Teismo procese liudytojas yra itin svarbus asmuo, nors ir nėra ginčo šalis. Jam žinomos aplinkybės gali turėti reikšmingos įtakos bylos baigčiai. Teismas negali grįsti sprendimo (nuosprendžio) savo prielaidomis ar nepagrįstais šalių teiginiais, todėl įrodinėjimų svarba yra didelė tiek pačioms šalims, tiek teismui. Kai asmens teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, jis turi teisę juos apginti kreipdamasis į teismą. Tai galima padaryti tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurias šalys turi pagrįsti įrodymais.
Liudytojas ir įrodymų svarba
Liudytojas - tai asmuo, galintis pateikti teismui reikšmingą informaciją apie nagrinėjamas faktines aplinkybes. Pagal Civilinio proceso kodeksą (CPK), įrodymai civilinėje byloje - tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis.
Įrodinėjimo priemonės
Civilinio proceso kodekse numatyta, kad įrodymai civilinėje byloje nustatomi šiomis priemonėmis:
- Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais;
- Liudytojų parodymais;
- Rašytiniais įrodymais;
- Daiktiniais įrodymais;
- Apžiūrų protokolais;
- Ekspertų išvadomis.
Kuo liudytojas svarbus teismui ir proceso dalyviams? Teisėjas šalių pateiktą faktinę ir kitą įrodomąją medžiagą turi nešališkai įvertinti ir nuspręsti, tie faktai nustatyti ar ne. Įrodinėjant siekiama įtikinti teismą, kad šalies teiginiai yra teisingi, o nurodytos aplinkybės tikrai yra (buvo) ir būtent tokios, kokios nurodytos, arba atvirkščiai.
Liudytojo žodiniai paaiškinimai - parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių, o pats liudytojas yra įrodymų šaltinis, kuris gali padėti šalims įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, o teismui priimti byloje teisingą teismo procesinį sprendimą. Liudytoju gali būti bet kuris teisiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo.
Liudytojo pareigos ir teisės
Kiekvienas šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie bylai teisingai išspręsti turinčias aplinkybes.
Privalomas atvykimas ir atsakomybė
Pagrindinė liudytojo pareiga yra atvykti į teismo posėdį nurodytu laiku ir duoti teisingus parodymus. Be svarbios priežasties neatvykęs į teismo posėdį liudytojas gali būti nubaustas pinigine bauda, teismo nutartimi gali būti atvesdinamas policijos, jam gali būti paskirtas areštas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje yra numatyta liudytojo atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Už nepagrįstą atsisakymą liudyti jam taip pat gali būti paskirta bauda.
Teisė neduoti parodymų
Liudytojui įstatymas numato ne tik pareigas, bet ir teises. Jūs turite teisę neduoti parodymų prieš save ar savo šeimos narius. Pavyzdžiui, jeigu dalyvavote įvykdant nusikaltimą ir esate arba galite būti juo apkaltintas, galite neduoti parodymų, jeigu atsakydamas į klausimus būsite priverstas apkaltinti pats save. Panašiu pagrindu galite atsisakyti duoti parodymus, jeigu atsakymais apkaltintumėte šeimos narį. Atsisakyti duoti parodymus leidžiama, jeigu liudytojo parodymai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius arba artimuosius giminaičius.
Be to, negalite būti verčiamas duoti parodymus ar reikšti asmeninius pastebėjimus, jeigu esate dvasininkijos narys, gynėjas (advokatas), teisėjas arba žurnalistas. Šis draudimas taikomas tik tai informacijai, kurią gavote vykdydamas savo tarnybines pareigas.
Asmeninio gyvenimo apsauga
Jums duodant parodymus, turi būti apsaugota jūsų teisė į asmeninį gyvenimą. Pareigūnas, kuris užduoda jums klausimus, negali prašyti atskleisti informacijos apie jūsų asmeninį gyvenimą, kuri nebūtina bylai. Jeigu tai įvyksta ikiteisminio tyrimo metu, turėtumėte pateikti skundą. Jeigu tai įvyksta teismo salėje, turite paprašyti teismo išbraukti klausimus, kurie, jūsų manymu, pažeidžia jūsų asmeninio gyvenimo slaptumą.
Darbdavio pareigos
Jeigu liudytojas yra dirbantis asmuo, pakviestas liudyti į teismą, jis turi informuoti apie tai darbdavį. Liudytojas turi būti atleistas nuo darbo pareigų vykdymo tuo laikotarpiu, kada dalyvauja teismo posėdyje. Darbdaviui pateikiamas teismo šaukimas, kuriame yra užfiksuojamas bylos nagrinėjimo laikas ir vieta. Darbdavys turi sudaryti sąlygas liudytojui atlikti savo pilietinę pareigą.
Išlaidų atlyginimas ir pagalba
Liudytojas turi teisę gauti turėtų išlaidų atlyginimą. Todėl, jei liudytojas turėjo išlaidų už jo atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar dėl vykimo į teismą, jis turi pateikti tai pagrindžiančius duomenis.
Jei liudytojui nedrąsu atvykti į teismą ar jam nėra suprantamos jo teisės bei pareigos, jis gali kreiptis į teismo savanorių tarnybą, jei teisme tokia sudaryta. Savanoris padės susiorientuoti teismo aplinkoje, suteiks praktinę informaciją, susijusią su teismo procesu ir jo eiga, supažindins su liudytojo ar nukentėjusiojo teisėmis bei pareigomis, išklausys ir padės teisme pasijausti saugiau ir drąsiau.
Liudytojų apklausos tvarka
Kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai. Neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu. Apklaustas liudytojas lieka salėje iki bylos nagrinėjimo pabaigos.
Priesaika ir tapatybės nustatymas
Teismas nustato liudytojo asmens tapatybę, išaiškina jo teises ir pareigas bei atsakomybę už priesaikos sulaužymą ir kitų liudytojo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
Prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir nepakeisdamas.“ Prisiekęs liudytojas pasirašo priesaikos tekstą. Liudytojo pasirašytas priesaikos tekstas pridedamas prie bylos.
Klausimų uždavimas ir parodymų vertinimas
Išklausius liudytojo parodymų, jam gali būti užduodama klausimų. Pirmasis liudytoją apklausia asmuo, kurio prašymu liudytojas buvo šaukiamas, ir jo atstovas, o vėliau - kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Liudytojui, šauktam teismo iniciatyva, pirmasis pateikia klausimus ieškovas. Teisėjas šalina menkamus ir tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla.
Išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Šalių iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes.
Konfidencialumas ir apsauga
Asmenys, kurių konfidencialumas turi būti užtikrintas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, liudyti paprastai nešaukiami. Kai tokio asmens parodymai turi esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti ir jam nedalyvaujant nėra kitų galimybių nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuota nutartimi gali nuspręsti asmenį, kurio konfidencialumas užtikrintas, šaukti liudytoju. Teismas gali pavesti policijai taip organizuoti šio liudytojo atvykimą į teismą, kad būtų užtikrintas jo konfidencialumas. Teismas privalo imtis priemonių, kad asmens, kurio konfidencialumas turi būti užtikrintas, tapatybė nebūtų atskleista proceso dalyviams ar kitiems asmenims.
Šio liudytojo asmens duomenys surašomi atskirame procesinio dokumento priede, kuris laikomas voke ir saugomas atskirai nuo bylos medžiagos. Liudytojas gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis sudarius akustines ir vizualines kliūtis nustatyti jo asmens tapatybę.
Po kratų Seime FNTT parteigūnai išsinešė kelis segtuvus su dokumentais
Atvejų pavyzdžiai ir jų pamokos
Nors straipsnio tema yra liudytojo teisės, pateikiami pavyzdžiai, nors ir ne visai susiję su tiesioginiu liudijimu prieš sutuoktinį, atspindi įvairias teisines ir etines dilemas, su kuriomis susiduria asmenys teismo procesuose.
Buvusio pareigūno S. Šostako byla
Buvęs pareigūnas S. Šostakas buvo nuteistas už tragišką avariją, įvykusią 2011 m. vasario 13 d., kurioje žuvo du žmonės, o du buvo sužaloti. S. Šostakas viršijo leistiną greitį, buvo neblaivus (1,16 promilės girtumas) ir sukėlė susidūrimą su kitu automobiliu. Jam buvo skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė atvirojoje kolonijoje. Nukentėjusieji siekė maksimalios 10 metų laisvės atėmimo bausmės ir civilinių ieškinių, tačiau apylinkės teismas ieškinių dėl neturtinės žalos nenagrinėjo, nukreipdamas juos į civilinio proceso tvarką. Apeliacinis teismas nusprendė atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir išsikviesti draudimo atstovus, kurie turėtų atlyginti dalį žalos. S. Šostakas, siekdamas švelnesnės bausmės, teismui pateikė medikų pažymą apie 50 proc. darbingumo lygį ir išreiškė norą atlyginti žalą, parduodamas motinos butą, nors prašoma suma buvo dešimt kartų didesnė už jo galimybes.
Avarija su žuvusiais pareigūnais Šilutės rajone
2000 m. lapkričio 30 d. Šilutės r. įvyko kraupi autoavarija, kurioje žuvo du policininkai (Petras Daučys ir Darius Ūselis), o trys buvo sužaloti. Kaltininkas - pareigūnas A. Ruškys, kuris būdamas neblaivus ir vairuodamas tarnybinį automobilį sukėlė avariją. A. Ruškiui buvo iškelta baudžiamoji byla. Tarnybinis patikrinimas parodė, kad D. Ūselis žūties dieną jau buvo atleistas iš tarnybos ir neturėjo įgaliojimų vykdyti tarnybinių pareigų, be to, į automobilį sėdo savo noru ir neblaivus. Dėl to D. Ūselio našlei Silvijai Ūselienei buvo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką ir kompensaciją, taip pat skirti valstybinę našlės pensiją. Seimo kontrolierė, išanalizavusi S. Ūselienės skundą, pripažino, kad tarnybiniai patikrinimai buvo atlikti neišsamiai ir neobjektyviai, o D. Ūselis nebuvo pasirašytinai supažindintas su įsakymu apie jo atleidimą. Taip pat buvo pažeista tarnybinių automobilių naudojimo tvarka. A. Ruškys buvo nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme, tačiau nuosprendžio vykdymas atidėtas trejiems metams.
Mirtina avarija Panevėžio rajone
Panevėžio rajone per avariją žuvo sutuoktiniai Aurimas ir Jolanta Končiai. Avarijos kaltininkas - devyniolikmetis jaunuolis, kuris paspruko iš įvykio vietos, bet vėliau buvo sulaikytas. Jis buvo atgabentas į teismą, o prokuratūra kreipėsi dėl griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo. Pirminiais duomenimis, tragedija nutiko, kai nežinomas automobilis, rikiuodamasis į pagrindinį kelią, nepraleido kito automobilio ir rėžėsi jam į šoną. Po smūgio kitas automobilis išlėkė prieš eismą ir susidūrė su motociklu, kuriuo važiavo žuvusieji. Našlaičiais liko trys sūnūs.
Sutuoktinės nužudymas Užupio rajone
76 metų vyras Marijanas Šalcas buvo kaltinamas dėl pernai birželio 11 d. įvykdyto nusikaltimo Vilniuje, Užupio rajone, Paupio gatvėje. Apsvaigęs nuo alkoholio, vyras septynis kartus smogė peiliu buvusiai sutuoktinei Natalijai Šalcienei, kuri nuo sužalojimų mirė. Po to peiliu sužalojo savo dukrą Olgą Gudonienę (jai peiliu buvo smogta 19 kartų). M. Šalcas tikino, kad konfliktas kilo dėl alkoholio vartojimo šeimoje ir ginčo dėl buto Užupyje. Nukentėjusiųjų prašymu posėdis buvo uždaras. Prokuroras siūlė dešimt metų nelaisvės atvirojoje kolonijoje ir 100 tūkst. eurų moralinės žalos atlyginimą.
Girtas vilkiko vairuotojas Joniškyje
Joniškyje, Vilniaus gatvėje, buvo sustabdytas krovininis automobilis „Volvo FH12“, kurį vairavo 50-metis Joniškio gyventojas Gintaras Badauskas, įpūtęs 1,03 prom. alkoholio. Jo biografija atskleidžia, kad nuo 2001 m. jis padarė net 13 administracinių teisės pažeidimų, būdamas neblaivus. Siekdamas išvengti atsakomybės, jis bandė papirkti pareigūnus. Jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareigūnų papirkimo. Anksčiau jis, būdamas girtas, vilkiku atsitrenkė į sustabdytą automobilį „Ford“, sužalodamas Ukrainos pilietį, ir pasišalino iš įvykio vietos.
Policininko G. Grigo byla Kalvarijoje
Kalvarijos policijos komisariato kelių policininkas Gintaras Grigas (27 m.) sukėlė tragišką avariją, kurioje žuvo jauna moteris. Siekdamas išvengti atsakomybės, jis bandė avarijos kaltę „nurašyti“ žuvusiai moteriai. Avarija įvyko naktį, kai keturių jaunų žmonių kompanija linksminosi Lazdijų naktiniame klube „Holivudas“ ir G. Grigo automobiliu važiavo Kalvarijos link. Nesuvaldytas automobilis nuvažiavo nuo kelio, skrido oru, atsitrenkė į kelmą ir kelis kartus vertėsi. Marijampolės apylinkės teisme buvo nubaustas tikrasis kaltininkas G. Grigas, tačiau du mažamečiai vaikai liko be motinos.