiteisinimai ir teisinė atsakomybė
Vairuotojai dažnai pateisina parkavimą šaligatvyje, vejoje ar kitoje neleistinoje vietoje teigdami, kad „nėra vietos“ arba „sustojau tik minutei“. Teisiškai tokie pasiteisinimai neatleidžia nuo atsakomybės. Institucijos atkreipia dėmesį, kad trukdymas eismui yra ne tik trukdymas transporto priemonėms, bet ir pėsčiųjų eismui. Automobilių vairuotojai turėtų būti supratingesni, palikdami automobilį ant šaligatvio pagalvoti, ar tai nesukelia grėsmės pėsčiųjų saugumui - dėl užstatyto šaligatvio jie dažnai būna priversti eiti automobilių eismui skirta kelio dalimi.
Baudos už nesumokėtą rinkliavą
Vairuotojams, kurie dėl įvairiausių priežasčių nesumokėjo už stovėjimo vietoje praleistą laiką, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU) išrašo geltonuosius lapelius. Tai yra pranešimas apie pažeidimą ir nurodymas susimokėti tam tikrą rinkliavos sumą. Nors visuomenėje jie dažniausiai vadinami „baudomis“, tai nėra tikroji bauda, skiriama už administracinius nusižengimus, tačiau jos neapmokėjimas per nustatytą laiką veda prie tikrosios baudos skyrimo.
Kontrolės skyriaus vadovas Dainius Jasiukėnas nurodo, kad bendras nesumokėtos vietinės rinkliavos pažeidimų skaičius yra apie 9000 per mėnesį. Vairuotojai, radę geltonus lapelius, apmoka apie 70 procentų nuo visų užfiksuotų vietinės rinkliavos pažeidimų. Apie 30 procentų (apie 2700 pranešimų per mėnesį) lieka neapmokėtų.
Gautą geltonąjį lapelį vairuotojai turi apmokėti per 168 valandas (7 dienas) nuo tos dienos pabaigos. Priešingu atveju vairuotojui bus skirta tikroji bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 418 straipsnį: „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas“.
Rinkliavos suma, kurios neapmokėjus skiriama bauda, taip pat keitėsi visose stovėjimo zonose:
- Mėlynojoje zonoje: nuo 40 Eur iki 96 Eur.
- Raudonojoje zonoje: nuo 20 Eur iki 35 Eur.
- Geltonojoje zonoje: nuo 7 Eur iki 12 Eur.
- Žaliojoje zonoje: nuo 4 Eur iki 5 Eur.
- Baltojoje zonoje: 5 Eur (pradėta taikyti rinkliava).
Už šios rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą vairuotojams numatyta bauda nuo 20 iki 40 eurų, o pakartotinai - nuo 40 iki 100 eurų.