Lietuvoje nuosekliai įgyvendinami tarptautinės magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos planai. Šiuo metu pradedamas pasirengimas likusių, nerekonstruotų ruožų modernizavimui, siekiant pertvarkyti juos į šiuolaikišką, keturių eismo juostų kelią.
„Via Baltica“ reikšmė ir svarba
„Via Baltica“ yra viena svarbiausių Šiaurės-Pietų krypties transporto arterijų Europoje, jungianti Varšuvą ir Taliną (europinis kelio numeris E67). Šios magistralės bendras ilgis siekia 970 km, iš kurių 269 km driekiasi per Lietuvą. Ji yra itin svarbi Šiaurės-Pietų krypties transporto arterija, jungianti Baltijos regioną su Vakarų Europa.
Tai yra strateginis kelias, pagerinantis tarptautinį susisiekimą bei prisidedantis prie regiono ekonominio augimo. „Via Baltica“ yra kritinė jungtis tiek ekonomikai ir gyventojų judumui, tiek ir Lietuvos bei jos sąjungininkų saugumui užtikrinančiam kariniam mobilumui. „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas Seimo nutarimu 2013 m. buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.
Modernizavimo ir plėtros etapai
Bendrovė „Via Lietuva“ nuosekliai įgyvendina tarptautinės magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos planus ir pradeda pasirengimą likusių, nerekonstruotų ruožų modernizavimui nuo Kauno iki Latvijos sienos. Jau pasirašytos sutartys dėl šių kelių, kurių bendras atstumas sudaro apie 160 km, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų parengimo. Tai yra pirmasis žingsnis, ruošiantis šiuos „Via Baltica“ ruožus pertvarkyti į šiuolaikišką, keturių eismo juostų kelią.
Specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro trys etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis. Pagrindiniai planavimo tikslai yra numatyti inžinerinės susisiekimo infrastruktūros vystymo ir įgyvendinimo gaires, apibrėžti teritorijas, reikalingas infrastruktūros plėtrai, bei sudaryti sąlygas darniai infrastruktūros plėtrai pagal Europos Sąjungos TEN-T (transeuropinio transporto tinklo) standartus. Šio proceso metu nustatomos teritorijų naudojimo, tvarkymo bei apsaugos priemonės, reikalingos susisiekimo infrastruktūros plėtrai. Tai apima keturių eismo juostų kelių rekonstrukciją bei jungiamųjų kelių įrengimą.
Valstybei svarbių projektų specialiojo teritorijų planavimo dokumentams taikoma valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka.
Artimiausi modernizavimo darbai
Artimiausiu metu darbai bus planuojami valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose:
- A8 Panevėžys-Aristava-Sitkūnai
- A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga
- A17 Panevėžio aplinkkelis - nuo Kauno iki Latvijos sienos
„Nuosekliai įgyvendiname tarptautinės magistralės „Via Baltica“ rekonstravimo planus ir imamės pasirengimo modernizuoti dar neatnaujintus ruožus nuo Kauno iki Latvijos sienos. Taip žengiame pirmą, bet labai svarbų žingsnį šiuolaikiško, saugaus ir europinius standartus atitinkančio keturių eismo juostų kelio link“, - pabrėžia laikinai „Via Lietuva“ generalinio direktoriaus pareigas einantis Martynas Gedaminskas.
Automagistralė nuo Lenkijos sienos iki Panevėžio
„Pagrindinė žinutė, kad tai bus automagistralė iki Panevėžio - tai yra dvi plius dvi juostos. Daugiau diskusijų neturėtų likti, ar du plius vienas, ar kažkas kito. Automagistralė bus vientisa nuo pat Lenkijos sienos iki pat Panevėžio“, - teigė M. Gedaminskas. „Nuo Panevėžio iki Latvijos sienos lygiai taip pat turėtų būti dvi plius dvi juostos, tik ne automagistralės statusas, bet lygiai taip pat bus paaiškinta.“
M. Gedaminskas išreiškė viltį, kad projektą pavyks įgyvendinti greičiau, matydamas „Rail Baltica“ ir Kaunas-Prienai pavyzdžius. Taip pat pažymėjo, kad kitai Vyriausybei lieka strateginis darbas - nustatyti, koks turi būti kelias tarp Šiaulių ir Panevėžio, ir reikalinga galimybių studija šiam ruožui.
„Bet kokiu atveju, kelias bus tvarkomas anksčiau negu mes prieisime su visais atsakymais, nes jo būklė jau neatitinka reikalavimų. Strategiškai žiūrint reikėtų šitą klausimą išspręsti su „Via Baltica“ statybomis su visais nusukimais, juolab, kad ir Panevėžio miestas ir rajonas planuoja ir pramoninės teritorijos plėtrą“, - teigė M. Gedaminskas.
Įgyvendinti projektai ir rezultatai
Tęsiant magistralės „Via Baltica“ modernizavimą, visas kelias tarp Kauno ir Marijampolės jau kitais metais bus keturių eismo juostų. Vis dar didelis avaringumas magistralėje „Via Baltica“ buvo vienas svarbiausių rūpesčių gerinant Lietuvos kelių infrastruktūrą ir eismo saugą. Šiuo metu magistralėje vyksta esminiai modernizavimo darbai, vienas po kito platinami ir rekonstruojami vis nauji jos ruožai.
Marijampolės-pasienio ruožo modernizacija
Spalio 20 d. buvo pažymėta modernaus rekonstruoto greitkelio „Via Baltica“, kuris sujungė Lietuvą ir Lenkiją, inauguracija. Ši šventinė ceremonija užbaigė ne vienerius metus abiejose sienos pusėse vykusius intensyvius darbus. Tiek Lietuva, tiek Lenkija investavo daug lėšų, laiko ir pastangų, kad nutiestų aukščiausios kokybės transporto arteriją. „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas komentavo, kad automagistralė „Via Baltica“ yra vienas didžiausių ir techniškai sudėtingiausių kelių infrastruktūros projektų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. „Ilgus metus „Via Baltica“ važiuoti buvo pavojinga, šiame kelyje įvykdavo daugybė tragiškų avarijų. Dabar kelionės šiuo keliu tapo gerokai saugesnės, paleidus eismą abejomis kryptimis po dvi juostas, jau galėjome padidinti leistiną važiavimo greitį iki 130 km/val. Magistralės „Via Baltica“ modernizacija iš esmės keičia susisiekimo kokybę, užtikrins saugesnes, patogesnes ir greitesnes keliones tiek Lietuvos gyventojams, tiek tarptautiniam transportui“, - sakė M. Gedaminskas.
Lietuvos-Lenkijos pasienio atkarpoje įrengti 3 viadukai, 11 žiedinių sankryžų, 2 tuneliniai pravažiavimai, moderni stovėjimo aikštelė su elektromobilių įkrovimo vietomis, sanitariniais mazgais ir poilsio zonomis. Taip pat įgyvendinti reikšmingi aplinkosaugos sprendimai - trys tuneliniai praėjimai gyvūnams ir žaliasis tiltas jų migracijai. Šis pasienio ruožas svarbus ne tik dėl saugumo, bet ir dėl strateginio mobilumo - modernizuota automagistralė nuo šiol užtikrins sklandesnį eismą tarp Lietuvos ir Lenkijos, pagerins vietos gyventojų susisiekimą bei logistikos srautų judėjimą visame regione.
„Darbus čia ir toliau tęsime - baigsime įrengti jungiamuosius kelius, poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelę, apsaugines tvoras nuo laukinių gyvūnų ir atliksime kitus darbus“, - sako bendrovės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius. Šio paskutiniojo ruožo darbų vertė siekia 187 mln. eurų su PVM. Darbus atliko viešąjį konkursą laimėjusi AB „Kauno tiltai“. Projektas finansuotas Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
Modernizuojant visą 40 km „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki pasienio, įgyvendinta išskirtinės apimties kelių infrastruktūros modernizacija: pastatyti 6 nauji tiltai, 2 tiltai rekonstruoti, įrengti 9 viadukai, 7 tuneliniai pravažiavimai, 25 žiedinės sankryžos, nutiesta 90,5 km jungiamųjų kelių, įrengtos 18,9 km akustinės sienos bei dvi moderniausios Lietuvoje poilsio aikštelės. Greta saugumo ir patogumo priemonių čia taip pat integruoti aplinkosaugos sprendimai - pirmieji Lietuvoje žalieji tiltai bei specialūs gyvūnų praėjimai, leidžiantys darniai derinti infrastruktūros plėtrą ir gamtos apsaugą.
Kiti atnaujinti „Via Baltica“ ruožai
Darbai vyksta „Via Baltica“ dalyje - kelyje A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai nuo 23,40 km iki 35,40 km (sutartis pasirašyta š. m. lapkričio 28 d.), taip pat tęsiama šių metų rugpjūtį pradėta kelio rekonstrukcija nuo 45,15 km iki 56,83 km. Prienų savivaldybės teritorijoje esantis 12 km ilgio kelio ruožas nuo 23,40 km iki 35,40 km bus praplatintas nuo dviejų iki keturių eismo juostų. Eismo saugai pagerinti šiame ruože bus panaikintos vieno lygio sankryžos, nutiesti jungiamieji keliai, pastatyti 4 viadukai, vienas iš jų - tunelinis. Ties Skriaudžiais, kelio 31,68 km, bus įrengta skirtingų lygių sankryža. Mažinant susidūrimo su gyvūnais pavojų ir rūpinantis aplinkosauga, numatoma įrengti apsaugines tinklo tvoras, nušokimo rampas, barjerus ir vieną požeminę perėją gyvūnams. Šio kelio ruožo rekonstrukciją numatoma baigti 2018 m. spalio mėn. Bendra darbų vertė - 36,9 mln. Eur, iš jų projektui planuojamos 26,9 mln. ES lėšos.
Kitame beveik 12 km ilgio ruože nuo 45,15 km iki 56,83 km, Marijampolės savivaldybės teritorijoje, darbai vyksta nuo šių metų rugpjūčio. Šis ruožas taip pat platinamas iki keturių eismo juostų, tiesiami jungiamieji keliai, statomi šeši viadukai, įrengiamos dvi žiedinės sankryžos, ties Sasnava (52,23 km) ir Puskelniais (56,66 km) - dvi skirtingų lygių sankryžos. Susidūrimo su gyvūnais pavojų mažins apsauginės tinklo tvoros ir barjerai gyvūnams. Darbus numatoma baigti 2018 m. rugpjūčio mėn. Bendra darbų vertė - 51,6 mln. Eur, iš jų planuojamos ES sanglaudos fondo lėšos - 26,8 mln.
Šiuo metu rengiamasi ir tolesnei „Via Baltica“ rekonstrukcijai nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos (A5 kelias nuo 56,83 km iki 97,06 km). Artimiausiu metu bus rengiamas specialusis planas, nustatoma tiksli iki keturių eismo juostų platinamos magistralės trasa, visuomenės poreikiams išperkami magistralei reikalingi žemės sklypai. Tikimasi, kad 2020 m. bus pradėti šio daugiau nei 40 km ilgio ruožo projektavimo ir statybos darbai, o 2022 m. kelias bus išplatintas iki keturių eismo juostų ir atitiks automagistralės reikalavimus.
„Via Baltica“ kaip tarptautinio bendradarbiavimo simbolis
Lietuvos vadovas G. Nausėda pabrėžė, kad „Via Baltica“ kelias jau iki šiol buvo itin reikšmingas Lietuvai ir jos gyventojams, tačiau nuo šiol šios magistralės reikšmė toliau dar sparčiau augs ir palies visą Europą. „Šis kelias tapo vartais į pasaulį daugeliui lietuvių - jis simbolizavo laisvę, klestėjimą ir saugumą. „Via Baltica“ iki šiol Lietuvoje atlieka nepaprastai reikšmingą ekonominį, prekybinį ir logistinį vaidmenį - sujungia Lietuvą ir Baltijos šalis su likusia Europos rinka“, - kalbėjo G. Nausėda. Tai yra vienas iš prioritetinių Trijų jūrų iniciatyvos projektų, jungiančių Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų šalis.
„Via Baltica“ jau tapo įkvėpimo šaltiniu kitai didžiulei transporto arterijai „Via Carpatia“, kuri sujungs regiono šalis nuo Lietuvos iki Graikijos, toliau stiprindama šiaurės ir pietų jungtis Europoje. G. Nausėda išreiškė įsitikinimą, kad glaudesnė regiono integracija į bendrą Europos kelių tinklą atneš naudos ne tik pavienėms šalims ar regionui, bet ir visai Europai.
Renginyje dalyvavęs Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis teigė, kad „Via Baltica“ yra ne tik svarbus logistikos koridorius, bet ir esminė saugumą užtikrinanti priemonė. „Via Baltica - svarbiausias transporto koridorius visam regionui, jungiantis Baltijos valstybes per Lenkiją su Vakarų Europą. Verta pažymėti, kad „Via Baltica“ ne vien tik civilinė infrastruktūra, ji yra labai svarbi taip pat ir mūsų šalių saugumui. Šis kelias yra dvejopos paskirties - jis padės mūsų ekonomikai ir taip pat stiprins mūsų regiono gynybos pajėgumus“, - tikino Lenkijos vadovas. Jis, kaip ir Lietuvos prezidentas, yra įsitikinęs, kad rekonstruota automagistralė yra dviejų šalių glaudaus bendradarbiavimo simbolis. „Dirbdamos kartu, mūsų šalys kuria pagrindą ateičiai, tai bus mūsų bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos pagrindas“, - sakė K. Nawrockis.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai po atidarymo renginio dalyvavo dvišaliame susitikime, kurio metu aptarė gynybos ir saugumo klausimus, dvišalius santykius bei paramą Ukrainai.