Kardaninis velenas, dar vadinamas varančiuoju velenu, pavaros velenu arba tiesiog „kardanu“, yra labai svarbi transporto priemonės pavaros sudedamoji dalis. Iš esmės tai gan primityvus komponentas - metalinė cilindrinė detalė, perduodanti sukimosi jėgą iš variklio į ratus ir jungianti transmisiją (dažniausiai pavarų dėžę) su diferencialu.

Kardaninio Velenio Paskirtis ir Funkcija
Kardaniniai velenai yra mechaninės detalės, skirtos perduoti sukamąjį momentą esant įvairiems kampams tarp jungiamosios transmisijos sistemos dalių. Pagrindinė kardaninio veleno paskirtis yra perduoti sukimo momentą iš transmisijos į diferencialą, kuris paskirsto šią variklio galią varantiesiems ratams. Variklio generuojama galia perduodama per transmisiją, kurios užduotis sureguliuoti greitį ir sukimo momentą prieš perduodant jį į pavaros veleną. Kardaninis velenas perduoda šią sukimosi jėgą į diferencialą, sukantį transporto priemonės ratus.
Dar viena svarbi kardaninio veleno savybė yra ta, kad jis leidžia sukti ratus, prisitaikydamas prie pakabos darbo ir judėjimo važiuojant transporto priemonei. Paprastai jį sudaro viena ar daugiau kryžminių jungčių (U formos jungčių) arba varančiųjų lankstų (CV jungtys), kurios leidžia sklandžiai perduoti galią net tada, kai tarp kardaninio veleno ir transmisijos mazgų yra didelis kampas. Kardaninis velenas yra sukonstruotas taip, kad galėtų perduoti galią judant skirtingiems automobilio komponentams. Jis turi būti tvirtas, bet kartu pakankamai lankstus, kad galėtų susidoroti su įvairiomis apkrovomis ir judesiais.
Kardaninio Velenio Montavimas
Kardaninis velenas paprastai montuojamas į galiniais arba visais keturiais ratais varomas transporto priemonės. Jeigu automobilis yra varomas tik priekiniais ratais, jame yra du kardaniniai velenai, jungiantys reduktorių ir ratus. Keturiais arba galiniais ratais varomuose automobiliuose yra ir ilgas kardanas, jungiantis pavarų dėžę su gale esančiu reduktoriumi. Šis ilgas kardaninis velenas sukasi visada ir turi būti labai gerai subalansuotas, norint išvengti vibracijų.
Automobilio Perdavimo Sistema
Automobilio perdavimo sistema yra esminė dalis, atsakinga už galios perdavimą iš variklio į ratus, leidžianti transporto priemonei judėti. Ši sistema apima įvairius komponentus, kurie kartu veikia siekdami efektyviai ir patikimai perduoti sukimo momentą nuo variklio į ratus. Perdavimo sistemos komponentai gali skirtis priklausomai nuo transporto priemonės tipo (priekiniais, galiniais ar keturiais ratais varoma transporto priemonė), tačiau pagrindiniai elementai išlieka panašūs.

Perdavimo Sistemos Komponentai
Perdavimo sistema sudaryta iš kelių esminių komponentų, kurių kiekvienas atlieka svarbią funkciją, kad užtikrintų tinkamą automobilio veikimą:
- Sankaba: Jungia variklį su pavarų dėže ir leidžia vairuotojui atjungti arba sujungti variklio galią su transmisija, keisti pavaras ir perjungti variklio galią į ratus be pertrūkių.
- Pavarų dėžė: Esminis komponentas, atsakingas už variklio galios ir sukimo momento transformavimą į tinkamą greitį ir jėgą, priklausomai nuo vairavimo sąlygų. Ji turi kelias pavaras, kurios reguliuoja sukimo momentą ir greitį.
- Kardaninis velenas: Mechaninis komponentas, perduodantis sukimo momentą iš pavarų dėžės į diferencialą, dažniausiai naudojamas galinių varančiųjų ratų transporto priemonėse.
- Diferencialas: Mechanizmas, leidžiantis ratams suktis skirtingais greičiais, kai automobilis suka arba važiuoja nelygiu keliu. Jis taip pat padeda paskirstyti variklio galią tarp priekinių ir galinių ratų (jei transporto priemonė turi visų varomų ratų sistemą).
- Pusašiai: Mechaniniai velenai, jungiantys diferencialą su automobilio ratais ir perduodantys galią iš diferencialo tiesiai į ratus.
- Perdavimo dėžė (arba skirstymo dėžė): Naudojama keturių ratų pavaros (4x4) sistemose.
- Automatinės pavarų dėžės: Sistema, leidžianti automatiškai perjungti pavaras, priklausomai nuo variklio greičio ir apkrovos.
Kardaninio Velenio Sandara
Kardaninį veleną sudaro kelios svarbios dalys, kurios užtikrina jo patikimą ir efektyvų veikimą:
- Veleno dalis: Pagrindinė veleno dalis, kuri perduoda sukamąjį momentą. Turi būti tvirta, tačiau lengva, kad atlaikytų dideles apkrovas ir veiktų efektyviai net esant aukštiems sukimo momentams.
- Šarnyrai: Pagrindiniai elementai, užtikrinantys lankstumą velenui, leidžiantys perduoti sukamąjį momentą net esant kampiniam nuokrypiui tarp varomosios ašies ir variklio. U jungtys yra atsakingos už lankstumą ir apsaugo veleną nuo lankstymo ir jo sukeltų gedimų.
- Flanšai: Specialūs tvirtinimo elementai, naudojami kardaninio veleno jungimui su transmisijos arba diferencialo sistema.
- Guoliai ir tarpinės: Naudojami siekiant sumažinti trintį ir užtikrinti sklandų veleno sukimąsi.
- Slydimo sąnariai: Kai kuriuose kardaniniuose velenuose yra slydimo sąnariai, kurie leidžia velenui šiek tiek pasislinkti išilgai savo ašies.
Kardanų gamybai dažniausiai yra naudojamas plienas.
Kardaninių Velenų Tipai
- Vientisi kardaniniai velenai: Standartinis veleno tipas įprastas transporto priemonėse su trumpesne ratų baze. Jie yra paprastesni ir lengvesni, tačiau yra riboto ilgio, nes linkę į didesnę vibraciją ir deformacijas esant didesniam greičiui.
- Dviejų dalių kardaniniai velenai: Sutinkami ilgesnės ratų bazės transporto priemonėse, juos sudaro du velenai, sujungti kryžme ar lankstu ir pakabinti ant centrinio atraminio guolio. Tokio tipo konstrukcija leidžia lanksčiau pritaikyti veleno ilgį pagal poreikius bei sumažinti vibraciją.
- Dvigubo šarnyro velenai: Turi du šarnyrus, todėl gali perduoti sukamąjį momentą esant didesniems kampiniams nuokrypiams.
- Teleskopiniai kardanai: Šie velenai turi slydimo sąnarį, leidžiantį velenui pailgėti ar sutrumpėti priklausomai nuo transporto priemonės judėjimo.
- Anglies pluošto kardaniniai velenai: Naudojami didelės galios transporto priemonėse, šie varantieji velenai yra lengvi ir pasižymi ypač dideliu tvirtumu bei ilgaamžiškumu. Jie sumažina inercijos momentą, taip pagerindami pagreitį ir bendrą automobilio valdymą.
- Plieniniai kardaniniai velenai: Dažniausiai sutinkami ir pagrinde naudojami įprastuose automobiliuose, plieniniai kardaniniai velenai užtikrina gerą tvirtumo, ilgaamžiškumo ir ekonomiškumo balansą.
Kardaninio Velenio Priežiūra ir Gedimai
Kardaniniai velenai, kaip ir bet kurios kitos mechaninės dalys, reikalauja nuolatinės priežiūros, siekiant užtikrinti ilgalaikį ir sklandų veikimą. Tinkama kardaninio veleno priežiūra yra būtina sklandžiam transporto priemonės pavaros darbui ir ilgaamžiškumui.
Kaip veikia kardaninio veleno dalys? – GMB
Tinkamos Priežiūros Aspektai
- Reguliarūs patikrinimai: Periodiniai vizualiniai patikrinimai gali padėti anksti nustatyti susidėvėjimą, pažeidimus ar veleno disbalansą. Apžiūros metu mechanikai gali pastebėti didelius pažeidimus dėl korozijos, taip pat įlenkimų ar įtrūkimų požymių. Svarbu reguliariai tikrinti, ar nėra pažeidimų, įtrūkimų ar nusidėvėjimo ženklų.
- Jungčių tepimas: Kryžmines jungtis ir varančiuosius lankstus reikia reguliariai sutepti, kad būtų užtikrintas sklandus veikimas ir išvengta priešlaikinio nusidėvėjimo. Tepimas yra pagrindinė kardano priežiūros dalis, užtikrinanti jo ilgalaikį veikimą. Svarbu naudoti gamintojo rekomenduojamą tepalą ir užtepti jį ant visų judančių dalių. Ypatingą dėmesį skirkite šarnyrams, nes jie dažnai patiria didžiausias apkrovas.
- Balansavimas: Kadangi kardaninis velenas sukasi dideliais greičiais, svarbu, kad jis būtų tinkamai subalansuotas. Jei kardaninio veleno sukimosi metu atsiranda vibracijos, gali reikėti iš naujo subalansuoti kardaninį veleną, kad būtų užtikrintas tolygus šio komponento darbas, nes didelės vibracijos sąlygoja kitų transmisijos mazgų nusidėvėjimą.
- Tvirtinimo elementų tikrinimas: Flanšų varžtai ir kiti tvirtinimo elementai turi būti reguliariai tikrinami ir, jei reikia, priveržiami.
Dažniausi Gedimai ir Jų Priežastys
- Kryžminių jungčių ar varančiųjų lankstų gedimai: Šios jungtys yra būtinos, kad pavaros velenas galėtų lankstytis. Laikui bėgant jos gali susidėvėti dėl tepimo trūkumo, užteršimo arba bendro nusidėvėjimo, todėl gali atsirasti triukšmas ir vibracija.
- Kardaninio veleno disbalansas: Disbalansas gali atsirasti dėl pažeidimo arba susidėvėjimo, dėl kurio atsiranda vibracija ir dėl to gali būti pažeisti kiti pavaros komponentai.
- Susidėvėjimas ir korozija: Aplinkos poveikis ir tarša gali sukelti veleno koroziją, taip susilpnindama kardaninio veleno metalą ir sukeldama priešlaikinį susidėvėjimą.
- Atraminio guolio gedimas: Dviejų dalių kardaninio veleno centrinio atraminio guolio susidėvėjimas taip pat dažnai pasitaikantis gedimas, sukeliantis nepageidaujamą kardaninio veleno laisvumą ir padidėjusias vibracijas.
Gedimų Simptomai ir Diagnostika
Vibracija - dažniausiai pasitaikanti problema su pagrindiniais kardaniniais velenais yra vibracija, kuri ypatingai jaučiama įsibėgėjant. Jei automobilyje jaučiama vibracija, ypač važiuojant dideliu greičiu, šis simptomas gali rodyti pavaros veleno disbalansą arba pažeidimą.
Išbėgęs tepalas iš lanksčių jungčių - jeigu šalia rato matote tepaluotą vietą, galimai jis išbėgo iš pusašio lanksčios jungties.
Kardano sistema gali susidurti su įvairiomis problemomis, tarp kurių dažniausiai pasitaiko vibracija važiuojant, triukšmas posūkiuose ar tepalo nuotėkis. Triukšmas posūkiuose gali būti susijęs su susidėvėjusiais šarnyrais, o tepalo nuotėkis reiškia, kad trūksta tinkamo sutepimo. Įsiklausykite, ar nesigirdi neįprasto barškėjimo, bildėjimo ar spargsėjimo garsų greitėjant bei lėtėjant. Jei juos girdite, tai gali reikšti, kad kryžminė jungtis, dar vadinama elastine, susidėvėjusi.
Kardaninio Velenio Keitimas ir Remontas
Kardaninio veleno keitimas yra būtinas, jei pastebimi tam tikri požymiai. Nuolatinė vibracija, kurios nepavyksta pašalinti balansavimu, gali reikšti rimtus pažeidimus. Įtrūkimai ar deformacijos ant veleno ar šarnyrų taip pat signalizuoja apie būtinybę keisti šias dalis.
Varančiųjų velenų remontas gali būti brangus ir sudėtingas. Paprastesnė užduotis, pavyzdžiui, kardano šarnyrinės jungties pakeitimas yra palyginti nebrangūs. Tačiau jei pats kardaninis velenas yra smarkiai pažeistas arba išbalansuotas, jį gali tekti keisti visą, o tai kainuoja brangiau bei reikalauja daugiau laiko. Remonto sudėtingumas priklauso nuo konkrečios problemos.
Taigi, nors ir kardaninis velenas atrodytų yra tik metalo gabalas, tačiau jis taip pat, kaip ir kiti automobilio komponentai, reikalauja reguliarios priežiūros. Tinkama kardaninio veleno priežiūra ne tik prailgina jo tarnavimo laiką, bet ir užtikrina sklandų automobilio veikimą bei vairavimo komfortą.
Automatinės Pavarų Dėžės Velenų Riebokšliai
Automobilio priežiūra yra svarbi jo ilgaamžiškumo ir saugumo garantija. Vienas iš svarbiausių komponentų, kuriam reikia ypatingo dėmesio, yra automatinė pavarų dėžė. Jos tinkamas veikimas užtikrina sklandų važiavimą, o susidėvėjusios dalys gali sukelti rimtų problemų.
Viena iš dažnai pasitaikančių problemų, susijusių su automatinėmis pavarų dėžėmis, yra susidėvėję ar pažeisti veleno riebokšliai. Šie nedideli, bet svarbūs komponentai užtikrina tepalo sulaikymą ir nešvarumų nepatekimo į pavarų dėžės vidų. Kai riebokšliai netinkamai veikia, gali atsirasti tepalo pratekėjimas, o tai savo ruožtu gali lemti pavarų dėžės perkaitimą ir sugadinimą. Neleiskite mažyčiam triukšmui pastoviai apsigyventi automobilio salone. Jei pastebėjote bet kokius neįprastus garsus ar tepalo dėmes, tai gali reikšti, kad netinkamai veikia autodalys. Pasirūpinkite naujos auto detalės pakeitimu.
Automatinės Pavarų Dėžės Velenų Riebokšlio CORTECO 19034104B
Nauja automobilio detalė - automatinės pavarų dėžės veleno riebokšlis CORTECO 19034104B - skirta remontui arba susidėvėjusios dalies keitimui. Renkantis naujas dalis visada verta rinktis naujas originalias dalis, kurios užtikrina geriausią suderinamumą ir ilgaamžiškumą.
Šią prekę turime sandėlyje. Kai prekė yra Klaipėdos sandėlyje (prekės likutis didesnis nei 0), nupirkus ją iki 15.30 ir pasirinkus pristatymą į LP paštomatą, ją gausite bet kurioje Lietuvos vietovėje jau sekančią dieną (tikimybė 97%). Į paštomatus prekės pristatomos ir šeštadieniais. Prekės esančios Lietuvos sandėlyje dažniausiai pristatomos per 3-4 d.d. Kai prekės neturime Lietuvoje (likutis 0 vnt), ją galima užsakyti. Prekės tiekiamos du kartus per savaitę - užsakytos iki pirmadienio 12 val., Klaipėdoje būna ketvirtadieniais / penktadieniais, užsakytos iki trečiadienio 12 val.
Kaip veikia kardaninio veleno dalys? – GMB
Konsultacijos ir Pagalba Renkantis Dalis
Reikia konsultacijos prieš įsigyjant dalis? Nori suremontuoti savo transporto priemonę? Reikia dalių? Galite pasinaudoti nemokama konsultacija, kuri padės atsakyti į visus jūsų klausimus ir padės išvengti klaidų. Autolo.lt specialistai pasiruošę suteikti pagalbą visiems. Rinkis prekes atidžiai ir tikrai galėsi ženkliai sutaupyti. Kartais automobiliui reikalinga dalis nėra sandėlyje. Atsitikti gali ir taip. Tačiau tai nereiškia, kad negalima jos gauti. Galimi užsakymai su trumpesniu užsakomos prekės (-ių) pristatymo laiku.
Mechaninės Pavarų Dėžės Gedimai ir Priežiūra
Nors automatinės pavarų dėžės tampa vis populiaresnės lengvuosiuose automobiliuose, mechaninės pavarų dėžės vis dar plačiai naudojamos daugelyje transporto priemonių tipų. Viena iš dažniausiai pasitaikančių pavarų dėžės gedimų priežasčių yra guolio nusidėvėjimas.
Mechaninės Pavarų Dėžės Sandara
Mechaninė pavarų dėžė yra sudaryta iš velenų: sankabos veleno, pagrindinio veleno ir - priklausomai nuo konstrukcijos - tarpinių velenų. Dantytas ratas, pritvirtintas prie sankabos veleno, perduoda judėjimą tarpiniam velenui. Ant abiejų šių velenų yra dantyti ratai, atsakingi už skirtingas pavaras. Šie elementai yra sujungti sinchronizatoriais. Įjungus tam tikrą pavarą, kiti ratai yra atjungiami. Svarbus visos sistemos elementas yra ir guolis. Pavarų dėžės korpuse, priekinės varomosios ašies automobiliuose, taip pat yra diferencialo mechanizmas.
Guolių Gedimo Simptomai ir Priežastys
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių guolių gedimų simptomų pavarų dėžėje yra būdingas garsas, paprastai primenantis garsų ūžimą arba „ūžimą“ iš pavarų dėžės srities. Šis triukšmas yra girdimas bet kurioje apkrautoje pavarų padėtyje ir didėja didėjant sukimosi greičiui. Pernelyg didelio guolių nusidėvėjimo priežasčių gali būti daug. Dažniausiai gedimas atsiranda dėl nuolatinio ir ilgalaikio važiavimo su didžiausia apkrova bei alyvos lygio pavarų dėžėje nekontroliavimo.
Daugelis vairuotojų vis dar mano, kad pavarų dėžėje esanti alyva, tiek mechaninėje, tiek automatinėje pavarų dėžėje, nereikalauja periodinės patikros, o kartais net ir keitimo, ir jos kiekis nesikeičia eksploatacijos metu. Dažniausiai tai yra netiesa, o toks nepaisymas gali sukelti brangius gedimus. Ne visose mechaninėse pavarų dėžėse yra galimybė keisti pavarų dėžės alyvą, todėl informaciją apie galimybę išleisti ir papildyti alyvą galima rasti transporto priemonės instrukcijoje. Verta paminėti, kad tai turėtų būti automobilio gamintojo rekomenduojama alyva.
Jei pavarų dėžė veikia pernelyg garsiai, skleidžiant minėtus garsus, tačiau tik vienoje konkrečioje pavaroje, greičiausiai tai bus nusidėvėjęs dantytas ratas arba šalia esantis guolis. Jei pavarų perjungimą lydi traškesys arba sunkumai jas pasirinkti, tai gali būti sugedusių sinchronizatorių ženklas. Svarbu anksti aptikti gedimą ir pakeisti sugadintą elementą, nes pavarų dėžė yra susijusių indų sistema. Pernelyg didelis vieno komponento nusidėvėjimas gali sukelti kitų komponentų gedimą. Galutinė guolio būklės patikra atliekama išardžius pavarų dėžę. Kaip ir daugelio kitų automobilio dalių atveju, keičiant guolį pavarų dėžėje neverta rinktis pigiausių pakaitalų.
Alkūninis Velenas: Funkcija ir Sandara
Alkūninis velenas automobilių varikliuose atlieka esminę funkciją - paverčia tiesinį stūmoklių judesį sukamuoju judesiu, kuris vėliau perduodamas ratams. Šis sudėtingas mechanizmas veikia nuolat kintančių jėgų, tokių kaip besisukančios masės išcentrinė jėga, dujų inercijos jėga ir slenkanti atgal inercijos jėga, įtakoje. Dėl šių apkrovų alkūninis velenas turi būti itin tvirtas, standus, o jo paviršiai - atsparūs dilimui, lygūs ir subalansuoti.

Alkūninio Velenio Komponentai
Alkūninis velenas sudarytas iš kelių pagrindinių dalių:
- Alkūninio veleno priekinio (laisvojo) galo.
- Švaistiklio kakliukų.
- Pagrindinio veleno kakliukų.
- Švaistiklių.
- Balansinių blokų.
- Alkūninio veleno galinio flanšo (galios išvesties galo).
Pagrindiniai veleno kakliukai tvirtinami cilindrų bloke, o švaistiklio kakliukai jungiasi su didžiąja švaistiklio anga. Mažoji švaistiklio galvutės anga yra sujungta su cilindro stūmokliu, sudarant tipinį švaistiklio-stūmoklio mechanizmą. Konstrukciškai alkūninis velenas dažnai susideda iš daugelio alkūnių, kurių švaistiklio kaiščiai, švaistiklio svirtys ir pagrindiniai sukliai sudaro vientisą struktūrą. Daugelio variklių alkūniniai velenai turi alkūninius svirtis. Pagal švaistiklio prijungimo būdą, alkūniniai velenai skirstomi į vientisus ir surenkamus (kombinuotus) tipus.
Alkūninio Velenio Funkcija ir Veikimas
Pagrindinė alkūninio veleno funkcija - paversti stūmoklių tiesinį judesį sukamuoju judesiu ir tiekti galią variklio transmisijos sistemai. Variklio veikimo metu, degimo procesas stumia stūmoklį žemyn. Ši jėga per švaistiklį perduodama alkūniniam velenui, kuris dėl to pradeda suktis. Tai yra esminis principas, leidžiantis automobiliui judėti. Alkūninis velenas ne tik generuoja sukimo momentą, bet ir valdo kitas variklio sistemas. Jis suka kumštelinį veleną, kuris reguliuoja variklio vožtuvų atidarymą ir uždarymą, taip kontroliuodamas oro ir degalų mišinio patekimą į degimo kameras bei išmetamųjų dujų išleidimą.
Alkūninio Velenio Ašinės Padėties Svarba
Jei alkūninis velenas nebūtų tinkamai išdėstytas ašine kryptimi, atsirastų ašinis judėjimas. Tai sukeltų papildomą ašinį slėgį, dėl kurio ekscentriškai dėvėtųsi švaistiklio guoliai, stūmokliai ir stūmoklių kaiščiai. Be to, ašinis judėjimas sankabos užspaudimo metu gali pakeisti sankabos laisvą eigą, sukeldamas vibracijas užvedant automobilį. Alkūninio veleno ašinė padėtis paprastai kontroliuojama naudojant traukos plokštes, sudarytas iš keturių pusapvalių tarpiklių, sumontuotų ant paskutinio alkūninio veleno kakliuko. Didžiausią ašinio judėjimo priežastį sukelia transporto priemonės inercija ir sankabos slėgio plokštės trauka, veikianti atleidimo guolį. Geriausia vieta atraminei plokštei montuoti yra cilindrų bloko gale, nes sunkiausios sukamąją jėgą perduodančios dalys (smagratis ir sankaba) yra arčiausiai šios vietos.
Alkūninio Velenio Medžiagos ir Konstrukcija
Tradiciniai alkūniniai velenai dažniausiai gaminami iš vidutinio anglies plieno ir vidutinio anglies legiruotojo plieno (pvz., 45, 40Cr, 35Mn2). Paviršius apdorojamas aukšto dažnio arba nitrito tirpalais, o galutinis apdirbimas užtikrina reikiamą lygumą ir atsparumą. Šiuolaikiniuose automobilių varikliuose plačiai naudojami kaliojo ketaus alkūniniai velenai, pasižymintys geromis mechaninėmis savybėmis. Dėl didelių sukimo jėgų, alkūniniai velenai gaminami iš kaltinio plieno, užtikrinančio tvirtumą ir ilgaamžiškumą. Jie turi grūdintą paviršių ir tvirtą šerdį. Siekiant užtikrinti sklandų variklio darbą, alkūninis velenas yra subalansuotas.
Alkūninio Velenio Atsvaros ir Guoliai
Atsvaros yra sunkios dalys, pritvirtintos prie alkūninio veleno, kurios padeda sumažinti vibraciją ir pagerinti variklio veikimo sklandumą. Jos kompensuoja besisukančių dalių sukeliamas jėgas, užtikrinant stabilumą. Guoliai palaiko alkūninio veleno kakliukus ir leidžia jam suktis su minimalia trintimi. Tai gali būti slydimo arba kakliuko guoliai, kurie yra būtini sklandžiam alkūninio veleno veikimui.
Smagračio Tvirtinimo Flanšas ir Alyvos Sandarikliai
Smagračio tvirtinimo flanšas yra vieta, kur smagratis jungiamas prie alkūninio veleno. Smagratis yra didelis mechaninis įtaisas, sukaupiantis sukamąją energiją ir išlyginantis variklio darbą. Alyvos sandarikliai yra montuojami abiejuose alkūninio veleno galuose, siekiant užkirsti kelią alyvos nutekėjimui iš variklio.
Alkūninio Velenio Vaidmuo Perdavimo Sistemoje
Alkūninis velenas yra pagrindinis elementas, paverčiantis stūmoklių judėjimą į sukamąjį judesį, kuris varo transporto priemonę. Stūmokliui judant žemyn, alkūninis velenas sukasi ir perduoda energiją smagračiui. Toliau, sankaba perima sukimosi energiją iš alkūninio veleno ir perduoda ją per pavarų dėžę į diferencialą, o galiausiai - į ratus. Taigi, alkūninis velenas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės judėjimu.
Alkūninio Velenio Padėties Daviklis
Alkūninio veleno padėties daviklis yra mažas, bet itin svarbus komponentas, informuojantis variklio valdymo kompiuterį (ECU) apie momentinę alkūninio veleno padėtį ir jo apsisukimų greitį. Šie duomenys yra būtini tiksliam degalų įpurškimo momentui, uždegimo kampui ir kitiems variklio parametrams nustatyti. Daviklis veikia kartu su matavimo disku, kuris gali turėti išpjautus plyšelius, dantukus arba magnetus. Priklausomai nuo daviklio tipo (indukcinis, Holo, išmanusis), jis reaguoja į disko elementų artėjimą ir siunčia elektrinį signalą į ECU.

Alkūninio Velenio Padėties Daviklio Gedimo Požymiai
Sugedus alkūninio veleno padėties davikliui, gali pasireikšti šie simptomai:
- Karšto variklio gesimas.
- Netolygus variklio darbas.
- Užvedimo problemos arba variklis visai neužsikuria.
- Užsidegusi "Check Engine" lemputė ir variklio perėjimas į avarinį režimą (galios sumažėjimas, degalų sąnaudų padidėjimas).
- Problemos su EGR sistemos darbu.
Alkūninio Velenio Padėties Daviklio Gedimo Priežastys
Dažniausios gedimų priežastys:
- Vidinis trumpas jungimas.
- Mechaninis matavimo disko pažeidimas.
- Elektros laidų, kištuko arba lizdo pažeidimai.
- Daviklio galvutės užsiteršimas.
- Kištuko arba lizdo korozija.
- Apnašos ant jungiamųjų elementų.
Alkūninio Velenio Padėties Daviklio Diagnostika ir Keitimas
Diagnostika apima klaidos kodų nuskaitymą, daviklio montavimo vietos ir tipo nustatymą. Toliau tikrinamas daviklio ir matavimo disko fizinis stovis, matuojamas daviklio ritės varžas ir generuojamas signalas (dažnai naudojant osciloskopą). Nors kartais daviklį galima pabandyti išvalyti arba suremontuoti laidus, patikimiausias sprendimas yra daviklio pakeitimas nauju. Keitimas dažniausiai atliekamas servise dėl sunkiai prieinamos montavimo vietos ir būtinybės tinkamai sureguliuoti daviklį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visada alkūninio veleno padėties daviklis yra variklio gedimo priežastis.