Toliau tęsiame vilkiko vairuotojo, dirbančio Amerikoje, istoriją. Jau penkis mėnesius važinėju Amerikos keliais ir apvažiavau visas Jungtines Valstijas. Pirmiausiai norėčiau pasidalinti istorija apie tai, kaip mus pasitiko vietiniai ekspeditoriai. Kai pastatėme tris savo vilkikus į bendrą aikštelę, vietos joje ženkliai sumažėjo - ir tai akivaizdžiai supykdė kaimynus.
Pirmiausiai, pasigedome dviejų mūsų priekabos padangų. Patikrinę vaizdo kamerų įrašus, nustebome - nieko neradome. Vagys žinojo, kur tiksliai kybo kameros, todėl liko neužfiksuoti. Pareigūnas mus patikino, kad policija padarys viską, kad vagį surastų. Skyriaus vadovas pradėjo aiškinti, kad vagys buvo mažiausiai du, nes nuimti dvi padangas nuo priekabos vienam žmogui beveik neįmanoma. Pareigūnas vardu Taileris užpildė reikiamus dokumentus, sėdo į savo 4 litrų darbinio tūrio „Cruiser“, kurio variklis veikė visą pokalbio trukmę, ir išnyko tolumoje.
Darbo sąlygų ir policijos elgesio skirtumai
Už visus nuopelnus - bemieges naktis ir didelį darbo krūvį - gavau vairuoti naują vilkiką. Darbas tapo lengvesnis arba dėl to, kad užsitarnavau vadovo pasitikėjimą, arba, kad atsirado naujokas, kurį užkrauna darbu, kaip mane anksčiau. Policininkai irgi būna skirtingi: kai kurie žiūri į tave supratingai, kai mato, kad krautas vilkikas didina greitį prieš kalną, o kiti su neapykanta žiūri, prie ko galima prisikabinti, kai pamato, kad tu - imigrantas. Tokie policininkai dažniausiai pasitaiko valstijose, kurios ribojasi su Kanada arba Meksika, t. y. ten, kur daugiausia imigrantų.
Eismo taisyklės ir baudos
Kitas pastebėtas eismo Amerikoje ypatumas - griežtos baudos už leistino svorio viršijimą ir kelių ženklų, ribojančių vilkikų judėjimą, nepaisymą. Jei leistinas svoris (bendras vilkiko, priekabos ir krovinio svoris - 80 000 svarų) viršija bent 1 svarą, nė vienas policininkas to neatleis. Baudos suma priklauso nuo valstijos ir bendro antsvorio. Ta pati situacija su keliais: jei ženklas riboja tam tikro svorio vilkikų judėjimą, bauda priklauso nuo pravažiuoto atstumo. Sumokėti reikės už kiekvieną pravažiuotą pėdą. Vėl gi, bauda priklauso nuo valstijos. O už baudas atsakingas vairuotojas, ir tik jis.
Finansiniai aspektai ir vairuotojų gyvenimo būdas
Jei kalbėtume apie pinigus, jų visada mažai. Mūsų vyrai stengiasi važiuoti po 4000 mylių per savaitę, dirbdami be savaitgalių. Už vieną mylią mokama $0.38 - $0.40. Žinoma, viskas ne taip paprasta. Finansai priklauso nuo tokių faktorių kaip oras, rinka, dispečeris… Amerikoje daugiausiai ir dirba tie vairuotojai, kurie tiesiog nori užsidirbti ir išvažiuoti. Jie įprastai nenuomoja būsto ir gyvena sunkvežimiuose. Arba, kaip aš, nuomojasi kartu su kažkuo. Tie, kas jau apsigyveno Amerikoje su šeimomis ir neplanuoja grįžti, nevažinėja po 4000 mylių per savaitę, jiems užtenka 2000-2500 mylių.
Mokestinė sistema
Mokestinė sistema Amerikoje labai paini. Kiekvieną savaitę gaunu čekį, už kurį nei aš, nei mano viršininkas nemoka jokių mokesčių. Metų pabaigoje, kai ateina laikas suskaičiuoti mokesčius, privalau nurodyti, kiek pinigų gavau per metus. Iš šios sumos aš turiu sumokėti 15% mokestį už socialinę apsaugą ir medicininį aptarnavimą (Social Security & Medicare) ir federalinį mokestį, priklausomai nuo uždarbio sumos. Įprastai, kiek aš nurodysiu, tiek ir reikės sumokėti. Ar valstybė tikrina mokėtojų nurodytų pajamų teisingumą? Tikrina, jei banko sąskaitoje nurodyta viena suma, o pajamų ataskaitoje - kita.
Taip ir pradedi suprasti, kodėl policininkai taip atidžiai tikrina, jei kalbi su akcentu, ir kodėl senas vairuotojas su kaubojiška skrybėle iš Teksaso taip nedraugiškai nusiteikęs nepraleidžia savo vilkiko, kad tu galėtum pravažiuoti, nes jam dabar „kavos pertrauka“.
Privalumai ir trūkumai, lyginant su Europa
Vis tik galėčiau pasakyti, kad dirbti vairuotoju ir užsidirbti Amerikoje įmanoma. Naivu ir kvaila manyti, kad darbas čia lengvas. Pinigai ant kelio nesimėto. Kiekvienas darbas turi savo trūkumų, bet vilkiko vairavimas Amerikoje turi savo privalumų, palyginus su tuo pačiu darbu Europoje ir NVS šalyse. Amerikoje yra galimybė vairuoti visą parą, taip pat šeštadieniais ir sekmadieniais. Vilkikai čia komfortiškesni ir saugesni, keliai saugūs, o stovėjimo aikštelės turi visus patogumus.
JAV sunkvežimio vairuotojo darbo aprašymas
JAV sunkvežimių vairuotojų pareigas einantys kandidatai bus atsakingi už kruopštų sunkiasvorių transporto priemonių vairavimą ir JAV taisyklių bei reglamentų laikymąsi. Prieš pristatydami įsitikinkite, kad visi produktai yra saugūs ir pristatomi į nurodytas vietas JAV. Valdykite pakrovimo atitiktį pagal pristatymui rekomenduojamas procedūras. Užtikrinti transporto priemonės ir teritorijos aplink doką valymą po kiekvienos pamainos.
Pagrindinės sunkvežimio vairuotojo pareigos JAV:
- Užtikrinti, kad prekės būtų gabenamos į nurodytas JAV vietas numatytu laiku.
- Reguliariai tikrinti, ar transporto priemonėse nėra mechaninių elementų ir saugos problemų, ir atlikti prevencinę priežiūrą.
- Suplanuoti maršrutus ir vykdyti pristatymo grafikus JAV.
- Išsaugoti degalų / kelių mokesčių kvitus.
Karjeros pradžia ir verslo kūrimas
Vaidas, vienas iš lietuvių emigrantų, pasakoja, kad jo karjeros pradžioje sekėsi sunkiai, buvo net tokių kurioziškų situacijų, po kurių net manė, kad praras darbą. Iš pradžių lietuvis dirbo transportavimo kompanijoje, tačiau nusprendė iš jos išeiti ir pradėti nuosavą verslą. „Iš pradžių, kai įsidarbinau kompanijoje, važiavau su kompanijos mašina. Tokių vairuotojų, kurie dirba kaip atskiri verslininkai, vis daugėja“, - sako Vaidas. Svarbiausia turėti sau priklausantį vilkiką. Jų kainos žvėriškos, todėl tenka imti nemažą paskolą iš banko. Vaidas įsitikinęs, kad imti paskolą nebuvo jokios rizikos, nes turint savo sunkvežimį užsakymai tiesiog pradės plaukti.
„Čia pats viskuo užsiimi. Iš interneto gali imti krovinius, užsakymus, susimoki irgi internetu. Bet aš turiu pažįstamą žmogų, kuris man dispečeriauja. Jis internetu užsako krovinį, o man nurodo, kur aš turiu važiuoti. (...) Aš jam už tą krovinį sumoku 10 % nuo bendros sumos“, - savo darbo principus atskleidžia lietuvis. Dispečeris - dar viena lietuvių itin pamėgta profesija Amerikoje. Jais tapę žmonės yra atsakingi už tolimųjų reisų vairuotojų užsakymus. Tai labai pelninga veikla, Vaidas sako, kad daugelis dispečerių per savaitę gali uždirbti apie 1000 dolerių ir net daugiau.
Asmeninis gyvenimas ir santykiai
Vairuotojo darbas neabejotinai atsiliepia asmeniniam gyvenimui. Vaidas prisipažįsta, kad dėl savo darbo prarado pirmąją žmoną. Būtent jo ilgos kelionės sugriovė jų santykius. Ilgainiui dingo romantika ir jausmai. „Dabar gyvenu su antra žmona. Su pirma žmona gyvenau, man atrodo, irgi lygiai tokį patį gyvenimą. Buvo ką tik gimęs vaikas. Išsiskyrėm su pirma žmona, kai sūnui buvo 4 su puse metų. Galiu pasakyti, kad išsiskyrėm tikriausiai dėl šito darbo. Tikriausiai atpranti vienas nuo kito, atitolsti, atsiranda kažkoks vakuumas. Galiu pasakyti, kad Amerikoj labai daug žmonių išsiskiria, gal net šios specialybės atstovų daugiausia išsiskiria.“ Su antrąja žmona vyras stengiasi nekartoti praeities klaidų ir bando nuolatos rodyti savo jausmus, sakyti komplimentus. Važinėti po Ameriką sunkvežimiu Vaidui neužtenka, į keliones jis leidžiasi ir su šeima.
Aido patirtis: nuo svajonių iki realybės
Aidas, kitas emigrantas, pasakoja, kad jo gyvenimas JAV prasidėjo nuo svajonės įsigyti sportinį BMW. Tėvas laimėjo žalią kortą, ir Aidas su tėvu išvyko į Ameriką. „Pamaniau: va, bus šansas įgyvendinti didelę svajonę - įsigyti sportinį BMW ir parsisiųsti jį į Lietuvą. Tuo metu daugelis jaunuolių svajojo turėti galingą patiuninguotą automobilį“, - pripažįsta Aidas. Jo gyvenimo pradžia JAV prasidėjo rankose laikant 400 dolerių, kuriuos paskolino tėvas. Pirmoji darbo patirtis buvo sunki: nežmoniškos darbo sąlygos virtuvėje lietuviškoje parduotuvėje-valgykloje, vėliau - darbas prižiūrint neįgalų vyrą.
Pavargęs ir iškankintas tokių darbų, be mobilaus telefono, transporto priemonės ir be draugų, po 5 mėnesių Aidas nusprendė grįžti į Lietuvą. Tačiau vėliau, grįžęs atgal į Ameriką, jis suprato, kad vienintelis kelias užsidirbti - darbas statybose. Aidas gavo pasiūlymą įsidarbinti mūrininko pagalbininku už 10 USD per valandą, kas vaikinui pasirodė itin dideli pinigai. „Pirma savaitė buvo košmaras - 60 valandų, vaikė mane į visas puses. Dar taip sunkiai nebuvau dirbęs: keldavausi į darbą 5 val. ryto, o grįždavau 8 val. vakaro. Pavalgydavau ir neturėdamas jėgų nei nusiprausti, nei nusirengti griūdavau į lovą“, - sunkias akimirkas prisimena Aidas.
Net ir tokiomis darbo sąlygomis pašnekovas nenuleido rankų ir toliau sunkiai dirbo. Todėl jaunas vyras neliko nepastebėtas - viršininkas pasiūlė apmokyti mūrininko darbo ir pakelti valandinį atlyginimą. Tuomet Aidas pradėjo dirbti laisvai samdomu mūrininku, o draugas, pamatęs jo darbus, pasiūlė vadovauti penkių žmonių brigadai. Taip žingsnis po žingsnio jis kilo karjeros laiptais. Po gilios depresijos, kurią sukėlė krizė ir statybų bumo pabaiga, Aido gyvenimas pasikeitė, kai draugai jį nusivedė į sporto salę. Tuo metu iš paskutinių pinigų jis mokėdavo už sporto klubo abonementą. Galiausiai vyras pastebėjo pirmuosius rezultatus - pradėjo augti svoris, o tai dar labiau įkvėpė sportuoti. Anot jo, atsirado moralinis stabilumas, nyko depresija, o vyras pradėjo savimi labiau pasitikėti.
Galimybės užsidirbti sunkvežimio vairuotojo darbe
Sunkvežimio vairuotojo darbą pirmą kartą Aidas gavo dar neturėdamas teisių. Per pažįstamą jis įsidarbino pas vieną vairuotoją, kuris transportavo prabangius automobilius Čikaga-Majamis-Čikaga maršrutu. „Man šis darbas patiko: ilgas kelias, didelis vilkikas ir geras atlyginimas, jeigu dirbi sau. Taip aš nusprendžiau tapti vilkiko vairuotoju“, - pasakoja Aidas. Anot pašnekovo, JAV iš vilkiko vairuotojo atlyginimo galima gerai gyventi, jei tik yra pastovaus darbo. Kaip jis pasakoja, dirbant su kompanijos vilkiku, vairuotojas „į rankas“ gali uždirbti nuo 1,2 iki 1,6 tūkst. dolerių per savaitę, o savaitgalius gali leisti namuose su šeima.
Aidas atskleidžia, kaip vilkikų vairuotojams JAV anksčiau pavykdavo užsidirbti dar daugiau. Neseniai išėjo naujas įstatymas, pagal kurį vairuotojai turi naudotis kompiuteriniais žurnalais (angl. „log-book“). Prieš tai, anot jo, buvo galima atsukti laiką ir uždirbti žymiai daugiau, nes paprastai už vieną pravažiuotą mylią mokama 50-60 centų, o jų buvo galima važiuoti kiek tik leidžia vairuotojo sveikata. Maža to, turint nuosavą vilkiką, pasakoja Aidas, uždarbis kur kas geresnis, tačiau jau iš nuosavų pinigų reikia prižiūrėti transporto priemonę, mokėti už remontus, draudimus, stovėjimo vietas ir t. t. Anot Aido, šiuo metu įvedus elektroninius „logbookus“, jau tiek važiuoti neleidžia sistema, tad uždarbiai sumažėja beveik perpus. Prieš metus, pasak pašnekovo, dar buvo galima uždirbti 5 tūkst. dolerių per savaitę. „Praeitais metais dirbdamas su šaldytuvu vilkiku, keliaudamas 500 mylių spinduliu aplink Čikagą 5 dienas per savaitę, kurį laiką per mėnesį uždirbdavau 20 tūkst. dolerių ir savaitgalius leisdavau namie. Per parą nevažiuodavau daugiau nei 500 mylių, nes reikėjo palaikyti fizinę formą“, - atskleidžia vyras.
Aidas pasakoja, jog draugas iš Moldavijos per metus uždirbdavo įspūdingą atlyginimą - 280 tūkst. USD. Šis vairuotojas kelyje išbūdavo po dvi-tris savaites, o namo grįždavo tik keletui dienų. Pašnekovas pasakoja, kad šiuo metu JAV vilkikų vairuotojams jau 3-5 mėnesius kilusi itin didelė krizė: nebeliko krovinių, o vairuotojų padaugėjo, tad krovinių kainos sumažėjo perpus: „Daug kompanijų bankrutuoja, vairuotojai taip pat, nes nebegali mokėti lizingo už vilkikus ar jų priekabas. Tie, kurie turi pinigų ar kreditinių kortelių, manau, dar kažkaip išsilaikys krizės periodą.“
Pavojai keliuose
Kaip pasakoja Aidas, jo pirmosios kelionės visada būdavo pilnos streso, o vilkiko vairuotojo darbas yra vienas pavojingiausių darbų JAV. Dar dabar pagalvojus, kiek visko teko išgyventi - nuo ant skardžio pakibusio vilkiko iki pasikėsinimo būti apiplėštam, vyrui pereina šiurpas. „Su metais ateina patirtis, kol supranti, kad ne visur gali pasistatyti vilkiką, nes juodaodžių rajonuose tik ir laukia jaunų nepatyrusių vairuotojų, kad galėtų apiplėšti. Taip ir keliuose pilna pavojų, aukšti kalnai, kurie nusineša begalę vilkikų vairuotojų gyvybių, oro sąlygos ir t. t.“, - vardija jis.
Kaip pasakoja Aidas, vairuojant vilkiką, pavojingiausia yra oro sąlygos ir už vairo sėdintys amerikiečiai, kurie kelyje sukelia daug avarinių situacijų: „Visos kelionės įtemptos, nes reikia ne tik žiūrėti į kelią, bet ir nuspėti, kas kitiems vairuotojams šaus į galvą ir kokį manevrą jie bandys atlikti.“ Žiemos, anot pašnekovo, JAV ypatingai pavojingos: siaučia pūgos, plikledžiai, tad pavojus tyko visada, mat daug vairuotojų nuvažiuoja nuo kelio, o pačiam Aidui taip pat ne kartą tai teko patirti. Be to, dažnai į kelią išbėga stirnos, tad kelis kartus pašnekovo vilkikui jos apgadino kėbulą.
„Nepažįstu nei vieno fūristo, kurio gyvybei nebūtų grėsęs rimtas pavojus. Greitkely bevažiuojant 115 kilometrų per valandą greičiu, lūžo mano vairo traukė. Net nespėjau sureaguoti, kai iš pirmos juostos atsidūriau trečioje ir išvengiau smūgio į betoninę pertvarą. Tuo metu mano vilkikas buvo stipriai perkrautas, tad jį suvaldyti sugebėjau tik per stebuklą. Laimei, kelyje šalia niekas nevažiavo. Be to, dažnai slidžiame kelyje sumėto, o leidžiantis nuo stataus ilgo kalno, perkaista stabdžiai“, - pasakoja Aidas.
„Buvo vienas įsimintiniausias avarijos įvykis: amerikonas, kuris turbūt užsižiūrėjo į telefoną, nakties metu dideliu greičiu trenkėsi man į priekabos galą. Užsidegus žaliai šviesai, pajutau, kad mano vilkiką keistai supurtė. Pamaniau, kad kažkas nutiko greičio dėžei, bet taip ir nuvažiavau tolyn nuo pakalnės. Tačiau ten vilkikams nebuvo galima važiuoti, tad teko apsisukti. Grįžtant atgal, toje sankryžoje stovėjo jaunuolis, susiėmęs už galvos ir sudaužytu priekiu. Smūgis buvo toks stiprus, kad jo japoniškos markės automobilio skardos susilankstė kaip armonika. Laimei, jis, kaip supratau, nenukentėjo“, - prisimena vairuotojas.
Dėl netvarkingų JAV kelių, anot Aido, ateina akimirka, kai kiekvieną kelionę sunkvežimis ima byrėti, o vilkikui sugedus kelyje, nuostoliai esą skaičiuojami tūkstančiais. „Daugelio, kaip ir mano, vilkikai yra jau gan senų metų ir pravažiavę nemažai mylių, bet jie kartais būna patvaresni už naujus vilkikus. Senesnių vilkikų toks pliusas, kad juos mes nusiperkame už grynus pinigus ir neturime skolų bankui. Visada galime pastatyti, ramiai išvykti ir nereikia nerimauti, kad turi kas mėnesį už jį mokėti bankui“, - pasakoja Aidas.
Vairuotojo pažymėjimo užsisakymas internetu
Nostalgija Lietuvai ir ateities planai
Kaip pasakoja Aidas, gyvenimas Amerikoje prasidėjo tik pradėjus vairuoti vilkiką, mat kišenėje atsirado pastovių pinigų. „Niekada sau nieko negailiu, netaupau ant daiktų, kuriuos noriu turėti, nes sau kartoju, kad gyvenu tik vieną kartą, tad prieš numirdamas nenoriu gailėtis, kad kažko sau gailėjau. Žinoma, pagal kišenę priklauso ir norai, ypač netaupau maistui. Viską perku šviežia, stengiuosi nepirkti šaldytų produktų. Šiandiena galiu pasakyti, kad turiu viską, ką svajojau turėti anksčiau. Galiu sau leisti išvykti pailsėti ir ramia siela paatostogauti. Iki tol dažniausiai atostogaudavau Floridoje, bet su dideliu nerimu, nes išleisdavau sunkiai uždirbtus pinigus ir grįždavau į nuomojamą gyvenamąjį plotą“, - atvirai pasakoja Aidas.
Vyrą vis kankindavo mintys, kaip galima ramiai atostogauti, jei metai bėga, o jis vis dar neturi savo namų, jaukaus kampelio nei asmeninių baldų, automobilių ir atliekamų pinigų sąskaitoje. Vairuotojas, kaip pripažįsta, visuomet laikosi vienos taisyklės: „Dirbu, kad galėčiau gyventi, o ne gyvenu, kad dirbčiau.“
„Dabar, kai turiu finansinį stabilumą ir jau galiu sau leisti ir atsikvėpti, šią vasarą porai mėnesių grįžtu į gimtinę atostogų. Žinau, kad pajūrio kurortas ne iš pigiųjų, bet pernai vasarą buvau parskridęs trim savaitėms ir man pasirodė, pagal mūsų pragyvenimo lygį, viskas pakenčiama. Užplūdo nostalgija Lietuvai. Supratau, kad noriu sieti ateitį su gimtine ir šią svajonę ketinu įgyvendinti, jei tik leis sveikata. Svajoju Palangoje ar Šventojoje pasistatyti namą ir visas vasaras leisti būtent ten. Šią mintį gvildenu nuo pernai vasaros, tad po truputį einu link svajonės. Mano tėvai tai jau yra pasiekę, kad gali sau leisti atostogauti pajūry 3-4 mėnesius be jokių finansinių rūpesčių, ir aš noriu sekti jų pėdomis“, - savo svajones vardija Aidas.
Dabar Aidas su žmona ir dviem berniukais gyvena nuosavame name prie vandens telkinio. Visgi įsikurti ir įsitvirtinti JAV, anot jo, be pažįstamų pagalbos yra itin sunku, tad prireikia labai daug laiko, kol emigrantams pavyksta atsistoti ant kojų. „Be legalaus statuso geriau net nebandyti čia patekti, o vykti aklai, neturint pažįstamų, kurie padėtų įsikurti, nepatarčiau“, - sako jis.
tags: #darbas #jav #vairuotojams