Automobilio paruošimas šaltajam sezonui: išsamus vadovas

Artėjant šaltajam sezonui, itin svarbu tinkamai paruošti automobilį, kad būtų užtikrintas saugumas kelyje ir komfortas. Nemaža dalis vairuotojų klaidingai mano, jog pakanka pakeisti padangas, tačiau iš tiesų automobilio parengimas žiemai apima daug daugiau detalių.

Padangų pasirinkimas ir priežiūra: saugumo garantas

Logistikos bendrovės „Girteka“ vairuotojų mokymų komandos vadovas Singaras Čepaitis pabrėžia, kad rudenį reikia ne tik užsidėti žiemines padangas, bet ir įvertinti jų būklę. Tai, anot pašnekovo, - kone svarbiausias darbas norint užtikrinti saugumą, kai keliai pasidengia sniegu ar tampa slidūs.

„Net ir žieminės padangos, kurių protektorius nusidėvėjęs ar guma sukietėjusi nuo amžiaus, praranda savo funkciją - automobilis slysta greičiau, o stabdymo kelias pailgėja keliais metrais. Todėl pirmiausia verta pasitikrinti, ar padangos dar tinkamos sezonui“, - teigia S. Čepaitis.

Oro slėgis padangose

Atvėsus orui, padangų slėgis visada krenta, todėl net ir naujos padangos gali prarasti gerą sukibimą. Mažas slėgis reiškia ne tik prastesnį valdymą, bet ir didesnes degalų sąnaudas, įsitikinęs S. Čepaitis.

Žieminių padangų tipai ir jų ypatybės

UAB „Geros padangos“ direktorius Tautvydas Laurinavičius pataria, kad renkantis padangas šaltajam sezonui, pirmiausia reikėtų nusimatyti, ar bus važinėjama gerai prižiūrimais, ar rajoniniais keliais, kur dažnai susidaro privažinėto sniego sluoksnis, o jam pradedant tirpti susidaro ledas, taip pat ar kelyje yra stačių įkalnių bei nuokalnių.

• Dygliuotos padangos: Geriausias sukibimas ant ledo ir sniego dangos. Tinka vairuotojams, dažnai važinėjantiems užmiestyje. Minusai - didesnis triukšmas, didesnės degalų sąnaudos ir teisiniai ribojimai (Lietuvoje leidžiamos nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d.). Taip pat dygliuotos padangos draudžiamos nemažoje dalyje ES valstybių.
• Minkšto mišinio frikcinės (nedygliuotos) padangos: Populiariausias Lietuvos vairuotojų pasirinkimas. Užtikrina gerą sukibimą su ledu net be dyglių. Tylesnės ir komfortiškesnės važiuoti mieste. Puikiai tinka keliuose, kurie prižiūrimi ne taip gerai. Minusai - prastėja sukibimas su sausa bei šlapia kelio dangomis.
• Vidutinio kietumo frikcinės padangos: Universalus pasirinkimas, jei žiemą kelio sąlygos labai kinta. Gerai veikia tiek ant šlapio asfalto, tiek ant sniego. Minusai - prasčiau sukimba esant slidžiai apledėjusiai kelio dangai.

Lipdukų parametrų interpretavimas

T. Laurinavičius atkreipia dėmesį, kad sudėtingiausia renkantis žiemines padangas nepasimesti tarp kuro ir šlapios dangos parametrų, kurie yra nurodomi ant lipdukų. Vasarą viskas aišku: kuo rodikliai aukštesni - tuo geriau, o žiemą viskas kitaip.

„Tarkime, jei jūs norite minkšto mišinio padangų, šlapios dangos parametras nebūna aukštas. Kuo padangos mišinys minkštesnis - tuo šis parametras bus žemesnis. Reikia suprasti, kad šis parametras nurodo sukibimą su šlapia kelio danga, o ne su apledėjusia“, - aiškina T. Laurinavičius.

Analogiška situacija ir su kuro sąnaudų parametru: kuo padanga švelnesnė, tuo šis parametras aukštesnis, o jei padanga yra agresyvaus protektoriaus - šis parametras krenta į apačią. Dygliuotų padangų atveju, šių parametrų gali visai nebūti, nes jos skirtos ekstremalioms sąlygoms.

Ko vengti renkantis padangas

T. Laurinavičius nerekomenduoja pirkti pačių pigiausių neaiškios kilmės padangų. Jis rekomenduoja rinktis žinomų gamintojų padangas, kurios yra testuojamos ir tikrai atitinka aukščiausius keliamus kokybės reikalavimus, nors jos yra ganėtinai brangios. Tačiau šiai dienai yra tikrai gerų ekonominės bei vidutinės klasės gamintojų padangų.

„Jei žmogus pasirinks netinkamo tipo padangas pagal savo važiavimo sąlygas, tai pinigai bus išmesti į balą. Galima pirkti vardą, bet jei, tarkime, yra ekstremalios važiavimo sąlygos ir bus pasirinktos kieto mišinio ar universalios padangos, jos tikrai neatitiks kliento lūkesčių ir gali tekti pirkti kitą komplektą minkšto mišinio arba dygliuotų padangų“, - tikina pašnekovas.

Lietuviams taip pat reikėtų vengti visasezoninių padangų: „Visasezoninės padangos tikrai nėra skirtos Lietuvos žiemoms. Apskritai, visų universalių padangų darbinė temperatūra siekia ne daugiau -5 laipsnių šalčio ir čia kalbu tik apie premium klasės padangas. Jei bus ekonominės klasės universalios padangos, tai jų darbinė temperatūra tesiekia 0 laipsnių, o nukritus žemiau 0 jos tampa kaip vasarinės, mišinys sukietėja.“

Dažna Lietuvos vairuotojų klaida - painiojimasis tarp M+S žymėjimo ir All season, 4season žymėjimo. Absoliučiai ant visų žieminių padangų, tarp jų ir ant dygliuotų padangų M+S ženklinimas yra visada. Tai nereiškia, kad padangos yra universalios. Renkantis padangas internetu ir pasirenkant skiltį „Universalios padangos“, galima nupirkti tikras visasezonines padangas, kurios netinka Lietuvos žiemoms.

Restauruotos padangos

T. Laurinavičius kategoriškas dėl restauruotų padangų: tai yra vienas blogiausių pasirinkimų. „Viršuje yra išliejamas naujas protektorius, bet kas darosi viduje - niekas nežino. Padangos kordas yra paskaičiuotas vienam gyvavimo ciklui, kol nusidėvi viršutinis padangos sluoksnis - protektorius. Kokio stovio pagrindinė konstrukcinė padangos dalis - niekas nežino.“

Padangų remontas

Vinimi pradurtą padangą dažnai dar galima ir verta gelbėti: „Pasigavus vinį per protektoriaus viršų, jei su nuleista padanga nebuvo važiuota didelis atstumas ir padangos šonai nesugadinti - tikrai galima kokybiškai, geromis medžiagomis ją suremontuoti ir toliau saugiai eksploatuoti.“ Visgi, nesaugu, jei padanga suremontuota įkišant vadinamąjį „šniūrą“ - šis remonto būdas tinkamas tik laikinam situacijos sprendimui, kad galėtumėte baigti kelionę, bet vėliau rekomenduojama padangą suremontuoti profesionaliai.

Sunkvežimių paruošimas žiemai: papildomi aspektai

Vairuotojų mokymų komandos vadovas Singaras Čepaitis paminėjo, kad dar vienas svarbus žingsnis sunkiasvorėms transporto priemonėms - oro resiverių patikra. Tai sistemos dalis, kurioje kaupiasi drėgmė. Jei vanduo neišleidžiamas, žiemą jis gali užšalti ir sutrikdyti stabdžių ar pakabos veikimą. Tokie gedimai gali būti pavojingi net profesionaliems vairuotojams.

Taip pat reikėtų nepamiršti autonominio šildytuvo - po šiltojo sezono jį verta įjungti ir prapūsti. Būtina pasitikrinti aušinimo bei langų plovimo skysčius - jie turi būti pritaikyti žemai temperatūrai. Net viena vasarinio skysčio porcija bake gali užšalti ir pažeisti sistemą.

Bendros automobilio priežiūros rekomendacijos

S. Čepaičio teigimu, yra keli paprasti dalykai, kuriuos kiekvienas vairuotojas gali padaryti pats:

• Pasitikrinti, ar įpiltas žieminis langų plovimo skystis.
• Patikrinti teisingą padangų slėgį.
• Prieš žiemą pasikeisti salono filtrą. Tai nedidelis darbas, tačiau nuo to labai priklauso komfortas: kai filtras švarus - langai mažiau rasos, o oro cirkuliacija bus geresnė.

Vis dėlto, pasak S. Čepaičio, jei norime būti tikri, kad automobilis pasiruošęs šalčiams, verta apsilankyti servise. „Ten patikrinamas akumuliatorius, šildymo sistema, aušinimo skysčio koncentracijos, durelių guminių tarpinių būklė. Tokie dalykai atrodo smulkūs, bet kai temperatūra nukrenta iki -15 °C, supranti, kad jie lemia, ar automobilis važiuos be rūpesčių“, - sako S. Čepaitis.

Papildomi žiemos įrankiai

Nors lengvųjų automobilių vairuotojams ratų grandinių paprastai nereikia, svarbu įsitikinti, kad turimi būtiniausi žiemos įrankiai: grandiklis, sniego šepetys, kastuvas. Ratų grandinės labiausiai aktualios sunkiasvorėms transporto priemonėms - vilkikams, autobusams ar kitiems didesniems automobiliams, važiuojantiems kalnuotomis ar sniegingomis vietovėmis.

Pasiruošimas netikėtumams

Žiemą net smulki techninė bėda gali virsti rimtu išbandymu, jei teks laukti pagalbos šaltyje. Todėl automobilyje visada verta turėti pirštines, kepurę, pledą, žibintuvėlį ir šiek tiek vandens.

Kuro sąnaudų mažinimas ir ekovairavimas

Degalų sąnaudos žiemą visada šiek tiek padidėja dėl tankesnio oro, ilgesnio variklio įšilimo, šildymo sistemų ir pan. Tačiau šį skirtumą galima suvaldyti.

Techninė priežiūra

Pirmiausia - tinkama techninė priežiūra. Laiku pakeisti tepalai, oro ir kuro filtrai, teisingas padangų slėgis - visa tai turi tiesioginę įtaką degalų suvartojimui. Net 0,2 baro mažesnis slėgis gali padidinti sąnaudas keliais procentais. Svarbus ir švarus variklis bei išmetimo sistema - susikaupę suodžiai mažina degimo efektyvumą. Jeigu automobilis turi autonominį šildytuvą, jį verta išvalyti - tai padeda varikliui greičiau pasiekti darbinę temperatūrą ir taupo degalus.

Vairavimo stilius

Ne mažiau svarbus veiksnys - vairavimo stilius. Žiemą jis tiesiogiai susijęs ne tik su ekonomija, bet ir su saugumu kelyje. Staigūs manevrai, aštrūs stabdymai ar per didelis greitis ne tik didina degalų sąnaudas, bet ir kelia riziką prarasti kontrolę slidžiame kelyje.

S. Čepaitis dalijasi svarbiu patarimu: „Mūsų įmonės vairuotojai dalyvauja ekovairavimo programoje „Ekolygoje“, kur mokosi važiuoti ekonomiškai ir saugiai. Tai reiškia mažesnes degalų sąnaudas, mažesnį poveikį aplinkai ir svarbiausia - didesnį saugumą kelyje, ypač žiemą. Todėl mūsų vilkikai važiuoja 82 km/val. greičiu. Tai pasirinkimas, paremtas skaičiavimais: toks greitis yra saugesnis, ekonomiškesnis ir ekologiškesnis. Mažesnis greitis reiškia trumpesnį stabdymo kelią, mažesnį nusidėvėjimą ir iki 10 proc. mažesnes degalų sąnaudas. Ekovairavimas - tai ne vien taupymas. Tai požiūris į vairavimą kaip atsakomybę: už save, už krovinį ir už kitus kelyje.“

tags: #automobilio #paruosimo #seka #nuotraukos