Atsakomybė už netinkamą šuns priežiūrą Lietuvoje

Netinkamas elgesys su gyvūnais ar jų nepriežiūra gali sukelti ne tik neigiamas pasekmes tarp augintinio ir šeimininko, bet ir lemti finansines sankcijas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) ir Baudžiamasis kodeksas (BK) numato įvairias baudas ir kitas poveikio priemones už gyvūnų gerovės pažeidimus.

Teisinis reguliavimas ir atsakomybė

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas

Pasak teisininkės, mediatorės Raimondos Joskaudienės, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

Teisininkės teigimu, įstatymas neskirsto situacijų pagal šeimininko subjektyvų įsitikinimą, kad jo augintinis „geras“. „Vertinama ne tai, ką šeimininkas mano apie savo šunį, o tai, ar jis užtikrino, kad šuo nekels grėsmės aplinkiniams. Pavyzdžiui, jeigu palaidas šuo pribėga prie vaiko, bėgiko, dviratininko ar kito šuns ir sukelia išgąstį, konfliktą, parkritimą ar sužalojimą, tai jau nebe „nemalonus epizodas“, o atsakomybės klausimas“, - aiškino R.Joskaudienė.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas šeimininkus taip pat įpareigoja paženklinti savo augintinius mikroschemomis ir įregistruoti juos į Gyvūnų augintinių registrą. Įstatymai Lietuvoje neleidžia auginti kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų.

Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas

Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas numato, kad viešojoje vietoje šuo vedamas laikant už pavadėlio. „Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo jų nepasiektų ir nekeltų grėsmės. Pavojingi ir koviniai šunys bei jų mišrūnai viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu“, - pabrėžė R. Joskaudienė.

Išmatų surinkimo pareiga

Teisės aktai numato pareigą gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, daugiabučio bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus. Anot R. Joskaudienės, svarbu žinoti, kad specialios dėžės ar maišelio nebuvimas nėra rimtas pasiteisinimas. Vilniaus savivaldybės komunikacijoje nurodoma, jog maišelius su surinktais šunų ekskrementais galima mesti į mišrių atliekų konteinerius, o 2025 m. savivaldybė taip pat viešai akcentavo, kad tinkamiausia vieta tokiems maišeliams yra mišrių atliekų konteineris arba specialūs konteineriai. Taigi, anot teisininkės, pasakymas „nebuvo kur išmesti“ nuo atsakomybės neatleidžia.

Šunų mokyklos „DogPunk“ vyr. trenerė Žana Penkauskienė pabrėžia, kad reikėtų surinkti ir augintinių išmatas, ką Lietuvoje daro pakankamai mažai šunų šeimininkų. „Negražu labai, pas mus gal turi užaugti kada nors ta kultūra. Aišku, turėtų būti labai daug šiukšlių dėžių šunų išmatoms. Jų yra padaugėję Vilniuje, bet norėtųsi, kad būtų dar daugiau“, - viliasi dresiruotoja.

Vaikų žaidimo aikštelės ir privačios valdos

Dar vienas punktas, kurį daugelis ignoruoja: vedžioti gyvūnus arba leisti jų vedžiojamiems gyvūnams eiti į vaikų žaidimo aikšteles yra draudžiama. R. Joskaudienės pabrėžė, kad vaikų žaidimo aikštelė negali tapti vieta, kur vaikas turi saugotis šuns, jo šlapimo ar išmatų.

Šios taisyklės galioja ir privačiuose kvartaluose. „Kalbant apie Vilniaus miestą, vietos taisyklės šį klausimą išsprendžia taip: dviem ar daugiau asmenų priklausančioje žemės valdoje draudžiama laikyti palaidus šunis, jei bent vienas bendraturtis tam prieštarauja. Taip pat kito asmens žemės valdoje šunį galima laikyti tik savininkui ar teisėtam valdytojui sutinkant. Tad Vilniuje tokio ginčo atsakymas: jei kiemas bendras ir bent vienas bendraturtis nesutinka, palaidas šuo ten nėra teisėtas sprendimas“, - aiškino R. Joskaudienė.

Dėl išmatų situacija taip pat aiški: gyvūnui priteršus kito asmens žemės valdoje, ekskrementus reikia nedelsiant surinkti. „O viešojoje vietoje ir bendrojo naudojimo patalpose šunys vedami su pavadėliu; be to, pagal Aprašą viešąja vieta laikomas ir daugiabučio namo kiemas. Taigi jeigu ne individualūs namai, o faktiškai daugiabučių ar bendro naudojimo kiemas, viešosios vietos režimas taikomas tiesiogiai“, - teigė R. Joskaudienė.

Gresianti atsakomybė ir baudos

Už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimus taikomas Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnis. Nuo 2021 m. gegužės 27 d. Seimas sugriežtino atsakomybę už gyvūnų nepriežiūrą ir žiaurų elgesį su jais, priimdamas ANK pataisas. Šiuo metu kodekse neliko įspėjimo už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų susijusių teisės aktų pažeidimus. Taip pat buvo padidintos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnu ir jo kankinimą.

Administracinė atsakomybė

ANK 346 straipsnio 16-19 dalyse numatytos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais. Baudos prasideda nuo 150 Eur ir gali siekti iki 6 000 Eur. Taip pat numatyta galimybė konfiskuoti gyvūną, kuris yra skriaudžiamas. Svarbiausia, kad gyvūno konfiskavimas tapo privalomas, kai gyvūnas kankinamas (ANK 346 str. 16 d.) ar kai jam gresia suluošinimas arba žūtis (ANK 346 str. 18 d.).

• ANK 346 str. 16 d.: Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas - bauda nuo 150 iki 2 000 Eur.
• ANK 346 str. 17 d.: Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas - bauda nuo 900 iki 3 200 Eur.
• ANK 346 str. 18 d.: Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas - bauda nuo 900 iki 3 200 Eur.
• ANK 346 str. 19 d.: Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas - bauda nuo 150 iki 2 000 Eur.

Be to, už lauke nesurinktas augintinio išmatas ar vedžiojimą be pavadėlio šeimininkui gresia bauda nuo 30 iki 120 eurų. Nusižengimą pakartojus, bauda siekia nuo 120 iki 230 eurų. Jei dėl augintinio kaltės sutrikdoma žmogaus sveikata ar padaroma žala turtui, bauda gali siekti nuo 150 iki 300 eurų, o pakartotinai - nuo 300 iki 550 eurų. Už šunų keliamą didelį triukšmą daugiabutyje ar gyvenamajame name, bauda gali siekti iki 600 eurų.

Šias nuostatas gali taikyti VMVT, policijos ir savivaldybių pareigūnai.

Baudžiamoji atsakomybė

Baudžiamasis kodeksas (BK 310 str. 1 d.) numato griežtesnes sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais: viešuosius darbus, baudą (iki 100 000 Eur), laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Pagrindinis kriterijus, skiriant administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, yra pavojingi padariniai. Administracinė atsakomybė taikoma už žiaurų elgesį su gyvūnu jį kankinant arba dėl žiauraus elgesio gyvūnui gresia žūtis arba suluošinimas. Baudžiamoji atsakomybė kyla, jei su gyvūnu ne tik žiauriai elgiamasi, bet dėl to gyvūnas žūsta arba yra suluošinamas.

BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta: „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“

Civilinė atsakomybė

Bauda - dar ne viskas. Civilinis kodeksas nustato bendrą taisyklę, kad kiekvienas asmuo turi elgtis taip, kad nepadarytų kitam žalos, o padaryta žala asmeniui ar turtui turi būti visiškai atlyginta atsakingo asmens. „Todėl jeigu dėl palaido šuns ar netinkamos priežiūros nukentėjo žmogaus sveikata, sugadintas turtas ar patirtos kitos išlaidos, klausimas gali pereiti iš administracinės atsakomybės į civilinės žalos atlyginimą“, - įspėjo R. Joskaudienė.

Žiauraus elgesio su gyvūnais apibrėžimas ir teismų praktika

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytas konkretus elgesys, kuris pripažįstamas žiauriu. Tačiau įstatymai numato ir išimtis, kurios nelaikytinos žiauriu elgesiu, pavyzdžiui, akvakultūros gyvūnų gaudymas, gyvūnų medžiojimas pagal teisės aktų reikalavimus, gyvūnų kastravimas ir kiti įstatymų leidžiami veiksmai.

Kasmet Lietuvos apylinkių teismai gauna nedidelį skaičių baudžiamųjų bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, lyginant su kitomis bylų kategorijomis. Teismų praktikoje baudžiamųjų bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais specifika apima įvairius gyvūnų žalojimo būdus, dažnai sukeliant gyvūnų žūtį. Kaltinamieji paprastai pripažįsta kaltę, gailisi ir pateikia įvairius motyvus, tokius kaip gyvūno per didelis lojimas ar gamtinių reikalų atlikimas ne vietoje. Pasitaiko atvejų, kai pripažįstama pasikarščiavimas ar neblaivumas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į daugelį aplinkybių: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei padarytą žalą.

BK 310 straipsnio numatytas nusikaltimas yra nesunkus, todėl procesas gali pasibaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, kurio metu paprastai neskiriama laisvės atėmimo bausmė. Nors Baudžiamajame įstatyme numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų, praktikoje tokios bausmės skiriamos retai, atsižvelgiant į bendrą baudžiamąją politiką.

Per pastarąjį dešimtmetį (2014 m. kovas - 2024 m. kovas) dažniausiai buvo pritaikytos baudos ir viešųjų darbų bausmės. Laisvės atėmimas buvo taikytas itin retai, o maksimali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė pritaikyta vos 8 kartus.

Atsakingo šeimininko taisyklės ir dresiravimas

Šunų mokyklos „DogPunk“ vyr. trenerė Žana Penkauskienė pabrėžia, kad tinkamas šunų dresiravimas ir nuoseklus auklėjimas yra esminiai norint sukurti gerą ryšį su augintiniu ir išvengti problemų. Anot R. Joskaudienės, pavadėlis turi būti ant šuns, o ne kišenėje; prasilenkiant su žmonėmis ar kitais gyvūnais jis turi būti sutrumpintas; išmatas reikia surinkti iš karto, ne „vėliau grįšiu“; į vaikų žaidimo aikšteles šuns leisti negalima; augintinio energijai išlieti reikia rinktis tam skirtas vietas. Vien Vilniuje 2025 m. savivaldybė skelbė turinti 36 šunų vedžiojimo aikšteles, taigi alternatyvų saugiam išsilakstymui tikrai yra.

„Delfi“ laidoje „Duok leteną“ Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas išskiria 5 pagrindines taisykles kiekvienam gyvūno savininkui:

1. Šuo turi būti su pavadėliu: Tai užtikrina, kad šuo neužšoks ant žmogaus ar kito gyvūno, neišbėgs į gatvę.
2. Ekskrementų surinkimas: Svarbu surinkti augintinio išmatas viešose vietose. Maišelius su surinktais ekskrementais galima mesti į mišrių atliekų konteinerius arba specialius konteinerius. Be to, augintiniai neturėtų atlikti savo „gamtinių reikalų“ kur papuola - reikia saugoti gėlynus, paminklus, skulptūras, pastatus.
3. Triukšmo suvaldymas namuose: Šunų triukšmas yra aktuali problema daugiabučiuose. Paliekant augintinį vieną namuose, reikia pagalvoti, ką jis veiks ir kaip užtikrinti, kad nekels triukšmo kaimynams.
4. Augintinio bendravimas su aplinkiniais: Šeimininkas turi užtikrinti, kad gyvūnas su praeiviais bendrautų tik tuomet, kai noras bendrauti yra abipusis. Jei žmogus nenori bendrauti, pavadėlis turėtų būti sutrumpintas.
5. Draudžiamų vietų paisymas: Svarbu atkreipti dėmesį į ženklus, nurodančius, kuriose vietose su augintiniu būti neleistina. Pavyzdžiui, maudymosi sezono metu paplūdimiuose lankytis su gyvūnais nederėtų, jeigu tai nėra specialiai augintiniams skirti paplūdimiai. Vilniuje yra specialus gyvūnams maudyti skirtas paplūdimys Vingio parke.

Dresiravimo patarimai

Šunų mokyklos „DogPunk“ vyr. trenerė Ž. Penkauskienė dalijasi, kad dresiruojant šunį ir siekiant sukurti gerą šuns ir šeimininko tarpusavio ryšį, yra be galo svarbu sudaryti griežtas namų taisykles, kurias, be išimčių, taikytų visi šeimos nariai. Jeigu šeimininkui nepatinka, kad šuo užeina į virtuvę, o visiems kitiems dzin, tada šuo nesupranta, kodėl jam negalima užeiti į virtuvę. Tai gali sukelti šuns stresą ir pakenkti ryšiui.

Be to, turi būti užtikrintas kokybiškas šuns maitinimas, taikomos tinkamos normos pagal amžių ir šuns specifiką. Specialistė pabrėžia, kad reikia ir pamatuotai vartoti žodį „ne“, o pradėjus auginti šuniuką, stengtis perteikti geras emocijas, ant jo nerėkti. „Turi būti gera nuotaika, labai pamatuoti žodžiai „ne“, per dieną žodžio „ne“ turi būti kuo mažiau. Turime visada skatinti gerą elgesį ir jei jau mes pasakėme, kad ko nors negalima, turime parodyti kaip galima, kaip padaryti taip, kad mums patinka ir paskatinti tai skanėstais ir maistu“, - sako Ž. Penkauskienė.

Ji prideda, kad šeimininkui taip pat reikėtų gerai išmokti skaityti savo augintinio kūno kalbą. Sužinoti, kokie prisilietimai ar paglostymai jam patinka ir tai taip pat taikyti, kaip atlygį ar pagyrimą šuniui, kai jis ką nors gerai atlieka. Blogai skaitant šuns kūno kalbą, galima pakenkti šeimininko ir augintinio tarpusavio ryšiui.

Specialistė akcentuoja, kad nėra nustatyto amžiaus, iki kada reikia šunį išmokyti tam tikrų komandų ar taisyklių. Svarbiausia, įdėti daug ir nuoseklaus darbo, o padarius klaidų, palaipsniui jas taisyti.

Ydingų įpročių keitimas

Jei šuo jau turi blogų įpročių, pavyzdžiui, jei vedžiojamas lauke, keturkojis nuolatos loja ant praeivių ar kitų šunų, reikia išsiaiškinti ar šuo loja, nes bijo, yra agresyvus, jaudinasi ar paprasčiausiai yra smalsus ir impulsyvus. „Jeigu tai yra iš baimės, tai reikia šunį reabilituoti, kad jis nebijotų. Jeigu tai yra iš agresijos, kur, aš sakyčiau, labai mažas procentas tikrai iš agresijos loja ant kitų, tada yra kita strategija. Vis tiek reikia mokyti šunį apsiraminti bet kokiu atveju, jie patys labai sunkiai apsiramina ir nemoka to daryti“, - komentuoja Ž. Penkauskienė.

Ji teigia, kad svarbiausia, jog šuo suprastų, ką reiškia žodis „ramiai“. Dresiruotoja pasakoja, kad šunų mokykloje ji su šuniu atlieka įvairius pratimus, pavyzdžiui, gulėjimo, kuriais šuo pasiekia ramybės būseną, ir tada „klijuoja“ pavadinimą ant veiksmo, kad keturkojui jis užsifiksuotų. Tuomet, kai šuo pradeda įsisavinti komandas, galima jį po truputį supažindinti su įvairiais dirgikliais lauke, kuriuos dresiruotojai palaipsniui didina, kol galiausiai šuo pilnai išmoksta nebeloti ant praeivių ar kitų gyvūnų.

Tuo tarpu, jei šuo, paliktas namuose pradeda kaukti, turi išsiskyrimo nerimą - reikia šunį kaip nors užimti. Pavyzdžiui, prieš išeinant pridėti maisto, palikti įjungtą radiją ar muziką. Taip pat galima apriboti erdvę prie išėjimo, kad šuo nematytų, kada šeimininkai išeina iš namų, daryti įvairias treniruotes, pavyzdžiui, apsirengti ir tuomet nueiti žiūrėti televizorių. „Bet jei yra rimtas išsiskyrimo nerimas, tuomet reikėtų kreiptis pas specialistus, taip pat, kaip ir su baimėmis ar agresija“, - sako dresiruotoja. Ji priduria, kad šunų auklėjimo elektriniais antkakliais nepalaiko, nes neteisingai paduotas impulsas gali pažeisti šunų nervų jungtis smegenyse.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos iššūkiai Lietuvoje

Nors Lietuvoje sukurta teisinė bazė gyvūnų apsaugai, praktikoje kyla iššūkių. Vienas iš jų - įstatymų nepakankamas taikymas atsakingų institucijų, tokių kaip Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybės ir policija.

Gyvūnų konfiskavimas, nors ir privalomas tam tikrais atvejais, sukelia papildomų sunkumų: sąlygų laikyti konfiskuotus gyvūnus trūkumas, apsunkinta paėmimo tvarka ir pareigūnų kvalifikacijos trūkumas. Dėl vietų trūkumo gyvūnų prieglaudose apsunkinamas gyvūnų realizavimo procesas.

Siekiant veiksmingiau kovoti su žiauriu elgesiu su gyvūnais, siūloma:

• Užtikrinti griežtesnį ir nuoseklesnį baudų taikymą.
• Efektyviai kontroliuoti draudimo laikyti gyvūnus pažeidėjams.
• Sukurti centralizuotą pažeidėjų registrą.
• Suteikti nevyriausybinėms organizacijoms teisę būti proceso dalyvėmis ir atstovauti gyvūnų interesams teisiniuose procesuose.
• Vykdyti viešinimo kampanijas, aiškiai informuojančias apie teisinius atvejus ir pasekmes už žiaurų elgesį su gyvūnais.
• Skatinti valstybinių institucijų požiūrio į gyvūnus pasikeitimą, siekiant, kad jos aktyviau padėtų gyvūnams ir užkirstų kelią žiauriam elgesiui.

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) siekia, kad būtų įteisinta galimybė gyvūnų gerovės organizacijoms būti automatiškai pripažintoms nukentėjusiomis bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

Kur kreiptis pastebėjus pažeidimus?

„Jeigu matote sistemingą pažeidimą, verta fiksuoti vietą, laiką, nuotraukas ar vaizdo įrašą ir kreiptis į savivaldybės viešosios tvarkos padalinį arba policiją. VMVT pranešimus apie gyvūnų gerovės pažeidimus priima internetu ir telefonu 1879 arba +370 5 242 0108. Jeigu gyvūnas realiai kelia pavojų žmonėms - pavyzdžiui, yra agresyvus ar blaškosi važiuojamojoje dalyje - rekomenduojama skambinti 112“, - priminė R. Joskaudienė.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas G. Leperskas pabrėžia, kad didžiausią poveikį turi kaimynai. „Labai gera priemonė yra kartoti ir prašyti, o ne grasinti baudomis. Mes gyvename toje pačioje aplinkoje, mes visi išeiname per tas pačias duris, per tą pačią pievą praeiname. Visi matome, mūsų vaikai eina, parsineša namo (gyvūnų ekskrementus - „Delfi“). Ir tai nėra malonu. Gyvenkime švariau“, - siūlo G. Leperskas.

tags: #bauda #uz #nepriziurima #suni