Įvykus nelaimei, nukentėjus turtui, patekus į eismo įvykį, dažniausiai skubama kalbėti apie turtinę žalą. Tačiau neturtinė žala, arba materialiniai nuostoliai, kuomet pažeidžiamos vertybės, neturinčios piniginės išraiškos, neretai lieka nuošalyje. Nors būtent ji nukentėjusiam asmeniui gali „kainuoti“ daugiausia, susiduriama su paradoksu, nes atgauti kompensacijos už neturtinę žalą nepavyksta. Nepriklausomi vertintojai dirba su įvairiausių žalų, įskaitant ir neturtinę, administravimu ir gali padėti atgauti tai, kas jums priklauso, išvengiant ilgų ir apkraunančių teisminių bei neteisminių procesų. Šiame straipsnyje siekiama plačiau supažindinti su neturtinės žalos niuansais, kad sudėtinga situacija ne taip baugintų ir būtų lengviau mobilizuotis ieškant sprendimo.
Kas yra neturtinė žala?
Civilinis kodeksas neturtinę žalą aiškina kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, ką teismas įvertina pinigais. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (TPVCAPDĮ) neturtinė eismo įvykio žala - tai tos pačios pasekmės, atsiradusios dėl per avariją patirtos žalos sveikatai ar dėl žmogaus gyvybės atėmimo.
Neturtinė žala yra tam tikra dvasinė skriauda, kurios neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir materialiai kompensuoti galima tik iš dalies. Neturtinė žala taip pat laikoma eismo įvykio žalos sudedamąja dalimi - tai reiškia, kad draudikams tenka pareiga atlyginti ne vien turtinę nukentėjusiųjų patirtą žalą, bet ir moralinius nuostolius, kai tokie nustatomi.
Kada atlyginama neturtinė žala?
Civilinis kodeksas nurodo, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad ji visada kompensuojama, kai padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taip pat kitais numatytais atvejais, kurių sąrašas yra ilgas: nuo neteisėto vardo, atvaizdo naudojimo, pažeidžiant privatumą, garbę ir orumą (pavyzdžiui, žiniasklaidai paskelbus melagingą informaciją ar be priežasties neišleidžiant iš ligoninės) iki nekokybiškų daiktų ir paslaugų (pavyzdžiui, kelionių organizatoriui suorganizavus netinkamą kelionę).
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą atlyginti neturtinę žalą pareiga draudimo bendrovėms eismo įvykių atveju kyla, kuomet nukentėjusiajam ar tretiesiems asmenims dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo avarija palieka intensyvų neigiamą poveikį. Tokį, kuris sukelia ilgalaikius išgyvenimus bei emocijas ar sudaro sudėtingas, sunkiai įveikiamas kliūtis tolesniame gyvenime.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai
Nustatant konkretų neturtinės žalos dydį, atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti ar Biuras turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus kriterijus. Šie kriterijai yra:
- Sveikatos sutrikdymo mastas: jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.
- Laikinojo nedarbingumo trukmė.
- Neįgalumo lygis, dalyvumo lygis.
- Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
- Sužalojimo pasekmės: įvertinama, kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant plastines operacijas, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių.
- Mirties faktas ir priežastys.
- Nukentėjusio trečiojo asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas.
- Nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai: pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (įvairius nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse).
- Žalą padariusio asmens kaltė: kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiškia tyčia ar neatsargumu (paprastu ar dideliu).
- Žalą padariusio asmens turtinė padėtis: nors tai nėra lemiamas kriterijus, jis vis tiek įvertinamas.
- Teismų praktika: atsižvelgiama į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas.
- Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi šiais principais, užtikrindamas skirtingų interesų pusiausvyrą.
Mirties atveju esminę reikšmę turi artimųjų ir mirusio asmens santykis: jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius.
Neturtinės žalos atlyginimo teisiniai pakeitimai Lietuvoje
2017 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) pataisas, kuriomis panaikinta iki tol egzistavusi maksimali draudimo kompanijų atlyginama neturtinės žalos suma - 5 tūkstančiai eurų. Tai reiškia, kad nuo 2018 m. lapkričio 1 d. draudikai privalės kompensuoti visą patirtos neturtinės žalos sumą. Šis pakeitimas atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagal kurią Lietuva dar nuo 2009 m. buvo raginama keisti ydingą teisinį reglamentavimą.
TPVCAPDĮ pakeitimuose įtvirtinta 5 000 000 eurų suma dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Iki šiol eismo įvykių metu patyrus itin sunkias traumas, nukentėjusieji iš draudiko galėjo reikalauti patirtų gydymo išlaidų, negautų pajamų ar kitų su sveikata susijusių išlaidų kompensavimo iki 5 000 000 Eur sumos, tačiau už neturtinę žalą (skausmą, kančias, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, nepatogumus, negrįžtamai prarastą ar kardinaliai pasikeitusią gyvenimo kokybę) - tik iki 5 000 Eur. Likusiąją dalį privalėdavo atlyginti kaltininkas, kuris dažnai aktyviai vengia arba realiai neturi galimybių vykdyti savo prievolės. Šios problemos lėmė, kad teismų nutartys neretai likdavo „popierine satisfakcija“.
Pakeitimai atitinka ESTT sprendimus bylose Haasová ir Drozdovs, kuriuose išaiškinama, kad privalomasis civilinės atsakomybės draudimas turi apimti nematerialinės žalos, kurią patyrė per eismo įvykį žuvusių asmenų artimieji, atlyginimą. Šie teisės aktų pakeitimai prisidės prie efektyvesnės, lygiateisės, nediskriminuojančios neturtinės žalos atlyginimo sistemos sukūrimo, eliminuos dalį praktikoje vyraujančių probleminių aspektų, padės draudikams konstruktyviau ir nuosekliau vertinti neturtinę žalą, greičiau atlyginti žalą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, susitarti dėl žalos atlyginimo dar ikiteisminėje stadijoje.
Draudimo išmoka ir jos dydis po avarijos
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkų asistentas Ignas Antanaitis pabrėžė, kad eismo įvykio kaltininko draudimas „neatperka“ analogiškos vertės automobilio, o išmoka draudimo išmoką. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ transporto žalų skyriaus vadovo Giedriaus Petriko teigimu, jei po eismo įvykio automobilis pripažįstamas neremontuotinu (t. y., jei remontas kainuoja daugiau nei 75 proc. automobilio vertės prieš avariją), kaltininko TPVCA draudimas vertina automobilio rinkos vertę iki įvykio, atsižvelgiant į jo amžių, ridą, techninę būklę, komplektaciją ir pan. Išmoka apskaičiuojama taip: automobilio vertė prieš avariją minus sudaužyto automobilio (liekanų) vertė.
Draudimo išmokos gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų, priklausomai nuo eismo įvykio aplinkybių, transporto priemonės vertės ir patirtos žalos masto. G. Petriko duomenimis, vidutinė žala tais atvejais, kai automobilis yra neremontuojamas, siekia apie 4,5 tūkst. eurų.
Investicijos į automobilį
Atskiros investicijos į automobilį (pvz., kuras, atnaujintas salonas, pakeistos padangos) paprastai yra „įskaičiuotos“ į bendrą automobilio rinkos vertę. Tačiau, jei tam tikra papildoma įranga ar patobulinimai reikšmingai didino automobilio vertę ir tai galima pagrįsti dokumentais (sąskaitomis, nuotraukomis, techniniais aprašymais), jie gali būti įvertinti nustatant bendrą automobilio rinkos vertę iki įvykio. Kiekviena situacija vertinama individualiai, remiantis faktiniais duomenimis. Nukentėjęs asmuo turi draudikui pateikti prieš eismo įvykį atliktas investicijas į transporto priemonę patvirtinančius dokumentus.
Naujo automobilio mokesčiai ir kelionės po avarijos
Eismo įvykio metu patirta žala apima ne tik tiesioginę žalą, bet ir tą, kuri atsirado po eismo įvykio kaip jo padarinys. Pavyzdžiui, jei transporto priemonė sunaikinama, o nukentėjęs asmuo įsigyja ir įregistruoja naują transporto priemonę, jis gali kreiptis į kaltininko draudimą ir reikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su registracijos, taršos mokesčiais, valstybinio numerio ženklo išdavimu, technine apžiūra ir kitomis išlaidomis. Ar išlaidos bus atlygintos, priklausys nuo to, ar pavyks įrodyti, kad jos buvo būtinos, protingos ir tiesiogiai atsirado kaip eismo įvykio padarinys.
Taksi ar nuomoto automobilio išlaidos už keliones į darbą, parduotuvę ar darželį yra tiesiogiai susijusios su prarasta galimybe naudotis sunaikinta transporto priemone. Todėl nukentėjęs asmuo iš kaltininko draudimo gali reikalauti ir tokios žalos atlyginimo. Šios išlaidos turėtų būti protingos ir pagrindžiamos įrodymais. Be to, jei transporto priemonė yra sunaikinama, turite galimybę kreiptis į kaltininko draudimą ir prašyti pakaitinio automobilio arba prašyti atlyginti patirtą žalą dėl pakaitinės transporto priemonės nuomos.
Emocinė žala ir draudimo kainos
I. Antanaitis pabrėžė, kad eismo įvykio kaltininko draudimo išmoka apima ir neturtinės žalos atlyginimą, t. y. dėl eismo įvykio patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir pan. Todėl nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į kaltininko draudimą ir reikalauti, kad tokia žala būtų atlyginta. Draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus kriterijus, tokius kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė ir kt. Todėl labai svarbu, kad nukentėjusio asmens patirta neturtinė žala būtų pagrįsta dokumentais, įrodančiais patirtą žalą.
Automobilio draudimo - tiek privalomojo, tiek „Kasko“ - kaina priklauso nuo daugybės rizikos veiksnių. Vienas svarbiausių jų yra vairuotojo žalų istorija, tačiau ji nėra vienintelis veiksnys. Jei vairuotojo žalų istorija prasta ir tai - jau ne pirmas ar net ne antras įskaitinis eismo įvykis, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kaina gali išaugti net kelis kartus, o „Kasko“ draudimas gali brangti apie 20-30 proc. Jei vairuotojas ilgus metus vairavo drausmingai ir tai yra pirmasis draudiminis įvykis, privalomojo draudimo įmoka gali padidėti iki maždaug 20 proc., o „Kasko“ draudimo kaina kai kuriais atvejais gali ir visai nesikeisti. Svarbu ir tai, kad draudimo kainai įtakos turi ne tik įvykio faktas, bet ir pats automobilis. Pavyzdžiui, jei po avarijos vairuotojas pakeičia transporto priemonę į mažesnės galios ar mažiau rizikingą automobilį, draudimo kaina gali net sumažėti, jei iki tol vairuota drausmingai.
Teisėsauga pajudėjo: kas kitas?
Žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (su pakeitimais) patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse išdėstyti principai detaliai reglamentuoja žalos atlyginimo procesą.
Žalos sveikatai ir pajamoms nustatymas
- Sveikatos žala: Žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo pateiktus dokumentus, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros išduotus dalyvumo ir neįgalumo lygio dokumentus, teismo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų išvadas, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus ir kitus dokumentus.
- Negautos pajamos: Negautas pajamas apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo, taip pat darbdavio pateiktus dokumentus apie vidutinį darbo užmokestį. Asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių vidutines apmokestinamąsias pajamas arba pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį.
- Gyvybės atėmimas: Žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius protingas bei pagrįstas laidojimo ir su tuo susijusias išlaidas (atskaičius laidojimo pašalpas).
Žalos administravimas ir išmokos mokėjimas
Draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį pranešimą apie eismo įvykį, atlieka tyrimą: apklausiami liudytojai, apžiūrima įvykio vieta ir sugadintas turtas, daromos nuotraukos, teikiamos užklausos atitinkamoms institucijoms. Sugadinto ar sunaikinto turto apžiūra atliekama Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.
Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijoje dėl padarytos žalos turi nurodyti savo asmens duomenis, prašymą pagrindžiančias aplinkybes ir žalos dydį, bei pateikti visus turimus dokumentus apie eismo įvykio aplinkybes, dalyvių atsakomybę, žalą ir jos dydį.
Dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, mokama vienkartinė išmoka, o jei žala yra tęstinio pobūdžio ar neįmanoma išmokėti iškart, išmoka mokama dalimis. Dėl negautų pajamų gali būti mokamos periodinės išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė išmoka, atsižvelgiant į nukentėjusiojo pasirinkimą. Dėl laidojimo išlaidų mokama vienkartinė išmoka arba dalimis. Dėl maitintojo gyvybės atėmimo mokamos periodinės išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė išmoka.
Valstybinio socialinio draudimo išmokos ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmoka ir nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas.