Automobiliai be vidaus degimo variklių: hibridai ir elektromobiliai

Automobilių pramonė sparčiai keičiasi, o tradicinius vidaus degimo variklius vis dažniau keičia tvaresnės ir ekonomiškesnės alternatyvos. Šiame straipsnyje apžvelgsime hibridinius ir elektrinius automobilius, jų veikimo principus, privalumus ir trūkumus, taip pat perspektyvas Lietuvos rinkoje.

Hibridiniai automobiliai: technologija ir tipai

Hibridiniai automobiliai išgyvena tikrą bumą - jie puikiai parduodami tiek nauji, tiek ir antrinėje rinkoje. Tai transporto priemonės, kurias sudaro vidaus degimo variklis (benzininis arba dyzelinis, priklausomai nuo markės ir modelio) ir elektros variklis. Elektros variklių gali būti vienas arba keli, jie gali būti sujungti su vidaus degimo varikliu po variklio dangčiu arba įmontuoti kitoje vietoje, pavyzdžiui, prie galinių ratų.

Hibridinės pavaros idėja - sujungti abiejų variklių privalumus ir pašalinti jų trūkumus, siekiant geresnės važiavimo ekonomijos ir dinamikos. Pavyzdžiui, hibridinis automobilis esant kamščiui, manevruodamas ir važiuodamas trumpus atstumus veikia elektriniu režimu, o vidaus degimo variklis naudojamas tik važiuojant ilgesnius atstumus.

Hibridinių automobilių tipai:

• Mikrohibridinis automobilis

  Tai vidaus degimo automobilis su „Start&Stop“ sistema, kuri leidžia išjungti variklį, pavyzdžiui, degant šviesoforui, ir automatiškai jį įjungti paspaudus akceleratoriaus pedalą. Tai paprasčiausia hibridizacijos forma, skirta taupyti degalus ir mažinti emisijas miesto režimu.

• Lengvasis hibridas (Mild Hybrid)

  Be „Start&Stop“ funkcijos, toks automobilis turi variklio pagalbos funkciją, t. y. vidaus degimo varikliui padeda elektros variklis. Lengvasis hibridas taip pat gali rekuperuoti elektros energiją stabdant. Važiuodamas automobilis išgauna energiją, kaupia ją akumuliatoriuje ir, pavyzdžiui, greitėdamas, naudoja vidaus degimo varikliui palaikyti. Pusiau hibridiniai modeliai - tai automobiliai su atskiru 48 V akumuliatoriumi, skirtu elektriniam varikliui maitinti. Tačiau vien elektriniu varikliu važiuoti negalima - jo paskirtis yra padėti vidaus degimo varikliui.

• Pilnas hibridas (Full Hybrid / Savaiminio krovimo hibridas)

  Šiuo metu tai yra labiausiai pageidaujamas sprendimas. Jis turi visas lengvojo hibrido savybes, tačiau taip pat gali važiuoti grynai elektriniu (eV) režimu nedidelius atstumus. Pilni hibridiniai automobiliai gali veikti šešiais skirtingais režimais, kuriuos automatiškai parenka transporto priemonės centrinis valdiklis, užtikrindamas optimalų veikimą bet kuriuo metu. Šie automobiliai taip pat vadinami visiškais hibridais ir savaiminio krovimo hibridais, nes akumuliatorius įkraunamas važiuojant, o elektros variklis gauna sukaupiamą kinetinę energiją, pavyzdžiui, važiuojant į pakalnę arba stabdant automobilio greitį galima sulėtinti generatoriumi. „e-POWER“ yra akumuliatorių įkraunančio benzininio variklio ir ratus sukančio elektros variklio derinys, veikiantis panašiai kaip elektromobilis, tačiau nereikalaujantis įkrovimo iš elektros tinklo.

• Įkraunamas hibridas (Plug-in Hybrid, PHEV)

  Šis hibridinis automobilis turi visas pilno hibrido savybes, tačiau eV režimu jis gali nuvažiuoti keliolika ar net keliasdešimt kilometrų ir gali būti įkraunamas iš elektros lizdo. Pats pavadinimas sako, kad tokį hibridą galima įkrauti įkišant kištuką į elektros lizdą. Kai nuvažiuojamas visas numatytasis atstumas vien elektriniu varikliu, įjungus benzininį variklį galima toliau važiuoti hibridiniu režimu ir įkrauti automobilio akumuliatorių tada, kai pasiekiama artimiausia įkrovimo įranga. Jei reikia važiuoti elektra varomu automobiliu tik kelionės pabaigoje, galima pradėti nuo hibridinio režimo.

Kuo didesnis transporto priemonės hibridizacijos laipsnis, tuo mažesnis vidaus degimo variklio vaidmuo.

Optimalus hibridinės pavaros naudojimas

Hibridinė pavara veikia efektyviausiai, jei vairuotojas laikosi tam tikrų bendrųjų naudojimo instrukcijų:

• Jei įmanoma, reikia važiuoti tolygiai ir išlaikyti pastovų greitį.
• Elektrinio režimo diapazoną galima padidinti apribojant multimedijos, šildymo ir oro kondicionavimo naudojimą.

Elektromobiliai: privalumai ir iššūkiai

Elektromobiliai daug kuo skiriasi nuo automobilių su vidaus degimo varikliais. Nors gyventojai dažniausiai akcentuoja didesnę jų įsigijimo kainą ir įkrovimo klausimą, verta palyginti ir kitas savybes, tokias kaip eksploatacijos kaina, priežiūra, tarša ir išlaidos kurui.

Elektromobilių privalumai:

• Ekologija

  Važiuoti elektra varomu automobiliu yra pigiau nei naudoti tik tradicinius degalus. Elektros pranašumas taip pat yra tas, kad ją naudojant kaip automobilio energijos šaltinį, automobilis neišmeta CO₂. Papildomas elektromobilių privalumas yra energijos generacija važiavimo metu, kai važiuojant nuokalne ar stabdymo metu yra įkraunama baterija ir taip padidinamas nuvažiuojamas atstumas.

• Paprastesnė ir pigesnė eksploatacija

  Elektromobiliai neturi daug dalių, kurioms reikalinga nuolatinė priežiūra ar remontas, pavyzdžiui, reguliaraus tepalų, kuro ir variklio oro filtrų, degimo žvakių, pagrindinio variklio diržo, generatoriaus dirželio keitimo. Nors šiuo metu elektromobilio įsigijimo kaina yra didesnė, tačiau techninės priežiūros išlaidos yra mažesnės. JAV leidinio „Consumer Reports“ atlikto tyrimo duomenimis, elektromobilių savininkai per visą jų eksploatavimo laikotarpį sutaupo vidutiniškai 4,6 tūkst. JAV dolerių remonto ir techninės priežiūros išlaidų, palyginti su transporto priemonėmis, kurioms reikia degalų.

• Valstybės parama

  Įsigyjant elektromobilį galima pasinaudoti valstybės parama ir susigrąžinti 5 tūkst. eurų naujam ir 2,5 tūkst. eurų naudotam elektromobiliui. Nuo 2024 m. sausio 1 d. APVA teikia 500 Eur kompensaciją už neregistruotą elektrinę transporto priemonę (galima įsigyti 2 vnt.). Tai puiki galimybė įsigyti reikiamą mini elektrinį automobilį itin palankiomis sąlygomis.

• Ilgas baterijos gyvavimo ciklas

  Elektromobilio baterijos gyvavimo ciklas siekia 15-20 metų, arba 160-320 tūkst. kilometrų, priklausomai nuo vairavimo įpročių, o tai yra daug ilgesnė nei vidutinio automobilio eksploatavimo trukmė.

• Mažesnės kuro sąnaudos

  Nuvažiuoti 100 km su automobiliu, varomu iškastiniu kuru, vidutiniškai reikia 6-7 litrų kuro, kurio kaina svyruoja nuo 1,5 iki 1,7 Eur/l. Elektromobiliui 100 km nuvažiuoti reikalingas energijos kiekis siekia apie 18-20 kilovatvalandžių (kWh), o 1 kWh kaina įkraunant namuose yra apie 15-25 ct. Todėl pirmuoju atveju 100 km kelionė kainuos apie 9-12 Eur, o antruoju - apie 3-5 Eur.

Įkrovimo klausimas - svarbiausias iššūkis

Svarbiausias dalykas prieš nusprendžiant įsigyti elektromobilį yra įsivertinti, kokios talpos baterijos reikės. Tai priklauso nuo kasdien nuvažiuojamo atstumo, gyvenamosios vietos ir galimybės įkrauti elektromobilį namuose ar darbo vietoje. Kuo didesnės talpos baterija, tuo didesnis nuvažiuojamas atstumas. Jei įprastai važinėjate mieste, kasdien įveikiate nedidelius atstumus (apie 50 km) ir turite galimybę įsikrauti namuose, galite rinktis ir mažesnės talpos bateriją. Jei daugiau laiko praleidžiate užmiesčio keliuose, tuomet baterijos talpa turėtų būti didesnė, nes važiuojant didesniu greičiu energijos sąnaudos, kitaip nei automobilių su vidaus degimo varikliais, yra didesnės.

Vykstant į ilgesnes keliones elektromobiliu svarbu planuoti maršrutą ir laiką, nes pakeliui gali tekti papildomai įkrauti bateriją greito įkrovimo stotelėse, kurių tinklas šalyje kol kas dar nėra pakankamai tankus. Rekomenduojama susipažinti su viešų įkrovimo stotelių žemėlapiu, pasidomėti, kokių paslaugų tiekėjų viešos įkrovimo stotelės yra mieste ar kelionės maršrute, sužinoti daugiau apie įkainius ar kitas sąlygas.

Vairuojant elektromobilį taip pat reikia šiek tiek pakeisti įpročius ir išmokti įkrauti jo bateriją ne tada, kai ji beveik tuščia, bet kai atsiranda proga. Baterijos ilgaamžiškumo užtikrinimui svarbu vengti visiško iškrovimo ar pilno įkrovimo, todėl rekomenduojama palaikyti 20-80 proc. baterijos įkrovimo lygį. Vienas iš automobilių su vidaus degimo varikliais privalumų yra tai, kad užpildyti baką užtrunka kelias minutes, o elektromobilius reikia įkrauti ilgiau. Įprastai greitasis įkrovimas turi dvi fazes: nuolatinės srovės ir nuolatinės įtampos. Nuolatinės srovės fazėje baterija įkraunama nuo 20 iki 80 proc. taip greitai, kaip galima tai padaryti jos neperkaitinant. Įkrovimui perėjus į nuolatinės įtampos fazę, procesas lėtėja ir baterijos įkrovimas nuo 80 iki 90 proc. gali užtrukti tiek pat, kiek įkraunant ją nuo 40 iki 80 proc.

Gyvenantiems nuosavame name ar turintiems privačią stovėjimo vietą daugiabučio stovėjimo aikštelėje, įsigijus elektromobilį, rekomenduojama įsirengti jo įkrovimo stotelę. Elektromobilį įkraunant namuose jo eksploatavimo kaštai yra mažesni nei įkraunant viešose įkrovimo stotelėse. Patartina rinktis dviejų laiko zonų elektros tarifą, nes elektromobiliai dažniau įkraunami naktį ar savaitgalį, kai elektros kaina mažesnė. Elektromobilių įkrovimo išlaidas galite sumažinti dar labiau, jei baterijos įkrovimui bus naudojama elektros energija, pagaminta iš saulės elektrinės ar nutolusio parko.

Mini elektriniai automobiliai: kompaktiškas mobilumas

Elektriniai mini automobiliai - modernus mobilumo sprendimas tiems, kurie vertina patogų judėjimą mieste, mažas eksploatacijos sąnaudas ir praktiškumą kasdienybėje. Priklausomai nuo techninių savybių, jų maksimalus greitis paprastai siekia iki 45 km/h, o vienu įkrovimu galima nuvažiuoti kelias dešimtis ar net iki 100 km.

Mini elektromobilių privalumai:

• Ekonomiškas mobilumo sprendimas.
• Paprastesnė priežiūra dėl paprastesnės konstrukcijos.
• Patogus judėjimas mieste: kompaktiški modeliai leidžia lengviau manevruoti siauresnėse gatvėse, rasti parkavimo vietą ir efektyviau judėti tankiame eisme.
• Tylus ir aplinkai draugiškas transportas: nenaudojami vidaus degimo varikliai, todėl neišskiriamos išmetamosios dujos ir mažinama triukšmo tarša.
• Lengvai suprantamas valdymas.
• Paprastas įkrovimas: daugelį galima įkrauti naudojant komplekte esantį įkroviklį, kuris jungiamas į įprastą 220 V buitinę elektros rozetę.

Kam tinka mini elektromobiliai?

• Senjorams.
• Studentams ir moksleiviams (nuo 16 metų).
• Miesto gyventojams.
• Gyvenantiems priemiesčiuose ar mažesnėse gyvenvietėse.
• Žmonėms su judėjimo sunkumais.
• Verslui, komerciniam naudojimui.

Transporto priemonę taip pat reikėtų apdrausti civilinės atsakomybės draudimu. Įsigyjant šią transporto priemonę su neįgaliojo pažymėjimu arba pateikus gydytojo pažymą, galima pasinaudoti lengvatiniu 5% PVM tarifu.

Automobilių rinkos tendencijos ir ateities perspektyvos

Nuo 2035 m. sausio 1 d. Lietuva uždraus registruoti naujus benzininius ir dyzelinius keleivinius automobilius, laikydamasi Europos Sąjungos nulinės emisijos reglamento. Šis reglamentas reikalauja, kad nuo 2035 m. visi ES registruojami nauji automobiliai ir furgonai neišmestų CO₂. Draudimas taikomas tik naujų automobilių registracijai. Dauguma hibridinių automobilių (ypač ne įkraunamų) neatitiks nulinės emisijos reikalavimo.

Naujausiais (2024 m. rugpjūčio 1 d.) „Regitros“ duomenimis, populiariausi automobiliai Lietuvos rinkoje yra varomi dyzelinu (1 141 649 vnt.). Antroje vietoje - benzinu varomi automobiliai, trečioje - benzinu-dujomis varomi automobiliai. Nepopuliariausios degalų rūšys yra benzinas-elektra bei tik elektra varomi automobiliai.

Vis dėl to, visuomenėje vyrauja skirtingos nuomonės bei argumentai, koks degalų tipas yra geriausias pasirinkimas renkantis naują automobilį.

Ekspertų ir visuomenės nuomonės

• Dainius Jakas, automobilių apžvalgininkas

  Mano, kad visuomenės pasirinkimas priklauso nuo automobilio kainos ir žmogaus turimo biudžeto. Šiuo metu naudotą gerą elektromobilį sunku nusipirkti arba tam reikės didesnio biudžeto. Taip pat elektromobilis šiuo metu yra asmens nusiteikimo reikalas, kadangi infrastruktūra yra tik plėtros būsenoje, nors Lietuvos progresas, jo nuomone, nėra mažas. Pasirinkimas priklauso ir nuo žmonių gyvenimo tipo - koks yra gyvenimo stilius, gyvenamoji vieta.

• Vitoldas Milius, žurnalo „Autobild“ vyriausiasis redaktorius

  Šiuo metu esantį automobilių degalų tipų pasirinkimą visuomenėje sprendžia pagal kainos ir įpročio dėsnius. Dyzeliniai automobiliai išlieka populiarūs, nes nuo maždaug 1995-2000 metų į Lietuvos rinką iš užsienio dažniausiai buvo įvežami dyzelinu varomi automobiliai. Per šį laikotarpį visuomenė prisitaikė prie jų veikimo, išmoko juos kokybiškai remontuoti, yra daug atsarginių detalių. Lietuviai vertina šio degalų tipo automobilius kaip patvarius ir pigius. Tačiau naujų automobilių rinkoje vis labiau mažėja dyzelininių automobilių pasirinkimas, o naujos kartos benzininiai varikliai yra daug taupesni.

  Dujos (LPG) vis rečiau taps alternatyva sutaupyti dėl taupesnių benzininių variklių ir įrangos tinkamumo klausimų naujesniems automobiliams. Be to, šio degalų tipo automobiliai reikalauja išskirtinės automobilio priežiūros saugumo sumetimais. Elektromobiliai ir hibridai yra šiuo metu brangus pirkinys, visuomenė juos per mažai pažinusi, nežino, kaip juos reikia remontuoti, bijo dėl didelių remonto kaštų. Taip pat nėra aišku, kokia bus šių automobilių išliekamoji vertė po 5-10 metų.

• Žilvinas Pekarskas, 15min rubrikos Gazas.lt redaktorius

  Išskiria du svarbius niuansus, renkantis automobilį: emocinį ir ekonominį. Svarbu, kokią emociją sukelia transporto priemonė ir ar patogu ją valdyti. Svarbiausia išbandyti skirtingus automobilius ir pasitikrinti, ar jie tinka jūsų gyvenimo būdui. Ekonominiu aspektu, nors dyzeliniai automobiliai gali vartoti mažiau degalų, jų priežiūros išlaidos gali būti didesnės. Šiuolaikiniuose dyzeliniuose automobiliuose daugėja daviklių, reikia pilti „AdBlue“ priedą, tad eksploatacija pabrangsta. Hibridinio automobilio įsigijimas dažniau yra mados reikalas, nei ekonomiškai pagrįstas sprendimas, nes jo atsipirkimo laikotarpis priklauso nuo nuvažiuojamų kilometrų ir važiavimo sąlygų.

  Dujiniai automobiliai, jo nuomone, labai populiarūs, o jų įrangos įdėjimo išlaidos gali atsipirkti per 10-12 tūkst. kilometrų, ypač jei automobilis turi atmosferinį variklį. Labiausiai stebina priešprieša elektromobiliams. Jo nuomone, elektra varomi automobiliai per pastaruosius keletą metų labai patobulėjo, juos įkrauti galima vis greičiau. Tačiau Lietuvos mokesčių sistema nėra palanki EV plėtrai. Jo nuoširdus patarimas - pirkite tokį automobilį, kuris geriausiai atitinka jūsų poreikius ir finansines galimybes. Svarbu, kad būtų techniškai tvarkingas ir patogus.

Ką galvoja tauta?

Apklausus gatvėje sutiktus žmones, dauguma rinkosi tradicines degalų rūšis vertindami ilgalaikę patirtį naudojantis šiais automobiliais, patogumą bei kainos prieinamumą.

• Mindaugas, pardavimų vadybininkas, 31 metai, Kaišiadorys

  Rinktųsi dyzelinu varomą automobilį dėl mažesnių sąnaudų, didesnio sukimo momento ir tempimo galios, greito degalų užpildymo ir didesnio nuvažiuojamo atstumo. Elektromobilių infrastruktūra, jo nuomone, dar mažai išvystyta, o gamyba ir utilizavimas teršia gamtą.

• Aneta, marketingo vadybininkė, 30 metų, Vilnius

  Rinktųsi dyzeliną, nes tai įpročio reikalas, mažesnės sąnaudos ir patikimumas, ypač perkant naudotą automobilį. Hibridinius automobilius (benzinas-elektra) mato kaip perspektyvų variantą dėl mažesnių degalų sąnaudų ir geresnių finansinių sąlygų (mažesnės palūkanos lizingui).

• Juozas, įrangos koordinatorius, 26 metai, Molėtai

  Rinktųsi benzinu varomą automobilį dėl paprastesnės variklio konstrukcijos ir mažiau gedimų. Dyzeliną atmeta dėl brangesnio registravimo (taršos mokesčiai) ir galimų apribojimų miestų centruose. Elektromobilį įsigytų, jei gyventų nuosavame name su saulės baterijomis, tačiau gyvendamas daugiabutyje mato įkrovimo problemų dėl infrastruktūros trūkumo ir KET draudimų palikti automobilį viešose stotelėse visai parai.

• Justina, personalo vadybininkė, 24 metai, Vilnius

  Rinktųsi ekologišką ir taupų automobilį, greičiausiai hibridą (benzinas-elektra), o gal net elektromobilį dėl pigesnės eksploatacijos ir tvarumo ideologijos. Tačiau mato elektromobilių problemas dėl įkrovimo infrastruktūros trūkumo, ypač keliaujant už miesto.

• Gintautas, pensininkas, 64 metai, Raseiniai

  Rinktųsi tik dyzelinu varomą automobilį dėl ilgametės patirties, patikimumo ir priežiūros niuansų žinojimo. Benzinas jam per brangus, o dujos neapsimoka dėl nedidelio nuvažiuojamų atstumų. Elektromobiliais ir hibridais nepasitiki dėl krovimo sudėtingumo ir baimės, kad suges kelyje.

• Mindaugas, tinklo inžinierius, 50 metų, Ukmergė

  Greičiausiai rinktųsi benziną arba dyzeliną dėl įpročio. Jei gyventų nuosavame name, apsvarstytų įkraunamą hibridą su saulės kolektoriais, nes tai suteiktų saugumo jausmą. Elektrinio nenori dėl krovimo stotelių trūkumo ir mažo nuvažiuojamo atstumo, ypač žiemą.

• Gintaras, karininkas, 30 metų, Klaipėda

  Rinktųsi benziną-dujas dėl pigumo ir įrangos ištobulinimo bei saugumo. Nors reikalinga papildoma priežiūra, ji nekainuoja tiek, kiek naujo hibrido periodinis aptarnavimas. Atsisako naujovių dėl didelių kainų ir laiko nepatikrintų automobilių.

Automobilių gamybos ir technologijų istorija

Prieš kelis šimtus metų žmonės judėjimui iš taško A į tašką B naudojo arklių vežimus ir negalėjo įsivaizduoti, kad vos keliomis kartomis vėliau gyvenantys jų palikuonys galės keliauti patogiai ir šiltai sėdėdami varikliu varomose „karietose“. Dabar mes net nenutuokiame, kas laukia už keliasdešimties metų. Vienintelis dalykas, ką užtikrintai galime padaryti - pažiūrėti į praeitį ir apžvelgti išradimus, kurie silpniau ar stipriau sudrebino visą automobilizmo rinką.

Svarbiausi išradimai automobilių pramonėje:

1. Garo variklis

   Jį 1775-aisiais išrado Jamesas Wattas. Iš pradžių jis buvo naudojamas vandens pumpavimui iš požeminių šachtų. Neilgai trukus garo varikliai pradėjo varyti į priekį lokomotyvus, o keliams gerėjant gimė ir pirmieji automobiliai.

2. Vidaus degimo variklis

   Be jokios abejonės, tai pagrindinis išradimas, kuris leido toliau vystytis automobilių pramonei. Pirmasis efektyvus vidaus degimo variklis buvo pagamintas 1859 metais prancūzo J.J. Etienne Lenoir'o. 1864 metais Nicolajus Otto užpatentavo modernų vidaus degimo variklį, kokiu iš esmės naudojamės iki šiol. Vėliau, 1876 metais, susijungus George Braytono, Otto, Daimlerio ir Maybacho jėgoms pasaulis išvydo keturtaktį variklį. 1879 metais Karlas Benzas sukūrė dvitaktį variklį ir 1886 pradėjo gaminti pirmuosius komercinius automobilius.

3. Variklio starteris

   Pradžioje buvo naudojami įvairiausi „starteriai“ - parakas, spyruoklės ir legendinė paleidimo rankena. Nors šie metodai buvo efektyvūs, jie buvo labai nepatogūs ir kartais net pavojingi. Pirmą elektrinį starterį sukūrė anglas H. J. Dowsingas. Pirmas automobilis su elektriniu starteriu buvo 1912 metų gamybos - „Cadillac“. Nors pirmasis starteris automobilyje atsirado jau antrame dešimtmetyje, ranka užsukti variklį kai kuriuose modeliuose reikėjo dar gerokai po to.

4. Efektyvus dyzelinis variklis

   Neilgai trukus po vidaus degimo variklio užpatentavimo Rudolfas Dieselis pristatė savo variklio versiją. Pagrindinis skirtumas nuo benzininio variklio yra tas, kad sprogimas čia įvyksta nuo aukšto slėgio, susidariusio cilindruose, o benzininiuose varikliuose sprogimą įžiebia uždegimo žvakės. Modernių benzininių variklių efektyvumas svyruoja apie 30 proc., o dyzelinių variklių gali siekti net iki 50 procentų.

5. ABS - stabdžių antiblokavimo sistema

   Šios sistemos koncepcija suformuota dar 1908 metais, o jos modernesnės versijos buvo pradėtos taikyti oro transporto industrijoje jau šeštajame dešimtmetyje. Į automobilių kiemą ši technologija atvyko aštuntajame dešimtmetyje. Gerai veikiančią, kompiuterizuotą sistemą pirmieji pristatė „Chrysler“ 1971 metais. Dabar tai privaloma sistema visuose naujuose automobiliuose.

6. Automatinė pavarų dėžė

   Nors daugelis vairavimo entuziastų sakys, kad šio išradimo galėjo ir nebūti, niekas nepasiginčys, kad kasdienis automobilių naudojimas pasidarė gerokai patogesnis. Automatinė pavarų dėžė turi privalumų ir negalią turintiems vairuotojams. Pirmą kartą sukurta 1921 metais kanadiečio Alfredo Hornerio Munro, o hidraulinę versiją 1932 metais sukūrė Jose Brazas Araripe ir Fernando Lely Lemosas.

7. Vairo stiprintuvas

   Tai viena iš tų technologijų, kurios buvimo automobilyje nepastebime iki tol, kol ji nepradeda gesti. Vairo stiprintuvas hidrauliniu arba elektroniniu būdu palengvina vairo sukimą, kas itin svarbu stovint vietoje arba važiuojant mažu greičiu. Pirmąją veikiančią ir pradėtą naudoti sistemą pagamino Francis W. Davisas tik 1926 metais. Pirmas automobilis su vairo stiprintuvu buvo 1951 m. „Chrysler Imperial“.

8. Saugos oro pagalvės

   Tai dar viena technologija, kurios veikimas nejaučiamas kasdien, o situacijos, kad prireiktų šiai suveikti, nelinkime nė vienam. Nuo oro pagalvių naudojimo pradžios jos išgelbėjo tūkstančius gyvybių. Greitai prisipučiančių saugos oro pagalvių technologijos gimė šeštojo dešimtmečio pradžioje. Po ilgų tobulinimo procesų jos tapo privalomos visuose automobiliuose paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

9. Elektriniai motorai arba elektromobiliai

   Pirmieji elektromobiliai dienos šviesą išvydo dar 19 amžiaus pabaigoje. 1884 metais Londone gatvėse pradėjo važinėti pirmi praktiški elektromobiliai. Elektromobiliai kartu su garo varikliais varomais automobiliais tuo metu pardavimais lenkė vidaus degimo varikliais varomas mašinas. Vėliau, atsiradus elektriniams starteriams, vidaus degimo varikliai aplenkė elektrinius ir tai tęsėsi iki „Tesla“ sukeltos naujos elektromobilių revoliucijos.

10. GPS arba navigacinė sistema

    GPS (Global Positioning System) sistema buvo sukurta 1973-iaisiais (panaudojant kai kurias technologijas dar iš septintojo dešimtmečio) Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenei. Ji tuo metu naudojo 24 satelitus.

tags: #automobiliai #be #vidaus #varikliu