Turbūt teko girdėti istorijų, kai nusipirktas dėvėtas automobilis, pravažiavus vos kelis ar keliasdešimt kilometrų ima ir rimtai sugenda. Vėliau automobilio pirkėjas sugedusį automobilį tvarkosi savo lėšomis arba kreipiasi į pardavėją su reikalavimu, kad šis kompensuotų automobilio remonto išlaidas. Tačiau kaip taisyklė, pardavėjas atsisako atlyginti automobilio remonto išlaidas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) pakankamai išsamiai reglamentuoja tokias situacijas. T. y. nustato pardavėjo ir pirkėjo teises įsigijus nekokybiškas prekes ar paslaugas. Tačiau nepaisant to, paslėpti automobilio defektai dažnam tampa tikras iššūkis ginant savo pažeistas teises.
Teisinis pagrindas ir bendrosios taisyklės
Bendroji ir visais atvejais taikoma taisykle - pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, aptariamu atveju transporto priemonę, kurios kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taigi, labai svarbu transporto priemonės gedimus ir bendrą būklė aptarti raštiškoje pirkimo-pardavimo sutartyje, o ne tiesiog žodžiu. Kadangi pardavėjas atsakys už automobilio trūkumus (paslėptus automobilio defektus), jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki perdavimo. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų automobilio trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.
Svarbi CK 6.333 str. Jeigu transporto automobilio kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės transporto priemonę, kad ją būtų galima naudoti tam, kam ji paprastai naudojami t. y. važinėti. Išimtis yra tada, kai sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka transporto priemonę. Todėl tokiais atvejais pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokią transporto priemonę, kuri tiktų tam konkrečiam tikslui. Laikoma, daiktai, tame tarpe ir transporto priemonė neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis. T.y. tų savybių, kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.
Paslėpti defektai ir jų įvertinimas
CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs: daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; arba būtų sumažinta pirkimo kaina. Reikalavimas sumažinti kainą dažniausiai pareiškiamas, kai transporto priemonės trūkumai yra nedideli ir juos galima ištaisyti. Jeigu dėl paslėpto trūkumo daiktas žuvo, o pardavėjas apie tą trūkumą žinojo arba turėjo žinoti, tai jis privalo ne tik grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą, bet ir atlyginti nuostolius.
Sutarties sąlygos, pavyzdžiui, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja. Išimtis apima atvejus, kai pardavėjas pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatymuose nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes vienai iš sandorio šalių esant vartotoju, jai taikoma didesnė apsauga. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus.
Pardavėjas neatsako pagal CK reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Taigi, pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimas. Tai apima ir garantiją, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė.
Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Siekiant nustatyti, ar buvo paslėpti automobilio defektai ir ar pirkėjas turi teisę reikalauti atlyginti dėl paslėptų defektų patirtas išlaidas, o gal net grąžinti transporto priemonę pardavėjui, būtina atsakyti į nemažai tai lemiančių aplinkybių. Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas. Po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo nustačius, kad yra paslėpti automobilio defektai faktą ir, kad automobilis neatitinka sutarties reikalavimų. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. „kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog automobilis jo pardavimo metu nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Kaip jau minėta, transporto priemonės pardavimo dieną pats ieškovas važinėjo šiuo automobiliu, nusipirkęs jį parvažiavo iš Utenos į Vilnių. O per 4 naudojimosi mėnesius nuvažiavo net 6000 kilometrų.
Protingumas, įrodymai ir susitarimų apribojimai
Ši teisės norma taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas. T.y., kai automobilio yra paslėpti automobilio defektai, tačiau jie yra akivaizdūs ir lengvai pastebimi. Sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu ir tais atvejais, kai paslėpti automobilio defektai nėra labai akivaizdžiai pastebimi. Teismai sutinka, kad teisės aktai nereglamentuoja, kur asmuo turi kreiptis dėl automobilio remonto. Tačiau svarbu, kad asmuo, manydamas, jog apgaulės pasekoje įsigijo nekokybišką daiktą, per protingą ir kuo trumpesnį laiką apie parduoto daikto kokybės trūkumus (paslėptus automobilio defektus) turėtų pranešti pardavėjui. Siekiant, kad ginčas būtų kuo aiškesnis, pirkėjas turėtų fiksuoti visus tokio paslėptus defektus. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t.y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai.
Praktiški patarimai pirkėjams
- Prireikus įforminant pirkimą - visada rašyti raštišką sutartį, aprašant automobilio būklę, defektus, pageidaujamą naudojimo tikslą ir garantijas.
- Laikytis terminų - pranešti pardavėjui apie paslėptus trūkumus kuo greičiau po jų atsiradimo, geriausia raštu.
- Dokumentuoti defektus - fotografijos, vaizdo įrašai, datų įrašai, techninių apžiūrų duomenys.
- Kreiptis dėl patikimos ekspertizės - jeigu reikia, gauti nepriklausomą įvertinimą dėl trūkumų kilmės.
- Kreiptis teisinėmis priemonėmis - žinoti, kad pardavėjas atsako už paslėptus trūkumus iki nuosavybės perėjimo.
Pirminių įrodymų svarba
Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad esminis pažeidimas gali būti pagrindas grąžinti kainą ir atsisakyti sutarties. Po pardavimo, įrodyti paslėptus trūkumus būtina laikytis įstatymo ir įrodinėjimo pagrindų. Pirkėjas, įrodęs, kad defektai buvo prieš perdavimą arba atsirado dėl perdavimo laikotarpio, turi teisę į atitinkamas kompensacijas.
Kokių veiksmų imtis pardavėjams
- Laikytis aiškios, sąžiningos pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų dėl prekių kokybės ir laiko.
- Tarifų, įtvirtinančių atsakomybę už paslėptus trūkumus, laikymasis, kai pirkėjas nurodo trūkumus raštu.
- Teikti pagalbą pirkėjams ir, esant poreikiui, sudaryti taikius kompromisinius sprendimus dėl defektų.
Praktiniai pavyzdžiai ir teisinė praktika
Teismai pabrėžia, kad pirkėjas, kuris įrodė, jog automobilis turėjo paslėptų trūkumų iki perdavimo, turi teisę į visus įstatymų nustatytus gynybos mechanizmus. Tačiau tai turi būti daroma laikantis protingumo ir atlygio už patirtas išlaidas. Jei automobilis buvo naudojamas 4 mėnesius ir nuvažiuota apie 6000 kilometrų, tai rodo, kad trūkumai galėjo būti pastebimi arba ir nebuvo itin akivaizdūs. Tačiau tai nestabdo teisinių procesų, kai įrodymai yra pakankami ir pateikiami teisme.
Apžvalga: kaip suformuoti savo poziciją raštu
1) aiškiai nurodykite, kokie trūkumai buvo nustatyti; 2) dokumentuokite visus įrodymais; 3) nurodykite, kada ir kaip informavote pardavėją; 4) įsitikinkite, kad sutartys nebuvo pažeistos; 5) kreipkitės į teisininką, jei reikia, dėl teisingo įrodinėjimo.
tags: #auto #paveiksliukas #pazymeti #defektams