Devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai į muzikos rinką žengė ryškioji grupė „B’Avarija“, pramogų pasaulyje užvirė tikra aistra. Dailūs ir talentingi vyrai, nors ir jauni, besikuriantys savo gyvenimus, nepabūgo veltis į skandalus, kurie dažnai lydėjo jų kelią. Jauni atlikėjai nebijojo nei policijos, nei areštinės, nei įkyrių žurnalistų dėmesio, nuosekliai sekančio jų santuokas.
Visiems gerai žinoma „bavaro“ Deivydo Zvonkaus ir Natalijos Bunkės istorija. Nors jų meilės pasaka iš pradžių atrodė neįtikėtinai graži ir pavydėtina, vėliau pora išsiskyrė. Ėmė sklandyti gandai apie jųdviejų santuokos netikrumą, imta manyti, kad vestuves „Yvos“ ir „Bavarijos“ nariai iškėlė tik dėl papildomo populiarumo.
Šiandien D. Zvonkus, kuris iki šiol su N. Bunke draugiškai dalijasi vienu namu Klaipėdoje, paklaustas apie reputacijos svarbą savo gyvenime, nusijuokia: „Jaunystėje dar kartais būdavo nepatogu, bet po pirmosios santuokos visiškai praradau gėdos jausmą“.
Muzikinio kelio pradžia: ambicijos ir komercija
Populiarumas svarbiausia ašimi dažnai tampa net ir tada, kai stengdamasis įsiskverbti į pramogų pasaulio dėmesio centrą, dainininkas yra priverstas išmesti savo autorinių kūrinių sąsiuvinį. Mat nesvarbu, kad atlikėjas visą gyvenimą dievino roką. Šį muzikos stilių mėgsta tik nedidelė dalis publikos, tad galop jam tenka atlikti pop muziką. Grupės „Bavarija“ nariai Vilius Tarasovas, Juozas Liesis ir D. Zvonkus sutiko pasikalbėti apie tai, ar grupės kūryba išties buvo artima jų širdims, o gal visi skandalai ir merginų širdis tirpdančios pop dainos kūrėsi tik dėl pinigų.
Pirmieji žingsniai muzikinėje scenoje: lūkesčiai ir realybė
Anot Deivydo Zvonkaus, lipant ant scenos reikia suprasti, kad galimi du keliai: arba artistas auklėja publiką, arba publika artistą. Jaunam atlikėjui reikia būti ypatingai psichologiškai stipriam, svarbu nepasiduoti publikos reakcijoms.
Vilius Tarasovas prisimena, kad tie, kurie ant scenos pirmą kartą užlipa sulaukę trisdešimties, jau tikrai žino, ko nori. O jis į muziką atėjo vos šešiolikos, tad galbūt dar ir neturėjo susiformavęs kažkokių tikslų. Vilius tiesiog norėjo muzikuoti, išbandyti save, kadangi studijavo muzikos konservatorijoje. Jaunas žmogus tiesiog nori lipti į sceną, už kažko kabintis, kartais dėl to galima paaukoti ir vidines ambicijas. Pradžioje D. Zvonkus norėjo, kad Vilius iškart taptų solistu. Tačiau kaip tik grupę „Bavarija“ paliko vienas narys ir V. Tarasovui teko jį pakeisti. Tuomet iškart grupė transformavosi, nes jie iki tol buvo mažiau dainingi. Viliui prisijungus viskas pasikeitė. Nors pirmame albume nebuvo jo balso, tačiau jo pristatyme Vilius dalyvavo, tad viskas nuskambėjo šiek tiek kitaip, jo stiliumi. Tad V. Tarasovo ambicijos tikrai nebuvo pamintos. Aišku, kai prasidėjo albumų pirkimo bumas, tapo labiau priklausomi nuo komercijos. Tuo momentu ir pats Vilius pradėjo galvoti, kad iš to išeina išgyventi. Bet kartu buvo ir sunku, neramu. Net dainų tekstuose skambėdavo „dvejonės drasko tave“.
Juozas Liesis teigia, kad dramos yra neišvengiamos. Tikrai ne kartą pats su savimi ir visais „Bavarijoje“ kada nors buvusiais atlikėjais apie kuriamą nuotaiką kalbėjo, tylėjo, net ir kentėjo. Bet ar to įmanoma išvengti, kai grupėj be jo dar mažiausiai du žmonės, o kartais net keturi? Kad ir kaip tai keistai beskambėtų, visa, ką jie yra ir buvo sukūrę „Bavarijoje“, vis tiek yra apie juos. Apie tai, kaip jie supranta pop muziką. Keičiasi jie, keičiasi ir supratimas. Ne tik apie muziką. Dar prieš kokius 7 metus buvo dainų, kurių jam buvo gėda klausyti. Dabar jau kokie treti metai, kai jos jam tiesiog juokingos. Juokingas tuometinis jo supratimas.
Skandalų kūrimas ir populiarumo kaina
Populiarios dainos ir skandalai lydėjo grupės kelią. V. Tarasovas prisipažįsta, kad šiuose reikaluose nebuvo pats didžiausias entuziastas. Kažkaip plaukė pasroviui, kartu su grupe. Jam atrodydavo kvaila išgalvoti kažkokius dalykus, kad tai virstų skandalais. Bet tai buvo visiškai normalu. Lietuva buvo dar labai jauna valstybė, ir šou pasaulio taisyklės dar jiems buvo labai mažai pažįstamos. Tad gaudėsi idėjų iš vakarų ir kurdavo jas patys. Būdavo įdomiausia, kai kokia išgalvota nesąmonė ima ir suveikia. Tuomet pastebi, kad tai neša pelną ir... sunku sustoti. Paskui įsišaknijo žodis „piaras“. To iki 1996 metų dar nebuvo. Vos vienas kitas žurnaliukas viską platindavo. Kiek vėliau viskas suaštrėjo, visko padaugėjo. Nenuostabu, kad ir konfliktų kildavo grupėje. Pavyzdžiui, vienas nori skandalų, o kitas jų nekenčia. Vilius jų nekęsdavo.
J. Liesis šypsosi: „Taip, Vilius visur yra nekaltas. Jis visada ne prie ko.“ Tam suprasti Juozui reikėjo ir laiko, ir jėgų. Bet ačiū jų trijų pasirinkimui nesislėpti už vienas kito nugaros. Kalbant apie skandalus, jų grupėje nieko neįmanoma padaryti vienam. Jie visi yra susaistyti tarpusavio priklausomybėmis. Tad ir visas dėmesio į save atkreipimo akcijas kūrė ne vienas žmogus. Visi kažkaip prie to prisidėjo. Gal ir Juozas pats kažką pasiūlė ar padarė. Pavyzdžiui, amžinas gimtadienio dovanų karas... Bet jei ne Deivydo fantazija, tai būtų likęs tik vienas smagus šoktelėjimas balionu. O dabar visas vandenynas - strutis, „Zaporožietis“, 365 poros kojinių, 365 skardinės alaus, 25 tortai ir viena žvakutė ir t.t.
D. Zvonkus mano, kad skandalai turbūt niekuo nebuvo naudingi grupei. Jei klausytojai nemėgtų dainų, tai ir skandalai prarastų aktualumą - tiesiog nedomintų auditorijos. Tačiau J. Liesis mano, kad jiems tai bet kokiu atveju buvo svarbu. Jie džiaugėsi galimybe kažkam dovanoti šypseną ar bent jau nuostabą. Dažnu atveju jiems tai pavykdavo. Pradedant dainų pavadinimais, tęsiant albumų šventinimais, baigiant santuokų šventėmis.
B'Avarija - Dainų popuri (M.A.M.A. 2014)
Pinigų įtaka muzikai ir populiarumui
J. Liesis teigia, kad pinigai yra šio pasaulio norma. Gali jų vengti, bet jei esi žmogus tarp žmonių, nuo jų nepabėgsi. Aišku, pasaulyje atrasi sėkmės atvejų. Bet tai - tikrai ne jis. Kažkuria prasme pinigai yra matas, ar tai, ką darai patinka tik tau, ar tai yra svarbu ir kitų gyvenimuose. Žmonės nėra linkę gaišti laiko ir mokėti pinigų už jiems nesvarbius dalykus. Gal tai bus akimirkos džiaugsmas, bet jis yra svarbus. Juk ne kartą mugėje praėjome pro stalus, mirgančius visomis Kinijos spalvų lemputėmis. Ar matėte, kokiomis akimis vaikai į tai žiūri? O kiek džiaugsmo iš jų veidų liejasi tą dalyką gavus? Pagyvenę suprantame, kad tai truks trumpai, kad tą eurą geriau išleisti kažkam tvaresniam. Bet juk pavydim to nuoširdaus vaiko džiugesio tuo, kas mums atrodo visiškas niekutis. Kiekviename iš mūsų yra vaikas. Skiriasi tik žaislų kaina.
Populiarumo aukštumos ir pokyčiai
Du grupės tikslai - palenkti kuo daugiau klausytojų ir užsidirbti pinigų - buvo pasiekti. Ką sekė toliau? Sako, kad pinigai gadina žmones. Ar ir jiems taip nutiko?
D. Zvonkus atsakė, kad pinigai gadina žmones, atlikėjai irgi žmonės. O jeigu pinigų ir buvo, ir yra, tai niekas nepasikeičia. Populiarumas pakeičia aplinkinių požiūrį. Kažkas ima apkalbinėti, kažkas „lenda į draugus“ ir t. t.
J. Liesis prisimena, kad dabar juokinga, bet, kuomet „Bavarija“ pakilo į žinomumo aukštumas, ėmė nešioti beisbolo kepurėlę. Slėpėsi neva. Tik dabar jam neaišku, nuo ko. Po kepurėle vaikštinėjo jaunuolis, kuriam už darbą gaunami pinigai stiprino pasitikėjimą savimi. Gaunamas aplinkos ir žiniasklaidos dėmesys stiprino pasitikėjimą savimi. Prie scenos kartu dainuojantys, linguojantys ir rankas kilnojantys klausytojai taip pat labai stiprino pasitikėjimą savimi. Juozas klausia: atspėkite, kas atsitiko, kai viso to neliko?
V. Tarasovo atveju buvo šiek tiek kitaip... Grupėje jis buvo pats kukliausias. Tie pinigai kaip žmogaus jo tikrai nepakeitė. Koks buvo, toks ir liko. O gal tiesiog to nesureikšmindavo tuo metu? Nes Vilius mano, kad visi pereina tą žvaigždžių ligos sindromą. Kai žinai, kad esi didžiausios leidybinės kompanijos dalis ir tavo albumas yra perkamiausias visoje šalyje, normalu, kad šiek tiek „pasikeli“. Nes tai glosto savimeilę. Visgi jo gyvenime buvo nutikę daug malonesnių dalykų. Pavyzdžiui, laimėjo antrą vietą dainų konkurse, tuo pačiu pralaimėdamas tik lenkui. Kadangi renginys vyko Lenkijoje, ir širdies pralaimėjus neskaudėjo. Malonius jausmus suteikė faktas, kad nugalėjo visus airius, anglus, belgus ir kitus europiečius.
Dabartinė kūryba ir sugrįžimas į sceną
V. Tarasovas teigia, kad visada norisi, kad jų muzika būtų labiau pastebima. Kai atlieki savo mėgstamo žanro kūrinius ir matai, kad kartu su klausytojams tai patinka - jautiesi laimingas.
D. Zvonkus sako, kad visko būna. Nemažai artistų nori dainuoti vis naujesnes dainas, bet publika reikalauja tų pačių senų. J. Liesis priduria, kad jie tiesiog supranta, kad koncertuoja klausytojui, o ne sau patiems. Klausytojas žino, kad jų klausydamas jis girdės tai, dėl ko myli „Bavarus“ - dėl nuoširdžiai atliekamų, „vežančių“, pakylėjančių ir žinomiausių dainų.
V. Tarasovas pasakoja, kad dabar savo programą pavertė kiek mielesne ir artimesne sau patiems. Atėjo laikas, kai jie nenori į sceną lipti trise ir pasileidę „minusą“ dainuoti. Dabar ant scenos jų užlipa keturiolika. Didelė grupė žmonių, profesionalų. Visi puikiai muzikuojantys. Tad dabar visos jų dainos skamba bent dešimt kartų muzikaliau. Pavyzdžiui, „Aš tavo tu mano“ be sustojimo visur ir visada dainuodavo. Kartais tekdavo vestuvėse vieną ją dainuoti kaip dovaną jauniesiems. Žinoma, nusibodo. Tačiau tokiais atvejais dainoms perdaro aranžuotes, šiek tiek pakeičia skambesį ir vėl tampa įdomiau.
Jausmai atliekant šimtus kartų dainuotas dainas
D. Zvonkus mintyse dainuoja Algio Ramanausko dainelę „Kurmi, tu kurmi, iš vakaro gražus...“ J. Liesis sako, kad jaučiasi tuo nesinervinantis, laimingas, žodžius pamirštantis, nežinantis, ką tuoj pat sakys, kokia tuoj pat daina skambės, iš nuostabiai skambančios fortepijono ir dainuojančios muskalatūros išlendančiu Juozu. „Bavaru“ Juozu Liesiu. Jam tas jausmas labai patinka.
Tačiau, panašu, grupės narius užplūdo sentimentalūs prisiminimai ir tai paskatino vėl susiburti draugėn. „Nebuvo paprasta grupę prikalbinti. „Bavarai“ gali pasigirti 7 platininiais albumais, kurių bendras tiražas siekia 500 tūkst. albumų kopijų - grupė niekada nestokojo populiarumo. Tačiau „bavarai“ tikina - apie sugrįžimą jie svarstė ilgai, todėl šis sprendimas - apgalvotas.“
J. Liesis prisipažino, kad buvo inkaras grupėje. Paskutiniu metu labai skeptiškai žiūrėjo į grupės atsikūrimą. Manė, kad grupė „Bavarija“, jei galėtų pasirodyti, tai nebent savo vaikams. Jo vaikai jo klausinėja, ar pamatys tėtį scenoje. Mintį pratęsęs V. Tarasovas juokėsi - ne tik Juozo vaikams. „Eidamas gatve nustembu, kad vaikai iki šiol dainuoja mūsų dainas“, - sakė jis. Paklaustas, ar dažnai prisimena tuos laikus, Vilius sakė: „Man tiesiog niekas neleidžia pamiršti jų.“
Sugrįžimo motyvai ir išdaigos
„Labai džiaugiamės, kad Martynas Tyla kelerius metus bandė papirkti grupę ir ragino dalyvauti muzikos apdovanojimuose. Tačiau neslepiame, vienintelis motyvas, kodėl mes grįžtame į sceną, yra tas kuklus honoraras, kuris yra 300 tūkst. eurų,“ - atviravo grupės nariai.
Grupės nariai prisiminė vieną koncertą Utenoje, kai krizendami diskutavo apie vardus, kuriuos duotų savo vaikams, jei susilauktų dvynukų. Tuomet iki ašarų iš savo pačių pokštų prisijuokę atlikėjai užsiminė, kad scenoje prisiminę šį pokštą kartais sunkiai galėjo pradėti dainuoti. „Paprašėme savo gerbėjų kartoti paskui mus, pradžioje nuo scenos skandavome „Bavarija“, paskui - kitus žodžius. Galiausiai galvodami apie Liesio vaiką vardu Grietinė ištarėme „grietinė“ - gerbėjai atkartojo ir net nesuglumo.“
Pasak J. Liesio, grupės nariai jau seniai turi tradiciją vienas kitam dovanoti dovanas. Todėl jis nusprendė pradžiuginti Deivydą. „Jis visuomet stengiasi nustebinti pačiomis gražiausiomis dovanomis, o aš jį - baisiausiomis“, - juokėsi Juozas ir įteikė seną sintezatorių. Atsilyginti nusprendė ir Deivydas. „Kaip matau, Juozas rūpinasi instrumentiniu pasirodymu.“
Po daugelio metų drauge vėl susibūrę grupės nariai pakvietė į savo spaudos konferenciją. Tiesa, kol kas „B’Avarija“ grįžta į sceną per muzikos apdovanojimus. Būtent šiam pasirodymui atlikėjai sutelkė visas savo jėgas. 1996 metais susikūręs kolektyvas aktyviai koncertavo apie dešimtmetį. Vėliau D. Zvonkus pasinėrė į kompozitoriaus veiklą, pradėjo koncertuoti su tuometine žmona Natalija Zvonke, o Vilius Tarasovas - su Violeta Tarasoviene. J. Liesis pasinėrė į studijas, pradėjo dirbti radijuje.
Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje apie savo sugrįžimą į sceną paskelbusi grupė „Bavarija“ parodė, kaip atlikėjai turi bendrauti su žiniasklaida. Grupės nariai iš kišenės vieną po kitos traukė staigmenas, o jų improvizuoti pokštai vertė kvatotis iki ašarų. Akivaizdu, kad „Bavarijos“ nariai pasiilgę ne tik scenos, bet ir vienas kito. Grupė sugrįžta, įkalbėta apdovanojimų organizatorių. „Buvome tikrai vienas nuo kito pavargę“, - neslepia J. Liesis, pastaraisiais metais atitrūkęs nuo pramogų verslo blizgučių ir tapęs „solidžiu kriminalistu“. Tačiau šlovinga praeitis ir nepamirštami šėliojimai su „Bavarija“ neleidžia nurimti jo sielai ir Juozas žada, kad žiniasklaida dar turės ką parašyti po muzikos apdovanojimų pratęsimo naktiniame klube. „Ne dėl to „Bavariją“ kviesdavo į koncertus, kad žmonės pasiklausytų muzikos, bet kad būtų ką rašyti apie „afterparty“. Be abejo, mes ir po apdovanojimų jūsų nenuvilsime“, - juokavo J. Liesis.
Palaikydamas keitimosi keistomis dovanomis su „bavarais“ tradicijas, J. Liesis bičiuliui Deivydui Zvonkui įteikė sintezatorių, pagamintą prieš bemaž 20 metų. Šis draugui atsilygino vardiniais marškinėliais su užrašu „Liesis ieško žmonos“. Vilius gavo dovanų istorijoje dulkėjusią savo fotosesijos nuotrauką ir seną, neveikiantį mikrofoną. Dainininkas patikino, kad šis jam pravers apdovanojimuose. Šios scenos „bavarai“ dar nėra išbandę. Tačiau jie nuolat koncertuodavo daugiatūkstantinei miniai miestų šventėse, stadionuose, Vilniaus sporto rūmuose ar Kauno sporto halėje.
„2000-aisiais dar buvo tokia situacija, kad kai kuriuose miestuose tekdavo koncertuoti su mediniais mikrofonais. Arba atvažiavę į koncertą gaudavome du mikrofonus trims“, - juokėsi D. Zvonkus. Nepaisant to, „bavarams“ scenoje visada būdavo linksma ir jie tikrai valdė publiką.
„Nepamiršiu koncerto Utenoje, kai Juozas prašė minios šaukti mūsų vardus. „Vilius!“ - rėkė jis, ir minia kartojo. „Deivydas!“ - minia kartojo. Tada Juozas, girdžiu, šaukia: „Grietinė!” ir visi choru atsako: „Grietinė!” Įsivaizduokite, kaip man reikėjo toliau dainuoti. Aš parklupau iš juoko“, - kvatojo V. Tarasovas. J. Liesis papasakojo, kad Grietinė turėjo būti mergaitiškas vardas. „Važiuodami į tą koncertą iki ašarų prisifantazavome, kaip pavadintume dvynius, jei mums tokie gimtų. Vilius pasakė, kad vadintų juos Penicilinu ir Aspirinu. Zvonkus nutarė, kad jei susilauktų berniuko ir mergaitės, tai būtų Asfaltas ir Plyta, o aš sakiau, kad pavadinčiau Pienu ir Grietine. Būdamas scenoje prisiminiau šį šventą vardą, bet po to, kai minia jį skandavo, atsisukęs į draugus jų nebepamačiau. Vilius buvo pabėgęs išsijuokti už užuolaidų“, - prisiminė J. Liesis.
Grupės pasiekimai ir ateities planai
„Bavarija“ yra palikusi ypač ryškų pėdsaką Lietuvos popmuzikos istorijoje, susižėrusi ne vieną reikšmingą apdovanojimą, o jų singlai ir albumai tapdavo ne tik auksiniais, bet ir keliskart platininiais. 2003 metų gruodį išleistas albumas „Labai labai“ jau pirmą platinimo dieną tapo beveik „platininiu“ - jo buvo parduota 17 tūkstančių.
Skeptikas Juozas Liesis ir vaikų motyvacija
Tačiau net ir svaiginantys praeities laimėjimai nepaskatino J. Liesio pritarti „Bavarijos“ sugrįžimui į sceną. Dar rugpjūčio mėnesį jis nė už ką nebūtų sutikęs vėl koncertuoti. „Grupėje visais laikais buvau inkaras, stabdis. Pastaruoju metu skeptiškai vertinau „Bavarijos“ sugrįžimą, nes praeityje žavėdavome merginas savo neblėstančia jaunyste, o dabar merginos tapo moterimis. Galvojau, jeigu „Bavarija“ galėtų vėl pasirodyti, tai ne daugiau nei savo vaikams. Ir tai yra dalykas, dėl kurio šis pasirodymas vis dėlto įvyks, kad vaikai galėtų pasakyti - tėvas yra pašėlęs „bachūras“, - sakė Juozas. V. Tarasovas pasakojo iki šiol girdintis, kaip gatvėje vaikai dainuoja jų dainas. J. Liesis nusikvatojo, kad jau sulaukė pasiūlymo koncertuoti vaikų darželyje. Įsilinksminusi grupė nutarė, kad verta pagalvoti ir apie turą per darželius.
Tačiau atmetus pokštus, „bavarai“ jau iš tiesų sulaukė didelio renginių organizatorių susidomėjimo ir viliojančių pasiūlymų. Bet pirmiausia jie išbandys savo jėgas iškilmėse. „Laukia rimtas renginys. Mes čia šmaikštuoliai, baisiai daug juokaujame, bet iš tiesų rimtai ruošiamės: apdovanojimuose pasirodysime ne vieni, imsime skudučių orkestrą ir medūzų chorą“, - žadėjo J. Liesis. Vyrai juokėsi, kad pritariančiomis vokalistėmis galėtų įdarbinti savo žmonas. „Mano žmonos pačios subūrė grupę“, - naują juoko bangą sukėlė D. Zvonkus.
Vilniuje šiuo metu gyvena du iš trijų „bavarų“, jie visi tarpusavyje susitinka vos kartą metuose, tačiau klaipėdietiškas savo šaknis vėl labai aiškiai pajuto savo spaudos konferencijos metu. Ji buvo surengta simboliškoje vietoje - Vilniaus kavinėje, o užkandžiams buvo patiekta iš pajūrio atvežta rūkyta žuvis.
"B'Avarijos" albumų ir singlų apžvalga
- 1996 m. - "B'Avarijos" vaikinai.
- 2000 m. - "B'Avarija" - nuolat ant Lietuvos muzikinių apdovanojimų pakylų. Lapkričio mėnesį išleidžia albumą "Mylėk mane". Liepos mėnesį išleidžia labai populiarų singlą "O man gera čia!" (daina tampa Palangos vasaros sezono himnu).
- 2001 m. - Lapkričio mėnesį išleidžia albumą "Iš visos širdies", per keturias savaites albumas tampa "auksiniu", po septynių mėnesių "platininiu".
- 2002 m. - Liepos mėnesį dalyvauja Švedijos, Karlshamno "Baltic song 2002" festivalyje.
- 2003 m. - "B'Avarija". Lapkričio mėnesį sukuria ir su Šv. Kristoforo orkestru (vad. prof. D. Katkus) įvairiuose projektuose dainuoja su V. Povilioniene, Jazz Land, D. Praspaliauskiu, V. Juodpeliu. Gruodžio mėnesį išleidžia naujausią albumą "Labai labai". Jau pirmą platinimo dieną albumas tampa beveik "platininiu" (17 tūkstančių parduotų kopijų).
Iš viso išplatinta apie 150 tūkstančių grupės albumų ir singlų.