Automobilio čipavimas su automatine pavarų dėže

Čipavimas, dar žinomas kaip Chip tuning, Rempas, arba Čip tuningas, yra dyzelinių ar benzininių variklių valdymo blokų programavimas. Kiekvieno automobilio variklis yra valdomas kompiuteriu, vadinamu ECU (angl. Engine Control Unit). Atliekant automobilio čipavimą, modifikuojama šio valdymo bloko programinė įranga, pakeičiant gamyklinius parametrus į optimizuotus.

Kodėl atliekamas automobilio variklio čipavimas?

Variklio čipavimas atliekamas siekiant pagerinti automobilio veikimo charakteristikas. Gamykliškai automobiliai dažnai turi saugų galios rezervą, kurį galima išnaudoti modifikuojant standartinę programą.

Galios ir sukimo momento padidėjimas

Atlikus Jūsų automobilio diagnostiką, nustatomi esami variklio veikimo parametrai. Tinkamai atlikus variklio bloko parametrų keitimą/remapą/čipavimą, variklis pasiekia daugiau galios visame jo apsisukimų diapazone. Tai reiškia, kad naudojant mažiau apsukų pasiekiamas toks pat greitis. Automobilio galios rodikliai gerokai padidės, o jo degalų efektyvumas arba išliks beveik nepakitęs, arba šiek tiek sumažės. Automobilis tampa dinamiškesnis visame sūkių diapazone. Lenkimo manevras tampa kur kas saugesnis.

Kuro sąnaudų optimizavimas

Kadangi dyzelinis variklis dirba mažesnėmis apsukomis, tai reiškia, kad jis efektyviau panaudoja kurą ir jo sunaudoja mažiau. Kai automobilis tinkamai sureguliuojamas, pagerinamas ir jo bendras efektyvumas.

Gamintojų paliktas galios rezervas ir ekologiniai reikalavimai

Vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl egzistuoja galimybė padidinti variklio galią, yra gamintojų siekis standartizuoti gamybos procesus ir prisitaikyti prie skirtingų šalių mokesčių ir ekologinių reikalavimų. Gamintojui pigiau apriboti automobilio charakteristikas programinės įrangos lygiu. Tai sumažina technologinių procesų skaičių gamykloje ir standartizuoja reikalavimus tiekiamos aparatinės įrangos atžvilgiu, mažinant gamybos sąnaudas. Pavyzdžiui, Mercedes-Benz ML 320 ir Mercedes-Benz ML 280 turi tą patį dyzelinį variklį, o skirtumai yra tik valdymo bloko programinės įrangos lygyje. Panaši situacija yra ir su Volkswagen T5 2.0.

Taip pat ekologiniai reikalavimai „užgožia“ variklį įvairiais papildomais komponentais įsiurbimo ir išmetimo sistemose bei griežtais ECU nustatymais, kurių užduotis yra užkirsti kelią bet kokiam pertekliniam dujų išmetimui. Galia paimama ne iš oro, o optimizuojant parametrus. Jau gamykloje sumontuota įranga yra pritaikyta didesnėms apkrovoms, bet programine įranga įrašyta su sumažinta apkrova.

Sukimo momentas ir galia: esminiai skirtumai

Skaitant apie automobilių variklių savybes, matomos dvi pagrindinės charakteristikos - galia ir sukimo momentas. Šie du dydžiai glaudžiai susiję, tačiau apibūdina skirtingus variklio aspektus.

Kas yra sukimo momentas?

Yra sakoma, jog galia nurodo kaip greitai atsitrenksite į sieną, o sukimo momentas - kaip toli tą sieną su savimi nusitempsite. Trumpai tariant, sukimo momentas yra variklio „raumenys“. Kuo didesnis sukimo momentas, tuo stipriau automobilis traukia, ypač esant žemoms apsukoms. Jėgos pojūtis prie mažų apsukų prilygsta sukimo momentui. Sukimo momentas - rotacinė variklio alkūninio veleno jėga. Kuo didesnį sukimo momentą išvysto variklis, tuo didesnį darbą jis gali nuveikti. Sukimo momento išraiška yra vektorinė ir yra matuojamas niutonmetrais (Nm). Aukštą sukimo momentą turi sunkioji technika, pavyzdžiui, Volvo FH vilkikas su D16G varikliu išvysto 2650 Nm sukimo momentą, kad galėtų tempti sunkius krovinius.

Kas yra galia?

Galia apibrėžia, kaip greitai atliekamas darbas. Jei sukimo momentas yra reikalingas svoriui pakelti, tai galia nurodo, kaip greitai tai bus atlikta. Aukštą sukimo momentą ir mažai galios turintis variklis gali pakelti didelį svorį, tačiau tai darys labai lėtai. Galia matuojama arklio galiomis (AG) arba kilovatais (KW). Palyginimui, 540 AG išvystė ir 2010-ųjų metų gamybos Ford Mustang GT500, tačiau turėjo tik 690 Nm sukimo momentą.

Energija galima vadinti kūno galimybes atlikti darbą arba išskirti šilumą. Potencinė degalų energija vidaus degimo variklyje yra verčiama kinetine energija, kuri reikalinga važiavimui.

Čipavimo procesas: žingsniai ir reikalavimai

Čipavimo procesas apima kelis etapus, užtikrinančius kokybišką ir saugų variklio modifikavimą.

1. Kliento konsultacija.
2. Patikra/diagnostika prieš čipavimo procesą. Šiuo atveju patikrinama esama automobilio būklė, nustatomos problemos, kurios galėtų įtakoti remapo parametrus. Atliekant programavimą, būtina pilna sistemos būklės apžvalga, nes net nedidelė anomalija (pvz., silpnai reaguojantis jutiklis ar paslėpta klaida sub-sistemoje) gali turėti įtakos rezultatui.
3. Programinės įrangos (firmware) kalibravimas.
4. ECU - valdymo bloko parametrų keitimas. Specialistas įkelia modifikuotą programą į ECU. Kai kuriuose automobiliuose ECU reikia fiziškai atidaryti, o kituose galima per OBD2 jungtį.
5. Kelio testas. Po remapo proceso automobilis testuojamas kelyje ir testo metu analizuojami duomenys. Tikrinama, ar pasiekiami užsibrėžti variklio čipavimo rezultatai. Profesionalūs čipavimo servisai turi informacinius stendus, leidžiančius išmatuoti greitį ir kitas automobilio charakteristikas prieš ir po atliktų galios didinimo darbų. Jei kalbame apie kompetentingą modernizavimą, rodiklių nuskaitymas turėtų būti privalomas žingsnis, įskaitant ir siekiant užtikrinti „sureguliuoto“ variklio patikimumą.
6. Automobilio perdavimas klientui. Po sėkmingai atlikto dyzelinio automobilio remapo/čipavimo jis perduodamas kliento testavimui.

Specializuota įranga ir diagnostika

Šiuolaikiniai automobiliai turi galimybę būti programuojami jų neišiminėjant ar neardant. Norint taip dirbti, neišvengiamai reikia naudoti geriausią įrangą. Čipavimo paslaugų centruose naudojami įvairūs čipavimo įrenginiai su adapteriais, tokie kaip KESS, K-TAG, BDM100, FGTech Galletto2, Piasini Master. Pasitaiko situacijų, kai vienas iš programuotojų tik skaito informaciją, bet negali jos perrašyti, todėl tokiais atvejais norint įrašyti naudojamas kitas programatorius.

Mėgėjiški diagnostikos įrankiai, tokie kaip OBD11, Carista ar ELM327 tipo adapteriai, dažniausiai komunikuoja tik su pagrindiniu ECU ir ribotu skaičiumi valdymo blokų. Profesionali diagnostika - tai prieiga prie visų valdymo blokų, įskaitant vidinius gamintojo kodus, realaus laiko parametrų stebėseną aukštu atnaujinimo dažniu, komponentų aktyvavimą (actuations), adaptacijas ir firmware analizę.

Čipavimo lygiai (Stage 1, 2, 3)

Čipavimas gali būti atliekamas keliais lygiais, kurie skiriasi galios didinimo agresyvumu ir reikalingomis mechaninėmis modifikacijomis:

• Stage 1 - tai laiko patikrintas, remiantis žiniomis apie konkretaus variklio ir pagrindinių mazgų konstrukciją, saugus sprendimas galingumui padidinti taip, kad rezultate būtų idealus galios/patvarumo/kuro sąnaudų balansas.
• Stage 2 - pasižymi gerokai geresne dinamika, tačiau sukelia didesnę apkrovą varikliui, sankabai, pavarų dėžei ir stabdžiams. Variklio galia padidinama agresyviau ir, priklausomai nuo konkrečios situacijos, gali reikalauti nedidelių mechaninių patobulinimų.
• Stage 3 - tai stipriai modifikuota variklio valdymo programa, skirta itin agresyviems galingumo bei sukimo momento pokyčiams išgauti. Būtinos ženklios mechaninės modifikacijos.

Neapgalvotus prašymus atlikti Stage 2/Stage 3 galios didinimą dažniausiai išgirstame iš jaunų vairuotojų, dažnai vos įsigijusių savo pirmąjį automobilį. Tokiais atvejais dažniausiai stengiamasi suteikti reikalingą informaciją, paaiškinti galimas rizikas tam, kad klientui padėti išvengti remonto nuostolių, galimai sieksiančių didelę dalį automobilio rinkos vertės.

Čipavimas su automatine pavarų dėže

Kalbant apie čipavimą su automatine pavarų dėže, svarbu atsižvelgti į papildomus aspektus. Programuojami gali būti VAG grupės (Volkswagen, Audi, Skoda, Seat) DSG / S-Tronic / Tiptronic AL551 / AL552 ir kitos automatinės transmisijos.

Pavyzdžiui, į „E63 S AMG“ montuojama „AMG SPEEDSHIFT MCT“ automatinė, devynių pavarų greičių dėžė. Tai greita ir tvirta pavarų dėžė, galinti susitvarkyti su dideliu sukimo momentu. Tačiau atliekant bet kurio lygio galios didinimo darbus, būtina pašalinti elektroninius ribotuvus, o „Stage 3“ modifikacijos, perkopus 1000 arklio galių barjerą, reikalauja ir mechaninių pavarų dėžės sustiprinimų. Kalbant apie „Mercedes-Benz“ automobilių galios didinimą, dažniausiai susiduriama su sklandžiu pavarų dėžės darbu, kai ženkliai padidėja sukimo momentas. Daugelis tobulinimo meistrų nelabai pajėgūs tinkamai suprogramuoti šių automobilių TCU (angl. Transmission Control Unit) arba tokios galimybės visiškai neturi, o neatliekant šių darbų automatinės pavarų dėžės frikciniai elementai tiesiog sudega. Visa tai reikalauja ne tik investicijų, bet ir išmanymo bei tinkamų darbo įrankių.

Profesionalumas ir rizika atliekant čipavimą

Daugelis žmonių nori atlikti galios didinimą savarankiškai, manydami, kad atlikti čipavimą savo varikliui yra paprasta užduotis. Tačiau patirties trūkumas sukels baisių pasekmių. Taupymas nėra vertas galimos rizikos ir praleisto laiko. Svarbu, kad čipavimą atliktų tik specializuoti servisai, kurie turi ilgametę patirtį šioje sferoje ir gerus atsiliepimus.

Prieš atliekant chip tuning darbus, automobilis neturėtų turėti problemų. Įdiegta prastos kokybės arba pasenusi programinė įranga, ar neteisingai atliktas kalibravimas gali turėti neigiamos įtakos variklio tarnavimo laikui. Programinė įranga kuriama arba adaptuojama remiantis konkrečiais automobilio duomenimis, technine būkle ir poreikiais. Daugelis pigesnių paslaugų yra greiti sprendimai - dažnai be dėmesingos ir kokybiškos diagnostikos, atsakomybės, su failais, kurie skirti „visiems“ ir „niekam konkrečiai“.

DPF filtrai ir jų įtaka

Didėjant automobilių skaičiui, didėja ir kietųjų dalelių kiekis ore. Sumažinti dalelių kiekį galima naudojant katalizatorius, dar efektyvesnis būdas - DPF filtrai (Diesel Particulate Filter). Natūralu, kad DPF filtrai nėra amžinas daiktas; apytikriai jie funkcionuoja apie 120 tūkst. km. DPF užsikimšimo lygį nuolat stebi temperatūriniai ir slėgiminiai davikliai. Esant blogoms eksploatavimo sąlygoms, blogam kurui ar kitam nesusijusiam gedimui su DPF sistema, ši sistema su laiku užsikemša ir pradeda nefunkcionuoti. Tuomet pradeda vykti regeneracijos - priverstinis filtro valymas.

Čipavimo rezultatai ir nauda

Jūs pajausite akivaizdų skirtumą pajudant iš vietos, pagreitėjant, įvažiuojant į posūkius, stabdant. Po atliktų modifikacijų sukimo momentą galima išnaudoti momentaliai ir staigiai. Automobilio dinamiškumas pasikeičia visame sūkių diapazone. Jeigu palygintume galios kreives, jos skiriasi tuo, jog anksčiau kilti pradeda dėl didesnio sukimo momento ir galingumas didesnis išsilaiko didesniuose sūkiuose.

Priešingai populiariems įsitikinimams, variklio ir greičių dėžės eksploatavimo laikas po čipavimo nebūtinai sumažės. Įvairiais vertinimais dažniausiai sumažėja 7-8 proc. Įvertinus tai, kad čipavimo pasekoje gauname automobilį, kuris važiuos žymiai geriau ir važiavimas juo tikrai bus malonesnis, darykime išvadą, kad čipavimą atlikti tikrai verta, tačiau tik specializuotuose servisuose, kurie turi ilgamečią patirtį šioje sferoje ir gerus atsiliepimus.

Tarp automobilių, kurių galia padidinta naudojant chip tuning, yra daugybė modelių, pavyzdžiui: BMW F90 M5 (625HP, Stage 2), Audi Q7 3.0TDI (200kW, Stage 1), Porsche Panamera 4.8 Turbo (Stage 1) ir kiti. Galios didinimo rezultatai skiriasi priklausomai nuo variklio tipo: turbo dyzeliniai automobiliai, turbo benzininiai automobiliai ir atmosferiniai benzininiai varikliai (be turbinos). Benzininiams varikliams be turbinos galios prieaugis yra mažiausias - iki 10%, dėl to daugeliu atvejų tiesiog yra beprasmiška dėl kelių arklio galių kažką daryti.

Kaip nustatoma čipavimo kaina?

Chip tuning kaina priklauso nuo įvairių faktorių. Pavyzdžiui, kokios modifikacijos bus atliekamos ir kokia transporto priemonė bus čipuojama. Norint įvertinti tikrąją kainą, specializuoti auto remonto servisai pateikia vartotojams skaičiuokles, pagal kurias apskaičiuojama tiksli kaina. Kainos atspindi kokybę, žinias, įrangą, patirtį ir atsakomybę už atliekamus darbus.

tags: #automobilio #chipavimas #su #automatine #deze