Kinų kompanija „Geely“ oficialiai paskelbė nupirkusi bendrovę „Volvo“. Šią naujieną taip pat patvirtino „Volvo“ atstovas. Tai buvo didžiausias Kinijos bendrovės pirkinys užsienyje. „Šiandien kompanijai „Geely“ yra labai svarbus įvykis“, - 2010 metais sakė Kinijos kompanijos valdybos pirmininkas Li Shufu. „Geely“ - didžiausia Kinijoje nepriklausoma automobilių gamybos kompanija - žada išlaikyti „Volvo“ kaip laisvą kompaniją, kurios būstinė išliks Švedijoje.
„Volvo“ pardavimo kontekstas
Nuo 1999 metų „Volvo“ priklausė „Ford“ gamintojams, kurie už ją sumokėjo 6,5 mlrd. JAV dolerių. Nuostolingai dirbanti „Volvo“ buvo parduodama nuo 2008 metų, kuomet „Ford“ nusprendė atsisakyti kelių savo prekių ženklų. Sunkumų kilo prasidėjus pasaulinei ekonomikos krizei, kuri smarkiai įgėlė automobilių gamintojams. Didėjantys nuostoliai privertė ieškoti naujų investuotojų. „Jaguar“ ir „Land Rover“ jau buvo parduoti Indijos kompanijai „Tata Motors“. „Ford“ tikėjosi, kad „Volvo“ pardavimas leis jai grąžinti skolas ir visą dėmesį sutelkti į pagrindinius prekių ženklus. Paminėtina, kad pardavusi „Volvo“ „Ford“ patyrė nuostolį, nes 1999 metais už švedų kompaniją amerikiečiai sumokėjo daugiau, nei gavo pardavę 2010 metais.
Derybos ir abejonės
Prasidėjus deryboms, daugelis abejojo, ar „Geely“ sugebės konkuruoti pasaulio rinkoje, o Kinijoje „Volvo“ paskęstų tarp pigių vietos automobilių. Vis dėlto „Geely“ nusprendė įsigyti neskelbiamą dalį intelektinės nuosavybės bei fizinį automobilių gamintojo turtą Geteborge.
„Volvo“ transformacija po „Geely“ valdymo
Prieš penkiolika metų, kai „Geely“ įsigijo „Volvo“, daugelis prognozavo švedų markės mirtį, tačiau įvyko priešingai - kinų investicijos leido „Volvo“ atgimti. Tačiau kartu augo ir kinų įtaka, pastūmėjusi markę į rizikingą ir nepasiteisinusią „tik elektromobilių“ strategiją, kurią dabar tenka taisyti. Nepaisant to, kad „Volvo“ priklauso kinams, markė susiduria su didžiuliais iššūkiais: JAV muitais Kinijoje pagamintiems modeliams ir, ironiškai, vidine konkurencija su kitomis „Geely“ markėmis, tokiomis kaip „Zeekr“ ar „Lynk & Co“.
Kinijos dominavimas automobilių pramonėje
Håkanas Samuelssonas - legendinis vadybininkas, po pertraukos vėl stojęs prie Kinijos milžinei „Geely“ priklausančios „Volvo“ vairo, pateikė niūrią pranašystę apie Vakarų automobilių pramonės saulėlydį. Jo teigimu, senąją automobilių pasaulio tvarką netrukus pakeis 2-3 galingų Kinijos gamintojų dominavimas. Kalbėdamas su „Bloomberg“ H. Samuelssonas buvo atviras: „Atsiras nauji dominuojantys žaidėjai, kokie senajame pasaulyje buvo „Ford“, GM ar „Volkswagen“. Naujajame pasaulyje karaliaus du ar trys labai stiprūs Kinijos prekių ženklai.“ Pasak jo, tai sukels masinę restruktūrizacijos bangą, kurios metu dalis senųjų Vakarų gamintojų tiesiog neišgyvens. Jis netgi pridūrė, kad „Volvo“ ateitis taip pat nėra garantuota.
Håkan Samuelsson apie automobilio nuosavybės teisę.
Eksporto plėtra ir konkurencija
Eksperto prognozė remiasi negailestinga logika. Kinijos automobilių gamyklos gamina daugiau automobilių, nei gali parduoti vietos rinkoje, todėl joms gyvybiškai svarbi eksporto plėtra į Europą. Kinijos gamintojų strategija paprasta: pasiūlyti pirkėjams tą pačią pažangią techniką, kuri bus montuojama ir brangiuose „Volvo“ modeliuose, tik už gerokai mažesnę kainą su „Geely“ ar kitos markės ženkleliu. Ištikimiausi fanai gal ir liks su „Volvo“, tačiau likusieji rinksis pigesnę alternatyvą. Taigi, H. Samuelssono pranašystė, tikėtina, išsipildys. Tačiau vertinant jo žodžius, būtina prisiminti seną patarlę. Tai perspėjimas, kuris yra neįtikėtinai naudingas jo darbdaviams, siekiantiems įtvirtinti savo dominavimą.
Gamyba ir kokybė: Kinijos faktorius
Panašu, kad „Volvo“ gamybos didžioji dalis palaipsniui perkeliama į Kiniją - augančią rinką, kur pernai buvo parduota daugiau nei 13 mln. automobilių. Pavyzdžiui, vidutinio dydžio sedanas S90, kuris parduodamas JAV rinkoje, gaminamas Kinijos Dakingo gamykloje. Štai visureigis XC40 gaminamas Belgijoje.
Dizaino viceprezidento nuomonė apie Kinijos gamybos kokybę
Robinas Page‘as, „Volvo“ dizaino viceprezidentas, interviu „Go Auto“ teigė, kad „Kinijoje pagaminti automobiliai yra žymiai geresnės kokybės nei pagaminti Europoje“. Turint omenyje, kad jūsų mylimi „iPhone“ ir kiti daiktai taip pat surenkami būtent Kinijoje, R. Page‘o pareiškimas skamba logiškai. Tai, greičiausiai, nereiškia, kad XC40 iš Belgijos yra pagamintas ne taip kokybiškai, kaip Kinijoje surinktas S90, tačiau žodžių parinkimas ir nuomonės apie kokybę formavimas turėtų būti paliktas viešųjų ryšių specialistams, o ne automobilių gamintojo dizaineriams. Dar geriau negailėti pinigų žmonėms, atsakingiems už visos vieno gamintojo produkcijos kokybės vientisumą, nepriklausomai nuo šalies, kur vienas ar kitas automobilis surenkamas.
R. Page‘as taip pat pridūrė: „Randame vis daugiau įrodymų, kad Kinijoje automobilių kokybė yra geresnė nei Europoje (...). Surinkimo procese dalyvauja daugiau žmonių, procesas mažiau automatizuotas, o tai leidžia geriau kontroliuoti procesą ir greičiau pritaikyti reikiamus pakeitimus“. Nors iš pirmo žvilgsnio tai ir neakivaizdu, R. Page‘as turi omenyje griežtą kokybės kontrolę, kurios Kinijos gamyklose reikalaujama itin primygtinai. Kinijos gamyklose pigiau kainuoja darbo jėga, o tai reiškia, kad daugiau pinigų galima skirti kokybės užtikrinimui. Beje, 2019 metais „Volvo“ Lukiao gamykloje pradės pirmojo elektrinio automobilio gamybą.
„Volvo“ istorijos svarbiausi etapai
- 1927 m. balandžio 14 d. rytą pirmasis „Volvo“ automobilis išvažiavo pro gamyklos vartus Geteborge, vakarinėje Švedijos pakrantėje. Automobilis oficialiai vadinosi ÖV4 ir turėjo atvirą kėbulą bei buvo varomas keturių cilindrų varikliu. Pirmasis pasaulyje „Volvo“ buvo pasirengęs išvažiuoti į kelią.
- 1944 m. rugsėjo 1 d. Stokholme buvo pristatytas automobilis, padėjęs „Volvo“ tapti tarptautine automobilių įmone. Dar žinomas kaip „mažasis Volvo“, šis modelis Švedijoje buvo laikomas pokario klestėjimo pažadu, o vos per dvi savaites 2300 žmonių užsisakė „PV 444“ automobilius.
- 1953 m. „Volvo Duett“ buvo pristatytas kaip „du automobiliai viename“ - tinkamas ir darbui, ir laisvalaikiui. Tai buvo pirmasis modelis, žymėjęs ilgos universalų - dėl kurių „Volvo“ tapo šio praktiško automobilio tipo sinonimu - istorijos pradžią. Nuo to laiko buvo pagaminta daugiau nei 6 milijonai „Volvo“ universalų.
- 1955 m. rugpjūčio mėn. pirmasis „PV 444“ pasiekė Long Byčo, Kalifornija, uostą. Daugelis stebėtojų buvo nusiteikę skeptiškai, tačiau po dvejų metų „Volvo Cars“ tapo antruoju pagal apimtį importuojamu prekės ženklu Kalifornijoje, o 1974 m. JAV tapo didžiausia tuometine mūsų rinka.
- 1959 m. „Volvo“ inžinierius Nilsas Bohlinas serijinėje „PV 544“ gamyboje pristatė trijų taškų saugos diržus. „Volvo“ nusprendė atsisakyti patento teisių, kad šis išradimas pasitarnautų visiems. Apskaičiuota, kad iki šiol trijų taškų saugos diržas išgelbėjo daugiau nei milijoną gyvybių.
- 1976 m. „Volvo“ tarptautinė reputacija kuriant pažangias saugos technologijas buvo patvirtinta, kai JAV vyriausybė nupirko 24 „Volvo 240“ automobilius išsamiems susidūrimų bandymams. Po šių bandymų „Volvo“ buvo oficialiai pasirinktas kaip etalonas, nustatantis visų naujų automobilių saugos standartus.
- 1991 m. Kartu su „Volvo 850“ buvo pristatytos keturios pasaulinės naujovės: skersai montuojamas penkių cilindrų variklis, apsaugos nuo šoninio smūgio sistema, automatiškai sureguliuojamas priekinių sėdynių saugos diržų mechanizmas ir „Delta-link“ galinė pakaba. Tai taip pat buvo pirmasis iš didesniųjų „Volvo“ modelių su priekinių ratų pavara.
- 2002 m. Vos debiutavęs, „Volvo XC90“ akimirksniu sulaukė sėkmės visame pasaulyje. Jis iš naujo apibrėžė didelių visureigių segmentą ir per kelerius metus tapo svarbiausiu Švedijos eksporto produktu.
- 2013 m. Pirmą kartą veiklą vykdėme savo gamykloje už Europos ribų. Ji buvo atidaryta Čengdu mieste, kur iš pradžių gaminome „Volvo S60L“ ir XC60 modelius.
- 2015 m. Antrosios kartos XC90 modelio pristatymas žymėjo naujo mūsų istorijos skyriaus pradžią. Automobilis pasižymėjo visiškai nauju dizainu ir technologijomis bei buvo sukurtas panaudojant naują „Scalable Product Architecture“ (SPA) platformą.
- 2017 m. „Volvo EX40“ buvo pirmasis modelis, sukurtas kompaktiškos modulinės architektūros (CMA) pagrindu, kuri padėjo nustatyti naują dizaino, ryšio technologijų ir saugos standartą. XC40 taip pat tapo pirmuoju „Volvo“ modeliu, siūlomu su mėnesinės fiksuoto mokesčio prenumeratos paslauga „Care by Volvo“.
- 2018 m. Pirmąją savo gamyklą JAV įsteigėme Čarlstone, Pietų Karolinoje, taip įtvirtindami „Volvo Cars“ kaip tikrai pasaulinį automobilių gamintoją, turintį gamyklas Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.
- 2019 m. „Volvo EX40“ buvo pirmasis mūsų visiškai elektrinis visureigis.
„Volvo Cars“ viešas akcijų platinimas (IPO)
Susitikimuose su instituciniais investuotojais „Zhejiang Geely Holding Group“ sužinojo, kad investuotojai kompaniją „Volvo Cars“ vertina maždaug tarp 12 mlrd. ir 18 mlrd. JAV dolerių. Susitikimuose buvo kalbama apie galimybę vykdyti „Volvo Cars“ viešą akcijų platinimą (IPO). „Bloomberg“ skelbia, kad tokie susitikimų rezultatai nuvylė „Zhejiang Geely Holding Group“, mat ši iš investuotojų tikėjosi išgirsti, kad rinka „Volvo Cars“ vertina maždaug tarp 16 mlrd. ir 30 mlrd. JAV dolerių. Net konservatyviausias vertinimas (12 mlrd. JAV dolerių) neatitiko lūkesčių. Šių metų pavasarį buvo gandų, kad „Volvo Cars“ gali žengti į Honkongo ir Stokholmo biržas. „Volvo“ rinkos dalyvių dėmesį prikaustė paskelbusi, kad nuo 2019 m. visi nauji „Volvo“ modeliai bus elektriniai arba hibridiniai.