Kupiškio rajone įvykusi tragiška avarija, nusinešusi jaunos merginos gyvybę, sukėlė daug klausimų ir abejonių dėl automobilių saugumo sistemų veikimo. Įvykis, nutikęs 2018 metų rugpjūčio 17 dieną, tapo ilgo tyrimo ir ginčų objektu tarp aukos artimųjų ir atsakingų institucijų.
Tragedijos aplinkybės
Mergina žuvo 2018-ųjų rugpjūčio 17 dieną Kupiškio rajone įvykusioje avarijoje. Viktorija ruošėsi vykti studijuoti į Ispaniją, o tėvas ją vežėsi iš Vilniaus į namus, kad dar surengtų išleistuves ir kartu gimtadienio šventę.
Avarija su stirna
V. Šleikaus vairuojamas „Toyota C-HR“ automobilis partrenkė netikėtai iššokusią stirną, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į upelio šlaitą. Smūgis buvo stiprus - deformavosi visas stogas, tačiau neišsiskleidė nė viena oro pagalvė. Keleivio vietoje priekyje sėdėjusi mergina patyrė sunkią galvos traumą ir mirė vietoje.
Pirminės išvados ir abejonės
V. Šleikus iki šiol atsimena iškart po avarijos įvykusį pokalbį su „Toyota“ atstovybės vadovu. Šis tuomet pareiškė, kad smūgis buvo pernelyg silpnas, todėl ir neišsiskleidė oro pagalvės. „Teisėsaugai įdomi tik stirna ir mano važiavimo greitis - kiti dalykai jiems nerūpi. Niekas nesidomėjo, ar tokios oro pagalvės apskritai yra, ar tvarkingi davikliai. Kodėl tokių klausimų nekelia?“ - negalėjo suprasti dukros netekęs tėvas.
Ekspertizių išvados ir ginčai
Lietuvos teismo ekspertizės centro atstovai savo išvadose išdėstė, kad laikantis leistino greičio susidūrimo su stirna buvo galima išvengti. Tačiau V. Šleikaus pasitelkti nepriklausomi ekspertai, tarp kurių buvo Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai, pasitelkę duomenis iš automobilio nustatė priešingai - smūgis buvo neišvengiamas.
Antra stirna ir posūkio manevras
Nepriklausomi ekspertai taip pat nustatė, kad nuo Kupiškio pusės važiavęs automobilis šuolio metu sukosi ir į upelio šlaitą trenkėsi apsisukęs beveik 180 laipsnių. Taip pat paaiškėjo, kad vairuotojas pastebėjo kairėje pusėje bėgusią stirną, tačiau gyvūną partrenkė dešiniąja automobilio dalimi. Anot jo, tai reiškia, kad buvo antra stirna, kurios jis negalėjo pastebėti.
Komisinė ekspertizė
Dėl skirtingų dviejų ekspertizių išvadų buvo paskirta trečioji - komisinė. Jos specialistai turėtų nustatyti, kurio iš dviejų skaičiavimų rezultatai teisingi. Siekiama nustatyti, ar V. Šleikus galėjo išvengti susidūrimo su stirna, jei būtų nė kiek neviršijęs leistino greičio. Vyras pripažino, kad atkarpoje, kurioje leistinas greitis 90 km/val. važiavo šiek tiek greičiau, tačiau kiek tiksliai - neprisimena. Ir pats lauks, kol į šį klausimą atsakys ekspertai.
„Toyota“ pozicija
„Toyota Baltic“ rinkodaros iš viešųjų ryšių specialistė Liisi Koivumagi pažymėjo, kad bendrovę labai sukrėtė žinia apie praėjusių metų rugpjūčio 17 dieną Lietuvoje įvykusią mirtiną avariją, į kurią pateko „Toyota“ automobilis. „Mes iš karto pranešėme, kad esame pasirengę ir pasiryžę visapusiškai bendradarbiauti tiriant šį nelaimingą atsitikimą, kad būtų išaiškintos visos incidento aplinkybės“, - sakė ji.
Tinkamos sąlygos oro pagalvių aktyvavimui
L. Koivumagi pridūrė, kad po kruopštaus tyrimo, kurį atliko nepriklausomi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai, buvo nustatyta ir padaryta išvada, kad negalima kaltinti į avariją patekusio „Toyota C-HR“. „Automobilis buvo geros techninės būklės, įskaitant automobilio aktyviosios ir pasyviosios saugos įrangą. „Toyota C-HR“ modelyje montuojamas visas komplektas aktyviosios ir pasyviosios saugos sistemų, tarp jų priekinės, sėdynių, kelių ir užuolaidinės oro saugos pagalvės“, - dėstė ji.
Kompanijos atstovė sakė, kad tyrimo metu nustatyta, jog eismo įvykio metu nebuvo tinkamų sąlygų, kad būtų aktyvuotos „Toyota C-HR“ automobilio oro saugos pagalvės. „Ekspertai taip pat neaptiko jokių įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio metu neveikė arba netinkamai veikė saugos sistemos“, - pridūrė L. Koivumagi. Ji patikino, kad saugumas visuomet buvo svarbiausias „Toyota“ prioritetas. Anot pašnekovės, visi dabartiniai ir būsimi „Toyota“ klientai gali būti tikri, kad visi „Toyota“ automobiliai atitinka aukščiausius saugumo standartus.
V. Šleikaus tolimesni veiksmai ir asmeninė krizė
V. Šleikus dar nenusprendė, ką dėl automobilio darys toliau. Vyrą pasiekė įspėjimai, kad daugiau garsiai kalbėti jam nebus leista, nes tai trukdo „Toyota“ koncerno verslui. Jis sužino, kad automobiliui, su kuriuo jis pateko į avariją, buvo atjungtas priekinis stiklas. Kalbinti meistrai jį patikino, kad tai yra daroma tik tuo atveju, kai keičiamas pats priekinis langas. „Ant jo montuojami davikliai, kameros ir antena - visa tai turi būti kažkaip prijungta, o kompiuteris, vadinamoji juodoji dėžė rodo, kad jis atjungtas, kai automobilis dar stovėjo salone“, - kalbėjo V. Šleikus. Vyras surado ekspertus Vokietijoje, tačiau, ar pasinaudos jų paslaugomis, dar nėra tikras. „Turiu sūnų ir noriu ramiai gyventi“, - savo dabartinę būseną apibūdino jis.
Santykių krizė
V. Šleikus su žmona išgyvena santykių krizę. Vyras sakė, kad greičiausiai pasuks skirtingais keliais, tačiau to pernelyg nesureikšmino. Suprato, kad laikui bėgant žmonės keičiasi ir tai - ne pasaulio pabaiga. Paklaustas, ar gresiančioms skyryboms įtakos turėjo dukros netektis, pripažino, kad šis įvykis prie to taip pat prisidėjo. Sūnus dabar mokosi Vilniuje, o pats V. Šleikus į gimtinę užsuka nedažnai. Gyvena Rusijoje, o verslą vysto Švedijoje.
Teisinė pusė
Šeimos advokatas Aidas Mažeika patvirtino, kad baudžiamojoje byloje oro pagalvių išsiskleidimas nėra reikšmingas. Anot jo, šiuo atveju vertinama vairuotojo atsakomybė, kuri nepriklauso nuo automobilio įrangos veikimo. „Baudžiamojo proceso metu negali įrodinėti, kad pagalvės neišsiskleidė dėl paties žmogaus kaltės. Atsakingas yra tas, kuris vairavo“, - dėstė teisininkas.
Ateities civilinė byla
A. Mažeika pažymėjo, kad išvados apie oro pagalves ir jų daviklius būtų svarbios tik tuo atveju, jei V. Šleikus vėliau nuspręstų pradėti civilinę bylą. Vyras vis dar gali iškelti ieškinį „Toyota“ kompanijai arba jos atstovybei, iš kurios pirko automobilį.
Abejotinų rodiklių vertinimas
Advokatą nustebino tai, kad pirminiuose ekspertų skaičiavimuose paimti vairuotojui labiausiai nepalankūs rodikliai. Anot jo, tai prieštarauja vienam iš pagrindinių teisės principų - visi abejotini rodikliai turi būti vertinami kaltininko naudai.
Sistemos reakcija ir automatinis stabdymas
Papildomą tyrimą atlikę ekspertai rėmėsi ir iš automobilio kompiuterio gauta informacija. Pasirodo, kad sistema užfiksavo judančią kliūtį, t. y. bėgantį gyvūną, ir pradėjo automatiškai stabdyti. A. Mažeika atskleidė, kad pagal šio tyrimo duomenis, bylą nagrinėjančiai prokurorei iškilo abejonių dėl nepriklausomų ekspertų pateiktų duomenų patikimumo. A. Mažeika sakė, kad nepriklausomi specialistai pateikė išvadas su grafikais, kuriose nurodyta, kokį atstumą radaras fiksavo iki kliūties, koks buvo stabdžių skysčio sistemos slėgis. Čia taip pat užfiksuota, kad pradėjo stabdyti pats vairuotojas, o po to įsijungė automatinio stabdymo sistema. Teisininkui viskas atrodė labai įtikinamai, tačiau jis nerimavo, kad dėl specialistų solidarumo komisinės ekspertizės nariai palaikys savo kolegas iš teismo ekspertizių centro. „Nežinau, kaip bus šiuo atveju, bet labai dažnai antras ekspertas bando pagrįsti pirmojo išvadas“, - konstatavo A. Mažeika.