Keliauti automobiliu po Europą tampa vis populiariau, tačiau kartu su didėjančiomis galimybėmis daugėja ir iššūkių. Statistikos duomenimis, kelionės į užsienį, ypač vairuojant, reikalauja didelio atidumo, atsakingumo ir tinkamo pasiruošimo. Nelaimės kelyje yra dažniausia mirties priežastis išvykus į užsienio šalis, o užsieniečiai sukelia maždaug vieną iš dvidešimties ir Lietuvoje įvykstančių eismo įvykių. Lietuvos gyventojai, vairuodami užsienyje, dažniau patenka į eismo įvykius dėl skirtingos vairavimo kultūros, greičio ribojimų, kelių inžinerijos bei ženklinimo, taip pat dėl noro pasižvalgyti į nematytus vaizdus.
Veiksmai įvykus avarijai užsienyje
Pirminiai veiksmai avarijos vietoje
Jeigu patekote į avariją užsienyje, svarbiausia yra nepasišalinti iš įvykio vietos. Pirmiausia įvertinkite situaciją: jei kas nors iš eismo dalyvių patyrė sveikatos sutrikimų, nedelsiant kvieskite greitąją medicinos pagalbą ir, prireikus, suteikite būtinąją medicinos pagalbą. Tuomet būtina iškviesti policiją.
Jei policijos atvykimas nereikalingas, pavyzdžiui, jei žala nedidelė ir visi eismo dalyviai sutinka dėl aplinkybių, turite užpildyti Europos pranešimo apie eismo įvykį formą. Tokią formą paprastai duoda draudimo bendrovė. Taip pat susižinokite kito eismo įvykio dalyvio duomenis. Jei nesuprantate, kaip užsienyje reikia pildyti deklaraciją, arba nesutariate su kaltininku, taip pat kvieskite policiją. Labai svarbu nepasirašyti dokumentų, parašytų jums nežinoma kalba, neįsitikinus jų turiniu. Jeigu policijos pareigūnai reikalauja pasirašyti po tokia kalba surašytais dokumentais, o vertėjo nėra, būtina prie parašo parašyti „nesuprantu po kuo pasirašau, vertėjo nebuvo“. Kitu atveju gali atsitikti taip, kad bus prisiimta nepriklausanti kaltė.
Kaltininkui pasišalinus iš įvykio vietos arba būnant neapdraustam
Jei avarijos kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos, būtinai užregistruokite eismo įvykį policijoje. Užsirašykite avarijos kaltininko automobilio valstybinius numerius. Jei spėjote pamatyti vairuotoją, pabandykite įsiminti, kaip atrodo kaltininkas. Jei nespėjote, bet yra eismo įvykį mačiusių liudininkų, paprašykite jų duomenų.
Asmeniui pabėgus iš įvykio vietos, kompensaciją Jungtinėje Karalystėje išmoka JK Transporto priemonių draudimo asociacija (angl. Motor Insurers Bureau, MIB). Ši įstaiga ieškinius peržiūri itin atidžiai ir, jei asmuo po avarijos nesikreipė į policiją, bylą dažniausiai atmeta. MIB taip pat išmoka kompensacijas nukentėjusiems žmonėms ir tuomet, kai avarijos kaltininkas nebuvo apsidraudęs arba transporto priemonė registruota ne JK. Tad jeigu kaltininkas neapdraustas arba pasitraukė iš įvykio vietos, rekomenduojama kreiptis į savo šalies nacionalinę kompensavimo įstaigą.
Draudimo ir kompensacijos klausimai
Civilinės atsakomybės draudimo sumos
Minimali civilinės atsakomybės draudimo suma Europos Sąjungos šalyse yra didesnė nei 1 200 000 EUR už materialinę žalą ir 1 120 000 EUR už žalą sveikatai. Tačiau pagal ES teisės aktus taikomos palankiausios civilinės atsakomybės draudimo sąlygos, o tai reiškia, kad taikoma šalyje, kurioje įvyko avarija, galiojanti draudimo suma, kuri gali būti ir didesnė, pavyzdžiui, 1 180 000 EUR. Užsienyje patirti nuostoliai gali smarkiai išaugti, nes tam tikrose valstybėse skiriasi požiūris į žalas ir jų dydį. Be to, užsienyje gali būti didesnės ir automobilio remonto, automobilio dalių kainos. Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovo Mindaugo Balinsko teigimu, jau nekalbant apie tai, kad, sutrikdžius kitų eismo dalyvių sveikatą, tektų atlyginti ir sveikatos, o kartais ir moralinę žalą. Todėl vairuotojams būtina pasirūpinti apsauga nuo galimų nuostolių.
Kompensacijos reikalavimas
Jeigu dėl avarijos patyrėte kokią nors žalą, nuostolius ar sužalojimus, galite reikalauti kompensacijos. Apie tai galite pasiteirauti savo draudimo bendrovėje, kuri taip pat patars, kaip elgtis. Prašymą atlyginti žalą turėtumėte pateikti eismo įvykį sukėlusio asmens draudimo bendrovei. Tai galima padaryti dviem būdais:
- Pateikti draudimo išmokos prašymą eismo įvykį sukėlusį asmenį apdraudusios draudimo bendrovės atstovybei jūsų šalyje (jei tokia yra). Jei negalima nustatyti draudiko, kreipkitės į nacionalinę žaliosios kortelės įstaigą arba informacinį centrą.
- Pateikti draudimo išmokos prašymą savo šalies nacionalinei kompensavimo įstaigai. Pavyzdžiui, jei Ignacijus gyvena Ispanijoje, o avariją sukėlė vairuotojas vokietis, Ignacijus gali pateikti žalos atlyginimo prašymą Vokietijoje arba kreiptis į savo šalies kompensavimo įstaigą. Tokiu būdu jis išvengė problemų dėl kalbos ir gavo kompensaciją.
Jeigu atsakomybė neginčijama ir žala įvertinta, pagrįstą kompensacijos pasiūlymą turėtumėte gauti per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo. Jei kompensacija negali būti išmokėta, turėtumėte gauti pagrįstą atsakymą į prašyme išdėstytus argumentus. Kompensacijos dydis priklauso nuo daugelio aplinkybių: patirtų traumų sunkumo, gijimo laiko, ar buvo reikalingas papildomas gydymas (fizioterapijos seansai, osteopato gydymas ir t. t.).
Kompensacijos išmokėjimo terminai ir senatis
Kompensacijos išmokėjimo laikas gali skirtis. Jeigu kaltininkas iš karto prisiima atsakomybę už eismo įvykį, traumos nėra didelės, jų gijimas netrunka pernelyg ilgai, o kaltininko draudimas sutinka padengti visus su įvykiu susijusius nuostolius, tuomet kompensacijos galima tikėtis per 5-8 mėnesius. Tačiau jei kaltosios pusės draudimas yra linkęs bent su vienu iš anksčiau minėtų faktorių nesutikti ir jį ginčyti, tuomet kompensacijos išieškojimo procesas gali užsitęsti. Kompensacijų dėl eismo įvykių senaties terminas - treji metai. Praktika rodo, kad jeigu nukentėjusi pusė po eismo įvykio kreipiasi nieko nelaukdama, byla būna paprastesnė ir sklandesnė, nes nukentėjusieji geriau atsimena avarijos aplinkybes ir yra lengviau surinkti su įvykiu susijusius įrodymus.
Vairavimo kultūros skirtumai ir pasiruošimas kelionei
Skirtingos vairavimo kultūros įtaka
BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiūkelis teigia, kad užsienyje ne tik vairavimo kultūra kitokia, bet ir greičio ribojimai, kelių inžinerija bei ženklinimas gali būti neįprasti. Auto žurnalistas Jurgis Paplaitis priduria, kad vairavimo skirtumai Lietuvoje ir kitose valstybėse yra didžiuliai. Su didžiausiais kultūriniais skirtumais Lietuvoje turėtų susidurti vairuotojai, atvykę iš didžiųjų Europos miestų, ypač esančių Pietų Europoje. Ten vairuotojai praktiškai priversti būti empatiškais ir žino, kad įleisti kitą vairuotoją į savo juostą reikia, nes bet kada gali tapti tuo kitu vairuotoju, kuris taip pat norės būti įleistas. Dėl to Europos megapoliuose eismas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti chaotiškas, tačiau tame chaose visuomet yra tvarka. Mūsų šalies vairuotojai empatiškumo turi mažiau, o žiedines sankryžas įveikia greičiau, tačiau kitiems eismo dalyviams į jas įsilieti sunkiau nei užsienyje. Tai yra didžiųjų Europos miestų gyventojams visiškai neįprastos sąlygos.
Rekomendacijos prieš kelionę ir kelyje
Vairuotojams, rengiantis keliauti į užsienį, pirmiausia rekomenduojama pasidomėti, ar šalyje, į kurią vykstama, galioja „žalioji kortelė“, kuri išduodama kartu su privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Ji galioja 45 šalyse.
Norintiems saugiau jaustis užsienio valstybių keliuose, J. Paplaitis pataria vos kirtus sieną sustoti pirmoje degalinėje ar prie kelio ženklo, kuriame surašytos eismo toje šalyje taisyklės. Žinojimas, kokie yra toje valstybėje galiojantys greičio ribojimai įvairaus tipo keliuose, kokios yra mokamų kelių sąlygos ir kiti niuansai, užtikrins vairavimo saugumą ir padės išvengti bereikalingų baudų. Dar aktualesnis patarimas - stebėti vairuotojus. Svarbiausia yra važiuoti su srautu ir visuomet įvertinti kitų vairuotojų geranoriškumą. Žinodami, kaip elgiasi kiti eismo dalyviai, galime ir patys sklandžiai įsilieti į eismą, neišsiskirti savo sprendimais kelyje ir nekelti grėsmės kitiems vairuotojams bei pėstiesiems.
Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ pastebi, kad lietuviai nėra linkę važiuojant į užsienį pasirinkti pagalbos kelyje draudimo, nors Lietuvoje šis draudimas vertinamas. Keista, kad važiuojant į užsienį, kur patyrus bėdą pagalba kainuoja dar daugiau nei Lietuvoje, šio draudimo galiojimo teritorija neišplečiama.
Dažniausios avarijų priežastys ir žalos užsienyje
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas pasakoja, kad lietuvių avarijos Lenkijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje sudaro 36 proc. visų užsienyje įvykstančių avarijų. Vidutiniškai privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo klientų patiriama žala sudaro 8,5 tūkst. litų, KASKO - 5,5 tūkst. litų, kas yra keliskart daugiau už vidutiniškai patiriamą žalą Lietuvoje (2,4 tūkst. litų). Pranešimai apie didžiausias žalas gaunami iš Didžiosios Britanijos ir Airijos, kadangi ten ženkliai didesnės automobilių servisų ir gydymo paslaugų kainos. Iš viso draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ per pirmus penkis metų mėnesius užregistravo 624 užsienyje patirtų KASKO ir privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės žalų, kurioms atlyginti išmokėjo ir rezervavo 4,1 mln. litų. Visgi ši statistika neatspindi tikrojo problemos masto, nes pranešimus apie sukeltas avarijas gauname net ir po metų.
Avarijų užsienyje priežastys iš esmės panašios kaip ir Lietuvoje - daugiausiai susidūrimų įvyksta sankryžose ir žieduose. Žalas vairuotojai patiria ir nuvažiavę nuo kelio, susidūrimai įvyksta dėl saugaus atstumo nesilaikymo. Dalies avarijų priežastimi tampa pasimetimas nepažįstamoje šalyje. Pavyzdžiui, draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ yra gavusi pranešimą apie avariją Airijoje, įvykusią dėl to, kad vairuotojas iš Lietuvos, pamiršęs, kad šioje šalyje eismas vyksta kairiąja puse, važiavo kaip Lietuvoje, o tai Airijoje reiškia - prieš eismą.
Nors Lietuvoje drausti automobilius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu yra privaloma, nedidelė dalis vairuotojų to nepadaro. Todėl pasitaiko, kad su nedrausta transporto priemone patenkama į eismo įvykį užsienyje.
Pavojingo vairavimo Jungtinėje Karalystėje pavyzdžiai
Tragiška avarija dėl pavojingo vairavimo
Vienas iš nemalonių įvykių, nutikusių Jungtinėje Karalystėje, iliustruoja neatsakingo vairavimo pasekmes. Lietuvis, vairuodamas automobilį „BMW 325D Sport“, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kaktomuša susidūrė su atvažiuojančiu „Renault Twingo“. Avarija įvyko 2024 m. rugpjūčio 30 d., kai smūgio metu „Renault“ buvo išstumtas iš kelio ir netrukus užsidegė. Nepaisant praeivių ir skubiosios pagalbos tarnybų pastangų išgelbėti „Renault“ vairuotoją Shinead Francis, ji mirė įvykio vietoje.
Lietuvis buvo nuteistas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo už mirtį sukėlusį pavojingą vairavimą. Jam taip pat uždrausta vairuoti septynerius metus ir tris mėnesius, be to, prieš vėl gaudamas teisę vairuoti, jis turės iš naujo išlaikyti išplėstinį vairavimo egzaminą. Policijos tyrimas nustatė, kad avarijos dieną lietuvis, važiavęs palikti katės prieš išvykdamas savaitgalio poilsiui, nepaaiškinamai išvažiavo į priešpriešinę juostą ir prieš pat susidūrimą staiga padidino greitį. Teisme buvo išgirsta, kad vienintelis paaiškinimas - lietuvis užmigo prie vairo. Teisėja Catarina Sjolin Knight pagerbė praeivių drąsą, kurie priėjo prie degančio „Renault“, ištraukė Shinead ir suteikė jai pirmąją pagalbą.
Avarija dėl vairavimo išgėrus
Kitas atvejis, kai 46-erių Remigijus Katinas buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje dėl pavojingo vairavimo išgėrus. Policijos pareigūnai jo automobilį „Volvo S40“ sustabdė tik jį taranavus, nes girtas vairuotojas negalėjo pats išlipti ir sunkiai laikėsi ant kojų. Nuo jo smarkiai trenkė alkoholiu. R. Katinas pripažino kaltę dėl pavojingo vairavimo ir nesugebėjimo įpūsti į alkotesterį. Nors laimei niekas nenukentėjo, pasekmės galėjo būti labai skaudžios. Jam atimta teisė vairuoti ir gresia laisvės atėmimo bausmė.
Gyvūnų pervežimas ir neatsakingas elgesys
Situacija, susijusi su gyvūno pervežimu, atskleidžia ne tik avarijų, bet ir kitų nemalonių įvykių riziką kelionėse. Greta Tanenytė iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę nusprendė atsigabenti savo katiną. Kelionės metu gyvūnas, kuriam buvo duoti raminamieji, paspruko Leičesteryje. Moteris buvo nustebinta vairuotojų abejingumo ir žmogiškumo stoka. Jie, valydami narvą, išleido katiną, o vienas iš vairuotojų paliko praviras automobilio duris. Vairuotojai atsakė abejingai: „Na, pabėgo katinas. Pabėgimo būdu.“
Nisinius gyvūnus iš užsienio į Jungtinę Karalystę įvežti gali ne tik pats šeimininkas, tačiau, perduodant gyvūną kitiems žmonėms, savininkas privalo parašyti raštišką sutikimą, kad jo gyvūną veš nurodytas asmuo. Tokį dokumentą lietuvė turėjo ir buvo pateikusi vairuotojams. Taip pat pervežant gyvūną iš vienos Europos Sąjungos šalies į kitą, privaloma jam įdiegti mikroschemą. Jungtinėje Karalystėje laisvai vaikštantys naminiai gyvūnai gaudomi ir gabenami į prieglaudas, kuriose patikrinamos jų mikroschemos. Ši istorija iliustruoja, kaip svarbu atsakingai rinktis gyvūnų pervežimo paslaugas ir būti budriems visos kelionės metu.
tags: #avarija #anglijoje #su #lietuviska #masina