Perdirbtos ir tvarios medžiagos automobilių vidaus apdailai

Automobilių rinkoje pastebima aiški tendencija - gamintojai savo modeliuose vis plačiau naudoja tvarias medžiagas. Lengvai perdirbami audiniai, iš jau perdirbtų žaliavų pagaminti pluoštai, taip pat iš atsinaujinančių išteklių kuriamos medžiagos savo kokybinėmis savybėmis net pranoksta anksčiau naudotą prabangią odą. Tuo įsitikinti galima peržvelgus mūsų regione populiarių modelių įrangos aprašus.

Didėjant aplinkosaugos sąmoningumui, automobilių gamintojai vis dažniau atsigręžia į alternatyvias, perdirbtas ir atsinaujinančias medžiagas automobilių interjero apdailai. Šiuo metu didžiausi pasaulio automobilių gamintojai aktyviai naudoja ne tik perdirbtus žvejybos tinklus ar plastiko butelius, bet ir tokias netikėtas medžiagas kaip kanapės, cukranendrės, apelsinai ar ananasai.

Kodėl tvarios medžiagos tampa standartu?

Tvarumo siekis tapo visos automobilių pramonės standartu, kurį paskatino tiek vartotojų lūkesčiai, tiek Europos Sąjungos (ES) reikalavimai dėl mažesnio poveikio aplinkai. Bendrovės „Deloitte“ 2024 m. atlikto pasaulinio automobilių naudotojų tyrimo duomenimis, daugiau nei 65 proc. Europos pirkėjų šiandien atsižvelgia į aplinkosauginius kriterijus rinkdamiesi automobilį. Be to, ES 2023 m. įvestas reglamentas reikalauja iki 2030 m. bent 25 proc. transporto priemonių interjero medžiagų gaminti iš perdirbtų ar atsinaujinančių išteklių, todėl šios inovacijos spartėja.

Tvarumo vertinimas: nuo medžiagų iki priežiūros

„Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys Justas Lengvinas pažymi, kad taip pat svarbu atskirti tikrąjį tvarumą nuo apsimestinio. Jis pabrėžia: „Yra įmonių, kuriose tvarumas yra nuoširdžiai siekiamas tikslas. Žiūrint iš šalies, sunku greitai suprasti, kaip yra iš tiesų, tačiau ilgainiui nuosekliai sekant įmonių veiklą tai atsiskleidžia.“

Specialistai pažymi, kad renkantis naują automobilį svarbu atkreipti dėmesį ne tik į ekologiškų medžiagų panaudojimą, bet ir į jų priežiūrą, patvarumą bei atsparumą dėvėjimuisi. Pavyzdžiui, „Kia Sportage“ modelio perdirbto plastiko komponentų medžiagos ilgaamžiškumu nenusileidžia tradicinei apdailai ir yra lengvai valomos. J. Lengvinas pabrėžia: „Tvarios medžiagos tikrai gali paskatinti vartotojus rinktis vieną ar kitą automobilį, tačiau jos kokybe neturi nusileisti įprastinėms alternatyvoms.“

Gamintojų inovacijos ir tvarios alternatyvos odai

Dalis vartotojų psichologiškai gali būti sunku atsisakyti odos kaip prabangos sinonimo automobiliuose, kokia ji buvo dešimtmečius. Vis dėlto, eksperto teigimu, odą keičiančios medžiagos savo charakteristikomis ir estetika gali nė kiek nenusileisti. „Natūralios odos pramonė mėgina ją keisti augalinės kilmės sprendimais, taip pat grybų oda. Procesai šiandien jau tiek ištobulėję, kad vartotojui, liečiant ar žvelgiant į paviršius, sunku atskirti natūralią odą nuo augalinės kilmės. Tiesa, augalinės odos gamyba kol kas kiek brangesnė, todėl ji dažniau naudojama brangesniuose automobiliuose ar prabangesnėse versijose“, - sako tvaraus dizaino prekių ženklo INDI įkūrėjas Simonas Tarvydas.

Pavyzdžiai iš automobilių pramonės

• „Kia“: Naujausiose modelių kartose atsisako natūralios odos, ją keisdama ekologišku, biologinės kilmės poliuretanu, pagamintu iš kukurūzų ir eukaliptų pluošto. Tai leidžia sumažinti anglies pėdsaką ir kenksmingų chemikalų emisijas. „Kia“ iš perdirbtų žvejybos tinklų ir plastikinių butelių kuria sėdynių audinius ir salono apdailos elementus savo didžiajam elektromobiliui EV9, sumažindama CO₂ pėdsaką iki 80 proc., palyginti su tradicine oda. Kiekviename EV9 elektromobilyje panaudojama apie 34 kg perdirbtų ir biologinės kilmės medžiagų, mažesniame elektromobilyje EV3 - 28,5 kg perdirbto plastiko, kuris naudojamas ne tik nematomiems dugno elementams, bet ir išorės detalėms (buferių dangoms, sparnams, durų apdailoms), o salone - lubų apmušalams bei vidiniam bagažinės dangčiui.
• „Mini Aceman“: Gamintojas visiškai atsisakė odos ir chromo: salone naudojami veganiški audiniai, dekoras dažomas, o ne chromuojamas.
• „Renault 5“: Elektrinio „Renault 5“ salone yra bioplastiko ir perdirbto popieriaus detalių.
• „Hyundai“ (Ioniq 5 ir Ioniq 6): „Ioniq 5“ modelyje iki 32 perdirbtų plastikinių butelių panaudojama sėdynių užvalkalų ir durų porankių siūlams. Taip pat naudojamas bio-PET audinys ir ekologiškai apdorota oda, nudažyta linų sėmenų aliejumi. „Ioniq 6“ modelyje grindų kilimėliams naudojami „Econyl“ verpalai (regeneruotas nailonas iš vandenynuose rastų atliekų, įskaitant žvejybos tinklus).
• „Volvo“: Nuo 2025 m. naujuose modeliuose keičia natūralią odą. Vietoje jos naudojamas perdirbtas poliesteris ir kviečių šiaudų pagrindo medžiaga.
• „Mercedes-Benz“: Siūlo veganišką odos alternatyvą, dažniausiai poliuretano arba polivinilchlorido pagrindu.
• BMW: Bendradarbiauja su startuoliais, kuriančiais grybienos pagrindu gaminamas apdailas. Ekologiško nailono verpalus renkasi ir BMW.
• „Porsche“: Jau 2019 m. pranešė, kad elektromobilyje „Taycan“ galima rinktis aukštos kokybės mikropluoštą, iš dalies sudarytą iš perdirbto poliesterio. Grindų dangoje panaudojo „Econyl“ medžiagą, gaminamą iš perdirbtų žvejybos tinklų.
• „Jaguar Land Rover“: Siūlo veganiškus salonus arba vidaus apdailą, kurioje panaudotos perdirbtos vandenynų ir sąvartynų atliekos. Naujausio prabangaus „Range Rover“ modelio salonas už papildomą mokestį gali būti įrengtas laikantis veganizmo principų, naudojant negyvūninės kilmės odą, sukurtą drauge su bendrove „Ultrafabrics“. „Ultrafabrics“ medžiagos yra 30 proc. lengvesnės ir gaminant išskiriamas tik ketvirtadalis anglies dvideginio, palyginti su gyvūnų oda. Pastarojo elektromobilio „Jaguar I-PACE“ detalės aptrauktos aukštos kokybės „Kvadrat“ audiniu, pagamintu iš plastikinių butelių (vidutiniškai 53 buteliai vienam salonui).
• „Mazda MX-30“: Elektromobiliuose naudojama kamštinio ąžuolo žievės kamštiena, kuria salone pakeičiamos guminės detalės.
• „Toyota“: Teigia, kad kai kuriuose automobiliuose naudoja sintetinį sėdynių apmušalą, kuriame nėra gyvūninės kilmės medžiagų, o jo gamybos metu išskiriama iki 85 proc. mažiau CO₂ ir net 99 proc. mažiau lakiųjų organinių junginių, palyginti su tradicinės odos gamyba.

Perdirbamų ir atsinaujinančių medžiagų įvairovė

Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos apsaugos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė pažymi, kad daugiausia ekologiškesnių medžiagų šiuo metu galima aptikti automobilių salonuose. „Kalbant apie automobilio išorę, prioritetas yra saugumas, tad čia, siekiant neprarasti kokybės, ganėtinai ribotai naudojamos perdirbtos medžiagos. Bet, kai kalbame apie saloną, sėdynes, puošybos elementus, atsiranda galimybė rinktis platesnį spektrą antrinių medžiagų, tokių kaip perdirbti plastikai, metalai, aliuminis, tam tikros biologinės medžiagos, augalinės kilmės ištekliai“, - aiškina profesorė.

Anot jos, natūralūs kanapių, kviečių pluoštai, vandenynuose surinktos plastiko atliekos dažniausiai praverčia gaminant automobilių sėdynes, jų užpildus, skydelius, durų šonus. Taip pat atliekama daug tyrimų ir bandymų, kad antrines žaliavas transporto srityje būtų galima naudoti dar plačiau, pavyzdžiui, kėbului.

Inovatyvūs sprendimai iš vietinių iniciatyvų

Vilnietis Simonas Sonkinas, aistringas riedlentininkas, įkūrė „CommuneDIY“ dirbtuves, kuriose suteikia antrą gyvenimą sulūžusioms ir netinkamoms naudoti pagal paskirtį riedlentėms. Iš šių medinių lentų jis gamina įvairias automobilių interjero detales: pavarų perjungimo svirtis, vairus, medžio apdailos atributiką. „25 metus esu riedlentininkas. Būdamas šios srities bendruomenėje pamačiau, kiek po savęs paliekame šiukšlių, tad sugalvojau panaudoti sulūžusias sportininkų lentas. Kurdamas gaminius automobilių rinkai ne tik atgaivinu riedlenčių medieną, bet ir suteikiu jai naują gyvenimą, sustiprinu, panaikinu galimybę vėl lūžti“, - pasakoja S. Sonkinas.

Šis pavyzdys iliustruoja, kaip vietinės iniciatyvos gali prisidėti prie tvarumo skatinimo automobilių pramonėje, transformuodamos atliekas į vertingus produktus.

Kas užauga arba atsinaujina

Vartotojų elgesys ir pasaulėžiūra dažnai lemia ir medžiagų automobiliuose parinkimą. Ilgą laiką brangesnių automobilių salonuose karaliavo oda, tačiau dabar žmonių vertinimai keičiasi. Vis daugiau automobilių kūrėjų atsigręžia į medžiagas, kurios tinkamos perdirbti ar kurių gamyba neprisideda prie žiauraus elgesio su gyvūnais. Todėl „Jaguar Land Rover“ koncernas prašmatnių modelių salonų medžiagoms ėmė naudoti vandenynuose bei sąvartynuose surinktą ir perdirbtą plastiką, taip pat drabužių gamintojų išmetamas audinių atraižas ir sukežusius žvejybos tinklus.

S. Tarvydo teigimu, būtent tekstilės pramonės atliekos ir plastikai - viena didžiausių pasaulinės taršos problemų. Todėl didelis dėmesys kreipiamas įvairiems bandymams kovoti su tarša šiomis medžiagomis. „Dabar tekstilės pramonėje stengiamasi nusisukti nuo sintetikos ir atsigręžti į tai, kas užauga arba atsinaujina, tarkime, į vilną. Bet net ir čia apstu iššūkių. Pavyzdžiui, medvilnė yra atsinaujinantis išteklius, bet ją gaminant sukuriama nemažai taršos. Sunaudojama daug vandens, perdirbimui naudojamos cheminės medžiagos, gamybos procesas reikalauja labai daug energijos sąnaudų, tam dažniausiai naudojamas tas pats iškastinis kuras“, - paaiškina ekologinio dizaino specialistas. Anot jo, pramonės atstovai nuolat bando rasti išeitį, todėl dairosi plačiau. Pavyzdžiui, jie suka galvas, kaip panaudoti augalinės kilmės produktus, kurie paprastai keliauja į sąvartynus. „Štai ananasų arba artišokų plantacijos - vaisius nupjovus, lieka daug lapų. Anksčiau jie buvo paliekami supūti. Dabar uoliai ieškoma būdų, kaip šias atliekas naudoti toliau pramonėje“, - atskleidžia pašnekovas.

Atgimusios medžiagos

S. Tarvydas pažymi, kad žiedinės ekonomikos principu medžiagos turėtų nuolatos cirkuliuoti, galbūt keisti paskirtį, tačiau nekeliauti į šiukšlynus ar juo labiau neteršti gamtos. Specialisto teigimu, tai ypač jautri tema kalbant apie plastikus. „Mes jau esame prigaminę labai daug plastiko, tereikia jį susirinkti. Ramiajame vandenyne plaukioja trijų Prancūzijų dydžio plastiko šiukšlių salos. Tai gal geriau surinkime jį iš ten, kur jam ne vieta, ir panaudokime iš naujo? Tam yra skirta ne viena iniciatyva, tad pamažu procesas vyksta: surenkami PET buteliai, žvejybos tinklai“, - vardija specialistas.

Pasak dizainerio, nebenaudojamą plastiką galima prikelti antram gyvenimui ir plačiai taikyti naujoms sritims. Pavyzdžiui, iš atliekų daromi patvarūs kiliminiai siūlai, puikiai tinkantys antialergiškiems kilimams austi. O automobilių gamintojai renkasi ne vien perdirbimą, bet ir pirminės medžiagos atgaminimą.

Štai bendrovė „Jaguar Land Rover“ prabangių automobilių salonuose naudoja aukštos kokybės „Econyl“ audinį - perdirbtą nailoną. Šią medžiagą, kurią tiekia sintetinių pluoštų gamintojas „Aquafil“, taip pat galima aptikti aukštosios mados drabužiuose, prašmatniuose laikrodžiuose ar rankinėse. Nailono atliekos surenkamos visame pasaulyje. Per metus įmonė perdirba net 40 000 tonų tokių atliekų ir taip 90 proc. sumažina nailono poveikį klimato kaitai, palyginti su medžiaga, kurią reikėtų pagaminti iš naftos produktų. 10 000 tonų „Econyl“ žaliavos pagaminti sutaupoma 70 000 barelių neapdorotos naftos ir 65 100 tonų anglies emisijos ekvivalento.

Chemijos gamyklose nailono atliekos suskaidomos iki pradinės žaliavos, naudojant cheminio apdorojimo procesą, vadinamą depolimerizacija. Tada neapdorota nailono medžiaga paverčiama „Econyl“ verpalais. Proceso metu gaunami šalutiniai produktai, kaip antai metalinės medžiagos arba vario sulfatas, pašalinami ir perduodami į alternatyvias pramonės šakas perdirbti. Pavyzdžiui, vario sulfatas naudojamas siekiant užkirsti kelią jūros žolių augimui ant nailoninių žvejybos tinklų. Gautas „Econyl“ nailono polimeras pasižymi tokiomis pačiomis cheminėmis ir eksploatacinėmis savybėmis kaip ir žaliavinė iškastinė medžiaga, todėl jį galima perdirbti į pluoštą, skirtą kilimams ir tekstilei.

Daugiau privalumų kasdienybėje

Vairuotojams šie pokyčiai reiškia ne tik draugiškesnį aplinkai automobilį, bet ir praktinius privalumus kasdienybėje. Žurnalo „Automotive Interiors World Magazine“ teigimu, biologinės kilmės ir perdirbtos medžiagos dažnai būna orui pralaidesnės, mažiau linkusios sukelti alergijas, o jų priežiūra paprastesnė nei natūralios odos. Besidomintiems vairuotojams, renkantis automobilį, verta atkreipti dėmesį į gamintojo pateikiamą informaciją apie medžiagų kilmę, sertifikatus bei perdirbtą turinį. Be to, verta stebėti gamintojų inovacijas: kasmet atsiranda naujų, dar tvaresnių medžiagų, tad pasirinkimas nuolat plečiasi.

Kitas, mažiau minimas, bet šeimoms su vaikais jautrus aspektas - kvapai ir garavimas salone. Skirtingos dirbtinės odos, klijai, dažai ir putos gali skleisti lakiuosius organinius junginius. Neatsitiktinai gamintojai vis dažniau renkasi dažus, kurių sudėtyje nenaudojami benzolas, toluenas ir ksilenas (BTX), bei naudoja aplinkai draugiškesnės sudėties medžiagas ir užtikrina tvaresnius gamybos procesus. Štai „Kia“ savo atsakingo medžiagų naudojimo (angl. Responsible Material Design) strategijoje nustatė 10-ies medžiaginių sprendimų paketą ir pabrėžia, kad jis turi būti taikomas visiems modeliams, o ne tik flagmanams. Svarbiausias simbolinis žingsnis - planas palaipsniui atsisakyti gyvūninės odos, ją keičiant biologinės kilmės poliuretanu.

Būvio ciklo vertinimas ir EPD sertifikatai

Profesorė Stasiškienė džiaugiasi, kad, pirkdamos medžiagas, įmonės vis dažniau atkreipia dėmesį į būvio ciklo vertinimus ir EPD sertifikatus (ataskaitas apie gaminio aplinkosauginį veiksmingumą). „Jau seniai daug kalbama apie ekologiškumą transporto eksploatacijos periodu, bet labai svarbu nepalikti nuošalyje ir gamybos procesų. Jų metu naudojama daug nykstančių arba taršių medžiagų, pavyzdžiui: litis, kobaltas, nikelis, plastikai, aliuminis, įvairūs retieji metalai ir kiti cheminiai elementai. Šiuolaikinių transporto priemonių, ypač elektrinių, gamyba priklauso nuo šių metalų, tačiau jie yra susiję su aplinkos ir geopolitiniais iššūkiais, todėl būtina ieškoti alternatyvų“, - teigia Ž. Stasiškienė.

Simonas Tarvydas teigia, kad automobilių pramonė seka kitų, žiedinį dizainą integruojančių, gamybos sričių pėdomis. „Mąstoma apie visą gyvavimo ciklą - nuo žaliavų pasirinkimo, jau perdirbtų medžiagų įtraukimo iki pakartotinio jų naudojimo ir geros, patvarios, ilgalaikės eksploatacijos. Plastikas, plienas, aliuminis, tekstilė iš antrinių žaliavų - visos šios medžiagos aktualios. Tačiau svarbu, kad tos medžiagos vėliau vėl būtų perdirbamos. Galvojama, kaip padaryti, kad kiekviena dalis vėliau galėtų grįžti į gamybą ir tapti žaliava kitoms ar toms pačioms detalėms“, - dėsto vienas pirmųjų žiedinio dizaino atstovų Lietuvoje.

Plastiko taršos iššūkiai ir sprendimai

Nors problemų kelia ne tik neperdirbamas plastikas, didelė dalis dėmesio skiriama būtent jam. Europos Komisijos duomenimis, jei dabartiniai žmonijos plastiko vartojimo įpročiai nesikeis, 2050-aisiais vandens ekosistemose jo bus daugiau nei žuvų. Dėl tokio didėjančio plastiko taršos masto, automobilių gamintojai, kaip ir įvairių kitų sričių gamintojai, imasi įvairiausių priemonių.

Visgi čia kyla iššūkių. Pasak Ž. Stasiškienės, didžiausias jų - kaina. „Perdirbtų medžiagų rinka yra įkaitusi, nes daug kas nori jas naudoti. Tačiau, pavyzdžiui, perdirbto plastiko pasiūla dar nėra tokia didelė kaip įprastinio, nes jį išgauti sudėtingiau. Taip išeina, kad perdirbtas plastikas brangesnis, sunkiau randamas ir įperkamas.“ Nepaisant to, tiek gamintojai, tiek vartotojai tampa sąmoningesni ir aktyviai domisi perdirbtų medžiagų tema. Per pastarąjį dešimtmetį žiedinė ekonomika šioje srityje išaugo kone dvigubai, sparčiai populiarėja įvairių inovacijų taikymas.

Plastiko naudojimas automobiliuose ir jo perdirbimo specifika

Daugelyje šiuolaikinių transporto priemonių gali būti nuo trečdalio iki maždaug 50 proc. įvairaus plastiko. Iš plastiko gaminami automobilių bamperiai, degalų bakai, žibintai, plastiko detalių apstu automobilio salone (puodelių laikikliai, sėdynės, saugos diržai, oro pagalvės, kilimai ir kt.). Automobilių gamintojai renkasi plastiką dėl jo atsparumo ir ilgaamžiškumo. Be to, plastikas yra kur kas lengvesnis nei metalas, todėl sumažina transporto priemonės svorį ir degalų sąnaudas. Tai - viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios plastikas taip plačiai naudojamas transporto priemonėse, o jo paklausa automobilių gamyboje, dėl griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų, tik didėja.

Daugiau nei 70 proc. automobiliuose naudojamo plastiko atitenka keturiems polimerams: polipropilenui, poliuretanui, poliamidui ir PVC, o iš viso automobilio gamyboje naudojama apie 39 skirtingų rūšių plastiko ir polimerų. Anot www.nexant.com, automobiliuose naudojamas poliuretanas sudaro apie 19 proc. visų plastikinių medžiagų svorio, polipropilenas - 15 proc., polietilenas ir poliesteris - po 11 procentų.

Polimerų naudojimą didina ir į rinką besiskverbiančios elektrinės transporto priemonės, kurių salono dizainas ir medžiagų panaudojimas jame radikaliai nesiskiria nuo salonų vidaus degimo varikliais varomų automobiliuose. „Nors elektrinėse transporto priemonėse nebus tradicinės degalų sistemos ir jose yra gerokai mažiau dalių nei įprastiniuose automobiliuose, elektromobiliuose vis tiek bus montuojama ličio jonų baterija, juose taip pat bus daug plastiko ir metalų, padangų ir kitų dalių, kurios irgi keliaus į pakartotinį naudojimą ar perdirbimą“, - sako specialistai.

Automobilių atliekų tvarkymas Lietuvoje

Nors vidaus degimo variklio pakeitimas elektros motoru ir baterija yra svarbus žingsnis link transporto priemonės ekologiškumo, tai dar neužtikrina visiško tvarumo.

Lietuvoje vis dar įprasta situacija, kai gyventojai patys ardo senus automobilius ir vėliau susiduria su sunkumais, kaip tinkamai atsikratyti vertės neturinčiomis transporto priemonių dalimis. „Užklausų, kur dėti bevertes automobilių atliekas, susidarančias po transporto priemonės ardymo ar remonto, srautas mums tik didėja“, - pastebi specialistai.

Pagal teisės aktus, eksploatuoti netinkamą transporto priemonę (ENTP) gali ardyti tik asmenys, turintys specialius leidimus ir licencijas atliekų tvarkymui. „Galvosūkio, kaip atsikratyti tokiomis atliekomis nebūtų, jei ENTP ir jų dalys patektų pas licencijuotus atliekų tvarkytojus arba būtų pristatytos transporto priemonių gamintojų ir importuotojų įsteigtas ENTP priėmimo vietas“, - teigia specialistai.

„Daugiausia žalos aplinkai susidaro dėl nelegalios automobilių ardymo veiklos ir pakelėse, pamiškėse bei kitose nuošalesnėse vietose nugulančių atliekų“, - perspėja ekspertai.

Teisinis reguliavimas ir ES direktyvos

Nusprendus atsisveikinti su nebevažiuojančiu automobiliu, jį būtina perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams ir gauti pažymėjimą apie transporto priemonės sunaikinimą. Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvą, kurios turi laikytis ir Lietuva, 95 proc. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo metu susidarančių atliekų turi būti pakartotinai panaudotos arba perdirbtos, tik 5 proc. šių atliekų - pašalintos. Šio reikalavimo laikosi teisėtai veikiantys atliekų tvarkytojai, tačiau ne nelegalūs ardytojai.

„Transporto priemonių atliekų perdirbimas - svarbus procesas taupant gamtos ir energijos išteklius, o aplinką saugant nuo taršos. Teisėtai veikiantys atliekų tvarkytojai pasirūpina, kad kuo daugiau automobilių dalių būtų perdirbtos ar panaudotos pakartotinai. Nelegalūs automobilių ardytojai, pardavę vertingas automobilių dalis, vertės rinkoje neturinčias automobilių atliekas tiesiog išmeta į komunalinių atliekų konteinerius, palieka pamiškėse, nuošalesnėse vietose ar sudegina.“

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) skaičiavimais, Lietuvoje kasmet gali būti išardoma apie 100 tūkst. tonų senų automobilių. Vidutiniškai 1,43 tonas sveriančios transporto priemonės ardymo metu susidaro 35,6 proc. vertės rinkoje neturinčių plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitų automobilių dalių, o vienos tonos tokių atliekų sutvarkymas gali kainuoti nuo maždaug 300 iki beveik 2500 eurų.

Pakartotinis dalių naudojimas ir perdirbimo potencialas

Tam, kad išardytos transporto priemonės sukurtų kuo daugiau vertės, reikia specialių žinių ir patirties. Transporto priemonių ardymo metu susidaro ganėtinai daug detalių, kurios tinka pakartotiniam naudojimui. Anot ENTPTA vadovo Vladimiro Jankoit, tarp tokių komponentų dažniausiai yra automobilių kėbulo dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodžiai, ratlankiai, pavarų dėžės, radiatoriai, salono ir kitos dalys.

Metalas sudaro didelę bendros automobilio masės dalį. Lietuvoje perdirbamos švino ir elektromobilių baterijos. Beveik 100 proc. geros būklės automobilių stiklai gali būti remontuojami ir panaudojami kitose transporto priemonėse. Taip pat svarbu tinkamai tvarkyti automobilių oro kondicionavimo sistemas, kurios yra užpildytos šaldymo reagentu (freonu).

Naudota alyva, kaip ir senos padangos, salono apdailos medžiagos, plastikas, stiklas, guminiai kilimėliai ar sėdynės, priskiriama vertės rinkoje neturinčioms automobilių atliekoms ir už jų pridavimą atliekų tvarkytojams tenka mokėti. Dėl to neretai šios atliekos patenka į buitinių atliekų konteinerius, pamiškes ir kitas nuošalias vietas. „Visos teigiamą ir neigiamą vertę turinčios automobilių atliekos turi patekti pas atliekų tvarkytojus, kad būtų tinkamai perdirbtos. Ragintume visus automobilių techninės apžiūros ir remonto paslaugas teikiančius asmenis atsakingai rūšiuoti ir pasirūpinti šiomis atliekomis.“ Buitiniuose katiluose nelegaliai deginamas tepalas išmeta į atmosferą tokius sunkiuosius metalus, kaip kadmis, chromas, švinas, nikelis, arsenas, varis ar cinkas. Per dideli į žemę ir vandenis patekę šių metalų kiekiai žalingi tiek gyviesiems organizmams, tiek augalams. Alyvos atliekų regeneravimas leidžia sutaupyti gamtos išteklius ir saugoti aplinką. Gyventojai dėl alyvos ir kitų automobilių atliekų pridavimo gali tiesiogiai kreiptis į bendrovę „Atliekų tvarkymo centras“ (www.atc.lt) arba nuvežti tam tikrą atliekų kiekį į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Ateities tendencijos: komfortas ir ekologija kartu

Teigiamą vartotojų patirtį dar labiau sustiprina sumaniai apgalvota ekologijos ir praktiškumo sinergija. Šiuo atžvilgiu kompaktiniai miesto visureigiai ir toliau pasižymi erdvumu bei talpiomis bagažinėmis. Pavyzdžiui, „Toyota RAV4“ bagažinė talpina 580 litrų, „Honda CR-V“ - 587 litrus, o „Kia Sportage“ - net 591 litrą.

Komfortiško salono būtinas atributas - intuityvios, sklandžiai ir greitai veikiančios informacinės ir pramoginės sistemos, valdomos per skaitmeninius ekranus. Pavyzdžiui, „Honda CR-V“ modelyje įrengtas 10,2 colio skaitmeninis prietaisų skydelis ir 9 colių centrinis jutiklinis ekranas. „Toyota RAV4“ naudojamas 10,5 colio centrinis ekranas, o vairuotojui - 7 arba 12,3 colių ekranas. Šių metų „Kia Sportage“ modelis išsiskiria dviguba panoramine sistema su dviem 12,3 colių ekranais.

Ar ši tendencija - aukšto lygio komfortą moderniausiuose automobiliuose derinti su tvarumu - taps ilgalaike? Vartotojų apklausose išryškėję prioritetai rodo, kad ekologiškumas nebėra nišinis pasirinkimas - jis tampa vienu iš svarbių kriterijų renkantis automobilį. „Tai nėra utopija - tvarumas nereiškia naudoti vienkartines, iš atliekų pagamintas ir greitai suyrančias medžiagas. Tvarumas ir kokybė tikrai gali eiti išvien, ir tuo jau galima įsitikinti daugelyje pramonės sričių“, - apibendrina J. Lengvinas.

Atsakingai pagaminti „Tailored Wool Blend“ audinio sėdynių apmušalai anglies spalvos salone be odos sustiprina jaukią atmosferą. Įprasti audiniai užleidžia vietą natūralioms, perdirbtoms ir sertifikuotoms medžiagoms.

tags: #automobilio #vidaus #apdailai #naudojamos #medziagos #perdirbtos