Automobilio Ašių (Tiltų) Tipai

Automobilio galinis tiltas yra svarbi automobilio dalis, leidžianti automobiliui važiuoti ir suktis. Jis yra tarsi tiltelis, jungiantis abu automobilio ratus gale, ir atlieka kelias pagrindines funkcijas. Ši dalis perduoda galią iš variklio į ratus, palaiko automobilio svorį, neleidžiant jam smukti į žemę, ir suteikia automobiliui stabilumą, padėdama jam važiuoti tiesiai ir neslysti.

Automobilio Ašies Dalys ir Funkcija

Automobilio ašis (tiltas) sudaro daug dalių, kurios užtikrina jos veikimą:

• Ašis: Tai yra pagrindinė tilto dalis, ant kurios sujungiami ratai.
• Guoliai: Jie leidžia ašiai suktis ir ratams judėti.
• Pavasariai: Jie padeda amortizuoti smūgius ir išlaikyti automobilį stabilų.
• Amortizatoriai: Jie padeda sumažinti smūgius ir vibracijas.

Varančiųjų Ašių (Tiltų) Tipai pagal Automobilio Pavarą

Varantieji tiltai - tai automobilio važiuoklės dalis, kuri perduoda sukimo momentą iš variklio į varančiuosius ratus, leisdama transporto priemonei judėti. Be to, posūkių metu varantieji tiltai leidžia kairiems ir dešiniams ratams suktis skirtingais greičiais, neapkraunant transmisijos. Jie gali skirtis pagal konstrukciją, veikimo principą ir pritaikymą, priklausomai nuo automobilio tipo (lengvieji automobiliai, krovininiai automobiliai, visureigiai ir kt.).

Priekinis Varantysis Tiltas (FWD - Front Wheel Drive)

Priekinis varantysis tiltas naudojamas priekiniais ratais varomuose automobiliuose. Jo sudėtyje yra pusašiai su šarnyrais. Variklis ir pavarų dėžė dažniausiai yra viename bloke su diferencialu, o varantysis tiltas taip pat yra ir vairuojamasis tiltas.

Galiniai Varantieji Tiltai (RWD - Rear Wheel Drive)

Galiniai varantieji tiltai naudojami galiniais ratais varomuose automobiliuose. Sukimo momentą iš pavarų dėžės perduoda kardaninis velenas į galinį diferencialą. Šie tiltai dažnai naudojami krovininiuose automobiliuose ir sportiniuose automobiliuose dėl geresnio svorio pasiskirstymo.

Visų Varančiųjų Ratų Tiltai (AWD / 4x4)

Visų varančiųjų ratų tiltai (AWD / 4x4) pasižymi tuo, kad sukimo momentas paskirstomas tiek priekinėms, tiek galinėms ašims. Variklio galios paskirstymui naudojamas centrinis diferencialas arba viskozinė sankaba. Šie tiltai dažnai pasitaiko visureigiuose ir sportiniuose automobiliuose.

Varančiųjų Ašių Sandara

Varančiuosius tiltus sudaro trys pagrindinės dalys:

1. Pagrindinė pavara;
2. Diferencialas;
3. Pusašiai.

Diferencialas

Diferencialas paskirsto pagrindinės pavaros perduodamą sukamąjį momentą į pusašius ir varantiesiems ratams leidžia suktis skirtingu greičiu. Diferencialai skirstomi pagal kelis kriterijus:

• Pagal darbo mechanizmo tipą: į krumpliaratinius, kumštelinius ir sliekinius.
• Pagal sukamojo momento paskirstymo būdą: į simetrinius ir nesimetrinius.
• Pagal blokavimo būdą: į neblokuojamus, didelės trinties ir užsiblokuojančius.
• Pagal pastatymo vietą: į tarp ratinius ir tarp ašinius.

Diferencialų Tipai

Egzistuoja keli pagrindiniai diferencialų tipai, atitinkantys skirtingus poreikius:

• Atviras diferencialas: Tai standartinis tipas, leidžiantis ratams suktis skirtingu greičiu posūkiuose. Jo trūkumas - jei vienas ratas praranda sukibimą, jis gauna visą galią ir gali prasisukti.
• Riboto slydimo diferencialas (LSD - Limited Slip Differential): Šis diferencialas sumažina vieno rato slydimą, efektyviau perduodamas sukimo momentą. Jis gali būti mechaninis arba elektroninis.
• Blokuojamas diferencialas: Šis tipas abiem ratams suteikia vienodą galią, nepaisant sukibimo skirtumų. Jis naudojamas visureigiuose ir sunkiojo transporto priemonėse ir gali būti aktyvuojamas arba suvirintas.
• Elektroninis diferencialas: Šio tipo diferencialas naudoja jutiklius ir elektroniką, kad gautų duomenis iš įvairių šaltinių (kelio dangos, akceleratoriaus padėties, vairo sistemos ir kt.). Šie duomenys naudojami elektroniniu būdu valdomai sankabai ir valdikliui suaktyvinti, optimizuojant sukimo momento paskirstymą.

Automobilio Galinių Ašių Priežiūra ir Dažniausios Problemos

Jei galinis tiltas sugedęs, automobilis gali važiuoti sunkiai, neįprastai triukšmauti, sunkiai važiuoti, slysti ar netgi apskritai nejudėti. Pastebėjus tokius simptomus, būtina patikrinti ir suremontuoti galinį tiltą.

Prevencinė Priežiūra

Norint, kad galinis tiltas ilgiau tarnautų, rekomenduojama atlikti šiuos paprastus veiksmus:

• Reguliariai keiskite tepalą: Tepalas padeda sumažinti trintį tarp tilto dalių, todėl jis ilgiau tarnaus.
• Venkite važiuoti per duobes: Didelės duobės gali sugadinti galinį tiltą, todėl venkite jų, jei įmanoma.
• Patikrinkite, ar nėra laisvųjų dalių: Jei pastebite, kad galinis tiltas yra laisvas ar triukšmingas, būtina jį patikrinti ir suremontuoti.

Guoliai ir Įvorės: Eksploatacija ir Restauravimas

Dažna problema, su kuria susiduria automobilio savininkai, yra "išvirtę ratai", rodantys tilto restauravimo poreikį. Kai kuriuose automobilių modeliuose, pavyzdžiui, Peugeot 205, ašys nusipresuoja nuo pačio balkio. Vietoj originalių guolių kartais naudojamos alternatyvios medžiagos, tokios kaip bronzinės "oilite" tipo įvorės. Kai kurie meistrai galvoja apie įvorių gamybą iš kaprolono (poliamido), kuris yra pakankamai kieta medžiaga, labai atspari nusidėvėjimui ir pasižyminti slidžiu paviršiumi aptekus. Taip pat bandoma statyti platesnius guolius, siekiant palengvinti problemas su apkrovimu, nes platesni guoliai užtikrina mažesnę apkrovą ir didesnį darbinį paviršių. Ant pačių ašių taip pat siūloma užmauti kieto metalo įvores, kad dėvėtųsi tik įvorės, o ne pati ašis, palengvinant įvorių keitimą.

Viena iš pagrindinių problemų, dėl kurių metaliniai guoliai netarnauja ilgai, yra vandens ar kitų šiukšlių patekimas į sistemą, kadangi guoliai yra labai imlūs tokiems veiksniams. Įvorės gali būti mažiau pažeidžiamos, jei sistemoje atsiranda kiek nors vandens. Vis dėlto, kyla klausimas, kaip apsaugoti visą sistemą nuo šiukšlių, nes neretai, išardžius tiltus, viduje aptinkama daug pašalinių teršalų. Diskusijose apie ilgaamžiškumą, restauruotas tiltas paprastai tarnauja apie 80 000 km, kas daugeliui yra pakankamas atstumas.

Patirtis rodo, kad įvorės vietoj guolių pakeičia važiavimo kokybę - galas gali dirbti "kietai", ypač kai automobilis nėra pakrautas. Pavyzdžiui, vienas vairuotojas, sudėjęs plastikines įvores į savo Peugeot 306, po 3 mėnesių neapsikentė galo kietumo ir pasikeitė jas į guolius. Su guoliais jis padarė tepimo taškus ir privarė tiršto transmisinio tepalo (nigrolo), tikėdamasis, kad tai tarnaus apie 60 000 km. Išėmus įvores po 3 mėnesių, ant vietos, kur buvo didžiausia apkrova, buvo matyti perkaitimo žymės. Tai rodo, kad bronzinės įvorės galėtų dirbti geriau.

Kyla klausimų, kodėl kai kuriems žmonėms, sudėjus įvores, galas po kurio laiko sukietėdavo. Paaiškėjo, kad kai kurie meistrai įvores sutepė NLGI tipo tepalu (guoliniu), kuris skirtas hidroplanavimo reiškiniui išgauti "riedėjimo" stadijoje, o įvorės yra "slydimo" tipo, todėl joms labiau tinka variklio alyva. Tinkamo tepimo svarba yra akivaizdi, patariant pripildyti ašis tepalo maždaug kiekvieną kartą keičiant ratus sezonui, tai yra, du kartus per metus.

Taip pat buvo užsiminta apie sudėtingesnius tepimo metodus, kai ant sutvarkytų ašių purškiamas pūsto polisterolo ar panašios medžiagos sluoksnis, po to tepama labai klampiu tepalu, o ant viršaus pilama skystesnė alyva, taip sukuriant „sumuštinį“, kuris neva geriau apsaugo. Grįžtant prie originalios konstrukcijos, papildomam tepimui rekomenduojama naudoti NLGI-2 tepalą, pritepant be gailesčio, kur tik įmanoma. Kadangi tai konsistencinis tepalas, o ne alyva, jis taip pat apsaugo ir nuo aplinkinių šiukšlių.

Bendras patarimas - jei daroma pačiam, rekomenduojama daryti taip, kaip turėtų būti, kad išvengtumėte papildomų išlaidų ir gedimų. Guolius, kaip ir variklio alyvą ar diržus, anksčiau ar vėliau visus reikia keisti. Laiku keičiant guolius, išsaugomos ašys.

tags: #automobilio #tiltas #kitaip