Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymų pataisos, kuomet asmeniui, vairuojančiam transporto priemonę, nustačius jo kraujyje daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, jam taikoma nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Tai reiškia, kad asmuo laikomas padariusiu nusikaltimą. Taigi, asmuo, kurio kraujyje, vairuojant automobilį, nustatoma didesnė nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija, patiria gana nemažai neigiamų pasekmių.
Teisinės pasekmės už vairavimą neblaiviam
Baudžiamoji atsakomybė ir promilės riba
Nors vairavimas išgėrus nėra pateisinamas veiksmas, tačiau neretai žmonėms tai būna vienkartinis, atsitiktinis atvejis, dėl kurio klientai labai gailisi, tačiau jiems kyla gana skaudžios teisinės pasekmės. Po teisės aktų pakeitimo su prašymu ginti dėl aukščiau nurodytos nusikalstamos veikos atlikimo yra kreipęsi ne vienas klientas.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kadangi šis nusikaltimas yra laikomas nesunkiu, todėl asmuo, nusikaltęs pirmą kartą, pripažinęs savo kaltę bei dėl to gailėjęsis, atlyginęs arba įsipareigojęs atlyginti žalą (jeigu tokia buvo padaryta) ir esant pagrįstam teismo manymui (atsižvelgiama į asmens charakteristiką), jog jis daugiau nebenusikals, gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimas yra vienas iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, kai teismas, turėdamas pagrįstą pagrindą manyti, kad pasitikėjimo vertas asmuo (tai gali būti Jūsų artimasis, giminaitis ar kitas teismo pasitikėjimo vertas asmuo), kuriam yra perduodamas kaltininkas, jam darys teigiamą įtaką ir kaltininkas ateityje daugiau nebenusikals. Pavyzdys, kur pavyko pasiekti kliento interesus tenkinantį rezultatą, buvo, kai klientas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą neblaiviam pagal laidavimą bei išvengta transporto priemonės konfiskavimo.
Vairuotojų blaivumo nustatymo taisyklės
Taip pat reikia paminėti, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. pasikeitė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Jose numatyta, jog policijai per patikrinimą nustačius, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, - 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atliekamas pakartotinis tikrinimas.
Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
Civilinė ir baudžiamoji atsakomybė po eismo įvykio
Civilinė atsakomybė: žalos atlyginimas
Baudžiamoji atsakomybė po nelaimingo atsitikimo priklauso ne tik nuo žalos atsiradimo; ji dažnai priklauso nuo eismo įvykio dalyvių veiksmų ir ketinimų. Civilinė atsakomybė atsiranda, kai asmuo padaro žalą ar žalą kitam asmeniui, dėl to kyla reikalavimai atlyginti žalą. Šiuo atveju daugiausia dėmesio skiriama nukentėjusiosios šalies žalos atlyginimui, o ne kaltojo asmens nubaudimui.
Baudžiamoji atsakomybė: nusikaltimai visuomenei
Kita vertus, baudžiamoji atsakomybė susijusi su veiksmais, kuriuos visuomenė laiko nusikaltimais visuomenės tvarkai. Šiuo atveju įrodinėjimo standartas yra kur kas aukštesnis - neabejotinas.
Tyčios vaidmuo ir neatsargumas
Vertindami baudžiamąją atsakomybę po nelaimingo atsitikimo, teismai atidžiai nagrinėja, ar asmens veiksmuose yra arba nėra tyčios. Šiame kontekste tyčia reiškia sąmoningą sprendimą sukelti konkretų rezultatą arba atlikti draudžiamą veiksmą. Nors nustatant baudžiamąją atsakomybę svarbus vaidmuo tenka tyčiai, tyčios nebuvimas ne visada apsaugo asmenį nuo baudžiamojo persekiojimo. Jei vairuotojas nepaiso kelių eismo taisyklių arba vairuoja išsiblaškęs, net ir nenorėdamas pakenkti, jo neatsargūs veiksmai gali turėti sunkių pasekmių kitiems. Žmonės nori pasitikėti, kad visi vienodai rūpinasi vieni kitų gerove kelyje.
Institucijos ieško neatsargumo, aplaidumo arba tyčinio teisės pažeidimo požymių, pavyzdžiui, vairavimo esant neblaiviam arba pabėgimo iš įvykio vietos. Baudžiamoji atsakomybė po nelaimingo atsitikimo kyla tada, kai kieno nors veiksmai peržengia paprasto neatsargumo ribas ir rodo neatsargumą arba ketinimą pažeisti įstatymą, keliant pavojų kitiems.
Eismo įvykiai, reikalaujantys ypatingo dėmesio
Veiksmai įvykio vietoje ir tyrimas
Kadangi nelaimingi atsitikimai gali įvykti įvairiomis aplinkybėmis, tam tikros jų rūšys paprastai sulaukia atidesnės teisėsaugos ir prokuratūros priežiūros. Bendruomenės nariai turėtų žinoti, kad ne visi eismo įvykiai vertinami vienodai - dėl kai kurių labiau tikėtina, kad bus pateikti baudžiamieji kaltinimai.
Jei teisėsaugos institucijos įtaria, kad eismo įvykio metu buvo padarytas nusikaltimas, pareigūnai paprastai pradeda tarpinį tyrimą įvykio vietoje. Medicinos personalas gali įvertinti visus įvykio dalyvius, teikdamas pirmenybę saugumui ir fiksuodamas tyrimui reikalingus sužalojimus. Po to valdžios institucijos gali sulaikyti asmenis arba paprašyti tolesnės apklausos nuovadoje.
Kriminaliniai kaltinimai ir veiksmai, juos sukeliantys
Nesvarbu, ar tai būtų vairavimas apsvaigus, neatsargus elgesys, ar pabėgimas iš įvykio vietos, dėl šių veiksmų gali būti pateikti kaltinimai baudžiamojoje byloje. Teisėsaugos institucijos ir prokurorai atidžiai išnagrinėja detales ir, jei įrodymai tai patvirtina, atsakingai šaliai gresia baudžiamasis persekiojimas. Policijos duomenimis, eismo įvykių kaltininkai gan dažnai palieka nukentėjusiuosius likimo valiai, beveik šimtu procentų tai būna girti pažeidėjai. Taigi, bausmė jiems dvigubinasi - ir už avariją, ir už nukentėjusiųjų palikimą be pagalbos.
Pirmoji pagalba eismo įvykio vietoje ir atsakomybė
Moralinis ir teisinis įpareigojimas teikti pagalbą
Medikai ragina ištikus bėdai nedvejoti ir pulti į pagalbą, nes nustojęs kvėpuoti žmogus miršta per kelias minutes, dar nespėjus atvykti greitajai. Tai gali nutikti bet kam ir bet kada. O jei nelaimė atsitinka toliau už miesto ar ten, kur medikų arti nėra, tada žmogaus gyvybė atsiduria paprasčiausių praeivių rankose. O jų, kilus panikai, dažnai sudreba. Medikai sako, kad žmonės nedrįsta gelbėti kitų.
Kuo tai baigiasi, matėme ir prieš porą metų, kai Vilniaus oro uoste sukniubo filosofas Leonidas Donskis, o visi tik žiūrėjo ir laukė greitosios. Gydytoja Vanda Pumputienė sakė: „Visi bijo, kad nepakenktų. O jeigu įvyksta klinikinė mirtis, nebėra kam pakenkti, jeigu nieko nepadėsi, žmogus mirs. Tada tai bus pakenkimas.“
AUTOĮVYKIS.LT - Greitoji pagalba po eismo įvykio
Pirmosios pagalbos ypatumai ir mitai
Visi vairuotojai, norėdami gauti teises, privalo išeiti pirmosios pagalbos kursus. Tačiau ar visi prisimena, ką mokėsi? Tikrai ne. Skubios pagalbos specialistė primena, ką žinoti turi kiekvienas. Pirmiausia reikia įsitikinti, ar nukentėjusysis kvėpuoja. Ar žmogus iškvepia, nesunku pajusti priglaudus veidą. Jeigu nekvėpuoja, skubiai skambinti greitajai ir sunėrus pirštus kas sekundę stipriai spausti krūtinės ląstą. Dažnai nepatyrę žmonės bijo sąmonę praradusiam žmogui į burną pūsti orą.
Pasirodo, pagal naujausius gaivinimo standartus to daryti visai nebūtina. Skubios pagalbos specialistė Danguolė Kulienė pasakojo: „Nebūtina pūsti, jei žmogaus nepažįsti, jei to daryti nenori, nežinoma infekcinė būklė (nors neįrodyta, kad žmogus oro įpūtimais užsikrėtė infekcine liga). Bet svarbiausia pradėti spausti krūtinės ląstą.“ Visgi gaivinimas su įpūtimais yra efektyvesnis. Tai būtina daryti tol, kol atvažiuos greitoji.
Medikai nesupranta pasiteisinimų, esą žmonės pirmajai pagalbai neturi priemonių. Gydytoja V. Pumputienė sakė: „«Neturėjom priemonių». O šalia pilna mašinų stovi. Sustabdei mašiną, paėmei vaistinėlę, yra pirštinės apsaugai ir sterilaus tvarsčio. Užspaudei, kad netrykštų kraujas. Jeigu arterinis, labai greitai nukraujuoja.“
Tiesa, būna atvejų, kai judinti susižeidusius žmones pavojinga, nes galima pažeisti stuburą. Tada geriau skambinti greitajai ir klausytis nurodymų. Visgi patikrinti, ar visi vairuotojai turi įgūdžių suteikti pirmąją pagalbą, Lietuvoje neįmanoma. Policijos atstovas Ramūnas Matonis pabrėžė: „Ar jis paskui moka tą pagalbą suteikti, ar po 10-20 metų nepamiršta to, klausimas labai didelis, bet policija to patikrinti neturi galimybių.“ Dažnai vairuotojai pyksta, kad pagalbos suteikti nemoka, nes kursai buvo nekokybiški. Tačiau kursų kokybės irgi niekas nuolat nekontroliuoja, tad žmonės raginami apie prastas paslaugas pranešti Visuomenės sveikatos centrui ar Sveikatos apsaugos ministerijai.
Atsakomybė už pagalbos nesuteikimą
Ne tik mirtis, bet ir atsakomybė vairuotojams. Turbūt ne visi žino, kad jeigu avariją sukėlęs vairuotojas nesiima veiksmų nukentėjusiems gelbėti, už tai gresia net kalėjimas. Policijos atstovas Ramūnas Matonis tvirtino: „Yra netgi atsakomybė Baudžiamajame kodekse. Jeigu vairuotojas sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalotas žmogus, privalo pasirūpinti nukentėjusiuoju. Arba iškviesti greitąją pagalbą, arba pats suteikti pirminius veiksmus, arba su savo transporto priemone nuvežti nukentėjusį asmenį į artimiausią gydymo įstaigą.“ Jeigu to nepadaro, žmogus baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, laisvės apribojimu, areštu arba kalėjimu iki dvejų metų.
Bausmių dydis ir aplinkybės
Sveikatos sutrikdymo laipsnis
Baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tuo atveju, kai yra sunkiai sutrikdoma sveikata arba asmuo žūsta. Taip pat - ir kai sveikata sutrikdoma nesunkiai. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra gal šiek tiek klaidinantis, bet pakankamai ryškus - kai reikia gydytis daugiau nei 10 dienų. Teisininkas A. Juozapavičius pažymėjo, kad jei vairuotojas padaro avariją ir sukelia nesunkų sveikatos sutrikdymą būdamas blaivus, jis gali atsipirkti bauda.
Alkoholio ar narkotinių medžiagų įtaka bausmei
Visgi, jei avarijos metu kitas eismo dalyvis patyrė sunkius sužalojimus arba žuvo, ją sukėlusiam alkoholio ar narkotinių medžiagų nevartojusiam vairuotojui gali būti skirta 6-8 metų laisvės atėmimo bausmė. Jei kaltininkas buvo apsvaigęs - iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Advokatas pridūrė: „Jei padariniai yra itin sunkūs - pavyzdžiui, žūsta ne vienas asmuo, teismai netgi nėra linkę atidėti bausmės vykdymo, todėl asmeniui gresia realus laisvės atėmimas.“
Neturtinė žala ir civilinės atsakomybės draudimas
A. Juozapavičius pridūrė, kad padaryta neturtinė žala nėra nepriskiriama prie pažeidimo, už kurį būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Anot jo, tai yra vienas iš padarinių, kuriuos reikia atlyginti. „Tai daro arba kaltininkas, arba už jį atsakingas asmuo“, - aiškino jis. Teisininkas priminė, kad jei kaltininkas turi galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, kompanija atlygina iki 5 tūkst. eurų.