Vairuotojo pažymėjimas daugeliui asocijuojasi su laisve, mobilumu ir patogumu, tačiau teisė vairuoti nėra duotybė visam gyvenimui. Tai privilegija, kuri yra tiesiogiai susieta ne tik su kelių eismo taisyklių išmanymu, bet ir su fizine bei psichine asmens sveikata. Kasdien gatvėse įvykstantys eismo įvykiai neretai būna susiję ne su neatsargumu ar greičio viršijimu, o su staigiais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip širdies smūgis, epilepsijos priepuolis ar regėjimo praradimas. Būtent todėl Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, galioja griežti reikalavimai vairuotojų sveikatos patikrai.
Insultas: esmė, tipai ir atpažinimas
Insultas - tai ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, dėl kurio viena smegenų dalis negauna pakankamai deguonies ir maisto medžiagų, todėl dalis nervinių ląstelių pradeda žūti. Paprastai insultas įvyksta staiga ir reikalauja neatidėliotinos pagalbos. Ši liga dažnai užklumpa netikėtai, tačiau ankstyvas atpažinimas, greita reakcija ir reikiama pagalba gali išgelbėti gyvybę ir padėti išvengti sunkių pasekmių. Insultas, kurio sunkiausi padariniai išgyvenus - paralyžiuotas kūnas ir sutrikęs protas, kas parą nustatomas net 24 Lietuvos gyventojams. 60 proc. iš jų vairuoja automobilius.
Insulto tipai
Insultas gali būti skirtingų tipų - priklausomai nuo to, kokia priežastis sukelia kraujotakos sutrikimą smegenyse.
- Išeminis insultas pasitaiko dažniausiai ir sudaro apie 80-85 % insulto atvejų. Jis dar vadinamas smegenų infarktu ir sukeliamas smegenų arterijos užsikimšimo trombu arba embolu. Dėl to nutrūksta kraujo ir deguonies tiekimas tam tikrai smegenų daliai, o šio proceso pasekmės priklauso nuo pažeistos vietos. Išeminio insulto atveju ypač svarbu laiku pradėtas gydymas, nes smegenų ląstelės labai greitai žūsta be deguonies. Higienos instituto duomenimis, 2021 m. Lietuvoje buvo registruoti 8 272 nauji išeminio insulto atvejai, iš kurių 2 742 baigėsi mirtimi. Nepaisant sumažėjusio sergamumo, lyginant su kitomis Vakarų Europos ir Skandinavijos šalimis, Lietuvoje jis vis dar išlieka aukštas.
- Hemoraginis insultas sudaro apie 10-15 % visų insulto atvejų ir yra pavojingiausias dėl didesnio mirtingumo bei dažnesnių sunkių komplikacijų. Šį insultą sukelia kraujagyslės plyšimas ir kraujo išsiliejimas į smegenų audinį. Hemoraginio insulto simptomai dažnai pasireiškia staiga ir labai ryškiai: ūmus stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sąmonės netekimas, paralyžius.
- Mikroinsultas arba „mini insultas“ mediciniškai vadinamas trumpalaikiu išeminiu priepuoliu (TIP). Tai laikinas, trumpiau nei 24 valandas trunkantis smegenų kraujotakos sutrikimas. Mikroinsulto požymiai visiškai išnyksta per parą ir nepalieka ilgalaikių pažeidimų, tačiau yra rimtas perspėjimas - po jo rizika patirti tikrą insultą ženkliai padidėja.
Insulto atpažinimas ir pirmoji pagalba
Pirmieji insulto požymiai yra šie: staiga perkreiptas, paralyžiuotas veidas, netikėtai nusilpusi ranka ir sutrikusi kalba. Kalbos sutrikimas gali pasireikšti negebėjimu šnekėti pačiam arba suprasti kitų žmonių kalbą. Šie simptomai gali pasireikšti ir kartu, ir atskirai, tačiau jeigu bent vienas iš šių simptomų yra, daugiau kaip 60 proc. tikimybė, kad tai - insultas. Yra aiškiai identifikuotos ligos, galinčios sukelti insultą ir kitas kraujagyslių ligas, tokias kaip miokardo infarktas ar galūnių arterijų trombozė.
Viena svarbiausių priemonių, padedanti laiku atpažinti pirmuosius insulto požymius - F.A.S.T. (angl. Face
- veidas, Arm
- rankos, Speech
- kalba, Time
- laikas).
Pastebėjus bet kurį iš šių simptomų reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jeigu insultas ištiko šalia esantį žmogų, reikia stengtis jį nuraminti, surinkti atvykstantiems medikams naudingą informaciją: sužinoti, kada atsirado pirmieji insulto požymiai, kokiomis dar ligomis žmogus serga ir kokius vaistus vartoja. Įvykus insultui, svarbiausios yra pirmosios valandos - jos vadinamos auksinėmis, nes tuo metu įmanoma taikyti šiuolaikinius gydymo metodus, padedančius tirpinti krešulį vaistais arba jį ištraukti per įvestą kateterį. Tinkamai suteikta pirmoji pagalba insulto atveju gali nulemti žmogaus išgyvenimą ir reabilitacijos sėkmę.
Insulto rizikos veiksniai ir prevencija
Riziką atsirasti insultui didina padidėjęs kraujo spaudimas (arterinė hipertenzija), blogojo cholesterolio perteklius kraujyje, širdies ritmo sutrikimai (ypač prieširdžių virpėjimas), cukrinis diabetas, įvairios genetinės ligos. Insulto atsiradimą skatina ir žalingi gyvensenos įpročiai, tokie kaip fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, ilgalaikis stresas, antsvoris ir nutukimas.
Didelės dalies insulto atvejų būtų galima išvengti, jeigu pavyktų laiku nustatyti ir tinkamai gydyti gretutines ligas, sukeliančias insultą. Labai svarbu sekti savo kraujospūdį, pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje, nes Lietuvoje žmonės nesitikrina taip dažnai, kaip turėtų, todėl neretai nė nežino apie esamas rizikas. Insulto prevencijos rekomendacijos apima subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą (bent 30 min. per dieną), streso valdymą, pakankamą miego kiekį ir reguliarius profilaktinius patikrinimus pas šeimos gydytoją, ypač vyresniems nei 40 metų asmenims. Lietuvoje daugiau kaip 15 metų vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų rizikos profilaktinė programa vidutinio amžiaus žmonėms, tačiau esminius tyrimus galima atlikti apsilankius pas savo šeimos gydytoją.
Vairavimo teisės ir sveikatos reikalavimai po insulto
Nors dauguma vairuotojų medicininę pažymą laiko tiesiog formaliu popieriumi, kurį reikia atnaujinti kas 10 metų (ar dažniau, priklausomai nuo amžiaus ir kategorijos), gydytojų komisijos sprendimas gali būti lemtingas. Lietuvoje vairuotojų sveikatą reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai, kurie nustato ligų ir sveikatos sutrikimų sąrašą, dėl kurių vairavimas gali būti ribojamas arba visiškai draudžiamas. Vairuotojai skirstomi į dvi grupes: pirmąją grupę (AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijos - mėgėjai) ir antrąją grupę (C, D, troleibusai bei profesionalūs vairuotojai).
Medicininė sveikatos patikra
Norint vėl pradėti vairuoti po insulto, būtina atlikti medicininę sveikatos patikrą. Vairuotojo sveikatos medicininė pažyma dabar yra elektroninė ir tiesiogiai susieta su „Regitros“ duomenų baze. Tai reiškia, kad pasibaigus medicininės pažymos galiojimui, automatiškai sustabdomas ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas.
Reikalavimai po insulto
- Nervų sistemos ligos. Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė ar būklės po insulto vertinamos individualiai. Jei liga progresuoja ir sukelia didelius motorikos sutrikimus (pvz., galūnių paralyžių, stiprų drebėjimą) ar mąstymo sulėtėjimą, vairuoti neleidžiama.
- Regėjimas. Geras regėjimas yra pagrindinis saugaus vairavimo garantas, nes apie 90 proc. informacijos kelyje gauname būtent per akis.
- Regėjimo aštrumas: Pirmosios grupės vairuotojams regėjimo aštrumas (su korekcija akiniais ar kontaktiniais lęšiais arba be jos) geriau matančia akimi turi būti ne mažesnis kaip 0,5.
- Akiplotis: Susiaurėjęs akiplotis yra rimta kliūtis. Horizontalus akiplotis turi būti ne mažesnis kaip 120 laipsnių.
- Dvejinimasis akyse (diplopija): Tai būklė, kai žmogus vietoj vieno objekto mato du.
- Vairavimas viena akimi: Pirmosios grupės (B kategorijos) vairuotojams tai leidžiama, su sąlyga, kad reginčiosios akies aštrumas yra ne mažesnis kaip 0,5, o akiplotis normalus. Taip pat turi praeiti tam tikras laikas adaptacijai (pripratimui) prie matymo viena akimi.
- Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Sergant lėtine išemine širdies liga, įskaitant persirgtą miokardo infarktą, dėl leidimo vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones sprendžiama individualiai (išskyrus asmenis, kuriems būna ramybės stenokardijos priepuolių).
- Psichinė būklė. Psichiatrai vertina asmens gebėjimą priimti sprendimus, reakciją, agresyvumą ir realybės suvokimą. Ypatingas dėmesys skiriamas priklausomybėms. Alkoholizmas ir narkomanija yra nesuderinami su vairavimu. Nustačius lėtinį alkoholizmą, narkomaniją ar toksikomaniją draudžiama vairuoti visas transporto priemones. Šių ligų remisija turi būti ne trumpesnė nei treji metai.
- Obstrukcinė miego apnėja sukelia didelį mieguistumą dienos metu, kas prilyginama vairavimui išgėrus.
- Vaistai. Daugelis raminamųjų (benzodiazepinų), migdomųjų, stiprių vaistų nuo skausmo (opioidų), kai kurių antidepresantų ir net vaistų nuo alergijos ar peršalimo slopina reakciją.
Jei turite krovininio automobilio vairuotojo su teise vairuoti C kategorijos automobilius pažymėjimą, jums taikomi kiti apribojimai. Net jei jūsų reabilitacija po insulto yra sėkminga, jums vis tiek gali būti sudėtinga vairuoti. Rekomenduojama palaukti, pasitikslinkite su vairuotojo pažymėjimus išduodančia institucija ir pasikalbėti su savo gydytoju. Jei reikia - atlikite gebėjimo vairuoti įvertinimą.
Vairuotojo atsakomybė ir etikos aspektai
Nors teisės aktai ir gydytojų komisijos nustato ribas, galutinė atsakomybė visada tenka pačiam vairuotojui. Vairuotojas pats teisiškai atsako už savo būklę. Jei gydytojas diagnozuoja ligą, įtrauktą į draudžiamų vairuoti sąrašą, jis privalo informuoti pacientą, kad šis nebegali vairuoti. Sveikatos būklė gali pasikeisti per vieną dieną, ir dešimt metų galiojanti medicininė pažyma nereiškia, kad šiandien esate pajėgus vairuoti. Pajutus staigų silpnumą, galvos svaigimą, skausmą krūtinėje ar regėjimo sutrikimus, būtina nedelsiant sustoti ir nesėsti prie vairo, kol nepasikonsultuosite su gydytoju. Slėpti ligą nuo gydytojų komisijos siekiant išsaugoti teisę vairuoti yra nusikaltimas ne tik prieš įstatymą, bet ir prieš savo bei kitų eismo dalyvių saugumą. Pagal šalies įstatymus susirgus ir netgi pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, vairuoti draudžiama.
Insulto padariniai ir reabilitacija
Gera žinia ta, kad šiais laikais galima labai efektyvi pagalba, yra didelis progresas gydant insultą, ypač išeminį. Laiku diagnozavus insultą, įmanoma netgi atkimšti kraujagyslę, tačiau, norint laiku suspėti išgydyti šią ligą, reikia kuo skubiau ją diagnozuoti ir pacientą atvežti į gydymo įstaigą. Nors dalis nervinių ląstelių žūsta negrįžtamai, ankstyvas insulto gydymas ir intensyvi reabilitacija gali padėti smegenims prisitaikyti ir perimti prarastas funkcijas.
Insulto padariniai priklauso nuo pažeistos smegenų vietos ir masto. Nepaisant to, dauguma žmonių po insulto gali atgauti savarankiškumą, jei yra laiku ir tinkamai gydomi, reabilituojami, gauna profesionalų bei artimųjų palaikymą. Tačiau dažnai po insulto ilgam laikui arba netgi visam gyvenimui išlieka poinsultiniai simptomai, ši liga - dažniausia suaugusių žmonių ilgalaikės negalios priežastis. Persirgus insultu taip pat gali būti jaučiamas raumenų tonuso padidėjimas paralyžiuotose arba nusilpusiose galūnėse, trukdantis judėti, gali išlikti kalbos ir rijimo sutrikimai, pažinimo funkcijų blogėjimas, jaučiamas poinsultinis skausmas nusilpusių galūnių srityje, taip pat poinsultinė depresija, atsirandanti bent 50 proc. atvejų dėl smegenų pažeidimų ir pokyčių gyvenime.
Insultą patyrusių žmonių artimiesiems patartina konsultuotis su specialistais, nes po insulto svarbu laikytis tam tikrų rekomendacijų, pavyzdžiui, vengti riebaus, perteklinio maisto, saldumynų. Didžiausia pagalba, kurią galite patys suteikti insultu persirgusiam artimam žmogui, - atjauta, palaikymas ir, esant būtinybei, specifinė pagalba padedant žmogui atsisėsti, valgyti, lankstyti galūnes.
Kompensacijos automobilio įsigijimui asmenims su negalia
Kaunietė Sandra susisiekė su naujienų portalu tv3.lt, pasakodama apie savo mamos ir patėvio situaciją: patėvį prieš penkerius metus ištiko insultas, po kurio liko pažeista viena kūno pusė ir sutriko kognityvinės funkcijos. Nustačius neįgalumą, jam priklausytų kompensacija už automobilio įsigijimą, tačiau tam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kurio patėvis neturi. Nors mama su įgaliojimu gali tvarkyti visus su neįgalumu susijusius klausimus, pasinaudoti kompensacija ji negali, nes teisės aktuose nenumatytos išimtys artimiesiems gauti kompensaciją, jei pats asmuo su negalia negali vairuoti ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Šia lengvata negali pasinaudoti daugybė žmonių su negalia, nes neturi vairuotojo pažymėjimo.
„Sodra“ patvirtino, kad išimčių gauti kompensaciją automobilio įsigijimui nėra, ji paskiriama atsižvelgiant į galiojančią tvarką. Numatyta, kad teisę į lengvojo automobilio ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją vieną kartą per 72 mėnesius turi žmonės, kuriems nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį. Nuo 2024 m. sausio 1 d. lengvojo automobilio įsigijimo kompensacija - 3520 Eur, o techninio pritaikymo išlaidų kompensacija siekia 7040 Eur. Kompensacija artimiesiems mokama tik tuo atveju, jeigu tai yra šeima, slauganti pilnametystę sukakusį asmenį, kuriam iki pilnametystės sukakties dienos buvo nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.