Automobilio tikros ridos nustatymas

Automobilio pirkimas yra vienas iš rimčiausių finansinių sprendimų, kuriuos tenka priimti daugeliui vairuotojų. Nors estetinė išvaizda, variklio galingumas ar patogi salono apdaila yra svarbūs kriterijai, visgi vienas skaičius prietaisų skydelyje dažnai tampa lemiamu faktoriumi: tai - automobilio rida. Deja, naudotų transporto priemonių rinkoje vis dar gausu nesąžiningų pardavėjų, kurie siekia pasipelnyti klastodami šiuos duomenis. Ridos atsukimas ne tik klaidingai informuoja apie tikrąjį techninį automobilio stovį, bet ir sukuria iliuziją, jog transporto priemonė tarnaus ilgiau, nei iš tikrųjų gali.

Kas yra transporto priemonės ridos klastojimas?

Odometro rodiklių keitimas, siekiant suklastoti ridą, dažnai vadinamas „transporto priemonės ridos klastojimu“, ir tuo pabrėžiama, kad daugelyje šalių tai yra nelegalu. Nors „ridos atsukimas“ yra draudžiamas, tačiau naudotų automobilių pardavėjai vis dar dažnai tai praktikuoja. Rida yra populiarus transporto priemonės techninės būklės rodiklis. Mažesnė rida užtikrina didesnę automobilio kainą, taigi daugelis automobilių pardavėjų, siekdami padidinti savo uždarbį, užsiima transporto priemonės ridos klastojimu.

Kaip klastojama rida?

Ridos klastojimas yra gana pigus ir techniškai nesudėtingas procesas. Daugumoje šiuolaikinių automobilių ridos duomenys yra saugomi elektroniniame odometre, kurį specializuota įranga galima pakoreguoti per keletą minučių. Elektroniniuose odometruose tai daroma naudojant specializuotą įrangą, kuri prijungiama atskirai prie bloko arba per OBD jungtį. Kai kuriuose automobiliuose, norint atsukti ridą, reikia nuimti prietaisų skydelį, pavyzdžiui, BMW. Šiuolaikiniams odometrams tapus skaitmeniniams, ridos atsukimas tapo dar paprastesnis, nes nebereikia išardyti prietaisų skydelio. Vis dėlto, techniniai mazgai, tokie kaip pavarų dėžė, turbina, pakabos elementai ar dyzelinio variklio kietųjų dalelių filtras, turi savo gyvenimo ciklą. Nusidėvėjimas priklauso ne tik nuo odometro skaičių, bet ir nuo automobilio eksploatacijos sąlygų.

Automobilio ridos nustatymo būdai

Šiandienos technologijos leidžia gana efektyviai kovoti su ridos klastotojais. Nors internetiniai įrankiai yra labai naudingi, svarbu suprasti, kad jie nėra absoliuti garantija. Internetinę patikrą visada reikėtų derinti su vizualine ir technine apžiūra.

1. Automobilio istorijos ataskaitos

Vienas iš patikimiausių būdų sužinoti automobilio ridą - patikrinti jo istoriją, gaunant automobilio istorijos ataskaitą. Tai - paprasčiausias būdas nustatyti automobilio ridą, nors ir ne visada pasiteisina.

Oficialios duomenų bazės ir platformos

• Lietuvos techninės apžiūros svetainė: Tai pirmas žingsnis perkant automobilį, kuris jau kurį laiką važinėja Lietuvoje. Visos Europos šalys kaupia techninės apžiūros duomenis, o Lietuvoje šią funkciją atlieka „Transeksta“. Kai automobilis atvyksta į techninę apžiūrą, kontrolierius privalo užfiksuoti ridos parodymus. Šie duomenys yra automatiškai įrašomi į centrinę duomenų bazę.
• Mokamos VIN patikros platformos: Tokios svetainės kaip „CarVertical“ ar „AutoDNA“ renka duomenis iš tarptautinių draudimo bendrovių, servisų, aukcionų ir kitų šaltinių. Jos sugeneruoja išsamią ataskaitą, kurioje dažnai matomas grafinis ridos kitimas laikui bėgant. „CarVertical“ istorijos ataskaita - tai išsami dokumentacija, kuri apima ridos duomenis, avarijų įrašus, savininkų pasikeitimus ir kitas svarbias detales, leidžiančias įvertinti automobilio būklę. Joje sužinosite pradinę ridą, avarijų skaičių ir automobiliui taikomus apribojimus, taip pat kitą svarbią informaciją prieš pirkdami, pavyzdžiui, ar automobilis buvo naudojamas taksi. Pavyzdžiui, „carVertical“ ataskaitoje pateikiama ridos kreivė, kuri demonstruoja, kaip tolygiai kiekvienais metais didėjo kilometražo kreivė, arba atvirkščiai, kai staiga sumažėja kilometražas.
• Oficialūs gamintojų atstovai: Jei automobilis yra palyginti naujas ir buvo pirktas arba prižiūrėtas oficialiame servise, galite kreiptis į atitinkamą atstovybę. Gamintojai ir oficialūs atstovai taip pat kaupia informaciją apie garantinį ir pogarantinį aptarnavimą. Jei automobilis buvo prižiūrimas autorizuotuose servisuose, kiekvieno vizito metu yra registruojama rida.
• Draudimo bendrovių duomenų bazės: Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse) draudimo įmonės kaupia informaciją apie įvykius ir ridą.
• „Regitra“ ir policijos duomenų bazės: Per „Regitrą“ galima atlikti išsamią paiešką įvedus automobilio valstybinį numerį arba VIN kodą. Taip pat per policijos duomenų bazes galima nemokamai patikrinti, ar automobilis nėra vogtas.
• Užsienio platformos: Jei automobilis buvo atvežtas iš užsienio, rekomenduojama pasinaudoti tokiomis platformomis kaip „CARFAX“ (JAV) arba „HPI Check“ (JK).

Vis dėlto, yra keletas atvejų, kai sistemos gali rodyti klaidingus duomenis. Pavyzdžiui, jei automobilis buvo įvežtas iš šalies, kurioje duomenų kaupimas nėra griežtai reglamentuotas, arba jei rida buvo atsukta dar prieš pirmajai techninei apžiūrai Lietuvoje, sistemos gali rodyti klaidingus duomenis. Be to, nėra vienos sistemos, kuri garantuotų absoliutų tikslumą.

2. Vizualinė ir techninė apžiūra

Kitas veiksmingas metodas - vizualinė ir techninė apžiūra. Išmokti atpažinti suklastotus odometro rodmenis galima dar prieš gaunant automobilio istorijos ataskaitą. Taip pat, kad ir kaip patikimos bebūtų istorijos ataskaitos, jas visada reikėtų derinti su fizine automobilio apžiūra.

Atsižvelgiama į automobilio būklę

• Sėdynių ir vairo būklė: Vairuotojo sėdynės kraštai, audinio arba odos įtrūkimai dažnai atitinka nuvažiuotą atstumą. Jeigu automobilio odinės ar tekstilinės dalys yra suplyšusios, tai reiškia, kad automobilis jau tikriausiai yra nuvažiavęs daugiau nei 200 000 km. Odinis vairas susidėvi greičiau nei plastikinis. Plastikinis nusidėvi arba subyra į gabalus tik nuvažiavus 200-250 tūkst. kilometrų.
• Pedalų nusidėvėjimas: Stabdžių, akceleratoriaus ir sankabos pedalai yra nuolat naudojami, todėl nuvažiavus daug kilometrų jie nusidėvi. Pavyzdžiui, 100 000 km nuvažiavusiame automobilyje stabdžių pedalas turėtų būti tik šiek tiek susidėvėjęs. Kita vertus, 300 000 km nuvažiavusio automobilio stabdžių pedalas greičiausiai atrodys gerokai pavargęs.
• Durų vyriai: Atidarykite vairuotojo dureles, sugriebkite jas už galo ir pabandykite kilstelėti aukštyn ir žemyn. Jokio svyravimo neturėtų būti, nes šie vyriai paprastai būna gana tvirti. Jei durys laikosi netvirtai, vadinasi, automobilis jau yra nuvažiavęs nemažai kilometrų. Pardavėjai beveik niekada nekeičia durų vyrių.
• Analoginiai odometrai: Jei automobilis turi analoginį odometrą, atkreipkite dėmesį į prietaisų skydelio būklę. Įbrėžimai, pirštų atspaudai, trūkstami varžtai ar sulūžusios plastikinės detalės gali reikšti, kad odometras buvo ardytas. Suklastotas mechaninis odometras gali turėti ir kitų požymių, pvz., klaidingai išdėstytus skaičius.
• Šviesos elementai ir stiklai: Laikui bėgant priekiniai žibintai tampa matiniai su gelsvu atspalviu, nes beveik visų šiuolaikinių automobilių išorinis stiklas yra plastikinis. Jei žibintai atrodo švieži, galbūt automobilis buvo patekęs į avariją ir žibintai pakeisti. Tas pats pasakytina ir apie priekinį stiklą: jei jis yra originalus, iki 100-150 tūkst. kilometrų ridos jį nudėvės net valytuvai.
• Kiti interjero elementai: Vairo būklė, pavarų dėžės rankenėlė, klimato kontrolės sistemos skydelis, elektra valdomų langų blokas ir porankis gali parodyti nusidėvėjimą, atitinkantį didelę ridą. Japoniškuose automobiliuose mygtukai blokuose greičiausiai nusitrina.
• Saugos diržai: Ištraukite saugos diržą iki galo, kad pamatytumėte, kaip jis turėtų atrodyti beveik nepriekaištingos būklės. Paprastai iki 100 tūkst. km ridos jis tik pradeda šiek tiek dėvėti kraštus. Nuvažiavus 100-200 tūkst. km jis jau pradeda deformuotis ir raukšlėtis.
• Kėbulo konstrukcija ir rūdys: Ant automobilio arkų gali atsirasti rūdys, kurios parodys tikrąją automobilio ridą.
• Padangos ir stabdžių diskai: Perkant naują automobilį, verta atkreipti dėmesį į jo stabdžių diskus ir padangas. Stabdžių disko dar nereikėtų keisti, nes to reikia po antro ar trečio trinkelių komplekto, kurios keičiamos kas 10-20 tūkst. km. Vasarinė padanga tarnauja tris ar keturis sezonus, arba du, jei intensyviai vairuojama. Patikrinkite padangų gamybos datą.
• Variklio skyrius: Atkreipkite dėmesį į akumuliatoriaus pagaminimo metus, išsiplėtimo bakelio švarą ir įvairius užrašus po variklio dangčiu, kurie gali rodyti, kad elementas buvo pirktas iš šroto. Ant priekinių žibintų visada būna gamybinė lentelė, kuri gali neatitikti automobilio.

Profesionali techninė patikra

Visada verta automobilį nuvaryti į patikimą servisą, kad mechanikai patikrintų variklio darbą, kėbulo būklę bei atliktų kompiuterinę diagnostiką. Profesionalus meistras, turintis tinkamą įrangą, dažnai gali aptikti ridos neatitikimus tarp skirtingų automobilio modulių. Kompiuterinė diagnostika leidžia išsiaiškinti, ar rida iškraipyta, ar ne, nuėjus į įvairius automobilio valdymo blokus, kuriuose rodoma rida ir variklio darbo valandos. Svarbu viską palyginti kartu: ir išorinės būklės, ir elektroninės diagnostikos rodiklius.

3. Dokumentų patikra

Dokumentų patikra yra esminė dalis siekiant įsitikinti automobilio ridos tikrumu ir išvengti sukčiavimo.

• Techninės priežiūros įrašai: Kiekvienai transporto priemonei būtina reguliari techninė priežiūra. Kiekvieną kartą mechanikui pakeitus alyvą, diržus ar sutvarkius tam tikrus gedimus, automobilio techninės priežiūros istorijoje turėtų atsirasti naujas įrašas kartu su esama rida. Peržiūrėkite techninės priežiūros įrašus, kad įsitikintumėte, jog kilometražas nebuvo sumažintas. Jei automobilio savininkas neturi nė vieno techninės priežiūros dokumento, tai galima laikyti vienu iš įspėjimų.
• Kilmės šalies registrai: Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti transporto priemonės kilmės šalį ir patikrinti automobilio ridą viešuose registruose. Pavyzdžiui, Olandijoje ir Belgijoje įregistruoti automobiliai išsiskiria ypač aukšta kokybe ir jų ridos duomenys lengvai prieinami.
• Pardavėjo pateikiami dokumentai: Iš pardavėjo reikalaukite sertifikatų arba techninių apžiūrų dokumentų, jei jis teigia, kad odometro rodmenys yra tikri.

Svarbiausia renkantis naudotą automobilį

Svarbiausia taisyklė renkantis naudotą automobilį - išlikti budriems ir niekada nepasikliauti vien tik pardavėjo žodžiais ar skelbime pateikta gražia informacija. Jei po patikros internetu arba vizualinio patikrinimo kyla pagrįstų įtarimų, geriausias sprendimas yra atsisakyti tokio pirkinio. Jei pardavėjas primygtinai tvirtina, kad rida tikra, bet atsisako leisti atlikti išsamią patikrą servise, tai yra akivaizdus įspėjamasis ženklas.

Rida ar pagaminimo metai?

Daugelis žmonių mano, kad automobilio amžius yra svarbiausias parametras, tačiau iš tikrųjų būtent kilometražas atspindi techninę ir išorinę automobilio būklę. Vidutiniškai automobilis per metus nuvažiuoja 20 000 km. Tai reiškia, kad jei automobilis senesnis nei dešimties metų, tikėtina, kad jis nuvažiavo daugiau nei 200 000 kilometrų.

Variklio darbo valandos

Kitas veiksnys, į kurį svarbu atsižvelgti perkant automobilį, yra variklio darbo valandos. Šis parametras parodo, kiek tam tikras agregatas dirbo valandomis, minutėmis, sekundėmis. Jį galima patikrinti tik naudojant aukštos kokybės diagnostikos įrangą. Šiuolaikiniai varikliai, ypač turbininiai, nemėgsta ilgai stovėti dirbdami tuščiąja eiga, nes tai stipriai juos nusidėvi, net jei rida yra maža.

Ką daryti, jei rida buvo klastota?

Jei visgi įsigijote automobilį ir vėliau paaiškėjo, kad rida buvo klastota, galite kreiptis į policiją arba vartotojų teises ginančias institucijas. Įrodyti transporto priemonės ridos suklastojimą teisme yra gana sudėtinga, nes šią problemą gali sąlygoti keletas veiksnių, pavyzdžiui, nukentėjusiojo atidumo stoka. Geriausias patarimas - apskritai vengti automobilių su suklastota rida.

Investicija į automobilio istorijos patikrą prieš pirkimą dažniausiai atsiperka su kaupu, apsaugodama jus nuo papildomų išlaidų ir garantuodama ramesnį bei saugesnį vairavimą ateityje.

tags: #automobilio #tikros #ridos #nustatymas