Specialistai pastebi, kad rudenį, trumpėjant dienai ir anksčiau temstant, stipriai padaugėja eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji. Viena iš pagrindinių nelaimių priežasčių - nežinojimas, kaip teisingai nešioti atšvaitus arba jų nenešiojimas iš viso. Lietuvos automobilių kelių direkcijos saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus laikinoji vadovė Dovilė Krasauskaitė teigia, kad atėjus tamsiajam metų laikui, vaikams derėtų priminti, kaip teisingai nešioti atšvaitus, kurie gali išsaugoti jų gyvybę.
Atšvaitų svarba vaikams ir suaugusiems
„Vaikams ir šiek tiek vyresniems kelių eismo dalyviams dažnai trūksta dėmesingumo, todėl gali pasitaikyti itin pavojingų situacijų, ypač tamsiuoju metų laiku, kai vairuotojams sunkiau pastebėti kliūtį. Išmokus kelyje elgtis saugiai ir teisingai nešioti atšvaitą, tikimybė išvengti bereikalingų traumų ir sužeidimų iškart padidėja kelis kartus“, - įsitikinusi D. Krasauskaitė. Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos mokytoja Edita Račienė, vedanti saugaus eismo būrelius, sako, kad vaikai mėgsta ir nori nešioti atšvaitus, todėl juos turi dauguma.
Atšvaitų populiarumas ir žinių spragos
„Šiais laikais visoje viešojoje erdvėje žymiai daugiau kalbama apie atšvaitų teikiamą naudą kiekvienam eismo dalyviui. Tačiau ne vien tai daro įtaką jų populiarumui. Šiuolaikiniai atšvaitai yra gražūs, patrauklūs, įvairių formų, spalvų ir netgi madingi, todėl vaikams jie labiau patinka“, - priduria pedagogė. Vis dėlto, moters teigimu, vis dar atsiranda atvejų, kai vaikai neturi gerų saugaus eismo įgūdžių gatvėje:
- Vaikai, kurie lanko saugaus eismo būrelius, dalyvauja konkursuose, turi puikius įgūdžius, susiformavusius nuo mažų dienų.
- Tie mokiniai, kurie su tuo nesusiduria, turi daug mažiau tiesioginės informacijos ir nežino, kokios pasekmės jų laukia, tarkim nenešiojant atšvaito tamsiu paros metu.
Mokytoja taip pat pastebi, kad mokiniai, išmokę Kelių eismo taisykles nuo pirmų klasių, yra atidesni, lengviau gaudosi ateities iššūkiuose. Pavyzdžiui, mokydamiesi vairuoti įvairias transporto priemones ir jiems net nekyla klausimų apie atšvaitų reikiamybę. Vis dėlto, E. Račienė atkreipia dėmesį į tendenciją, kad vaikai apie atšvaitų dėvėjimą žino tik elementariausius dalykus. Problemų jiems kyla tada, kai reikia paaiškinti, koks yra atšvaitų veikimo principas, kokiame aukštyje ir ant kokių kūno dalių juos nešioti.
Ką reikia žinoti apie atšvaitus?
Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus laikinosios vadovės teigimu, žmonės vis dar vengia nešioti atšvaitus, tačiau vaikams jis yra būtinas, nes kartais tai - efektyviausia gyvybę gelbstinti priemonė tamsiu paros metu. Tam, kad atšvaitas būtų dėvimas teisingai, reikia laikytis keletos pagrindinių taisyklių:
- Tvirtinant juostinį atšvaitą, jį reikėtų dėti aukščiau riešo ant dešinės arba kairės rankos.
- Ant kojos juostinis atšvaitas tvirtinama dešinės blauzdos srityje.
- Pakabinamas atšvaitas segamas į palto ir striukės dešinę kišenę ir išimamas būnant lauke. Toks atšvaitas turi švytuoti žmogaus kelių aukštyje.
D. Krasauskaitė priduria, kad tamsoje pėstieji taip pat privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę, segėti atšvaitą arba neštis šviečiantį žibintą.
„Žmogus be atšvaito matomas tik apie 50 metrų atstumu. Žmogus su atšvaitu jau matomas trigubai ilgesniu atstumu - apie 150 metrų. Tai suteikia vairuotojui daugiau laiko stabdymui, esant kritinei situacijai arba galimybę jos išvengti. Todėl atšvaitas tamsiuoju metų laiku turėtų būti vienas pagrindinių kiekvieno vaiko ir suaugusiojo atributų kaip kad pirštinės ar kepurė“, - įsitikinusi ji.
Įgūdžių ugdymas nuo pirmų klasių
Mokiniai sužinoti apie kelių eismo taisykles gali ne tik mokyklos būrelių metu ar iš savo tėvelių, bet ir dalyvaudami 23-iąjį kartą nacionaliniu mastu organizuojamame konkurse „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“. „Kasmet į šį konkursą susirenka apie 50 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos mokyklų. Toks milžiniškas susidomėjimas parodo, kad saugus eismas keliuose yra aktuali tema, kurioje ugdyti vaikus nuo pirmų klasių yra labai svarbu. Tai padeda vis dažniau išvengti skaudžių nelaimių. Konkurse gali dalyvauti visi Lietuvos mokymo įstaigų 1-12 klasių mokiniai. Priklausomai nuo jų amžiaus, jie gali dalyvauti skirtingose konkurso dalyse. Įtraukiame visokio amžiaus jaunų žmonių, kurie savo geruoju pavyzdžiu, tikimės, užkrečia ir bendraamžius kelyje elgtis atsakingai ir saugiai“, - sako konkursą „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“ įgyvendinančios kelių direkcijos atstovė D. Krasauskaitė.
„Įsitikinkite, kad jie supranta riziką“ | 100 pavojingiausių dienų paaugliams kelyje
Automobilio priežiūra šaltuoju metų laiku
Šalčio suklijuotos sandarinimo gumos ir nepajudinami durų užraktai gali tapti nemenku iššūkiu. Galbūt galite pastatyti mašiną garaže arba bent jau kuo arčiau šildomo pastato. Jei tokios galimybės nėra, specialistai pataria prieš naktį specialiu skysčiu sutepti durelių gumas ir spyneles. Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad nuo nemalonių šaltų orų pokštų geriausiai apsaugo išankstinis pasiruošimas temperatūros pokyčiams.
Užšalusios durelės ir spynos
„Kai žinome, kad artėja stiprūs šalčiai, pasirūpiname tinkama avalyne ir apranga sau - lygiai taip pat turime pasirūpinti ir savo automobiliu. Praktika rodo, kad paprastai tokias smulkmenas kaip stiklų ar durelių gumų paruošimas žiemai vairuotojai linkę nuvertinti ir laikyti nebūtinomis, tačiau kartais jos sukelia nemažai streso ir rūpesčių“, - teigia A. Žiukelis.
Ką daryti, jei durys neatsidaro?
Jei ryte vėluojate į darbą, o automobilio durys neatsidaro, gali būti, kad šiek tiek prarasite savitvardą. Tokiu atveju galite pamiršti, kad patekti į saloną yra daugiau nei vienas būdas. Chemijos pramonė šiais laikais siūlo produkciją visiems gyvenimo atvejams. Namuose verta turėti skysčio, kuris purškiamas į spyneles padeda jas atitirpinti. Pasinaudoję juo neskubėkite tuojau pat griebti rakto - minutėlę palaukite, o tada bandykite. Visuomet galima žiebtuvėliu arba degtukais pašildyti raktą. Taip pat stumiant ar sukant raktą nevertėtų naudoti pernelyg daug jėgos. Šį metodą vairuotojai linkę dažniausiai naudoti. Idant galėtumėte tiksliau nukreipti vandens srovę patartina naudoti paprasčiausius plastikinius butelius.
Užšalusios durelių gumos - kaip elgtis?
A. Žiukelis sako, kad prišalusios automobilių durelių gumos - vienas dažniausiai pasitaikančių žiemiškų „incidentų“. „Gumos prišąla tada, kai prisikaupia drėgmės: temperatūrai staiga nukritus žemiau nulio, nuplovus automobilį ir gerai nenusausinus durelių, kai didelė drėgmė tvyro automobilio salone. Kad taip nenutiktų, būtina naudoti specialias priemones. Tuomet nereikės karštligiškai bandyti įveikti neatsidarančias dureles ir rizikuoti sulaužyti rankeną ar suplėšyti sandarinimo juostas“, - tikina jis. Vis dėlto nepanikuoti ekspertas rekomenduoja ir tada, kai šaukštai jau po pietų, o durelės neatsidaro. Svarbiausias jo patarimas - nenaudoti jėgos, nes taip galima pridaryti žalos automobiliui.
„Dureles reikia mėginti traukti atsargiai, staigiais trumpais truktelėjimais. Kai prišalimas nedidelis, to gali pakakti. Jei nepavyksta, galima nestipriai pastuksenti dureles kumščiu per visą išorinį jų perimetrą. Šią „procedūrą“ galima pakartoti keletą kartų - tikėtina, kad anksčiau ar vėliau gumą sukaustęs ledo sluoksnis suskeldės ir durelės atsidarys. Kitas būdas patekti į automobilio saloną nėra labai patogus, tačiau efektyvus - pabandyti atidaryti kitas duris. Vėjas dažniausiai pučia iš vienos pusės, taigi yra tikimybė, kad kitos durys atsidarys lengviau“, - pataria A. Žiukelis.
Vairuotojų dažnai naudojamą ledo tirpiklį arba „namudinę“ atitirpinimo priemonę - šiltą vandenį, ekspertas laiko kraštutinėmis. „Šiltas vanduo, be abejo, atitirpins ledą ir durelės atsidarys. Tačiau jei būdami namuose šiltu vandeniu atitirpinsite dureles ir iš karto važiuosite, tarkime, apsipirkti, išėję iš parduotuvės durelių greičiausiai ir vėl nebeatidarysite - po apliejimo vandeniu grioveliuose prisikaups labai daug drėgmės ir pakartotinis, dar stipresnis prišalimas garantuotas“, - perspėja pašnekovas.
Apšalę automobilio stiklai
Šiltu ar karštu vandeniu vairuotojai kartais mėgina atitirpinti ir iš lauko pusės užšalusius ar apledėjusius automobilio stiklus, kai po ranka neturi kitokių priemonių juos nuvalyti. To daryti nepatariama, nes staigus temperatūrų skirtumas gali sukelti stiklo įskilimą. Geriausia stiklus atitirpinti su specialia tam skirta priežiūros priemone. Ją ekspertas vadina žymiai patogesne priemone nei ledo gremžtukas, kurį naudojant neretai subraižomi stiklai.
A. Žiukelio teigimu, žiemą kiekvienas vairuotojas automobilyje turėtų turėti ledo gremžtuką, specialią šluotelę langams, ledo tirpiklį. „Jis pastaruoju metu smarkiai populiarėja ir yra iš tiesų nepamainomas, kai stiklą aptraukia ne šerkšnas, o ledas, kurį net ir gremžtuku pašalinti kartais sudėtinga. Turint visas šias priemones nereikės naudoti įvairių po ranka pasitaikančių daiktų stiklo valymui ar laukti įjungus automobilio šildymą, kol ledas atitirps. Blogiausia situacija - kai vairuotojai neturi kuo nuvalyti visų langų ir pradeda važiuoti vos atitirpsta nedidelis stiklo plotelis. Tai labai apriboja matomumą, didina riziką sukelti eismo įvykį ir pavojų sau bei kitiems eismo dalyviams“, - perspėja ekspertas.
Kita dažna žiemos situacija - iš vidaus apšalę automobilio stiklai. Čia taip pat labiausiai pagelbės ledo tirpiklis. Draudimo ekspertas pataria įjungti salono šildymą, šilumos srautą nukreipiant į langus, užpurkšti skysčio ir popierine servetėle ar specialia šluoste jį nuvalyti. Lengviausias būdas apsidrausti nuo langų apšalimo iš vidaus yra švaros automobilio salone palaikymas.
Drėgmės kontrolė salone
„Vienu pagrindinių drėgmės šaltinių yra sušlapę medžiaginiai kilimėliai, todėl žiemos sezonui juos reikėtų pakeisti guminiais. Į medžiaginį ištirpęs sniegas susigeria, o iš guminio vandenį po kelionės galima tiesiog išpilti. To nepadarius nuo kilimėlių garuojančia drėgme pasidengia stiklai, durelių gumos, langų tarpai ir vėliau tenka susidurti su jų užšalimo iššūkiais. Papildoma priemonė, sauganti nuo drėgmės pertekliaus salone, galėtų būti automobilio pravėdinimas po kelionės, nes uždarius jį prišildytą susidaro daugiau kondensato“, - sako A. Žiukelis.
Automobilio salone drėgmės atsiranda ir lipant į jį snieguotais batais, drabužiais, taip pat kai atidarius apsnigto automobilio duris sniegas nuo kėbulo nukrenta į saloną. Sniegas sušilus orui salone ištirpsta ir jei tai vyksta nuolat - drėgmė nespėja išgaruoti. Ekspertas pataria prieš lipant į automobilį nusipurtyti sniegą nuo drabužių, batų, šluotele jį nuvalyti nuo durų. Šluotelę A. Žiukelis rekomenduoja laikyti ne automobilyje, o namuose, kad sniego nereikėtų valyti ranka.
Neretai rūpesčių per šalčius pridaro ir išsikrovę automobilių pultelių elementai, nepakankamas stabdžio, aušinimo ir kitų skysčių kiekis, neišvalytas salono oro filtras, tad norint apsidrausti nuo galimų netikėtumų patariama atkreipti dėmesį ir į šiuos techninius aspektus.
tags: #auto #duru #atsvaistai