Automobilių ekologijos „Euro“ standartai

Transportas yra viena svarbiausių gyvybės linijų net ir pandemijos ribojamame pasaulyje, o šio segmento verslas sukuria reikšmingą bendrojo vidaus produkto vertę. Automobilių taršos klausimus Europoje imtasi reguliuoti iš peties XX a. pabaigoje, kai gamintojams įvesta emisijų standartizavimo sistema. Nors ne visiems jie patinka, „Euro“ standartai, kuriais, be kita ko, ribojamas azoto oksidų ir kietųjų dalelių išmetimas, buvo būtini.

„Euro“ standartai - tai Europos Sąjungos reglamentų rinkinys, skirtas apriboti vidaus degimo variklių išskiriamų kenksmingų dujų kiekį - pirmiausia azoto oksidų (NOx), anglies monoksido (CO), angliavandenilių (HC) ir kietųjų dalelių (PM). Pirmieji degimo standartai, tuo metu dar vadinti R49 taisykle, buvo pateikti dar devintajame dešimtmetyje. Būtent naujosios taisyklės privertė automobilių gamintojus ieškoti geresnių ir ekologiškesnių sprendimų.

„Euro“ standartų evoliucija ir tikslai

Skirtingoms automobilių kategorijoms galiojo skirtingi taršos reikalavimai, kaip ir skirtingi matavimo būdai, tačiau pirmasis standartas „Euro 1“ įvestas visoms transporto priemonėms 1992 metais. Pirmasis reglamentas, „Euro 1“, įsigaliojo 1992 m. ir buvo taikomas nuo 1993 m. Dabar aktualus „Euro 6“ emisijų standartas pradėjo galioti 2013-2014 metais.

Kylantys taršos standartai paskatino gamintojus tobulinti automobilius. Šis standartas ne tik prisidėjo prie oro kokybės gerinimo, bet ir paskatino automobilių gamintojus diegti pažangias taršos mažinimo technologijas. „Euro“ standartai jau daugiau nei 30 metų formuoja šiuolaikinį transportą. Nors jie brangina automobilius, jie taip pat užtikrina švaresnius miestus ir sveikesnį orą.

Kiekvienam ES registruotam automobiliui priskiriama išmetamųjų teršalų klasė, pagrįsta šiais standartais. Kuo žemesnis „Euro“ standartas, tuo daugiau teršalų automobilis išmeta - ir tuo daugiau apribojimų gali būti taikoma. „Euro“ standartas priklauso nuo jūsų automobilio tipo patvirtinimo metų ir ne visada nuo pagaminimo metų.

„Euro“ standartų įsigaliojimo datos

Išsamesnę informaciją apie „Euro“ standartus, įsigaliojimo metus, taršą galima rasti: Emission Standards: Europe: Cars and Light Trucks (dieselnet.com)

CO₂ emisijos ir sunkiojo transporto iššūkiai

Kylantys taršos standartai paskatino gamintojus tobulinti automobilius, tačiau jais nekontroliuotas vienos pagrindinių klimato kaitos priežasčių - anglies dioksido (CO2) - išmetimas. CO2 emisija neturi būti painiojama su automobilių išmetamais teršalais susidarančiais degimo proceso metu, pavyzdžiui: anglies monoksidas (CO), azoto oksidai (NOx), angliavandeniliai (HC) ir dyzelino kietosios detalės (PM). Šie išmetami teršalai yra kenksmingi, net toksiški. Šių teršalų išmetimas reglamentuojamas taip vadinamais „Euro“ standartais.

Žmogaus sugeneruotos CO2 emisijos mažinimas yra kompleksinis uždavinys. Iš tiesų, automobiliai Europoje sukuria 12 proc. CO2 emisijos. Bendra struktūra šaltinių, generuojančių CO2 emisiją, atrodytų taip: transportas 26 proc., energetikos gamyba 39 proc., pramonė 16 proc., namų ūkiai 19 proc. Pagal EK ir IPCC duomenis pasauliniu mastu asmeninės paskirties automobiliai sukuria 5 proc. CO2 emisijos. Pagal IPCC duomenis žmogaus veikla sukuria 3,5 proc. CO2 emisijos vertinant pagal natūraliai susidarančią CO2 emisiją.

„Iveco“, „Volvo“, MAN, „Daimler“, „Scania“, „Ford“ ir DAF praėjusių metų pabaigoje pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo dešimtmečiu anksčiau nei planuota - 2040 metais - nustoti gaminti iškastinį kurą naudojančias komercines transporto priemones ir susitelkti į vandenilio, baterijų bei švarių biodegalų technologijas.

Nors sunkusis transportas sudaro tik 25 procentus visų kelių transporto priemonių ES, jis išmeta beveik pusę viso bendrijos automobilių parko CO2 emisijų. Naujieji reikalavimai ne tik mažins išmetamųjų dujų kiekius, tačiau ir išlaidas degalams. Skaičiuojama, kad taip iki dešimtmečio pabaigos į aplinką nepateks apie 54 milijonai tonų CO2, o vežėjai degalinėse sutaupys apie 25 tūkst. eurų per pirmuosius penkerius 2025-aisiais įsigyto naujo vilkiko naudojimo metus ir apie 55 tūkst. eurų viso naudojimo metu.

Kitas būdas gerokai mažinti taršą yra gamtinėmis dujomis varomas transportas: suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomi nedideliais atstumais važinėjantys įvairios paskirties sunkvežimiai (nuo šiukšlių surinkimo iki prekių pristatymo) bei suskystintomis gamtinėmis dujomis varomi vilkikai, kurie, kaip pavyzdžiui „Iveco S-Way NP“, gali vienu bakų papildymu biometanu nuvažiuoti ir iki 1,6 tūkst. km. Pirmąjį suskystintomis gamtinėmis dujomis varomą vilkiką „Iveco“ pristatė dar 2012 metais ir nuolat tobulino šią technologiją, o 2018 bei 2021 metais Europoje laimėjo nominacijas „Tarptautinis metų tvarus vilkikas“.

Netyla kalbos ir dėl sunkiojo transporto elektrifikacijos, tačiau šios srities pažanga gerokai kuklesnė nei lengvųjų automobilių. Specialistai sutinka, kad baterijų elektros pavaros ilgose distancijose vis dar smarkiai nusileidžia dyzelinui, nes jas reikia dažnai įkrauti. O vandenilio laukia itin ilgas infrastruktūros sukūrimo kelias, kai gamtinių dujų degalinių skaičius Europos greitkeliuose jau dabar auga šimtais per metus.

Didieji vilkikų gamintojai kartu su Potsdamo (Vokietija) poveikio klimatui tyrimų institutu intensyviai ieško optimalių sprendimų ir ragina šalis investuoti į elektros tinklų pajėgumus. „Dabar šis segmentas yra pasaulio visuomenės stuburas, tačiau turime pripažinti, kad norėdamas užtikrinti kiekvienos industrijos prekių pristatymą, jis labai priklauso nuo vidaus degimo variklių“, - pabrėžė J. Degalais prekiaujančioms įmonėms numatyti įpareigojimai nuosekliai didinti parduotų degalų dalį iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šia apimtimi bus didinamas pažangiųjų biodegalų naudojimas bei nebiologinių skystųjų ir dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis. Įstatyme numatyta, kad biodujos arba nebiologiniai dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarys vis didesnę bendros transporto sektoriuje naudojamos gamtinių dujų apimties dalį ir iki 2030 metų taip pat turės pasiekti 16,8 proc.

Automobilių parko amžius ir taršos apribojimai Lietuvoje

Automobilių parko amžius. Transporto priemonių savininkų atsiranda daugiau nei parduodama transporto priemonių. Didžiosiose rinkose vienam naujam automobiliui išriedėjus iš salono, sekantys 2 naudoti automobiliai pakeičia savininką. Vidutinis ES-15 automobilių parko amžius yra 8 metai, naujosiose ES narėse siekia 14 metų, Lietuvoje - 17 m.

Lietuvoje lengvųjų transporto priemonių parko vidutinis amžius siekia apie 16 metų, o vidutinis į Lietuvą įvežamo automobilio amžius - apie 10 metų. Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė plačiau pakomentavo Nacionalinio oro taršos mažinimo planą ir jame numatytą priemonę „Transporto priemonių registracijos mokesčiu riboti EURO 4 ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių registravimą“. Pasak viceministrės, esminė šio plano peržiūra ir dėstymas naujai vyks kitais metais. Jis atspindi Vyriausybės siekį riboti taršiausių automobilių patekimą rinką. Planuojamą „Euro 4“ registracijos ribojimo priemonę numatyta įgyvendinti nuo 2027 m. Priemonės įgyvendinimo metais „Euro 4“ automobilių amžius bus ne mažesnis kaip 16 metų, atitinkantis dabartinį parko vidurkį ir ne mažiau kaip 6 metais senesnis nei vidutiniškai importuojamas. Kol kas nedetalizuojama, kokios tiksliai bus priemonės, kurios apsunkins senų automobilių savininkų gyvenimą - numatyta tik kryptis. Galbūt griežtės techninė apžiūra, gal bus kitų, ekonominių svertų.

19 ES valstybių yra nustačiusios mokesčius transporto priemonėms, pagrįstus CO2 emisijos parametru (CO2 emisija arba kuro sunaudojimas). Kitos ES valstybės taip pat taiko mokesčius, kurie yra pagrįsti įvairiais kitokiais parametrais ir dimensijomis: TP amžius, TP galia, TP kaina, TP svoris, TP variklio darbinis tūris arba keleto parametrų kombinacija. Galiausiai visi minėti parametrai savo daroma įtaka vėliau atsiremia į CO2 emisiją, pvz. kuo galingesnis, arba kuo sunkesnis, arba kuo didesnio darbinio tūrio, arba kuo senesnis automobilis, tuo jo CO2 emisija bus didesnė. Taigi, net 23 ES valstybės taiko transporto priemonių mokesčius.

Lietuvoje lengvųjų automobilių parką sudaro apie 1,7 mln. transporto priemonių ir per pastarąjį dešimtmetį jis padvigubėjo, automobilių parko amžiaus vidurkis siekia 17 metų. Iš esmės tokio masto ir tokios nekokybiškos motorizacijos tendencijų esame lyderiai Europoje ir to pasekmė yra tiesiog transporto politikos nebuvimas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. „Kartą išleidus džiną iš butelio yra sudėtinga jį sutalpinti atgal“, taigi, kai problema tapo visuotinio masto ir palietė kiekvieną vartotoją, šiandien politikai skaičiuoja rinkėjų balsus ir nepopuliarių sprendimų kratosi stumdami nesprendžiamą problemą sekančios kadencijos kolegoms. Mažinti transporto priemonių naudotojų ekonominius nuostolius dėl laiko ir lėšų praradimo spūstyse. Spręsti atskirus klausimus susijusius su aukštesnės pakopos automobilių parko formavimu, pvz. vilkikų parkų atnaujinimu.

Kaip sužinoti automobilio „Euro“ standartą?

Sužinoti (ypač senesnių automobilių) „Euro“ standartą nėra taip paprasta. Jis nurodytas tik naujausių automobilių techniniuose pasuose. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Elena Auglienė patvirtino, kad transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti po 2017 m. spalio 20 d., išmetamų teršalų lygis („Euro“ standartas) nurodytas transporto priemonės registracijos liudijimo V.9 eilutėje. Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti iki minėtos datos, išmetamų teršalų lygį („Euro“ standartą) galima sužinoti pagal transporto priemonės pagaminimo metus ir jos pagaminimo metais galiojusį „Euro“ standartą.

Ne visuose, net ir šiais metais išduotuose techniniuose pasuose įrašytas „Euro“ standartas - teorija kartais paprastesnė už praktiką. Tačiau kiekvienas vairuotojas „Euro“ standartą gali sužinoti pavartęs automobilio atitikties sertifikatą, jeigu tokį turi išsaugojęs.

Jūsų vietinis prekybininkas ar gamintojas turėtų galėti teikti informaciją. Priešingu atveju, transporto priemonės amžius ir tipas pasakys „Euro“ standartą daugumai benzino ar dyzelino varomų transporto priemonių.

Apibendrinta informacija - ministerijos lentelėse

Apibendrinta ES teisės aktuose pateikta informacija apie dyzelinių automobilių „Euro“ standartų įsigaliojimo metus ir taršą pateikta žemiau (CO - anglies monoksidas; NOx - azoto oksidai; HC+NOx - angliavandeniliai ir azoto oksidai; KD - kietosios dalelės).

Technologijos ir inovacijos taršai mažinti

Vis griežtesni nauji standartai verčia gamintojus ieškoti pažangių ir, jų manymu, aplinkai draugiškų sprendimų. Kad transporto priemonė atitiktų „Euro“ standartus, dar projektavimo etape būtina taikyti specialius sprendimus, ypač susijusius su azoto oksidų (NOx) ir kietųjų dalelių emisijos mažinimu. Tačiau vien pažangi konstrukcija neužtikrina, kad transporto priemonė išskirs mažiau teršalų. Svarbu užtikrinti optimalų degalų ir oro mišinio degimą, tam pasitelkiami specialūs purkštukai ir jutikliai.

SCR sistemos (AdBlue)

Vienas iš pavyzdžių - SCR sistemos įdiegimas dyzeliniuose automobiliuose. Į SCR katalizinį konverterį, esantį išmetamųjų dujų sistemos pradžioje, po slėgiu įpurškiamas „AdBlue“ skystis. Šiame skystyje esantis karbamidas aukštoje temperatūroje paverčiamas amoniaku, kuris, reaguodamas su azoto oksidais, suskaido juos į azotą ir vandenį - visiškai saugius aplinkai produktus. Deja, ši technologija ne be trūkumų, o transporto priemonėje su SCR katalizatoriais gali kilti problemų, ypač žiemą („AdBlue“ skystis užšąla net iki -11 °C).

EGR sistema

Be SCR ir dyzelino kietųjų dalelių filtro, dar vienas automobilių gamintojų naudojamas būdas degimo charakteristikoms pagerinti yra EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) sistema, kurios sudedamoji dalis - vairuotojams gerai žinomas EGR vožtuvas. Jis montuojamas ir benzininiuose (SI), ir dyzeliniuose varikliuose, t. y. nepriklausomai nuo naudojamų degalų. Todėl EGR vožtuvai dalį išmetamųjų dujų per specialų radiatorių nukreipia atgal į įsiurbimo sistemą. Netrūksta vairuotojų, pasiruošusių iš variklio tikrai atimti EGR vožtuvą, tačiau tai daryti nepatartina (ir neteisėta). Visų pirma, veikiančios sistemos buvimas neturi įtakos automobilio elgsenai. Tačiau trūkumas yra tas, kad ant EGR sistemos ir kietųjų dalelių filtro elementų kaupiasi nuosėdos. Tai svarbiau važiuojant trumpus atstumus, kai automobilio variklis nespėja tinkamai įšilti.

Kietųjų dalelių filtrai (DPF)

Jei jūsų dyzelinis automobilis neatitinka standartų, galite pritaikyti savo transporto priemonę su dyzelino dalelių filtru (DPF), kuris sumažina transporto priemonės emisijas.

Tikrojo važiavimo išmetamieji teršalai (RDE) ir WLTP

RDE (Real Driving Emissions) yra „tikrojo pasaulio važiavimo išmetamieji teršalai“ - tai bandymas, užtikrinantis, kad realiame pasaulyje, ne tik bandymų laboratorijoje, sumažėtų transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekis. Transporto priemonė važiuos lauke ir tikruoju keliu pagal atsitiktinius pagreičio ir lėtėjimo modelius. Nauji transporto priemonių modeliai turi jį atitikti nuo 2017 m. rugsėjo mėn., o 2019 m. tai tapo privaloma visiems naujiems automobiliams.

WLTP (Worldwide Harmonised Light Vehicle Test Procedure) - tai pasauliniu mastu suderinta lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūra. „Euro 6d-TEMP“, įsigaliojęs 2019 m., įvedė realių važiavimo sąlygų (RDE) testus, dėl kurių gamintojai privalėjo diegti pažangesnes emisijų mažinimo sistemas, tokias kaip SCR su „AdBlue“, EGR ir DPF filtrus. „Euro 6d“, taikomas nuo 2021 m., nustatė griežtesnes CO₂ emisijų ribas (maks. 95 g/km) ir sumažino leidžiamą emisijų paklaidą realiomis važiavimo sąlygomis.

Švarių transporto zonų (ŠTZ) svarba

Nuo tada, kai visoje Europoje buvo įvestos mažos taršos zonos, „Euro“ emisijos standartai tapo pagrindiniu veiksniu automobilių savininkams. Švarios transporto zonos (ŠTZ) - tai atsakas į didėjantį teršalų, įskaitant kietąsias daleles ir kitas medžiagas, kiekį, kuris kaupiasi ypač miestų centruose, kur oro judėjimas yra ypač ribotas. Uždraudus važinėti automobiliais, kurie neatitinka tam tikro degimo standarto, siekiama sumažinti transporto išmetamų teršalų kiekį ir pagerinti oro kokybę.

Į vadinamąsias žaliąsias zonas bus leidžiama įvažiuoti automobiliams, atitinkantiems „Euro 4“ reikalavimus, dar iki 2025 m. „Euro 4“ standartas taikomas ne tik automobiliams ir motociklams, bet ir autobusams, sunkvežimiams ir kitoms transporto priemonėms. Su „Euro 5“ standartu atsirado skiriamoji riba. Todėl „Euro 5“ standartas taikomas keleivinėms transporto priemonėms (M kategorija) su dyzeliniais ir benzininiais varikliais, motociklams ir triračiams (L kategorija) ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms (N1 ir N2 kategorijos).

Automobiliai su dyzeliniais ir benzininiais varikliais, atitinkantys „Euro 5“ ir „Euro 6“ standartus, dar kurį laiką netaps apribojimų „aukomis“, ypač turėdami kietųjų dalelių filtrą, katalizatorius ir kitus aplinkai nekenksmingus sprendimus.

„Euro 7“ ir ateities iššūkiai

Šių metų kovo pradžioje Europos Komisija paskelbė naujo „Euro 7“ taršos standarto siūlymus. Kaip manoma, jis bus paskutinis išmetamųjų dujų reguliavimo dokumentas. „Euro 7“ standartas turėjo įsigalioti 2025 m. viduryje, bet buvo nubalsuota už tai, kad pakeitimų įgyvendinimas būtų atidėtas. Nuo 2026 m. lapkričio „Euro 7“ įves griežtesnius realių važiavimo sąlygų bandymus, padangų ir stabdžių dulkių ribas bei naujus patvarumo reikalavimus. Automobiliai turės išlaikyti mažą taršą iki 200 000 km arba 10 metų.

„Jeigu šis standartas bus toks, apie kokį dabar kalbama, de facto tai reikš automobilių su vidaus degimo varikliais pabaigą. Bene daugiausia diskusijų kelia du naujojo standarto priėmimo aspektai: įsigaliojimo laikas ir tai, kad jo reikalavimai gali gerokai pabranginti technologijas tradiciniais degalais - benzinu bei dyzelinu - varomų automobilių. Oficialiame projekto apraše teigiama, kad, pritaikius „Euro 7“ standartus, bet kuris rinkoje pasirodęs automobilis išliktų netaršus visą naudojimo ciklą ir leistų veiksmingai įgyvendinti ES žaliosios politikos siekius. Būtent šis pokytis kelia daug nerimo gamintojams. Tačiau „Euro 7“ numato nuolatinį automobilio teršalų matavimą, todėl kiekvienoje transporto priemonėje privalės būti diegiama speciali įranga - ji taip pat padidins galutinę kainą. Galiausiai dėl šių aplinkybių neproporcingiausiai pabrangs dabar piniginės neplėšiantys automobiliai, jų kainos kartelė smarkiai priartės prie elektrinio transporto.

„Sunkiojo transporto parkų valdytojai iš esmės bus varomi į kampą, nes šį kartą Europos politikai skuba spaudžiami patvirtintos Žaliojo kurso strategijos ir tą spaudimą perkelia ant verslo pečių. Brangstantis vidaus degimo varikliais varomas transportas atves į apsisprendimo kryžkelę: mokėti daugiau už tą patį ar rinktis tvaresnes alternatyvas“, - sako E. Ekspertų nuomone, tai pranašauja neišvengiamą vidaus degimo variklių pabaigą. Automobilių gamintojai juos pakeis elektriniais.

Nors „Euro 6“ standartas ženkliai sumažino išmetamųjų teršalų kiekį, oro tarša vis dar išlieka problema, ypač dideliuose miestuose. Dėl to jau ruošiamasi „Euro 7“ standarto įvedimui, kuris bus dar griežtesnis.

Jeigu planuoji pirkti naudotą automobilį, svarbu pasitikrinti jo emisijos standartą, nes kai kuriuose miestuose „Euro 5“ ir senesni dyzeliniai automobiliai gali būti ribojami ar net uždrausti. Perkant ir parduodant transporto priemonę, visada verta nemokamai patikrinti VIN naudojant autoDNA transporto priemonės istorijos ataskaitą - rinkoje pirmaujantį VIN dekodavimo priemonių tiekėją. VIN numerio pakanka patikrinti, be kita ko, automobilio apgadinimus, įskaitant visišką nurašymą, susidūrimus, įrašytus odometro rodmenis ir archyvines nuotraukas.

tags: #automobiliu #ekologijos #euro #standartai