Automobilio lakavimas juodu laku ir kėbulo priežiūra

Reguliariai eksploatuojant automobilį dyla ne tik variklio ar pakabos elementai, bet ir žibintai, stiklai, kėbulas. Tiek plastikines, tiek metalines dažytas kėbulo dalis dengia grunto sluoksnis, plonas dažų sluoksnis ir skaidraus lako sluoksnis. Pastarasis laikui bėgant dėvisi, praranda skaidrumą, o automobilis netenka pirminio blizgesio.

Lako pažeidimai ir jų atsiradimo priežastys

Kėbulo dažus dengiančio lako sluoksnis pažeidžiamas netyčia perbraukus kėbulą rankinuku, kuprine, šakomis gamtoje ar užkabinus pirkinių vėžimėliu automobilių stovėjimo aikštelėje.

Jei identiškai eksploatuotume juodą ir baltą automobilį, palyginus jų išvaizdą - juodasis atrodytų ženkliai prasčiau. Įbrėžimai apsauginiame lako sluoksnyje matomi plika akimi, nes šviesos spinduliai, krisdami ant įrėžimo, lūžta ties aštria įrėžimo briauna, taip sudarydami atspindžius. Laimei, nupoliravus kėbulą, galima nugludinti paviršių ir grąžinti kėbului ankstesnį spindesį.

Saulės spinduliai, vabzdžių liekanos, paukščių išmatos - tai kasdieniai mašinos apsauginio dažų sluoksnio (arba lako) kenkėjai. Iš po priekyje važiuojančių transporto priemonių ratų lekiantys akmenėliai gali palikti žymes ant variklio dangčio ar sparnų.

Automobilio dažymas ir lako sluoksnio svarba

Automobilio dažymas - tai automobilio kėbulo padengimas nauju dažų sluoksniu siekiant atkurti arba pakeisti jo spalvą. Dažymas yra vienas svarbiausių estetinės automobilių priežiūros ir remonto darbų. Kokybiškai nudažytas automobilis ne tik puikiai atrodo, bet ir yra apsaugotas nuo korozijos, aplinkos poveikio (UV spindulių, drėgmės, druskų).

Kada reikalingas automobilio dažymas?

1. Po eismo įvykio: net ir nedidelės avarijos dažnai palieka įbrėžimus, nubrozdinimus ar įlenkimus, kuriuos tvarkant tenka perdažyti pažeistas detales.
2. Korozija, lakavimo pažeidimai: seniems automobiliams dažnai ima luptis lakas, blukti dažai, atsiranda rūdžių dėmelių.
3. Įbrėžimai, nubrozdinimai: net ir be avarijų automobilis su laiku prisirenka nedidelių defektų - parkavimosi įbrėžimų, akmenukų įdaužų ant kapoto.
4. Spalvos keitimas ar atnaujinimas: kartais savininkas tiesiog nori pakeisti automobilio spalvą arba atnaujinti originalią spalvą, kuri per metus išbluko.

Automobilio dažymo procesas: žingsnis po žingsnio

1. Paruošimas

Prieš pradedant dažyti, automobilis ar dažoma detalė kruopščiai nuplaunami, nuriebinami (pašalinami purvas, dulkės, tepalai). Tuomet pašalinami seni pažeisti dažai tose vietose, kuriose yra pažeidimų - šlifuojama švitriniu popieriumi arba naudojant specialius šlifavimo įrankius. Jei yra rūdžių, jos nuvalomos iki švaraus metalo. Mažesni paviršiaus nelygumai (įbrėžimai, duobutės) užglaistomi auto glaistu ir vėl nušlifuojami, kad paviršius būtų lygus. Tinkamas paviršiaus paruošimas užtikrins tolygų ir patvarų padengimą, neleis susidaryti burbuliukams ir dažų lupimuisi.

Pirmas darbas prieš pradedant dažyti - automobilio geometrijos atkūrimas arba patikrinimas. Prireikus pirmiausia tiesinamas ir tvarkomas kėbulas, ant jo kabinamos sutvarkytos ir ištiesintos durelės ir sparnai. Geras dažytojas visas šias detales stengsis visiškai ištiesinti, o prastas nelygumus tiesiog užteps glaistu. Vėliau dėl to gali nukentėti dažymo kokybė. Sukabinus į vietą visas detales, sutvarkomi tarp jų esantys tarpai (jie turi būti vienodo pločio). Vėliau tikrinama automobilio važiuoklė ir, prireikus, atkuriama jos geometrija.

Tik prastas dažytojas glaistys ir dažys automobilį, nenuvalęs senų dažų ar rūdžių. Jeigu yra rūdžių ar nuskilusių dažų, arba tvarkant prastai dažytą automobilį, viskas valoma iki blizgančio metalinio paviršiaus. Kitais atvejais valoma ne visa detalė, o tik ta vieta, kurią reikia glaistyti. Įvertinama nuvalytos detalės būklė. Jeigu matome rūdžių, vieta apdorojama rūdžių rišikliu. Tepamas glaistas (jis nėra būtinas, jeigu paviršius lygus ir tinkamas dažyti). Reikia nepamiršti glaisto sumaišyti su kietikliu, kitaip jis nesustings. Automobilio metalinių dalių dažymas turi savų ypatumų. Pradinis etapas - senų dažų ir rūdžių šalinimas, tam naudojamas švitrinis popierius arba specialūs chemikalai.

Svarbu apsaugoti automobilio dalis, kurios nebus dažomos, dažymo juosta ir plėvele.

2. Gruntavimas

Paruoštas metalinis (arba iki seno dažo sluoksnio nušveistas) paviršius padengiamas antikoroziniu gruntu. Gruntas pagerina dažų sukibimą ir apsaugo metalą nuo rūdžių. Gruntas juos paslepia ir užtikrina geresnį dažų sukibimą su paviršiumi. Grunto sluoksnis turi pilnai išdžiūti.

Paskutinis paruošimo etapas - gruntavimas, kuris pagerins dažų sukibimą su paviršiumi ir galutinio rezultato kokybę.

3. Dažų parinkimas ir paruošimas

Kol džiūsta gruntas, ruošiamas dažų mišinys. Jei dažomas tik vienas automobilio elementas originalia spalva, būtina parinkti identišką atspalvį pagal gamintojo kodą (kiekvienas automobilis turi spalvos kodą) arba pagal kompiuterinę programą/spektrofotometrą, nes spalva gali būti šiek tiek išblukusi.

Dažų tipai

• Solid (vientisi) dažai: tai paprastos spalvos be metalinių dalelių. Tokios spalvos - pvz., gryna balta, raudona, juoda (neperlamutrinė) - atrodo lyg matinės, neturi blizgių atspindžių dalelių.
• Metallic dažai: turi aliuminio dalelių, kurios suteikia blizgantį, žėrintį efektą. Labai paplitę šiuolaikiniuose automobiliuose. Po dažymo visada dengiamas lakas, kad paviršius būtų blizgus.
• Perliniai (perlamutriniai) dažai: be metalinių dalelių dar turi specialių pigmentų, kurie sukuria perlo spindesio efektą, spalva gali keistis priklausomai nuo kampo. Paprastai purškiami keli sluoksniai: bazinė spalva, perlo sluoksnis ir lakas.
• Matiniai dažai: specialus dažymas, kai paviršius paliekamas matinis (be blizgesio). Tam naudojamas matinis lakas arba specialūs dažai.

Automobilių dažymui gali būti naudojami trijų tipų dažai: metalikas, perlamutras arba akrilas (detalės aerozolių balionėliais nenudažysi kokybiškai). Akrilu nudažyto automobilio galima nelakuoti, o nudažytas metaliko ar perlamutro dažais labiau blizgės ir žaižaruos. Naudojami HS (kieti) ir MS (minkšti) lakai. Praktika rodo, kad geriausia automobilį dažyti ir lakuoti, nes taip automobilis atrodys puikiai.

Jei dažoma ne visa detalė, o dalis, daromi perėjimai į gretimą zoną. Jeigu dažomo automobilio dažų kodo nematyti, arba jis nudažytas sunkiai parenkama spalva, dažant daromi vadinamieji perėjimai. Palyginama šalia dažomos detalės esančių detalių spalva, vėliau naujai pagamintais dažais nudažoma šalia esančių detalių pakraščiai, ne tik detalė.

4. Dažymas

Automobilis statomas į dažymo kamerą (specialią patalpą su ventiliacija, kur nėra dulkių). Dažytojas paruoštus dažus purškia su purkštuvu (dažų pistoletu) tolygiais sluoksniais. Paprastai padengiama 2-3 sluoksniais spalvos (su pertraukomis, kad kiekvienas sluoksnis šiek tiek apdžiūtų). Dažus tepkite plonais sluoksniais, leisdami kiekvienam sluoksniui gerai išdžiūti prieš tepdami kitą. Taip išvengsite dėmių ir užtikrinsite lygų paviršių.

Jeigu kažkuris iš etapų buvo praleistas arba darytas nekokybiškai, tai labai greitai pamatysite. Tarkim, jei po kurio laiko nudažytoje vietoje pasirodo pūslių, galimi keli variantai: blogai nuvalytas ir paruoštas paviršius, pradėta dažyti neišdžiūvus kitoms medžiagoms, palikta rūdžių, į glaistą neįdėta kietiklio. Taip gali atsitikti dirbant paskubomis.

5. Lakavimas

Jei naudojamas atskiras lakas, užpurškus spalvos sluoksnius ir jiems pradžiūvus, padengiama skaidraus lako sluoksniais (dažniausiai 2 sluoksniai). Lakas suteikia blizgesį ir apsaugo dažus nuo UV spindulių, cheminių medžiagų, smulkių įbrėžimų.

Kai dažai bus baigti ir visiškai išdžiūvę, užtepkite skaidraus lako sluoksnį, kad apsaugotumėte apdailą ir suteiktumėte jai blizgesio.

6. Baigiamieji darbai

Kai dažai ir lakas visiškai sukietėja, nuimama apsauginė maskavimo medžiaga, surenkamos nuimtos detalės (jei buvo nuimtos rankenos, emblemos ir pan.). Dažytas paviršius apžiūrimas - jei yra smulkių dulkių įkritusių į laką ar nežymių nubėgimų, jie pataisomi poliruojant specialia pasta.

Galiausiai, prieš pradėdami eksploatuoti transporto priemonę, leiskite bamperiui keletą dienų visiškai išdžiūti. Šis žingsnis yra labai svarbus, nes apsaugo nuo ankstyvo dangos pažeidimo.

Plovimas po kelių dienų, o vaškavimas / apsauginės dangos - tik kai pilnai sukietėja (dažnai rekomenduojama palaukti ilgiau). Dažai laikys metų metus (o ne pradės luptis po pirmos žiemos), jeigu bus suprastas vienas dalykas: automobilio dažymo etapai yra grandinė, kur silpniausia vieta sugadina viską. Dažymas nėra tik spalvos užpūtimas. Kai kažkas „sutaupo“ laiko: nepanaikina silikono, neišdžiovina tarp sluoksnių, per storai užpurškia laką - rezultatas būna apelsino žievė, matomi perėjimai, dulkių taškai, burbuliukai arba vėliau atsirandantis lupimasis. Apie tai daug kalbama ir gamintojų defektų prevencijos medžiagoje, kur akcentuojamas teisingas sluoksnių storis ir „flash“ laikas tarp dangų. Paruošimas užima daugiausia laiko, bet jis ir duoda rezultatą. Didžiausias priešas - silikonas, vaškai, alyvos, rankų riebalai. Jei jų nepanaikini, dažai gali „trauktis“ (atsiranda krateriai, vadinami „fish eyes“).

Dažymo įranga ir medžiagos

Visas procesas reikalauja tinkamos įrangos ir medžiagų: nuo kompresoriaus ir purškimo pistoleto iki specialių apsaugos priemonių (dažytojui reikalinga kaukė, kombinezonas), bei, žinoma, dažymo kameros arba bent jau labai švarios, gerai ventiliuojamos patalpos. Reikėtų pasirūpinti, kad dažymo įrangoje neliktų drėgmės ar kitų priemaišų, nes tai pakenks darbo kokybei.

Norint dažyti automobilį namuose, reikės specializuotų medžiagų ir įrankių. Pagrindiniai iš jų yra tinkamos spalvos dažai, gruntas, lakas, skiediklis ir dažų purkštuvas. Ne mažiau svarbios ir apsaugos priemonės: kaukės, pirštinės, apsauginiai akiniai. Paviršiui paruošti reikės šlifavimo medžiagų - švitrinio popieriaus, šlifuoklio. Taip pat prireiks dažymo juostos ir plėvelės nedažytoms vietoms apsaugoti, o apdailai - poliravimo priemonės.

Metalo ir plastiko dažymo skirtumai

Metalininių ir plastikinių automobilių dalių dažymas skiriasi dėl skirtingo medžiagų pobūdžio. Metalą reikia iš anksto apdoroti antikoroziniu gruntu, o plastikui svarbu naudoti sukibimą gerinantį gruntą. Plastikinėms dalims reikia specialių dažų, kurių formulė suteikia elastingumo, kad jos nesutrūkinėtų. Skiriasi ir dažų dengimo technika: plastmasę reikia dažyti atsargiau dėl jos polinkio deformuotis veikiant aukštai temperatūrai. Šių niuansų žinojimas padeda pasiekti optimalių rezultatų ant skirtingų paviršių. Dažyti galima ne tik metalines, bet ir plastikines automobilių dalis. Tai ypač aktualu mėgstantiems puošti savo automobilius. Dažyti galima ir automobilių buferius.

Automobilio kėbulo remontas

Automobilio kėbulo remontas - tai procesas, kurio metu pažeistos transporto priemonės metalinės korpuso dalys atstatomos į prieš avariją turėtą būklę. Tai ne tik išvaizdos atnaujinimas - profesionaliai atliktas remonto darbas užtikrina, kad automobilio struktūra ir saugumo sistemos veiktų tinkamai. Kėbulo karkasas iš tikrųjų yra pagrindinis apsaugos elementas keleiviams: sudužus ar sulūžus metalinėms detalėms, gali sutrikti automobilio elgesys kelyje.

Automobilio kėbulo remontas dažnai prasideda tuomet, kai transporto priemonei nutinka avarija arba pastebimi fiziniai pažeidimai. Po smūgių, eismo įvykių ar smulkesnių susidūrimų gali atsirasti įlenkimų, įbrėžimų, įtrūkimų metalinėse dalyse. Net ir nedidelis smūgis kartais gali pakeisti rėmo geometriją ar ratų išsidėstymą, kas tiesiogiai veikia automobilio stabilumą ir valdymą. Taip pat į remonto darbus būtina atsižvelgti, jei pradeda rastis korozija - rūdys silpnina metalą ir ilgainiui gali sukelti dar didesnius defektus. Pavyzdžiui, kruša ar kitos stichinės nelaimės gali sukelti gausią įlenkimų grandinę ant kėbulo; nors tai daugiau estetinė žala, ilgainiui rūdis gali prasiskverbti giliai į metalą, todėl laiku neatlikus remonto automobiliui gresia rimtesni remontai.

Avarijos atveju nusprendus remontuoti automobilį, labai svarbu įvertinti ne tik matomus pažeidimus (sparnai, bamperiai, durelės ar variklio gaubtas), bet ir patikrinti rėmo tiesinimo galimybes. Norint išvengti tolimesnių problemų, rekomenduojama kėbulo remonto neatidėlioti - net smulkūs įlenkimai ar dažų pažeidimai, palikti be dėmesio, ilgainiui gali tapti rimta žala. Pavyzdžiui, geltonos ar nuplėštos vietos leidžia drėgmei ir druskai patekti į metalą, o tai ypač greitai lemia rūdijimą. Jei automobilis avarijos metu buvo apdraustas KASKO draudimu, dažnai dalis arba visa kėbulo remonto kaina gali būti padengiama draudimu; dauguma servisų bendradarbiauja su draudikais ir gali padėti sutvarkyti reikiamus dokumentus.

Profesionalus vs. Savarankiškas dažymas

Profesionaliame servise: tai brangiau, tačiau gaunate garantiją, kad darbai bus atlikti kokybiškai. Servisai turi dažymo kameras, profesionalius dažus, įrangą, patyrusius dažytojus. Jie moka tinkamai sumaišyti spalvą, užtikrina, kad neliks nubėgimų, dulkių.

Savarankiškai (DIY): kai kurie entuziastai bando dažyti patys garaže. Mažus plotus (pvz., veidrodėlio dangtelį, buferio kampą) su aerozoliniu balionėliu galima apsidažyti ir patiems, tačiau viso automobilio dažymas be kameros labai sudėtingas. Didžiausi sunkumai - aplinkos švara (dulkės sugadins lygią dangą), tinkama temperatūra ir tinkama įranga. Taip pat reikalingi įgūdžiai purkšti tolygiai.

Automobilio poliravimas ir lako korekcija

Automobilio poliravimas - tai svarbi automobilio priežiūros dalis, padedanti išlaikyti jo išvaizdą ir vertę. Smulkūs įrėžimai šalinami naudojant poliravimo pastą, o gilesni įrėžimai šalinami naudojant šlifavimo pastą ir grubesnius šlifavimo padelius, o po to - paviršiai pakartotinai poliruojami. Kuo lygesnis paviršius, tuo lengviau jį prižiūrėti. Prie lygaus kėbulo sunkiau kimba nešvarumai, tad automobilis išlieka švarus ilgiau - tai ypač aktualu žiemą, kuomet prie kėbulo priauga kelio apnašų sankaupos.

Žibintų ir stiklų poliravimas

Žibintai ir stiklai bėgant metams praranda skaidrumą. Juos būtina poliruoti visų pirma dėl saugumo - skaidrumą praradę žibintai prasčiau skleidžia šviesą, nelygiai lūžtanti šviesa gali akinti kitus eismo dalyvius. Stikluose atsiradę įrėžimai atitinkamai apsunkina vairavimą, kadangi prie jų labiau kimba kelio apnašos, jie sunkiau nusivalo, atsiranda klastingi šviesos atspindžiai galintys akinti vairuotoją.

Poliravimo paslaugų tipai

Jei manote, kad poliruoti reiškia pjauti laką, tuomet esate visiškai teisūs - būtent tai ir yra poliravimas. Nesvarbu, ar tai daroma švitriniu popieriumi, poliravimo skysčiais ar rankomis, naudojant skudurėlį ir kokį nors rankų kremą - jie visi daro beveik tą patį. Paprastai detailingo srityje yra trijų tipų poliravimo paslaugos: atnaujinimas, tobulinimas ir koregavimas. Kiekvienas iš jų skiriasi pašalinamų defektų kiekiu, laiko trukme bei žingsniais, kurių reikia jiems atlikti.

• Dažų atnaujinimas: tai greita, mažai abrazyvi, švelni procedūra, kurios metu nuo automobilio pašalinama labai mažai lako (daugiausia tai likę defektai nuo prisilietimų ir plovimų). Tai poliravimo paslauga, kurią rasite kiekvienoje detailingo paslaugų įmonėje už maždaug 100 eurų. Jei savo automobiliui pirksite 50-100 dažų atnaujinimo paslaugų, o tai, švelniai tariant, ekstremalu, vargu ar prarasite daugiau nei 10-15 mikronų lako (automobilyje paprastai yra 40-70 mikronų). Atnaujinimo poliravimas yra tinkamas, jei mėgstate naudoti automatines automobilių plovyklas, kurios padaro daug smulkių įbrėžimų.
• Tobulinimas: tobulinimas yra šiek tiek agresyvesnis poliravimo metodas su abrazyvesnėmis poliravimo pastomis ir padais. Jis pašalina daug daugiau lako, todėl pašalina daugiau defektų. Verta paminėti, kad nupoliruoti laką iki paskutiniųjų sluoksnių yra labai žalinga, nes lako apsauginės ir UV spindulius slopinančios savybės, apsaugančios dažų sluoksnį, nebegalės tinkamai veikti.
• Dažų korekcija: poliravimo požiūriu nėra nieko, kas pašalintų daugiau defektų ir suteiktų geresnį blizgesį nei dažų korekcija. Kadangi dažų korekcija gali pašalinti tiek daug lako nuo kėbulo paviršiaus, labai svarbu patikrinti, ar ant paviršiaus liko pakankamai lako, kad nebūtų pavojaus negrįžtamai sugadinti dažus poliruojant arba palikti juos su itin maža lako apsauga, be kurios UV spinduliai ir kitos cheminės medžiagos ar korozinės medžiagos ims gadinti dažų sluoksnį. Dažų korekciją rekomenduojame atlikti kas 40000 - 80000 km, tačiau labai priklauso nuo to, kaip automobilis prižiūrimas ir kokiomis sąlygomis važiuojama.

Poliravimas yra greitesnis ir mažiau sudėtingas procesas, skirtas paviršiaus blizgesiui atkurti ir smulkiems defektams pašalinti - oksidavęsis lako sluoksnis, smulkūs ir reti priežiūros subraižymai, į laką įsigėrę nešvarumai, hologramos. Dažniausiai naudojami įvairių grubumo lygių poliravimo padeliai ir vidutinio/švelnaus agresyvumo poliravimo pastos. Poliravimas, priklausomai nuo pasirinkto intensyvumo, automobilio dydžio ir paviršių būklės, gali užtrukti iki 8 valandų. Paprastai mažesniems automobiliams reikės mažiau laiko, o didesniems - daugiau.

Lako korekcijos tikslas tiek mechaniškai išlyginti lako paviršių, tiek išgauti maksimalų šviesos atspindėjimo lygį ir atspindžio kokybę. Lyginant su poliravimu šalinami giliau lako sluoksnyje esantys defektai, pavieniai, atsitiktiniai įbrėžimai. Keičiama paviršiaus tekstūra ir apelsino žievelės efektas, reikalaujantys intensyvių mechaninių veiksmų. Lako korekcijos procesas gali užtrukti iki 60 darbo valandų ar net ilgiau, priklausomai nuo daugybės su konkrečiu automobiliu susijusių faktorių: jo būklės, esamo lako resurso, įmantraus kėbulo dizaino, kėbulo akcentinių komponentų kiekio ir daugybės kitų dėmesingumo poreikį padidinančių faktorių.

Poliravimas suteikia pastebimų pagerinimų lako išvaizdai, ypatingai pašalinus lengvus, blizgumą apribojančius defektus nuo ilgą laiką dėvėtų paviršių. Tačiau, kuo intensyviau poliruojamas nusidėvėjęs lakas, ar procesai pereina nuo poliravimo į lako korekciją, tuo smulkesnis ir mažiau akivaizdus pagerėjimas kiekviename etape. Lako korekcija nors ir gali padaryti stebuklus atstatant stipriai pažeistą, netinkamai suremontuotą, apleistą lako paviršių ar net reikšmingai pagerinti visiškai naujo automobilio išvaizdą, ji turi mažėjantį gautų rezultatų principą.

Pirmąjį poliravimo etapą sėkmingai įveikti ir suteikti automobiliui blizgumo gali bet kas, kam teko poliruoti kokį nors paviršių ir moka naudotis įrankiais. Bėda ta, kad po šio etapo susidaro vadinamos „hologramos“ - apvalūs atspindžiai, kuriems pašalinti reikia ilgametės patirties.

Apsauginės dangos

Vairuotojai rinkoje turi didelį pasirinkimą apsauginių dangų: nuo įprasto vaško iki brangesnių - kvarco ar nano keramikos dangų.

• Vaškas: suteikia automobilio kėbului hidrofobinių savybių ir prie jo mažiau limpa nešvarumai, tačiau nuo pažeidimų praktiškai neapsaugo.
• Kvarcas ar nano keramika: padengia kėbulą tvirta membrana, kuri suteikia ne tik atsparumo purvinimuisi, bet ir apsaugą nuo smulkių mechaninių pažeidimų. Jei akmenuku ar rankinuku perbrauktume tokia danga padengtą kėbulą, tikėtina, kad bus pažeista tik danga, o po ja slypintis lakas ir dažų sluoksnis liks sveikas.

tags: #automobilio #lakavimas #juodu #laku