Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ 2019 m. spalio 16 d. kilęs ir ilgiau nei savaitę trukęs gaisras sukėlė didelį visuomenės susirūpinimą dėl išsiskiriančių teršalų ir jų poveikio gyventojų sveikatai. Ši nelaimė atskleidė sistemines problemas padangų tvarkymo versle, o tyrimai parodė, kad panašus, bet mažesnis gaisras prieš 17 metų, 2002-aisiais, jau buvo įvykęs Trakų rajono Žaizdrių kaime.
Gaisras Trakų rajone ir jo padariniai
Vietos gyventojai prisimena 2002 m. Trakų rajono Žaizdrių kaime degusius daugiau nei 7 tūkst. naudotų padangų. Tuomet didžiulis aitrių dūmų stulpas buvo matyti net nuo Vilniaus. Gaisras buvo užgesintas per pusantros paros, o teismas priteisė maždaug 290 tūkst. eurų žalos atlyginimą.
Naujausias įvykis Trakų rajone fiksuotas, kai į įvykio vietą buvo išsiųstos dvi ugniagesių autocisternos. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) budinčiojo, realaus pavojaus žmonėms nebuvo, dega padangos apleistuose pastatuose. Užsiliepsnojo maždaug 90 kv. metrų plotas. Į redakciją paskambinę įvykio liudininkai pasakojo, kad gaisras įsiplieskė padangų savartyne. „Čia visi veža padangas, liepsnoja tikrai nemažas plotas. Galima sakyti vėl ekologinė nelaimė - dega juk padangos!“, - pasakojo Senųjų Trakų gyventojas.
Alytaus gaisro pamokos ir teisinė atsakomybė
Alytaus padangų gaisro atveju, teismas „Ekologistikos“ vadovą Juozą Cicėną ir bendroves „Ekologistika“ bei „Vivatrans“ pripažino kaltais dėl neatsargumo sunaikinus turtą ir padarius didelės turtinės žalos. J. Cicėnas nuteistas lygtine bausme - laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Teismas nustatė, kad J. Cicėnas, asmeniškai ir veikdamas įmonių vardu, sistemingai pažeidė aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisykles. Jis priiminėjo sprendimus ir dar 2018 metais buvo nurodęs padangas sandėliuoti patalpose D ir C, kurios priklausė „Vivatrans“ ir kurios tik prasidėjus tyrimui buvo išnuomotos „Ekologistikai“.
Teismo išvada: J. Cicėnas elgėsi nerūpestingai, žinodamas apie aplinkosauginius pažeidimus ir kartojantis gaisrus, tačiau neįrengė tinkamos priešgaisrinės sistemos ir leido kauptis padangoms bei kitoms atliekoms. Teismas konstatavo, kad „Ekologistika“ pažeidė aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus daugiau nei tris kartus 2014-2019 metais, o „Vivatrans“ neteisėtai laikė naudoti nebetinkamas padangų atliekas be Taršos leidimo. Būtent dėl šio kiekio 2019 m. spalio 16-25 dienomis vyko didelio masto gaisro gesinimo darbai, dėl ko į aplinką išsiskyrė kenksmingos medžiagos, užteršė orą, padarydami 2 mln. 770 tūkst. 427 eurų žalą orui ir 64 tūkst. 957 eurų žalą gyvūnams.
Ieškiniai ir atsakomybė
- Aplinkos apsaugos departamento ieškinys: iš dalies tenkintas ir solidariai iš J. Cicėno, „Ekologistikos“ ir „Vivatrans“ priteista 1 mln. 385 tūkst. 385 eurai turtinei žalai atlyginti.
- UAB „Gamybos parkas“ ieškinys: tenkintas pilnai ir solidariai iš J. Cicėno, „Ekologistikos“ ir „Vivatrans“ priteista 1 mln. 597 tūkst. 240 eurų turtinei žalai atlyginti.
- Kauno apygardos prokuratūros ieškinys: iš dalies tenkintas ir solidariai iš J. Cicėno bei „Ekologistikos“ ir „Vivatrans“ priteista valstybės naudai 4 mln. 262 tūkst. 503 eurai.
Bendra civilinių ieškinių suma šioje byloje siekė daugiau kaip 12 mln. eurų. Padaryta žala aplinkai siekė 6 mln. eurų, o iš padariniams šalinti papildomai iš valstybės rezervo buvo skirta dar 6 mln. eurų.
Gaisro poveikio sveikatai tyrimas
Gaisro poveikiui gyventojų sveikatai įvertinti buvo atliktas biomedicininis tyrimas 2020-2023 m. Tyrimą atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Toksikologijos laboratorija ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras. Buvo tirti pavojingų medžiagų poveikį galimai patyrę Alytaus miesto ir Alytaus rajono gyventojai, taip pat ugniagesiai-gelbėtojai.
Tyrimo rezultatai
Tyrimo rezultatai parodė, kad 94-100 proc. tiriamųjų organizmuose visų analizuotų cheminių medžiagų - benzeno ir policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA), polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir dibenzofuranų (PCDF) bei dalies polichlorintų bifenilų (PCB) - koncentracijos buvo žemiau nustatymo ribos. Gauti rezultatai buvo labai panašūs arba mažesni, palyginti su kitų šalių gyventojų ar ugniagesių-gelbėtojų analogiškais rodikliais.
Metalų ir metaloidų - švino, gyvsidabrio, kadmio, arseno, chromo, cinko - koncentracijos tiriamųjų kraujyje ir šlapime reikšmingai nesiskyrė nei tarp Alytaus r., Alytaus m. ir kitų Lietuvos miestų bei rajonų tiriamųjų, nei tarp gaisrą įmonėje „Ekologistika“ gesinusių ir negesinusių ugniagesių-gelbėtojų, ir nėra susijusios su gaisro padariniais. Nustatyti tiriamųjų ir ugniagesių-gelbėtojų sveikatos nusiskundimai ir lėtinės ligos yra dažnos tarp Lietuvos gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, ir nėra sietinos su gaisro padariniais.
„Atliktas tyrimas ir jo rezultatai yra labai svarbūs ir reikšmingi, nes tai pirmas epidemiologinis tyrimas, kurį atliekant nustatytos ir palygintos pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos atsitiktinai atrinktų Lietuvos gyventojų ir ugniagesių-gelbėtojų biologinėse terpėse (kraujyje, šlapime)“, - teigia Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus patarėja Dalia Žukienė. Pasak jos, Lietuvoje anksčiau biologinė stebėsena nebuvo vykdoma, tad nustatytų pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos Lietuvos gyventojų organizmuose nebuvo žinomos.
Biologinės stebėsenos svarba
NVSPL Cheminių tyrimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Toma Petrulionienė pabrėžia, kad „Biologinės stebėsenos duomenys tiesiogiai atspindi cheminių medžiagų patekimą iš įvairių taršos šaltinių skirtingais patekimo į organizmą keliais ir sukeliamą biologinę naštą žmogaus organizmui bei parodo ar tarša ir taršos šaltiniai yra pakankamai ir tinkamai kontroliuojami.“ Todėl biologinė stebėsena kartu su aplinkos (oro, vandens, maisto ir kt.) stebėsena yra labai svarbi priemonė aplinkos sveikatos politikos formavimui ir jos veiksmingumui vertinti.
Rekomendacijos ir ateities perspektyvos
Tyrimo ataskaitoje pateiktos rekomendacijos valstybės institucijoms, įmonėms ir kitoms suinteresuotoms organizacijoms:
- Organizavimas, rengimas ir įgyvendinimas taršos prevencijos ir mažinimo priemonių.
- Teikimas rekomendacijų visuomenei, o gyventojams - laikytis teikiamų rekomendacijų ir jas vykdyti.
- Sudarymas būtinų ištirti cheminių medžiagų ir jų metabolitų sąrašo, patvirtinimas jų tyrimo metodų ir referentinių verčių.
- Vykdymas reguliarios būtinų ištirti cheminių medžiagų ir jų metabolitų stebėsenos gyventojų bioterpėse.
- Valdymas profesinės rizikos veiksnių, plėtojimas bendradarbiavimo su kitų šalių ir nacionalinėmis institucijomis, vertinančiomis cheminių medžiagų keliamą riziką žmogaus sveikatai.
Padangų gamintojų ir importuotojų atstovė Lietuvoje Danguolė Butkienė tikina, kad naudotų padangų tvarkymo versle yra daug netvarkos ir nelegalios veiklos. Ji akcentavo, kad „Labai madinga čia tvarkytojams dirbti taip, kad susivežu padangas, susirenku pinigus ir aš jų neperdirbu. Ir tai yra vieša paslaptis“.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pabrėžia, kad įstatymuose yra spragų, o leidimai nereglamentuoja, kiek ir kokius produkcijos kiekius galima laikyti. Pasak jo, gaisro metu greičiausiai degė ne padangos, o jau sumalta produkcija, kuriai nereikia specialių leidimų. Šių teisės aktų nebuvimas neleido teismui konstatuoti, kad gaisro metu atsiradę padariniai buvo nulemti kaltinamųjų netinkamu savo pareigų atlikimu.
Kaip teigia Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė, „Ekologistikos“ vadovas, žinodamas, kad yra viršyti leistini padangų kiekiai, davė nurodymą jas toliau kaupti ir laikyti tam neleistinose vietose, nepasirūpino gaisro gesinimo sistemų įrengimu patalpose ir tuo, kad padangos būtų kraunamos laikantis priešgaisrinių reikalavimų.
Tam, kad cheminių medžiagų mūsų organizmuose nedaugėtų, turime visi kolektyviai ir asmeniškai prisidėti prie taršos mažinimo.
Bendrosios rekomendacijos dėl padangų naudojimo
Keliuose prasidedant oficialiajam automobilininkų vasaros sezonui, svarbu tinkamai pasiruošti ir pasirūpinti padangomis:
- Protektoriaus gylis: teisės aktais leidžiamas minimalus vasarinių padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm, tačiau saugumo sumetimais rekomenduojama didesnis gylis, ypač lyjant.
- Slėgis padangose: reguliariai tikrinkite slėgį padangose. Tiek per mažas, tiek per didelis slėgis lemia greitesnį ir netolygų padangos dėvėjimąsi, didesnes degalų sąnaudas ir kelia perkaitimo bei sugadinimo riziką.
- Padangų pažeidimai: gumbai, atsiradę dėl smūgių į duobes ar kelkraščio bordiūrus, pažeidžia vidinę padangos struktūrą ir yra nesaugūs. Tokias padangas reikia kuo greičiau pakeisti.
- Sezoninės padangos: vasarą važinėti nedygliuotomis žieminėmis padangomis nėra draudžiama, tačiau tai nėra geras sumanymas dėl prastesnių savybių šiltuoju metų laiku.
- Universalios padangos: nors išvaduoja nuo sezoninio montavimo ir sandėliavimo rūpesčių, lietuviškomis klimato sąlygomis (turint visavertę žiemą) yra kompromisas saugumo sąskaita.
- Padangų senėjimas: laikui bėgant padangų savybės kinta, o didžiausią įtaką senėjimui turi eksploatacijos ypatumai: važiavimo greitis, slėgis padangose, apkrova, kelio paviršiaus agresyvumas.